677c75c4-059e-48f0-b0c2-d257c84810ee · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS G A L U T I N I S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Beatai Vilienei ir vadovui H. V., atsakovės atstovams advokato padėjėjams Donatui Ramanauskui ir Mildai MarkevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje faktiÅ¡kai ir vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – Skuodo rajono savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skuodo vandenys“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2 545,27 Eur skolÄ , 54,98 Eur delspinigius, 5,00 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T9-35 ji paskirta pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, jai pavesta Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ . UAB „Skuodo vandenys“ Å¡alina pavirÅ¡ines nuotekas nuo atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos turto patikėjimo teise valdomų Skuodo miesto kraÅ¡to kelių: Vilniaus, Gedimino, Laisvės, J. B., Vytauto gatvių (toliau – ginčo gatvės).

Ginčo gatvės yra valstybinės reikÅ¡mės kelių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, patvirtintÄ Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , tÄ sos: Vilniaus g., Skuodas: kelias Mažeikiai-Skuodas, kelio Nr. 170 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 70); Gedimino g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 118);

Laisvės g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 118); J. B. g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 69); Vytauto g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 69). IeÅ¡kovė 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡tu Nr. VR1-51 kreipėsi į atsakovę ir pateikė suderinti bei pasiraÅ¡yti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo abonentinės sutarties projektÄ . Atsakovė 2021 m. kovo 2 d. raÅ¡tu Nr. 2-3412 nurodė, kad nuotekų Å¡alinimo įrenginiai (lietaus kanalizacija ir kiti inžineriniai tinklai) yra valdomi ir prižiÅ«rimi savivaldybės, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties su ieÅ¡kove, kadangi Å¡i turėtų bÅ«ti sudaryta su savivaldybe.

IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu Nr. VR1-71 pateikė atsakovei PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėjimui už pavirÅ¡inių ir drenažinių nuotekų transportavimÄ Ä¯ miesto lietaus nuotekų tinklus pagal paskaičiuotÄ valstybinės reikÅ¡mės kelių (Skuodo mieste, Vilniaus g., Gedimino g., Laisvės g., J. B. g., Vytauto g.) plotÄ - 5,57 ha. Atsakovė 2021 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 2-6548 nurodė, kad mokesčio už pavirÅ¡ines nuotekas nemokės, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ mokesčio už pavirÅ¡ines nuotekas mokėjimo pareiga priklauso Å¡alinimo įrenginių (lietaus kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų) valdytojui ir prižiÅ«rėtojui – savivaldybei.

IeÅ¡kovė atsakovei pateikė dar penkias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras: 2021 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija SKVL Nr. 02631, 2021 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija SKVL Nr. 02687, 2021 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija SKVL Nr. 02743, 2021 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija SKVL Nr. 02798, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija SKVL Nr. 02853, 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ SKVL Nr. 02907. Nė vienos iÅ¡ paminėtų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų atsakovė neapmokėjo.

IeÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Nr. Ū5-46 priminė atsakovei apie susidariusį įsiskolinimÄ už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, bei paragino įsiskolinimÄ sumokėti. Atsakydama į paminėtÄ raÅ¡tÄ , atsakovė dar kartÄ nurodė atsisakanti mokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ . Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė geranoriÅ¡kai nesumokėjo už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas Å¡alinant nuotekas nuo ginčo gatvių laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ dėl 2 545,27 skolos priteisimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 2 545,27 Eur skolÄ , 54,98 Eur delspinigius, 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 600,25 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1 723,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Atsakovė nustatytu terminu pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl 2021 m. lapkričio 26 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė: 4.1. sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-37017-1098/2021 nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su klausimais: a) „ar GVTNTÄ® ir kiti nuotekų tvarkymÄ reglamentuojantys teisės aktai ta apimtimi, kiek jie nenustato aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, kas už nuotekų tvarkymÄ /valymÄ moka – nenustato konkretaus mokėtojo (subjekto) bei nenustato pakankamo, aiÅ¡kaus finansavimo (iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas nuotekų tvarkymas/valymas) (egzistuojanti legislatyvinė omisija) – neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 53, 54 straipsnių nustatytam reguliavimui bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl vieÅ¡ojo biudžeto tvarkymo bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl teisės į Å¡variÄ ir saugiÄ aplinkÄ užtikrinimo?“; b) „ar GVTNTÄ® 3 str. 1 d. tokia apimtimi, kiek numato, kad asmuo, nesantis teršėju (neskleidžiantis jokios tarÅ¡os, neužsiimantis jokia veikla, kuri sukelia tarÅ¡Ä , ir neturintis pareigos užsiimti tokia veikla), yra laikomas abonentu GVTNTÄ® prasme, t. y. abonentu, kuris turi mokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ nuotekų tvarkytojui, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 53, 54 str. nustatytam reguliavimui bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl teisės į Å¡variÄ ir saugiÄ aplinkÄ užtikrinimo?“; 4.2. iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡reikalauti: (a) dokumentus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas konkretus nuotekų kiekis, kurios ant atsakovės valdomų kelių nutekėjo nuo Skuodo rajono savivaldybės, pačios ieÅ¡kovės ir kitų asmenų, valdančių nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais, infrastruktÅ«ros ir kitų nekilnojamojo turto objektų.

Dokumentus, kad Å¡is ne iÅ¡ atsakovės valdomų kelių susidarantis nuotekų kiekis buvo atimtas iÅ¡ to nuotekų kiekio, už kurį apmokėjimo ieÅ¡kovė siekia iÅ¡ atsakovės Å¡ioje byloje; (b) dokumentus patvirtinančius, kad už (i) punkte nurodytÄ nuotekų kiekį apmokėjo atitinkamai Skuodo rajono savivaldybė, pati ieÅ¡kovė arba kiti asmenys, kurie valdo nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais; (c) dokumentus, parodančius, kaip buvo atskirta ir apmokestinta tarÅ¡a, už kurios sutvarkymÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti apmokėjimÄ iÅ¡ atsakovės, bet kuriÄ sukėlė ne atsakovė (t. y. keliais važiuojančių transporto priemonių valdytojai, greta atsakovės valdomų kelių esančių objektų valdytojai, praeiviai ir kiti asmenys); 4.3. panaikinti preliminarų sprendimÄ ; 4.4. priimti galutinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; 4.5. priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovė prieÅ¡taravimuose nurodo, kad jos įsitikinimu, ieÅ¡kinys privalėjo bÅ«ti atmestas kaip nesuderinamas su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“. Tuo tarpu, teismas, priėmęs preliminarų sprendimÄ , netyrė ir neanalizavo klausimo, kas (koks teršėjas, ir jo/jų valdomas tarÅ¡os Å¡altinis) nagrinėjamu atveju sukelia pavirÅ¡inių nuotekų (vandens), patenkančių į ieÅ¡kovės nuotekų valymo įrenginius, tarÅ¡Ä . IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo ir apie jas nepasisakė. Atsakovė pažymi, kad byloje nagrinėjamu atveju:

1) pavirÅ¡inių nuotekų (vandens), kurios patenka į ieÅ¡kovės valymo įrenginius, tarÅ¡Ä sukelia ginčo keliais (kuriuos atsakovė tik prižiÅ«ri ir užtikrina jais saugų eismÄ ) važinėjantys automobiliai, kuriuos valdo Skuodo rajono savivaldybės gyventojai ir kiti automobilių valdytojai, bei Skuodo rajono savivaldybės gyventojai ir kiti greta atsakovės prižiÅ«rimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktÅ«ros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojai; (2) atsakovė, vykdydama jai įstatymų priskirtas funkcijas 11 užtikrinti saugų eismÄ ginčo keliuose, neatlieka jokių veiksmų (nevaldo jokių tarÅ¡os Å¡altinių), kurie sukeltų kokiÄ nors tarÅ¡Ä aplinkai (tame tarpe, ir tarÅ¡Ä pavirÅ¡inėms nuotekoms).

Atitinkamai už Skuodo rajono savivaldybės gyventojų, kitų transporto priemonių valdytojų ir kitų greta atsakovės prižiÅ«rimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktÅ«ros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo naudotojų sukeltÄ tarÅ¡Ä (jos neutralizavimÄ , kurį atlieka ieÅ¡kovė) privalo mokėti Skuodo rajono savivaldybė, kadangi Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡as ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. bÅ«tent savivaldybei priskiria pareigÄ užtikrinti poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimÄ (tik tokiu bÅ«du bÅ«tų tinkamai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“).

6. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės spraga (legislatyvinė omisija) – aiškaus teisinio reglamentavimo, iš kokių lėšų turi būti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, todėl dėl šios spragos užpildymo yra būtini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo arba įstatymo leidėjo išaiškinimai ir valia. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nėra ir negali būti laikoma abonentu GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ji nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos.

Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju teršėjai, terÅ¡iantys aplinkÄ â€“ nuotekas (vandenį), kurios patenka į ieÅ¡kovės įrenginius ir ten yra neutralizuojamos, yra automobilių valdytojai, kurie važinėja ginčo keliais, bei Skuodo rajono savivaldybės gyventojai ir kiti greta atsakovės prižiÅ«rimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktÅ«ros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojai, o ne atsakovė (valdantis kelius ir užtikrinantis saugų eismÄ ).

7. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė tinkamai neįrodė ir nepagrindė skolos egzistavimo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, kaip ji paskaičiavo, kad bÅ«tent toks nuotekų kiekis, už kurį ji iÅ¡rašė ginčo sÄ skaitas, į ieÅ¡kovės valymo įrenginius nutekėjo bÅ«tent nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, kaip susidaro tarÅ¡a, kuriÄ ieÅ¡kovė neutralizuoja (iÅ¡valo savo įrenginiais).

Kitaip tariant, ieÅ¡kovė nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, kas yra tarÅ¡os Å¡altinis, kuris terÅ¡ia ieÅ¡kovės iÅ¡valytas nuotekas, už kurių iÅ¡valymÄ ieÅ¡kovė reikalauja priteisti tariamÄ skolÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitose apraÅ¡ytos paslaugos (už kurių suteikimÄ ieÅ¡kovė reikalauja priteisti tariamÄ skolÄ ) tikrai buvo suteiktos – nėra pateikiami jokie suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, patvirtinimai apie paslaugų suteikimÄ , nuotekų valymo įrenginių skaitiklių duomenys ir pan.

Todėl apskritai nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokių paslaugų, už kurias teoriÅ¡kai reikia atsiskaityti, suteikė ieÅ¡kovė. Trečia, ieÅ¡kovė, skaičiuodama tariamos skolos dydį, ydingai remiasi PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta pavirÅ¡inių nuotekų kiekio skaičiavimo metodika. Vadovaujantis PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte nustatyta pavirÅ¡inių nuotekų kiekio skaičiavimo metodika, nėra aiÅ¡ku kaip iÅ¡ nuotekų, kurios į ieÅ¡kovės nuotekų valymo įrenginius patenka nuo atsakovės valdomų kelių, turėtų bÅ«ti atskiriamos (iÅ¡minusuojamos) nuotekos, kurios susidaro nuo aplinkinių objektų – statinių, pastatų, laukų ir pan., už kurių veiklÄ atsakovė nėra atsakinga.

8. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

9. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus nurodo, kad ginčas, koks yra kilęs tarp nagrinėjamos bylos Å¡alių, teismų praktikoje nėra naujas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13845-918/2018, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1942-864/2020 sprendė Å¡iai bylai precedentinę reikÅ¡mę turinčiÄ bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal UAB „Šilutės vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo.

Taigi atsakovės pozicija, kurios ji laikosi nagrinėjamoje byloje, buvo ne kartÄ Ä¯vertinta teismų, tačiau nė karto nebuvo pripažinta pagrįsta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino vertikalaus precedento sampratÄ , pagal kuriÄ Å¾emesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

IeÅ¡kovės vertinimu, taikytinai teisei ir bylų faktinėms aplinkybėms esant iÅ¡ esmės tapačioms, nagrinėjant civilinę bylÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi pirmiau nurodyta precedentinę reikÅ¡mę turinčia byla.

10. IeÅ¡kovė nurodo, kad nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiÅ¡kia, jog nuotekų (įskaitant pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugos. Pareiga atsiskaityti už nuotekų (įskaitant pavirÅ¡inių nuotekų) tvarkymÄ turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, nagrinėjamos bylos atveju – asmuo, kuris prižiÅ«ri objektus, nuo kurių pavirÅ¡inės nuotekos suteka į ieÅ¡kovės valdomas inžinerines sistemas.

Taigi, atsakovė yra abonentas GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodytas principo „teršėjas moka“ aiÅ¡kinimas atitinka aktualiÄ teismų praktikÄ , kuri, kaip minėta, turi precedentinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai. Taigi spręstina, kad atsakovė turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos į ieÅ¡kovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

Pažymi, kad, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiÅ¡kia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiÅ¡kai, nei implicitiÅ¡kai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiÅ¡kai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti nustatytas bÅ«tent tame teisės akte (bÅ«tent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukÅ¡tesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimus).

Prieštaravimuose nėra pateikta įtikinamų argumentų, pagrindžiančių, kad:

i) jokiuose kituose teisės aktuose nėra sureglamentuota, iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, ii) yra realus poreikis šį klausimÄ sureguliuoti, Å¡is reglamentavimas turi bÅ«ti įtvirtintas bÅ«tent KPPPFÄ®, nes to reikalauja kuris nors aukÅ¡tesnės galios teisės aktas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad priimtų tvarkyti pavirÅ¡inių nuotekų kiekis nustatomas PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-193, 8 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nėra pavirÅ¡inių nuotekų kiekiui iÅ¡matuoti skirtų apskaitos prietaisų, pavirÅ¡inių nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal tame pačiame punkte numatytÄ formulę. Taigi pavirÅ¡inių nuotekų, paÅ¡alintų byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuo ginčo gatvių, kiekis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte pateiktÄ formulę.

11. Teismo 2022 m. kovo 1 d. posėdžio metu nutarta įtraukti bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, Skuodo rajono savivaldybės administracijÄ .

12. Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nutarta atmesti atsakovės praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir civilinės bylos sustabdymo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ .

13. Trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad palaiko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir sutinka su ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡taravimus iÅ¡dėstytais argumentais.

14. Trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad yra sudariusi su ieÅ¡kove pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį dėl pavirÅ¡inių nuotekų (įskaitant lietaus nuotekas), patenkančių nuo Skuodo miesto gatvių ir Å¡aligatvių, kurie nuosavybės teise priklauso ar patikėjimo teise valdo Skuodo rajono savivaldybė, į ieÅ¡kovės valdomÄ ar naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , tvarkymo. IeÅ¡kovė dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo Savivaldybės administracijai iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitas, o Å¡i jas apmoka.

AnalogiÅ¡ka situacija turėtų bÅ«ti ir su Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri atitinkamas valstybei priklausančias ginčo gatves valdo patikėjimo teise. Nurodo, kad atsakovės nurodyto apraÅ¡o 3.2.1. ir 3.2.2. papunkčiuose kelių priežiÅ«ros vykdymas priskiriamas ne tik savivaldybei, bet ir valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto nuostatas, Skuodo rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T9-35 ieÅ¡kovę paskyrė pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, kuriai pavesta Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ .

Taip pat nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta su atsakove. Kadangi atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, ieÅ¡kovė vadovaudamasi GVTNTÄ® 32 straipsnio 4 dalimi, tinkamai interpretavo, kad pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas ir iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekį nustatė pagal atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡Ä .

15. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės atstovė ir vadovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ , prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

16. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei juos pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Skuodo vandenys“ Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T9-35 paskirta pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, jai pavesta Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ . IeÅ¡kovė UAB „Skuodo vandenys“ Å¡alina pavirÅ¡ines nuotekas nuo atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos turto – patikėjimo teise valdomų Skuodo m. kraÅ¡to kelių:

Vilniaus, Gedimino, Laisvės, J. B., Vytauto gatvių. Ginčo gatvės yra valstybinės reikÅ¡mės kelių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, patvirtintÄ Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , tÄ sos: Vilniaus g., Skuodas: kelias Mažeikiai-Skuodas, kelio Nr. 170 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 70); Gedimino g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 118);

Laisvės g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 118); J. B. g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 69); Vytauto g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 69). IeÅ¡kovė 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡tu Nr. VR1-51 kreipėsi į atsakovę ir pateikė suderinti bei pasiraÅ¡yti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo abonentinės sutarties projektÄ . Atsakovė 2021 m. kovo 2 d. raÅ¡tu Nr. 2-3412 nurodė, kad nuotekų Å¡alinimo įrenginiai (lietaus kanalizacija ir kiti inžineriniai tinklai) yra valdomi ir prižiÅ«rimi savivaldybės, todėl ji neturi teisinio pagrindo sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties su ieÅ¡kove.

18. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau GVTNTÄ®). Å io įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji nuotekų tvarkymo sutartis– tai nuotekų tvarkymo sutartis, kuriÄ vieÅ¡asis nuotekų tvarkytojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

GVTNTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, Å¡iuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinėmis sÄ lygomis, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.). Å iomis imperatyviosiomis teisės normomis yra reglamentuojama ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, Å¡alių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymÄ .

19. GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar Å«kinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡Ä jÄ sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar iÅ¡leidžiantys pavirÅ¡ines nuotekas į Å¡ių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas.

20. PavirÅ¡inės nuotekos yra suprantamos kaip ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir paÅ¡alina į aplinkÄ arba iÅ¡leidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui) tvarkymÄ (GVTNTÄ® 3 straipsnio 25 dalis).

PavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigÄ tvarkyti pavirÅ¡ines nuotekas savivaldybės teritorijoje tvarkymÄ (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 28 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja GVTNTÄ® prasme. PavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba – pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir kurioje abonento pavirÅ¡inės nuotekos atiduodamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymÄ (GVTNTÄ® 3 straipsnio 26 dalis).

21. Pagal GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ abonentas, be kita ko, yra juridinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar Å«kinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo vieÅ¡Ä jÄ sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar iÅ¡leidžiantis pavirÅ¡ines nuotekas į Å¡ių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas.

BÅ«tina sÄ lyga atitikti abonento sÄ vokÄ Å¡ios teisės normos prasme, be kita ko, yra tai, kad nuotekų (pavirÅ¡inių nuotekų) tvarkymo paslaugomis asmuo naudojasi verslo reikmėms ar Å«kinei veiklai vykdyti.

22. Naudojimosi pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali bÅ«ti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡teka į teritorijÄ , iÅ¡ kurios jos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

23. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

24. Nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiÅ¡kia, jog nuotekų (įskaitant pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugos (GVTNTÄ® 17 straipsnio 2 dalis). Teisės aktų analizė patvirtina, kad pareigÄ atsiskaityti už nuotekų (įskaitant ir pavirÅ¡inių nuotekų) tvarkymÄ turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, t. y. Å¡iuo atveju asmuo, kuris prižiÅ«ri objektus, nuo kurių pavirÅ¡inės nuotekos suteka į atsakovo valdomas inžinerines sistemas.

25. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovė yra abonentas GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas. Atsakovės argumentai, kad ji neperka geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų nei verslo reikmėms, nei Å«kinei veiklai vykdyti, vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, jog atsakovė neatitinka GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos abonento sÄ vokos. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir atsakovės argumentas, kad atsakovė vykdo tik kelių priežiÅ«rÄ . Pažymėtina, kad, pagal Kelių įstatyme pateiktÄ kelio priežiÅ«ros apibrėžtį, kelio priežiÅ«ra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir nustatytÄ kelio ir jo statinių naudojimo laikÄ .

26. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su principu „teršėjas moka“, pažymėtina, kad atsakovė nagrinėjamos bylos kontekste neteisingai aiÅ¡kina ir taiko šį principÄ . Nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiÅ¡kia, jog nuotekų (įskaitant pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugos (GVTNTÄ® 17 straipsnio 2 dalis).

Pareiga atsiskaityti už nuotekų (įskaitant pavirÅ¡inių nuotekų) tvarkymÄ turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, nagrinėjamos bylos atveju – asmuo, kuris prižiÅ«ri objektus, nuo kurių pavirÅ¡inės nuotekos suteka į ieÅ¡kovės valdomas inžinerines sistemas. Nurodytas principo „teršėjas moka“ aiÅ¡kinimas atitinka aktualiÄ teismų praktikÄ (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1942-864/2020 34 p.).

27. Å iame kontekste pažymėtina, kad tiek iÅ¡ abonento sÄ vokos, pateiktos GVNTNÄ® 3 straipsnio 1 dalyje, tiek iÅ¡ GVTNTÄ® pateikiamų sÄ vokų „nuotekos“ (3 straipsnio 22 dalis), „pavirÅ¡inės nuotekos“ (3 straipsnio 31 dalis), „pavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba“ (3 straipsnio 32 dalis), „urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus valdytojas“ (3 straipsnio 43 dalis) matyti, kad buvimas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties Å¡alimi – abonentu siejamas su urbanizuotos teritorijos, ant kurios susidaro pavirÅ¡inės nuotekos, turėjimu nuosavybės teise arba valdymu ir (arba) naudojimu kitais teisiniais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ginčo gatves ir joms priskirtÄ Å¾emę atsakovė valdė patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra abonentas GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos į ieÅ¡kovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas ir tai atitinka principo „teršėjas moka“ turinį, atsakovės prieÅ¡taravimuose nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kinio tariamo nesuderinamumo su pastaruoju principu laikytini nepagrįstais.

28. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad nėra aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas. Minėti atsakovės argumentai grindžiami Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPPFÄ®) 9 straipsniu, kuris, atsakovės vertinimu, nenustato, iÅ¡ kokių lėšų atsakovė gali mokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ . PrieÅ¡taravimuose teigiama, kad KPPPFÄ® 9 straipsnyje yra baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip atsakovė gali naudoti kelių fondo lėšas.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, aiÅ¡kindamas KPPPFÄ® 9 straipsnio 1 dalį (pagal įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2017-12-14 iki 2018-01-01 ir redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2018-01-01 iki 2019-05-25), konstatavo, jog, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, abiejose redakcijose yra pateiktas nebaigtinis, neiÅ¡samus Programos finansavimo lėšų naudojimo valstybinės reikÅ¡mės keliams atvejų sÄ raÅ¡as. Jose abiejose nėra expressis verbis nurodyta, kad Programos finansavimo lėšos naudojamos ir sumokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat nenurodyta, kad jos negali bÅ«ti naudojamos ir sumokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat nenurodyta, kad jos negali bÅ«ti naudojamos tokiam tikslui.

Vien tai, kad nuo 2018-01-01 iki 2019-05-25 galiojusios redakcijos KPPPFÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Programos finansavimo lėšos vietinės reikÅ¡mės keliams naudojamos kelio juostoje esantiems pavirÅ¡iaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiÅ«rėti, neteikia pakankamo pagrindo Å¡ios redakcijos KPPPFÄ® 9 straipsnio 1 dalį aiÅ¡kinti taip, kad pagal jÄ Programos finansavimo lėšos negali bÅ«ti naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose paslaugoms apmokėti.

30. PrieÅ¡taravimuose atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, kaip ji paskaičiavo, kad bÅ«tent toks nuotekų kiekis, už kurį ieÅ¡kovė iÅ¡rašė sÄ skaitas, į ieÅ¡kovės valymo įrenginius nutekėjo bÅ«tent nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių.

31. Pasisakant dėl minėtų atsakovės argumentų, pažymėtina, kad vadovaujantis GVTNTÄ® 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar naudojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡oji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas.

Nagrinėjamu atveju sunaudoto geriamojo vandens ir iÅ¡leistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡Ä . Priimtų tvarkyti pavirÅ¡inių nuotekų kiekis nustatomas PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

32. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (toliau – PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamentas), 8 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nėra pavirÅ¡inių nuotekų kiekiui iÅ¡matuoti skirtų apskaitos prietaisų, pavirÅ¡inių nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal tame pačiame punkte numatytÄ formulę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas neva ieÅ¡kovei nepateikus nuotekų valymo įrenginių skaitiklių duomenų, nėra aiÅ¡ku, ar sÄ skaitose apraÅ¡ytos paslaugos buvo suteiktos.

PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente numatyta, kad gali nebÅ«ti įrengtų pavirÅ¡inių nuotekų kiekio apskaitos prietaisų, tokiu atveju pavirÅ¡inių nuotekų kiekiui apskaičiuoti naudojama PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente numatyta formulė. Taigi pavirÅ¡inių nuotekų, paÅ¡alintų byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuo ginčo gatvių, kiekis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte pateiktÄ formulę. Taigi pavirÅ¡inių nuotekų, paÅ¡alintų byloje aktualiu laikotarpiu nuo ginčo gatvių, kiekis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte pateiktÄ formulę.

33. Atsakovės teigimu, PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nėra nustatyta, kaip skaičiuojant konkrečiam subjektui priskirtÄ pavirÅ¡inių nuotekų kiekį turėtų bÅ«ti atskiriamos (matematiÅ¡kai atskaitomos ir iÅ¡minusuojamos) nuotekos, į nuotekų valymo įrenginius patenkančios nuo aplinkinių objektų – statinių, pastatų, laukų ir pan. Pažymėtina, kad minėti atsakovės argumentai yra susiję su PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatytos pavirÅ¡inių nuotekų skaičiavimo tvarkos kvestionavimu, kas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė pavirÅ¡inių nuotekų kiekį apskaičiavo pagal GVTNTÄ® bei PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamentÄ . PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente numatyta konkreti formulė, pagal kuriÄ apskaičiuojamas pavirÅ¡inių nuotekų kiekis, ir nenumatytos jokios jos taikymo iÅ¡imtys. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamentas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktas, todėl deklaratyvÅ«s atsakovės teiginiai, susiję su PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento kvestionavimu, laikytini nepagrįstais.

Ä®rodymų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų apskaičiavusi pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, pažeisdama PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatytÄ tvarkÄ , atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

34. GVTNTÄ® 34 straipsnio 18 dalis nustato, kad pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sÄ lygomis ir kainomis. Taigi ieÅ¡kovė, apskaičiuodama paÅ¡alintų nuo ginčo gatvių pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, neturi teisės skaičiuoti kitaip, negu tai nustato PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktas (GVTNTÄ® 32 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė tinkamai apskaičiavo pavirÅ¡inių nuotekų kiekį ir nustatė skolos faktÄ .

35. Nagrinėjamu atveju 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 71 punkto pagrindu iÅ¡ atsakovės pagrįstai priteista 54,98 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo kiekvienos nesumokėtos sumos dalies už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normÄ .

36. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovės pagrįstai priteistos 5,00 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (2 600,25 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

37. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo rezultatui.

38. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2021 m. lapkričio 26 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

40. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patyrė papildomas 1 270,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡taravimus parengimÄ ir 300,00 Eur iÅ¡laidas už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose, viso 1 570,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė tinkamai ir laiku pateikė į bylÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir sumokėjimÄ pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovei priteistinas iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti papildomai ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo vandenys“ (juridinio asmens kodas 173820527) iÅ¡ atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 570,50 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jelena Leščinskienė