2023-06-14 Nr. AB-12144-3-64-3-02471-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-287-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02471-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.6; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – 5-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius, dėl aprašo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2023 m. kovo 23 d. patikslintu skundu, prašydamas: a) patenkinti skundą ir panaikinti Aprašo 8 punkto 8.2 papunkčio dalį „...iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę panaikinti Aprašo 8 punkto 8.2 papunkčio dalį „...iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų šių bendrijų narių, tarp jų – ir pareiškėjo kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario teisių į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui; b) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2021-08-25 nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus)“; c) vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. D. skundą ir patikslintą skundą (toliau abu kartu – ir skundas).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi ir, įvertinęs pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą (panaikinti Aprašo 8.2 papunkčio dalį), nustatė, kad Aprašas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T-285 patvirtintas Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos tvarkos aprašas.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta norminio administracinio akto sąvoka, VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinio sprendimo sąvoka, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus pagrindinius oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymius ir nurodė, jog pareiškėjo ginčijamas papunktis nustato, kad įgijus nuosavybės teise statinius (pastatus), daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus (toliau – nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Įsigijus metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – NŽT Šiaulių skyrius) sprendimo atlaisvinti žemę. Teismas sprendė, kad šis papunktis skirtas rūšiniais požymiais apibrėžtų asmenų grupei, tačiau tai, jog ginčijamas aktas yra skirtas nedideliam subjektų ratui, savaime nedaro jo individualiu.

Teismas nurodė, jog Aprašas nustato tam tikras teises ir pareigas subjektams, įgyvendinantiems Apraše nustatytas sąlygas, t. y. sukuria tam tikras elgesio taisykles, Aprašas yra patvirtintas įsakymu, kurį priėmė viešojo administravimo funkcijas įgyvenanti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, kuriai iš esmės būdinga norminių administracinių aktų leidyba. Aprašas nustato bendro ir abstraktaus pobūdžio normas – žemės nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą, apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos tvarką, Aprašas yra daugkartinio taikymo aktas, t. y. jis atitinka visus norminio akto požymius.

Teismas vadovavosi ABTĮ 112–113 straipsniais ir sprendė, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, numatytų ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, todėl neturi teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nereiškia individualaus pobūdžio reikalavimų, susijusių su pareiškėjo teisių pažeidimu, bet ginčija norminio akto (Aprašo) teisėtumą, jo atitikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintoms Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), ir prašo panaikinti atitinkamą Aprašo papunktį, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnyje nustatytos sąlygos. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti šią skundo dalį, nes skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Nutarimu pakeistas Taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus)“, teismas nustatė, kad teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2431-289/2023 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma „panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21R3-116, įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo 2022 m. spalio 2 d. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285:

a) panaikinti 8.2 papunkčio dalį „(..iki atskiro savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę); skundo netenkinimo atveju parengti argumentuotą atsakymą, kodėl (jei) siūlymas išbraukti 8.2 papunkčio dalį „(...iki atskiro savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę)“ nagrinėti iš naujo ir pateikti pareiškėjui tinkamai (pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį) parengtą administracinį sprendimą“. Teismas analizavo šioje byloje pateiktą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas skunde atsakovui nurodė, „jog Aprašo tekste būtina 8.2 papunktyje išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti tekstą, kad jis nepažeistų šių bendrijų narių, taip pat ir pareiškėjo teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui, ir pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles“.

Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje teismo sprendimas bus skelbiamas 2023 m. balandžio 4 d. Atsižvelgęs į tai, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo „vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus“, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas formuluoja prašymą ištirti norminių aktų teisėtumą, remdamasis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, jog tokiu atveju šis prašymas turi būti vertinamas ne kaip skundo reikalavimas, o kaip procesinio pobūdžio prašymas, todėl jo suformulavimas skunde nelemia to, kaip teismas išspręs skundo priėmimo klausimą. Šio procesinio pobūdžio prašymo išsprendimas būtų aktualus tik priėmus pareiškėjo skundą (jo dalį).

Teismas vadovavosi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vertino pareiškėjo prašymą įskaityti teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi grąžintą pareiškėjui jo sumokėtą ir dar nesusigrąžintą 23 Eur žyminį mokestį ir, įvertinęs tai, kad skundas nepriimtas, nesprendė žyminio mokesčio klausimo.

III. Pareiškėjas A. P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-2431-289/2023 pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 30 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21R3-116 bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2022 m. spalio 2 d. skundo, ir šios administracinės bylos, kurioje 2023 m. kovo 23 d. patikslintu skundu prašoma panaikinti Aprašo 8.2 papunkčio dalį „...iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, atsižvelgiant į Nutarimu pakeistas Taisykles, ginčas kilo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, teismas daro tą pačią klaidą, kurią nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartyje.

Pareiškėjas teigia, jog šiose bylose administraciniai ginčai vyksta dėl Aprašo 8.2 papunkčio, kaip individualaus administracinio akto, panaikinimo bei dėl pareiškėjo reikalavimo tinkamai atsakyti į jo 2022 m. spalio 2 d. skundą dėl Aprašo 8.2 papunkčio dalies. Teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje nepakankamai įvertino šias aplinkybes ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą pareiškėjo skundą atsisakyti priimti.

Pareiškėjas nurodo, jog teismo motyvai, susiję su norminio administracinio akto ir individualaus administracinio akto skiriamuoju bruožu yra pertekliniai, nesusiję su skundžiamos nutarties rezoliucija, laikosi pozicijos, jog norminis administracinis aktas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. T-285, kuriuo patvirtintas Aprašas, o Aprašas neturėjo būti adresuotas apibrėžtam ratui asmenų, apibūdinamų rūšiniais požymiais – penkioms metalinių garažų eksploatavimo bendrijoms. Kadangi Aprašas adresuotas ir apibrėžtam asmenų ratui, apibūdintam rūšiniais požymiais, tai ši Aprašo dalis laikytina individualiu administraciniu aktu, kuris pagal VAĮ ir ABTĮ nuostatas gali būti skundžiamas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas skunde nereiškia individualaus pobūdžio reikalavimų, susijusių su pareiškėjo teisių pažeidimu, bet ginčija Aprašo teisėtumą, jo atitikimą Nutarimu pakeistoms Taisyklėms, pakartoja 2023 m. kovo 23 d. patikslinto skundo dalyje „Konkretūs skundžiami veiksmai (neveikimas), jų priėmimo datos“ nurodytus argumentus ir teigia, kad egzistuoja ABTĮ 113 straipsnyje reglamentuota galimybė pareiškėjui prašyti ištirti norminių teisės aktų teisėtumą, nes tai susiję su individualia byla, tokia pareiškėjo teisė įtvirtinta ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje, teisme nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjui neaišku, kokiu atsakovo atsiliepimu (2022 m. gruodžio 16 d. ar 2023 m. kovo 2 d.) vadovavosi teismas skundžiamoje nutartyje, nes n4 viename iš atsakovo atsiliepimų nėra teismo nurodytos citatos. Pareiškėjas pažymi, kad citata „Aprašo tekste būtina 8.2 papunktyje išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti tekstą“ yra pareiškėjo Komisijai pateiktame 2022 m. rugpjūčio 5 d. skunde dėl Aprašo 8.2 papunkčio dalies ir 2022 m. lapkričio 17 d. skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. P. D. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose įtvirtintais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto (Aprašo) teisėtumą, todėl atsisakė priimti šią skundo dalį, nes skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Nutarimu pakeistas Taisykles, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo žinioje yra byla Nr. eI2-2431-289/2023 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisakė priimti ir šią pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas „pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus“, yra procesinio pobūdžio prašymas, todėl jo išsprendimas būtų aktualus tik priėmus pareiškėjo skundą (jo dalį).

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laikosi pozicijos, kad Aprašo dalis laikytina individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas VAĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka, egzistuoja ABTĮ 113 straipsnyje įtvirtinta galimybė pareiškėjui prašyti ištirti norminių teisės aktų teisėtumą, nes tai susiję su individualia byla, o ginčas šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-2431-289/2023 nėra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus dokumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.), o vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija nustatė, jog dalis pareiškėjo su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų (pvz., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. SG-1001, Šiaulių miesto savivaldybės mero 2022 m. spalio 14 d. raštas Nr. SG-1093 ir kt.) jau yra byloje, todėl nėra pagrindo juos papildomai prijungti, o kita dalis (pvz., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. SG-1389; Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. sausio 20 d. raštas Nr. SG-49 ir kt.) nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama, ar atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundžiamas Aprašas laikytinas norminiu, pažymi, jog teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

Atribojant norminį administracinį aktą nuo administracinio sprendimo, atsižvelgtina į VAĮ 2 straipsnio 5 dalį, pagal kurią administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas, be kita ko, teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija Aprašo norminio pobūdžio, tačiau laikosi pozicijos, jog Aprašo dalis (8.2 p.) laikytina individualiu administraciniu aktu, nes skirta penkioms metalinių garažų eksploatavimo bendrijoms. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu, nes tai, jog ginčijama Aprašo dalis yra skirta nedideliam subjektų ratui, savaime nedaro jo individualiu. Konkretus subjektų skaičius neturi įtakos akto norminiam pobūdžiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Pagal Aprašo 8.2 papunktį ši grupė yra apibrėžiama rūšiniais požymiais kaip potencialūs statinių, negyvenamosios paskirties patalpų, metalinių garažų tam tikrose bendrijose įgijėjai, kuriais gali būti kiekvienas asmuo, tiesiogiai ir konkrečiai šių asmenų neidentifikuojant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Aprašo 8.2 papunktis yra adresuotas rūšiniais požymiais apibrėžtam asmenų ratui.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2023).

Pateiktą teisinį reguliavimą, teismų formuojamą praktiką įvertinus bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas teikti prašymą dėl Aprašo 8.2 papunkčio teisėtumo galėtų tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su Aprašo 8.2 papunkčio taikymu pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. kovo 29 d. skundo reikalavimo trūkumams, susijusiems su Šiaulių miesto savivaldybės įpareigojimu atlikti veiksmus, pašalinti. Pareiškėjas patikslintame skunde plačiai aptarė savo individualią situaciją, tačiau nenurodė tiesioginės sąsajos tarp Aprašo 8.2 papunkčio ir individualaus akto, kuriame jis pritaikytas, ir / ar Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas Aprašo 8.2 papunkčio negali ginčyti ABTĮ 113 straipsnyje numatyta tvarka.

Nustačius, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti skundą dėl Aprašo teisėtumo ištyrimo, kuris vertintinas kaip abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 112 straipsnio prasme, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors ir netinkamu pagrindu (pareiškėjo skundo dalį turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundo dalį, nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka), iš esmės pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šią pareiškėjo skundo dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas skundo vienu iš reikalavimų formuluoja prašymą ištirti norminių teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, tačiau nagrinėjamu atveju šis prašymas turi būti vertinamas ne kaip skundo reikalavimas, o kaip procesinio pobūdžio prašymas, todėl jo suformulavimas skunde nelemia to, kaip teismas išspręs skundo priėmimo klausimą. Šio procesinio pobūdžio prašymo išsprendimas būtų aktualus tik priėmus pareiškėjo skundą (jo dalį).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, akcentavo, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-702-624/2020). Teismas, atsisakydamas priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2020).

Nors atskirajame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama administracinė byla ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta administracinė byla Nr. eI2-2431-289/2023 nėra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas patvirtina, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Nutarimu pakeistas Taisykles, pagal jo esmę ir prasmę, siekiamas teisines pasekmes (įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pripažinti, kad atitinkama Aprašo nuostata prieštarauja aukštesnės galios norminiam aktui) iš esmės buvo nagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI2-2431-289/2023, jis buvo įvertintas ir atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-2431-289/2023 susiklosčiusius santykius, pareiškėjo skundų pagrindus ir dalykus, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė