6777fd4e-0e6b-41c0-a3e2-61bb10c71d8a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1399-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00795-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1811-460/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“, akcinei bendrovei OLA Overseas Liner Agencies dėl kompensacijos už žalÄ , padarytÄ nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Overseas Baltic“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies dėl kompensacijos už žalÄ , padarytÄ nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o uždrausti atsakovės AB OLA Overseas Liner Agencies komercinę veiklÄ ir solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies priteisti 1 403 656 Lt (406 526,87 Eur) žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovių turto areÅ¡tÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovėms UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies priklausantį Europos SÄ jungos teritorijoje esantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areÅ¡tuoti lėšas ir kitÄ turtÄ , neperžengiant ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo ribų, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę.

Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bei, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, o atsakovių turtinė padėtis nežinoma. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir UAB „Overseas Baltic“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

SkundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Klaipėdos apygardos teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl kitose Europos SÄ jungos valstybėse esančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areÅ¡to.

2. Esminis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra grėsmė, kad palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu. UAB „Overseas Baltic“ įrodymų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja tokia reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad atsakovas ketina atlikti nesÄ Å¾iningus veiksmus, kuriais mažintų savo mokumÄ , teismui nepateikė. IeÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes reiÅ¡kia tokio dydžio reikalavimÄ , už kurį net negali sumokėti žyminio mokesčio.

3. IeÅ¡kovė preliminariai nepagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovė nepagrindžia UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ neteisėtų veiksmų, kurie yra vienas iÅ¡ pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė taip pat nepagrindžia ir žalos dydžio. IeÅ¡kovė UAB „Overseas Baltic“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad apskųstoji nutartis vykdoma tik Lietuvos Respublikoje.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį tikėtinai pagrindė, be to, egzistuoja ir tikimybė, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas. PaaiÅ¡kino, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas nepagrindžia ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo. Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė privalėtų jį sumokėti. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės argumentai nėra susiję su ieÅ¡kinio reikalavimų preliminariu vertinimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kinio sumos ribose atsakovei UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ priklausančiam turtui. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kuriais akcentuojamas ieÅ¡kinio preliminarus nepagrįstumas. Å i aplinkybė, atsakovės nuomone, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Å io iÅ¡ankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

PrieÅ¡ingu atveju, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra galbÅ«t nepagrįsti ir ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, bÅ«tų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo bÅ«tinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.).

Kita vertus, tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, nes ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , pateikti naujus įrodymus ir t. t. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, pakartotinai atlikęs ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimÄ , akivaizdžių duomenų dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo nenustatė.

Tiek iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos, tiek iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å¡alys nesutaria dėl ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju sudarančių įrodinėjimo dalykÄ , vertinimo. IeÅ¡kovė įrodinėja, o atsakovė neigia civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto buvimÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovės teismui pateikė ir tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis.

Apeliacinis teismas sprendžia, jog tiek ieÅ¡kovės įrodinėjamos, tiek atsakovės neigiamos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Ta aplinkybė, jog tam tikros ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, apeliantės nuomone, nėra pakankamai pagrįstos, analizuoto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste nepaneigia ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieÅ¡kinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Minėta, jog preliminarus (prima facie) ieÅ¡kinio pagrįstumas tėra viena sÄ lygų, bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ pasakyta, kad, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantės argumentai, kuriais Å¡i neigė ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo savybę, nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, esÄ byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma savaime nesuponuoja poreikio aptariamu atveju taikyti atsakovui priklausančio turto suvaržymo priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-50/2014).

Prezumpcija, kad ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės pagrindimo pareiga. PraÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį dėl priteisimo, ieÅ¡kovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.

PrieÅ¡ tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp Å¡alių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis Å¡ia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014).

Siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , atsakovas turi teikti teismui tÄ patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerÄ turtinę padėtį. Aptariamu atveju apeliantė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ kartu su atskiruoju skundo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos finansinę – turtinę padėtį, o pozicijÄ Å¡iuo klausimu grindė iÅ¡ esmės deklaratyviais teiginiais, esÄ atsakovės turtinė padėtis yra gera, o ieÅ¡kovė aptariamu atveju siekia sudaryti atsakovei neproporcingų ribojimų ir nepatogumų.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos prielaidos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nepaneigtos. Apeliacinis teismas pažymi, jog teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta ir atskirojo skundo argumentÄ , esÄ pirmosios instancijos teismas, nurodydamas areÅ¡tuoti turtÄ , esantį Europos SÄ jungoje, pažeidė jurisdikcijÄ .

Apeliacinis teismas pažymi, jog pagrindinė jurisdikcijos taisyklė yra ta, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės ieÅ¡kinį (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Teismas, kompetentingas nagrinėti ieÅ¡kinį, yra kompetentingas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju kartu su atskiruoju skundu nepateikta duomenų, kad byla dėl ginčo esmės nėra teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Nurodytas teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti kilusį ginÄÄ , taigi ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apskųstoji nutartis vykdytina tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), tačiau Å¡i aplinkybė vertinant nutarties teisėtumÄ nėra reikÅ¡minga. Ta aplinkybė, jog teismas nurodė areÅ¡tuoti atsakovėms priklausantį turtÄ Europos SÄ jungos teritorijoje, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog tokia nutartis be specialios procedÅ«ros (procesinio sprendimo paskelbimo vykdytinu kitoje valstybėje) suteikia galimybę Å¡iÄ nutartį vykdyti bet kurioje Europos SÄ jungos valstybėje narėje (Europos SÄ jungos 2000 m gruodžio 22 d.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 38 str.). Kaip ir tai, jog tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų tik abstrakčiai nurodęs areÅ¡tuoti turtÄ (neįvardindamas teritorijos), savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad tokia nutartimi areÅ¡tuojamas tik Lietuvos Respublikoje esantis turtas. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).  Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                 Konstantinas Gurinas