677c4eff-cbfb-4c67-85fd-40bb78f30d43 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. II-595-908/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03781-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 21.9.9. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S. (A. S.), jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) atstovui R. I., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-07-08 sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 289 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Å i nuobauda paskirta už tai, kad A. S. 2016 m. spalio 22 d., apie 16.09 val., (duomenys neskelbtini) 7 km, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,76 prom. neblaivumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 300 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Å i nuobauda paskirta už tai, kad A. S. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 9.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,67 prom. neblaivumas. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. S. skundas (b. l. 6-7), kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018-03-09 nutarimÄ ir 2019-07-08 sprendimÄ bei įpareigoti InstitucijÄ pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindė tuo, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui jis 2018-03-09 su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo, pateikdamas visus reikalingus dokumentus. Institucija 2018-03-09 nutarimu, nepaaiÅ¡kinusi apskundimo pagrindų ir motyvų, atsisakė grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, paaiÅ¡kindama, kad tokia teisė atsiras tik po 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, t. y. 2026-11-29.

Kadangi, anot A. S., jis neturėjo teisinių žinių, o apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, praėjus kuriam laikui (daugiau nei metams) jis kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamÄ teisinės pagalbos tarnybÄ , kuri jam skyrė advokatÄ . Pasitaręs su advokatu, 2019-07-04 vėl kreipėsi į InstitucijÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡i laikydama praÅ¡ymÄ pakartotiniu 2019-07-08 sprendimu atsisakė grÄ Å¾inti teisę transporto vairuoti transporto priemones, aiÅ¡kindama, kad nėra praėję 10 m. nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo.

PareiÅ¡kėjas su tokiu sprendimu nesutinka, nes, jo nuomone, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-15 nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutarimu paskirtos baudos buvo sumokėtos, teismo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigęs. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad, negrÄ Å¾inant teisės vairuoti, jam antrÄ kartÄ skirta nuobauda už tÄ pačiÄ veikÄ tik administraciniu aktu – kelių policijos valdybos sprendimu. PareiÅ¡kėjo nuomone, jo minimi nutarimai nepagrįsti, neobjektyvÅ«s ir neteisėti, nes pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, byla iÅ¡spręsta ne pagal įstatymo nuostatas.

Padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (b. l. 6-7). Institucija, susipažinusi su A. S. skundu, pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sprendimas negrÄ Å¾inti A. S. teisės vairuoti transporto priemones buvo priimtas 2018-03-09, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 24 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo pagrindus. Atkreiptinas dėmesys, kad įgaliotų institucijų sprendimai dėl teisės vairuoti grÄ Å¾inimo yra skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka („Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o“ (TAR, 2015, Nr. 2015-02492) 17 p.). 2019-07-10 specialioji teisėjų kolegija nutartimi Nr. T-50/2019 konstatavo, kad ginčai dėl teisės vairuoti transporto priemones negrÄ Å¾inimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Institucijos teigimu, pareiÅ¡kėjas klaidingai nurodo, kad Institucija priėmė du sprendimus negrÄ Å¾inti teisės vairuoti transporto priemonių. Sprendimas negrÄ Å¾inti teisės vairuoti transporto priemones buvo priimtas 2018-03-09 ir pasiraÅ¡ytinai A. S. įteiktas 2018-03-09, o 2019-07-08 buvo atisisakyta nagrinėti A. S. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, nes praÅ¡ymas buvo kartotinis. Naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti 2018-03-09 sprendimo pagrįstumu, 2019-07-04 kreipdamasis į InstitucijÄ A.

S. nepateikė. Policija dar kartÄ priminė pareiÅ¡kėjui, kad sprendimas negrÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones buvo priimtas 2018-03-09, vadovaujantis SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama nustatyta tvarka (SEAKÄ® 24 str. 6 d.). Teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as, pagal kurio 15 punkto nuostatas, jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiÅ¡kėjas nepateikė ApraÅ¡o 9 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka bÅ«tinas teisės vairuoti grÄ Å¾inimo sÄ lygas, nepabaigė papildomo vairuotojų mokymo (ApraÅ¡o 10 punkte nustatytu atveju), neiÅ¡laikė egzamino (ApraÅ¡o 11 punkte nustatytu atveju), VÄ® „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimÄ iÅ¡duodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti.

A. S. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimus bÅ«damas neblaivus. DeÅ¡imt metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (2016-12-21) pateikus 2018-03-09 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti teisę vairuoti praėję nebuvo, todėl jam teisė vairuoti transporto priemones negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta (b. l. 1). Teismo posėdžio, vykusio 2019-09-30, metu pareiÅ¡kėjo atstovas teismui pateikė skundo papildymÄ , kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018-03-09 nutarimÄ ir 2019-07-08 sprendimÄ bei įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybÄ pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones.

Papildomai argumentavo, kad Institucija savo sprendimais iÅ¡ esmės peržiÅ«rėjo teismo nutarimus, priimtus A. S. atžvilgiu. Joks norminis aktas tokio taikymo mechanizmo nereglamentuoja. Policija savo sprendimais revizuoja ir taiso teismo sprendimus, nors tokių įgalinimų jai niekas nesuteikė. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su vairavimo teisės grÄ Å¾inimo institutu, nes taikomas nereglamentuotas mechanizmas. FaktiÅ¡kai antrÄ kartÄ skiriama nuobauda už tÄ pačiÄ veikÄ tik administraciniu aktu.

Nepilnai iÅ¡siaiÅ¡kintos bylos aplinkybės, byla iÅ¡spręsta ne pagal įstatymÄ (b. l. 62-63). Teisme pareiÅ¡kėjas A. S. nurodė, kad palaiko skundÄ . Jis nuobaudÄ atliko, baudÄ sumokėjo. Kreipėsi į policijÄ , o ten jam skyrė dar vienÄ nuobaudÄ . IÅ¡eina, kad veltui laikė egzaminÄ , gavo medicinos pažymÄ ir rÅ«pinosi kitais dokumentais. Jis kreipėsi su praÅ¡ymu dėl teisės vairuoti grÄ Å¾inimo, pateikė reikiamus dokumentus, tačiau policija pasakė, kad neatiduos teisių. Jam niekas nepaaiÅ¡kino, kad automatiÅ¡kai nebus grÄ Å¾intos teisės, kad turi bÅ«ti praėjęs minėtas laikotarpis po teismo nutarimo, kad galėtų iÅ¡ naujo laikyti teises.

PareiÅ¡kėjo nuomone, apie 10 m. terminÄ jam turėjo bÅ«ti paaiÅ¡kinta dar teisme: jei bÅ«tų apie tai žinojęs, nebÅ«tų laikęs teisių antrÄ kartÄ (b. l. 65). Teisme A. S. atstovaujantis advokatas A. KirÅ¡a nurodė, kad palaiko savo skundÄ , skundžia abu Institucijos sprendimus, nes jie neteisėti ir nepagrįsti. A. S. kreipėsi į InstitucijÄ dėl teisės vairuoti grÄ Å¾inimo praeitais metais, bet buvo atsisakyta jÄ grÄ Å¾inti. Tada advokatas buvo paskirtas pareiÅ¡kėjo atstovu. AntrÄ kartÄ policija nenagrinėjo praÅ¡ymo, pasakė, kad praÅ¡ymas pakartotinis.

A. S. buvo skirtas teisių atėmimas, jis bausmę atliko, daugiau nenusikalto, tačiau teisių jam negrÄ Å¾ino. Negalima sutikti su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nes taip įtvirtintas dvigubas baudžiamumas. Apylinkės teisme Å¡is klausimas neiÅ¡sispręs. Asmuo turi teisę į teisingÄ teismÄ ir į teisingÄ sprendimÄ . Jis 10 m. neturi teisės gauti vairuotojo pažymėjimo. Negalima žmogaus du kartus bausti už tÄ patį. Mano, kad 2013 m. priimtas SEAKÄ® 24 straipsnio pakeitimas įtvirtina neteisingÄ reglamentavimÄ (b. l. 58-59).

Teisme Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas R. I. prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad panaÅ¡us klausimas yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, yra sustabdyta viena byla. Atstovo nuomone, čia nėra jokio dvigubo nubaudimo, nes egzistuoja du skirtingi institutai – nuobaudos skyrimo ir teisių grÄ Å¾inimo. Asmuo yra baudžiamas pagal ANK (ATPK), o teisės grÄ Å¾inamos pagal SEAKÄ®. PareiÅ¡kėjui teisė vairuoti transporto priemonę pagal ATPK atimta du kartus.

Kai kelis kartus nusižengia neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo, teisės grÄ Å¾inamos ne ankščiau kaip po 10 m. Nereikia painioti skirtingų institutų: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo ir teisės vairuoti grÄ Å¾inimo. PastarÄ jį reglamentuoja poįstatyminis teisės aktas: „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as“, kuriame reglamentuojama teisių atėmimo ir grÄ Å¾inimo termino skaičiavimas, asmens kreipimosi dėl teisių grÄ Å¾inimo tvarka.

Paprastai tokie skundai nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie yra suformavę tokių skundų nagrinėjimo praktika. Kai A. S. 2019-07-04 su praÅ¡ymu kreipėsi į InstitucijÄ , bÅ«tent atstovas nagrinėjo jo praÅ¡ymÄ , t. y. jo iÅ¡ esmės nenagrinėjo, nes jis jau buvo iÅ¡nagrinėtas 2018-03-09, atsisakant A. S. grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemonę. Kadangi tame sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, atstovas žmogui jÄ paaiÅ¡kino ir nurodė. PraÅ¡ymas buvo pakartotinis.

Klausimas jau buvo iÅ¡spręstas, todėl jo antrÄ kartÄ nenagrinėjo. Antrame A. S. praÅ¡yme buvo pateikti visi tie patys motyvai. Å iai dienai toks paÅ¡ymas yra laikomas kartotiniu. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kintų, kad atitinkamos SEAKÄ® normos prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tada bÅ«tų iÅ¡ naujo sprendžiama dėl teisių gražinimo. AnalogiÅ¡kų praÅ¡ymų gaunama apie 7-8 per metus. Intitucija juos ėmė gauti prieÅ¡ pusantrų metų. Nagrinėjamu atveju asmuo turėjo perlaikyti egzaminÄ , nes baigėsi teisių atėmimo terminas.

Dokumentai, kuriuos jis gavo, niekur nedings, jie, esant reikalui, galės būti teikiami VĮ „Regitrai“. Svarbu tai, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta iki ATPK pakeitimo į ANK. Atstovo nuomone, nustatytas 10 metų terminas teisingas, o pareiškėjui reikėjo sulaukti šio termino pabaigos. Tokie įstatymo pakeitimai buvo padaryti tam, kad apsaugoti nuo šiurkščių KET pažeidimų (b l. 59-60). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-03 nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo A.

S. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir atnaujino terminÄ bei priėmė nagrinėti skundÄ dalyje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 8 d. sprendimo. Teismas įvertino tai, kad skundas dėl 2018-03-09 sprendimo buvo paduotas tik praėjus daugiau nei metams ir keturiems mėnesiams po minėto sprendimo priėmimo (2019 m. liepos 26 d.). Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apskųsti 2018-03-09 sprendimÄ jam trukdė teisinių žinių stoka, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dar 2019-06-11 jam buvo skirtas advokatas, tačiau ir turėdamas jį atstovaujantį profesionalų teisininkÄ pareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundu ir praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ skundui dėl 2018-03-09 sprendimo paduoti, o pasirinko kitÄ keliÄ ginti savo teises – 2019-07-04 vėl kreipėsi į Kelių policijos valdybÄ su pakartotiniu praÅ¡ymu, prie jo pateikdamas tuos pačius Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumÄ pagrindžiančius dokumentus, kaip ir prie 2018 m. kovo 9 d praÅ¡ymo.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019-08-28 nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad „skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi Å¡io kodekso XXXIV ir XXVI skyriuose nustatytų reikalavimų“ (ANK 673 straipsnio 3 dalis) (teismingumo byla Nr. T-60/2019), teismas nutarė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-07-04 sprendimo panaikinimo.

Skundas netenkintinas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumÄ . Å is straipsnis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytus atvejus. Administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡nagrinėtos 2016 m. lapkričio 15 ir 30 dienomis, todėl teismas, nagrinėdamas ginčo klausimÄ , vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (VAT administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-358-468/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas už tai, jog vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus buvo nubaustas, atimant jam teisę vairuoti transporto priemones, du kartus – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu. PareiÅ¡kėjas du kartus, t. y. 2018-03-09 ir 2019-07-04 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas 2019 m. liepos 8 d. atsisakė nagrinėti A. S. 2019-07-04 praÅ¡ymÄ , nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas laikytinas pakartotiniu, nes jis jau buvo iÅ¡nagrinėtas 2018-03-09 sprendimu, paaiÅ¡kindamas, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o“ 15 p. nuostatas, jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiÅ¡kėjas nepateikė ApraÅ¡o 9 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka bÅ«tinas teisės vairuoti grÄ Å¾inimo sÄ lygas, nepabaigė papildomo vairuotojų mokymo (ApraÅ¡o 10 punkte nustatytu atveju), neiÅ¡laikė egzamino (ApraÅ¡o 11 punkte nustatytu atveju), VÄ® „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimÄ iÅ¡duodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti. 2019 m. liepos 8 d.

A. S. nurodyta ir tai, kad deÅ¡imt metų nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto teismo nutarimo, kuriuo jam atimta teisė vairuoti, įsiteisėjimo (2016-12-21) pateikus 2018-03-09 praÅ¡ymÄ praėję nebuvo, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teisėtai negrÄ Å¾ino A. S. teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 34-35). Pažymėtina, kad SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų (2013-06-13 įstatymo Nr. XII-360 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-07-01).

Bylos duomenys patvirtina, jog administracinės teisės pažeidimus pareiÅ¡kėjas padarė 2016-10-22 ir 2016-11-13, galiojant SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostatoms. A. S. transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, skirtingu metu vairavo 2 kartus, už tai jam dviem atskirais teismo sprendimais buvo paskirtos nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tokia situacija rodo didesnį asmens pavojingumÄ ir polinkį daryti analogiÅ¡kus pažeidimus, todėl, įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamas įstatymo normas, įtvirtino, kad teisė vairuoti transporto priemones gali bÅ«ti grÄ Å¾inama tik praėjus įstatyme numatytam terminui – ne mažiau kaip 10 m.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas skunde akcentavo, kad pritaikius minėto įstatymo ir poįstatyminio akto nuostatas A. S. buvo nubaustas du kartus, tokiu bÅ«du, jų nuomone, Institucija peržiÅ«rėjo įsiteisėjusius teismų sprendimus, netinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo bylÄ ir neatsižvelgė į tai, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus, pažymėtina tai, jog nuobaudos skyrimo ir teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo institutai nėra tapatÅ«s, jie skirtingi, kaip ir atitinkamus sprendimus (skirti nuobaudÄ ar grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones) priimantys subjektai, kaip skirtingi ir norminiai aktai, kuriais jie vadovaujasi (atitinkamai:

ATPK (ANK) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as“). Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose minėtas apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iÅ¡ bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr eI-2442-644/2017, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2-358- 468/2019).

Skunde be kita ko taip pat yra praÅ¡oma teismo įpareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. Primintina tai, kad tiek iki 2017-01-01 galiojusios ATPK normos (XXIII skirsnis), tiek Specialiosios kolegijos nurodytos ANK normos (XXXVI skyrius), reglamentuojančios skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų nagrinėjimÄ , bendros kompetencijos teismui nesuteikia teisės įpareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, paduodamas 2019-07-04 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti jokių naujų aplinkybių nenurodė, pateikė Institucijai tuos pačius dokumentus, kurie buvo pateikti ir nagrinėjant jo 2018-03-09 praÅ¡ymÄ .

Institucija pagrįstai jo praÅ¡ymÄ laikė pakartotiniu ir atsisakė nagrinėti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu). Ä®vertinus tai, kas aukščiau aptarta, darytina iÅ¡vada, kad Institucija, priimdama sprendimÄ , vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, jį pagrindė ir motyvavo, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiradus naujų faktinių duomenų ar pasikeitus teisiniam minėto teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo instituto reglamentavimui, tuo atveju, jei jis Å¡velnintų asmens teisinę padėtį, teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo klausimas nepraėjus SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui galėtų bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ atmesti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Gruodienė