677a30be-e5c4-4a22-82be-dca4d7b87bf3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-957-619/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19382-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.; 2.3.2.6.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės ir Vytauto Zeliankos vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Prelista“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prelista“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pastoliai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas BUAB „Prelista“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tarp UAB „Baltijos pastoliai“ ir UAB „Prelista“ 2016 m. kovo 15 d. atliktÄ 1500,00 EUR užskaitÄ ; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1500,00 EUR, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4360-562/2016 UAB „Prelista“ iÅ¡kelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d.

Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administravimo partneriai“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinis reikalavimas 122 579,45 EUR sumai; 2017 m. sausio 5 d. nutartimi patikslintas kreditorių reikalavimas 124 454,45 EUR sumai. Atsakovas pateikė dokumentus, kurių pagrindu jis laiko 2016 m. kovo 15 d. teisėtai atlikęs 1500,00 EUR sumos užskaitÄ su ieÅ¡kovu: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 15 d. raÅ¡tÄ Nr. (23.1-08)RNA-8227 dėl UAB „Baltijos pastoliai“ mokestinės nepriemokos perėmimo;

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08)324-3809; 2016 m. vasario 22 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 160222. Nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 17 d. UAB „Prelista“ turėjo 2000,00 EUR sumÄ virÅ¡ijančiÄ skolÄ SODRAI, kuri nuolat augo iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. gegužės 5 d. Atsakovas 2016 m. kovo 15 d. atliko 1500,00 EUR sumos užskaitÄ , ieÅ¡kovui turint skolÄ socialinio draudimo biudžetui nuo 2016 m. vasario 17 d. ir esant taikytiems bendrovės turto areÅ¡tams 21622,63 EUR sumai nuo 2015 m. lapkričio 6 d.

Užskaita pažeistas atsiskaitymo eiliÅ¡kumas esant ketvirtÄ ja eile vykdomam atsiskaitymui pagal vykdomuosius dokumentus. Atliekant 2016 m. kovo 15 d. užskaitÄ , UAB „Prelista“ buvo skolininku, kuris neturi pakankamai lėšų patenkinti pradelstų skolų ne tik SODRAI, bet ir įmonėms. IeÅ¡kovas laiko, kad atlikta užskaita pažeidžia imperatyvius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytus atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo reikalavimus. Taip pat yra visos Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. nustatytos sÄ lygos bankroto administratoriui reikÅ¡ti Actio Pauliano ieÅ¡kinį.

Atsakovo atlikta vienaÅ¡alė užskaita įvykdyta ieÅ¡kovui esant faktiÅ¡kai nemokiam, kÄ Ä¯rodo bankroto bylos iÅ¡kėlimas, praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčijamos užskaitos, atsakovas neprivalėjo atlikti užskaitos, jÄ atlikdamas buvo nesÄ Å¾iningas, nes buvo vieÅ¡ai prieinami duomenys apie ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ SODRAI. Atsakovas taip pat turėjo galimybę sužinoti, kad ieÅ¡kovui yra taikomi ir veiklos apribojimai pagal vykdomuosius dokumentus.

2. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio neaiÅ¡ku, kokį sandorį ieÅ¡kovas ginčija, nes 2016 m. kovo 15 d. atsakovo atlikta užskaita buvo tik sumažinta ieÅ¡kovo skola atsakovui, tuo tarpu ieÅ¡kovas neginčija nei sutarties, nei administracinio akto, kuriais ieÅ¡kovui perkelta atsakovo mokestinė nepriemoka, galiojimo. Atsakovas laiko, jog ieÅ¡kovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. numatytų sÄ lygų ieÅ¡kovui reikÅ¡ti Actio Pauliana. Kadangi ginčijamu sandoriu nebuvo susitarta dėl jokių ieÅ¡kovo atsiskaitymų su atsakovu, sudarant šį sandorį negalėjo bÅ«ti pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijami sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, taip pat Å¡io sandorio įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui. Ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovui nebuvo nustatytos naujos ar didesnės apimties turtinės prievolės, negu jos bÅ«tų egzistavusios, nesudarius minėtų sandorių, nebuvo perleistas ieÅ¡kovo turtas ar piniginės lėšos tretiesiems asmenims. PrieÅ¡ingai, ginčijamu sandoriu sumažinta ieÅ¡kovo skola atsakovui, jÄ pakeičiant tokios pačios sumos mokestine prievole valstybei, taigi, pasikeitė tik ieÅ¡kovo kreditorius 1500,00 EUR kreditorinio reikalavimo sumai: ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ atsakovo prievolę sumokėti mokestinę nepriemokÄ valstybei mainais į ieÅ¡kovo skolos sumažinimÄ tokiai pačiai sumai.

Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris turėjo įtakos mokumui ir kad juo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, suteikiant pirmumo teisę atsakovui kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu.

5. Teismas taip pat konstatavo, kad užskaita buvo atlikta ieškovo ir atsakovo 2016 m. vasario 22 d. sudarytos sutarties dėl mokestinės prievolės valstybei perėmimo pagrindu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas dėl minėtoje sutartyje numatytos mokestinės nepriemokos perėmimo priimtas 2016 m. kovo 15 d. Nurodė, kad nepriemoka perleista ne ieškovo neįvardintu atsakovo 2016 m. kovo 15 d. atlikta užskaita, o ieškovo ir atsakovo 2016 m. vasario 22 d. sudaryta sutartimi Nr. 160222, kuri įsigaliojo nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (23.21-08)324-3809 dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo momento, t. y. 2016 m. kovo 15 d. Nurodytų sandorių ieškovas neginčija.

6. IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, sudarant ginčijamÄ sandorį. Konstatavo, kad sudarant 2016 m. vasario 22 d. mokestinės nepriemokos ar jos dalies perėmimo sutartį Nr. 160222, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog ieÅ¡kovas yra nemokus. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto iÅ¡raÅ¡o apie skolas SODRAI matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m. turėjo panaÅ¡aus ar net didesnio dydžio skolas SODRAI, kas sudarė pagrindÄ laikyti, jog ieÅ¡kovo mokumo sumažėjimas ir apyvartinių lėšų trÅ«kumas yra laikini reiÅ¡kiniai, o jo atžvilgiu areÅ¡tai buvo pritaikyti kaip laikinosios apsaugos priemonės dar neiÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, tuo tarpu duomenų, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo bÅ«ti vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai kitų kreditorių naudai nėra.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, nurodytas ieÅ¡kovo finansinių ataskaitų rinkinys vieÅ¡ajam Juridinių asmenų registrui pateiktas tik 2016 m. gegužės 4 d., t. y. po 2016 m. vasario 22 d. sutarties sudarymo, jos įsigaliojimo ir po faktinės 2016 m. kovo 15 d. užskaitos, todėl sutiko su atsakovo argumentu, kad pastarasis minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų apie ieÅ¡kovo mokumÄ nežinojo ir negalėjo žinoti ginčijamo sandorio sudarymo metu.

7. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovo perimtos mokestinės nepriemokos vykdymo, įrodymų, jog minėta mokestinė nepriemoka ieÅ¡kovo sumokėta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo minėtos mokestinės nepriemokos dydžio piniginę kompensacijÄ , nesant galimybės taikyti restitucijÄ natÅ«ra (LR CK 1.80 str. 2 d.).

8. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip pat grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimu, tačiau ginčijamu sandoriu atsakovas nedalyvavo atsiskaitymo santykiuose su ieÅ¡kovu, nes jo pagrindu jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi, todėl reikalavimÄ Å¡ioje dalyje taip pat laikė nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1 Teismas neatskleidė bylos esmės, nesuprato sandorio esmės, jo objekto, dalyko. Neteisinga teismo nuomonė, kad mokesčio permoka nėra turtas, mokesčio permoka yra turtinė teisė, mokesčio permoka suteikia teisę į jos susigrÄ Å¾inimÄ , ji gali bÅ«ti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojo pateikto praÅ¡ymo VMI pagrindu. 9.2 IeÅ¡kovo perleista skola atsakovui negalėjo ir nebuvo sumažinta neperleidus tam tikros vertės turto – turtinės teisės, t.y. teisės į mokesčio permokos susigrÄ Å¾inimÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas turėjo mokesčio permokÄ ir kad jÄ turėjo ne mažesnei nei 1500 Eur sumai yra nurodyta pačiame į bylÄ pateiktame VMI 2016-03-15 VMI virÅ¡ininko sprendime dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23,21-08) 324-3809, Å¡is sprendimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimÄ pagal ginčijamÄ užskaitÄ su atsakovui 1500 EUR sumai. Atsakovas neginčija, kad užskaitos pasekoje sumažėjo atsakovo pareiga atsiskaityti su biudžetu 1500 EUR sumai, o atsakovo pripažinimas ar nepripažinimas to, kad ieÅ¡kovas turėjo mokestinę priemokÄ yra niekinės reikÅ¡mės. Tokį teisinį reglamentavimÄ bei įgyvendinimo praktikÄ reglamentuoja 2002-05-17 VMI prie LR Finansų ministerijos VirÅ¡ininko įsakymu Nr. 127 patvirtintas „Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedÅ«rų apraÅ¡as“. 9.3 Apeliantas neturi pareigos ginčyti mokestinės nepriemokos perleidimo sandorio ir akto, nes Å¡is mokesčių mokėtojo sprendimas nėra neteisėtas kaip individualus teisės taikymo aktas, kadangi jis priimtas mokesčių mokėtojui nustačius pagrindus, kurie nustatytini priimant sprendimÄ dėl mokestinės prievolės perėmimo.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas neturėjo ir neturi Sprendime nurodomos 1500 EUR dydžio nepriemokos valstybei, iki ginčijamų sandorių įvykdymo turėjo mokestinę permokÄ â€“ teisę į 1500 EUR sumos susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ valstybės (o ne nepriemokÄ â€“ ne skolÄ valstybei). 9.4 Dėl teismo sprendimo argumentacijos, konstatuojant CK 6.930-1 str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo pažeidimo nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl pasisakant dėl 2016 m. atsiskaitymo, kuris ginčijamas CK 6.9301 str. pagrindu, Sprendime remiamasi 2009 m. kasacinio teismo praktika, kai Å¡ios straipsnio apskritai nebuvo ir joje pasisakoma dėl Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo pažeidimo ir jo teisinių padarinių.

Taigi, remiamasi neaktualia kasacinio teismo praktika, o net ir remiantis ja, ginčijamas sandoris pripažintinas neteisėtu pažeidus Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymų nuostatas. Apelianto nuomone, tokio iÅ¡aiÅ¡kinimo, kokiu vadovavosi teismas, jo nurodomoje nutartyje nėra. Nesutinka su teismo pozicija, kad CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliÅ¡kumas netaikytinas įskaitymams ir/ar kai neperduodamas joks skolininko turtas. Pažymėjo, kad įskaitymas yra viena iÅ¡ atsiskaitymo tarp subjektų bÅ«dų, lėšų perleidimo draudimas apima bet kokios formos ar bÅ«do atsiskaitymus, tame tarpe ir įskaitymÄ .

Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo atsiskaitymus atlikti vadovaujantis CK 6.9301 str., t.y. užskaita buvo pažeista atsiskaitymo eiliškumo tvarka esant trečia eile vykdytinam atsiskaitymui (skola Sodrai), esant ketvirta eile vykdytinam atsiskaitymui pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, atlikta užskaita pažeidžia LR CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Ginčijamu sandoriu perleistas ieškovo turtas, iš kurio kreditoriai turėjo galimybę pasidengti savo skolas. 9.5 Nesutinka su teismo išvada, kad sandoris nepažeidė kreditorių interesų.

Pabrėžė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo pradelstų įsiskolinimų ankstesne eile tenkinamiems kreditoriams, skola trečios eilės kreditoriui ne tik nebuvo padengta, bet iÅ¡augo nuo 2000 EUR iki daugiau nei 9000 EUR iÅ¡keliant bankroto bylÄ . Apelianto nuomone, akivaizdu, kad bet kuris iÅ¡ protingų ieÅ¡kovo kreditorių vadovų bÅ«tų sutikęs atgauti skolÄ susimažinant į biudžetÄ mokėtinų lėšų sumÄ . Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovas neteko lėšų, sumažėjo jos mokumas ir kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . 9.6 Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas buvo sÄ Å¾iningas.

Nepagrįstu laiko teismo argumentÄ , kad skolos Sodrai dydžio santykis su ieÅ¡kovo apyvartos dydžiu gali bÅ«ti pagrindu nepaisyti subjektams tokio įsiskolinimo buvimo fakto kaip trečiaja eile atsiskaitymo tvarka apmokėtino įsiskolinimo buvimo CK 6.9301 str. str. prasme. Apelianto nuomone, įstatymas nesuteikė bent atsakovui teisės vertinti apelianto skolos SODRAI reikÅ¡mingumo pagal apelianto deklaruojamas apyvartas. Skolos SODRAI faktas yra pakankamas rodiklis ir pagrindas protingam ir apdairiam subjektui nevykdyti užskaitos sandorių su skolininku, turinčiu iÅ¡vieÅ¡intų įsiskolinimų biudžetui, kaip buvo bylos atveju.

Nesutinkant su sprendimo argumentais, pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę ir kartu, kÄ patvirtina kasacinio teismo praktika, pareigÄ protinga, racionalia ir vieÅ¡ai prieinama priemone – Turto areÅ¡to duomenimis pasidomėti, kad ieÅ¡kovė turi įsiskolinimų, turi finansinių sunkumų. Net vieÅ¡ai prieinamoje bazėje užskaitos atlikimo metu buvo duomenys, kad ieÅ¡kovas skolingas SODRAI, todėl turėjo žinoti, kad užskaita pažeis kreditorių interesus.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Baltijos pastoliai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliantas piktnaudžiauja procesu, keisdamas pozicijÄ ir argumentus, neva dabar jis jau ginčija mokestinės permokos perleidimÄ , nors ieÅ¡kinyje apie mokestinę permokÄ nebuvo užsiminęs. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovas netinkamai formuluoja ieÅ¡kinio pagrindÄ ir neaiÅ¡ku kokiÄ gi prievolę jis ginčija.

11. IeÅ¡kovas ginčija skolos sumažinimÄ , tačiau nei 2016-02-22 mokestinės prievolės valstybei perėmimo sutarties, nei 2016-03-15 VMI sprendimas nėra ginčijamas, todėl lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti neteisėtu užskaitÄ , pats teigdamas, jog sandoriai, kurių pagrindu ji buvo atlikta, yra teisėti.

12. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas nesuprato mokestinės permokos esmės, dėl ko nepripažino jos turtu. Jokio sandorio dėl ieÅ¡kovo mokestinės permokos perleidimo atsakovui nebuvo sudaryta. Kaip jau minėta, jokių argumentų dėl mokestinės permokos ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nebuvo nurodęs, dėl jų nebuvo ginčo. Jokio sandorio dėl ieÅ¡kovo mokestinės permokos perleidimo atsakovui nebuvo sudaryta, atsakovas neįgijo jokios mokestinės permokos, kurios pagrindu bÅ«tų įgijęs reikalavimo teisę įskaityti turimÄ nepriemokÄ valstybės biudžetui. IeÅ¡kovui buvo perleista atsakovo mokestinė nepriemoka, kas iÅ¡ esmės visai kitoks sandoris, nei mokestinės permokos perleidimas.

13. Nurodė, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai netaikė CK 6.9301 str. nuostatų, nes pagal 2016-02-22 sutartį jokie atsiskaitymai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nevyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir Å¡io straipsnio pažeidimÄ . Tokia Å¡iuo klausimu yra ir formuojama teisminė praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-314/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis Nr. 3K-3-361/2008). Taip pat nurodė, kad CK 6.9301 str. bei Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nuostatų tikslai tapatÅ«s, todėl minėti teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir Å¡iai dienai.

14. Nepagrįstais laiko skundo argumentus, kuriais teigiama, kad ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių interesus. Atsakovo tvirtinimu, teismas pagrįstai nekonstatavo kreditorių teisių pažeidimo bei skolininko nesÄ Å¾iningumo. 2016-02-22 sutartimi ieÅ¡kovui perėmus atsakovo mokestinę prievolę, Å¡ios prievolės suma 1500 EUR vienaÅ¡aliÅ¡ku įskaitymu buvo sumažinta ieÅ¡kovo skola, toks skolos sumažinimas negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Juo labiau, kad nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas turėjo mokestinę permokÄ .

Be to, akivaizdu, kad 1500 EUR įskaitymas nedarė jokios įtakos ieÅ¡kovo, vieÅ¡ais duomenimis 2015 m. turėjusio virÅ¡ 500 000 EUR apyvartos, mokumui. PrieÅ¡ingai, apyvartinių lėšų sutaupymas kartu sumažinant įsiskolinimÄ atsakovui, byloja apie tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kojo racionalių iÅ¡eičių iÅ¡vengti bankroto. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovui buvo suteikta kokia nors pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, t.y. kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

15. Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, nurodė, kad apeliantas remiasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose nustatytos ir vertintinos kitos faktinės aplinkybės. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turėjo skolÄ SODRAI, jam buvo taikyti areÅ¡tai bei praėjus daugiau nei 2 mėnesiams iÅ¡kelta bankroto byla nepagrindžia atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Mokesčių administratoriui 2016-03-15VMI sprendimu patvirtintus 2016-02-22 mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, atsakovas turėjo bÅ«ti tikru dėl sandorio teisėtumo, įskaitant ir dėl fakto, jog ieÅ¡kovas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, fondams, įskaitant SODRA.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu buvo atkreiptas dėmesys, jog 2016-02-22 buvo pirmadienis, įsiskolinimas sodrai atsirado 2016-02-17, t.y. likus dviems darbo dienoms iki sutarties pasiraÅ¡ymo. Duomenų, jog apie ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ buvo žinoma ir toks skelbimas buvo patalpintas bazėje 2016-02-22 nėra pateikta, nors atsakovas ir prašė Å¡iuos įrodymus pateikti. Bet kuriuo atveju, ieÅ¡kovas jau nuo 2012 m. periodiÅ¡kai turėjo įsiskolinimus Sodrai, kas tvirtina, kad tokie įsiskolinimai bylojo apie laikinus apyvartinių lėšų trÅ«kumus.

IÅ¡keliant bankroto bylÄ buvo remiamasi finansinių ataskaitų rinkiniu už 2015 m., kuris buvo pateiktas tik 2016-05-04 JAR, todėl atsakovas neturėjo jokių objektyvių duomenų apie jį žinoti. Taigi, nepaneigta atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcija.

16. Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad ieškovo reikalaujamas restitucijos būdas nepagrįstas, nes ginčijamu sandoriu atsakovui ieškovas neperleido 1500 EUR lėšų, todėl toks lėšų priteisimas negalimas kaip ginčijamo sandorio negaliojimo pasekmė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių atliktos 2016-03-15 užskaitos sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 6.9301 str. pagrindu.

19. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad nėra sÄ lygų visumos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 str., nes neįrodyta, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus, taip pat įtaka bankrutuojančios įmonės mokumui, nėra paneigtas atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Teismo vertinimu, taip pat nėra nustatyta pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu, nes ginčijamu sandoriu nebuvo susitarta dėl atsiskaitymų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais ir jo pagrindu jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo argumentus dėl sprendimo neteisėtumo išdėstydamas apeliaciniame skunde.

21. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Dėl 2016-03-15 atlikto 1500 EUR užskaitymo pripažinimo negaliojančiu 22. Dėl užskaitymo pripažinimo negaliojančiu byloje iÅ¡ esmės yra aktualios dvi actio Pauliana taikymo sÄ lygos (nes dėl kitų buvimo ginčo byloje nėra): kreditoriaus teisių pažeidimas, skolininko nesÄ Å¾iningumas.

23. Apelianto teigimu, ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, nes pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad sandorio sudarymo laikotarpiu įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų ankstesnės eilės reikalavimų tenkinimo kreditoriams, skola SODRAI ne tik nebuvo padengta, bet ir iÅ¡augo nuo 2000 EUR iki 9000 EUR iÅ¡keliant bankroto bylÄ , taigi, tuo metu jau buvo kreditorių. IeÅ¡kinyje taip pat buvo pateikti duomenys, kad užskaitos įvykdymo metu įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams. Taigi, atlikus įskaitymÄ , įmonė neteko lėšų, sumažėjo jos mokumas ir kreditorių galimybės atgauti patenkinimÄ , įskaitymas atliktas faktiÅ¡kai prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , atsakovo interesai buvo iÅ¡kelti virÅ¡ kitų kreditorių, dėl ko įvyko neigiamas apelianto turto pokytis. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

24. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

25. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

26. Byloje nustatytiems faktams kvalifikuoti kreditoriaus teisių pažeidimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditoriaus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016).

Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2015-09-29 sutartį Nr. 40 bei 2015-10-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija BP97 Nr. 00405, darbų atlikimo aktÄ ieÅ¡kovo skola atsakovui sudarė 13 048,40 EUR, atlikus dalinius mokėjimus – 9 048,40 EUR. Å alys 2016-02-22 sudarė Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. 160222, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perėmė 1500 EUR atsakovo mokestinę nepriemokÄ . Sutartis įsigaliojo 2016-03-15, VMI priėmus SprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-3809.

Ä®sigaliojus minėtai sutarčiai ir ieÅ¡kovui perėmus 1500 EUR atsakovo mokestinę prievolę buvo atliktas įskaitymas, ieÅ¡kovo skola atsakovui sumažinta iki 7548,40 EUR. Taigi, pagal faktinius bylos duomenis nustatyta, kad sudarius ginčijamÄ sandorį buvo sumažinta ieÅ¡kovo skola atsakovui, jÄ pakeičiant tokiu pačiu dydžiu mokestine prievole valstybei, t.y. pasikeitė ieÅ¡kovo kreditorius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negalėjo pažeisti kreditorių teisių.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas turėjo mokestinę permokÄ , tokių duomenų taip pat nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Apeliantas pateikia kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kurių skolos susidarė iki 2016-02-22, tačiau Å¡ių duomenų iÅ¡ esmės nedetalizuoja (ar su Å¡iais kreditoriais nebuvo dalinai nuo skolos atsiradimo momento, kas sudaro skolos sumÄ ). Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo kreditoriai ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokioje pat padėtyje kaip ir atsakovas, ir bÅ«tų buvę suinteresuoti sudaryti tokį pat sandorį tokiomis pačiomis ar geresnėmis ieÅ¡kovui, kaip skolininkui, sÄ lygomis.

Byloje iš esmės nėra duomenų, kad atsakovui buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, kad buvo pažeistas visų kreditorių interesų proporcingumo principas. Todėl laikytina pagrįsta teismo išvada, kad nėra įrodytas kreditorių interesų pažeidimas (CPK 178 str.).

28. Dėl kitos actio Pauliana taikymo sÄ lygs – skolininko nesÄ Å¾iningumo.

29. IeÅ¡kovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ pažeidžiant kreditoriaus interesus, tenka pareiga įrodyti, jog skolininkas ir tretieji asmenys, su kuriais buvo sudaryta ginčijama sutartis, buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. IeÅ¡kovas atleidžiamas nuo minėtų aplinkybių įrodinėjimo tik CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys.

Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms. Nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, leidžiančių taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintÄ sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo principÄ nenustatyta, todėl ieÅ¡kovui, remiantis CPK 178 straipsniu, tenka pareiga įrodyti, kad sudarydamas ginčijamÄ sandorį atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir Å¡iuo sandoriu pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės ir interesai.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepaneigė atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, laikė įrodytu, kad atsakovas sudarant 2016 m. vasario 22 d. mokestinės nepriemokos sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad ieÅ¡kovas nemokus. Teismo vertinimu, egzistavusi ieÅ¡kovo skola SODRAI nuo 2012 m. sudarė pagrindÄ laikyti, jog mokumo sumažėjimas ir apyvartinių lėšų trÅ«kumas yra laikini reiÅ¡kiniai, kÄ byloja ir ieÅ¡kovo apyvartos 2015 m. bei skolos dydžio SODRAI santykis; areÅ¡tai pritaikyti dar neiÅ¡nagrinėtose bylose. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos tesimo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, nurodytas ieÅ¡kovo finansinių ataskaitų rinkinys vieÅ¡ajam Juridinių asmenų registrui pateiktas tik 2016-05-04, tai yra po 2016-02-22 sutarties sudarymo, jos įsigaliojimo ir po faktinės užskaitos 2016-03-15 d.

31. Kolegija pažymi, kad taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.

32. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

33. Sprendžiant dėl kitos sandorio Å¡alies – atsakovo sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti vertinama, ar atsakovas iÅ¡naudojo visus jam prieinamus ir įmanomus bÅ«dus pasidomėti ieÅ¡kovo turtine padėtimi ar turėjo galimybę žinoti, kad sudarytas sandoris gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo kÄ nors žinojo arba turėjo žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-124/2011).

34. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta argumentacija, kad mokesčių administratoriui 2016-03-15 VMI Sprendimu patvirtinus 2016-02-22 mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, atsakovas turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris teisėtas, įskaitant ir dėl fakto, kad ieÅ¡kovas neturi įsiskolinimų valstybės (savivaldybės) biudžetams, nei fondams, įskaitant Socialinio draudimo fondui (Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedÅ«rų apraÅ¡o 17 p.).

Pažymėtina ir tai, jog skolos SODRAI atsiradimo diena 2016-02-17, byloje nėra duomenų, jog Å¡i informacija 2016-02-22 buvo patalpinta SODROS duomenų bazėje www.rekvizitai.it ir iÅ¡vieÅ¡inta, kas sudarytų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tokius duomenis atsakovas turėjo galimybę objektyviai žinoti. Tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nutartyje, kuria ieÅ¡kovui keliama bankroto byla, buvo remtasi finansinių ataskaitų rinkiniu už 2015 m., kuris buvo pateiktas JAR 2016-05-04, tai yra po 2016-02-22 sutarties sudarymo, dėl ko objektyviai atsakovas Å¡ių duomenų negalėjo žinoti.

Å ios nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčo sandorį, kad jis objektyviai turėjo duomenis ir galėjo žinoti, kad sandoriu bus pažeisti kreditorių interesai.

35. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu.

36. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliÅ¡kumas netaikytinas įskaitymams ir/ar kai neperduodamas joks skolininko turtas. Pažymėjo, kad įskaitymas yra viena iÅ¡ atsiskaitymo tarp subjektų bÅ«dų, lėšų perleidimo draudimas apima bet kokios formos ar bÅ«do atsiskaitymus, tame tarpe ir įskaitymÄ . Kadangi ieÅ¡kovas neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo atsiskaitymus atlikti vadovaujantis CK 6.9301 str., t.y. užskaita buvo pažeista atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarka esant trečia eile vykdytinam atsiskaitymui (skola Sodrai), esant ketvirta eile vykdytinam atsiskaitymui pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, atlikta užskaita pažeidžia LR CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas.

37. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų nepripažįsta pagrįstais. CK 6.9301 str., reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ Ä¯sigaliojo 2013 m. spalio 1 d., Å¡io įstatymo bei Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymų nuostatos ir tikslai, paskirtis iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ka, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo tvarkos taikymo yra aktualÅ«s, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ turėjo teisinį pagrindÄ remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Pažymėtina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuojama, kad „prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 str. nustatytÄ mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ â€œ. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sandoriu nebuvo atliekami atsiskaitymai grynais ar negrynais pinigais, todėl ginčo sandoriu CK 6.9301 str. nuostatos nebuvo pažeistos, nes susitarimu buvo atliktas prievolių įskaitymas.

38. Dėl kitų apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

39. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

40. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

41. Netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos jos turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ , nevirÅ¡ijančios Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių – 600 EUR.

42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija 43. n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Prelista“ atsakovui UAB „Baltijos pastoliai“ 600 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Vytautas Zelianka