2017-06-28 Nr. AB-12993-3-61-3-01255-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-539-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01255-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. M. 2017 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–6), prašydamas pripažinti 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad mokestinė prievolė nebūtų išieškoma pritaikius mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 str.). Tačiau pareiškėjas kartu su skundu nepateikė mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 68-23. Skundas dėl minėto sprendimo gali būti paduodamas per vieno mėnesio terminą nuo jo gavimo dienos.

Teismo surinkti įrodymai patvirtina, kad VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 68-23 pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, paskutinė diena skundui dėl šio sprendimo paduoti laikytina 2017 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. balandžio 19 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą. Pareiškėjas atnaujinti praleisto termino neprašė, nepateikė jokių termino praleidimą pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Teismas laikė, kad pareiškėjas termino praleidimo nepateisino svarbiomis, objektyviomis priežastimis, todėl skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas P. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 75–79), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirajame skunde pažymi, kad dėl senaties termino taikymo priverstinio išieškojimo procedūroms tiesiogiai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismo nebuvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir VMI sprendimus, bet pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia. Mano, jog neturėjo skųsti VMI sprendimo, o galėjo tiesiogiai kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas P. M. 2017 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia.

Skundžiama 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas laikė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 68-23 panaikinimo.

Byloje nustatyta, jog su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir taikyti senatį priverstinio išieškojimo procedūroms pareiškėjas kreipėsi į VMI.

VMI 2017 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 68-23, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. VMI minėtame sprendime nepasisakė dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (b. l. 11–17), pateikto VMI turinį, konstatuoja, jog pareiškėjas juo siekė tiek kad būtų išnagrinėtas mokestinis ginčas dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, tiek prašė atlikti veiksmus, susijusius su priimto administracinio sprendimo vykdymu – taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą.

Iš pareiškėjo skundo, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, matyti, jog pareiškėjas nesiekė teisme nagrinėti mokestinio ginčo dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, nes suprato, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme prieš tai nepasinaudojus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas, manydamas, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą, į teismą kreipėsi dėl atsakovo neveikimo.

Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog pareiškėjas kartu su skundu nepateikė mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, padarė nepagrįstą išvadą. Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde VMI aiškiai nurodė argumentus dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo (MAĮ 107 str. 1 d.) ir dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 str.), tačiau VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 68-23 dėl to nieko nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su išvada, jog ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo nėra. Pareiškėjas reikalavimus, susijusius su administracinio sprendimo, kuriuo jam apskaičiuotos papildomos mokėtinos mokesčių sumos, vykdymu, išdėstė ir nors VMI dėl jų nieko nepasisakė, laikytina, jog jie nebuvo tenkinti, o tai yra pakankamas pagrindas teismui laikyti, jog ginčas dėl minėtų aspektų tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo ir svarstyti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė