2025-06-04 Nr. AB-10160-3-61-3-02162-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1619-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02162-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvasanita“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. P., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyrius, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akvasanita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK (13.2)-166 (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti CDMEK išnagrinėti pareiškėjo UAB „Akvasanita“ 2021 m. gegužės 3 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir LSMUL Kauno klinikos) 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 (toliau – ir Profesinės ligos patvirtinimo aktas) iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. CDMEK tinkamai neatliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtų funkcijų, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė teisės aktais nustatytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų faktinių aplinkybių dėl skundo teikimo priežasčių ir aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

2.2. Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja 2015 m. rugpjūčio 28 d. surašė A. P. profesinės ligos patvirtinimo aktą, kuris priimtas nevertinant svarbių (duomenys neskelbtini) diagnozės patvirtinimui / paneigimui tyrimų – A. P. (duomenys neskelbtini) metu pašalintų (duomenys neskelbtini) biopsijos ir operacinės medžiagos tyrimų rezultatų Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015, nes šių duomenų savalaikiai nepateikė LSMUL Kauno klinikos.

2.3. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į CDMEK ir pagrįstai prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes objektyvūs duomenys, iš esmės paneigiantys Profesinės ligos patvirtinimo aktą, paaiškėjo tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. gavus SAM Asmens sveikatos departamento direktorės raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame aiškiai nurodyta, kad nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į profesinių ligų sąrašą ir nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus.

2.4. Tik 2021 m. kovo 29 d. paaiškėjo esminės aplinkybės, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir išsamiais medicininiais tyrimais, dėl to šis Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra neteisėtas ir teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti panaikintas per se (savaime). Teismo procesas tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-2417-959/2021, tiek pareiškėjui teikiant skundą CDMEK yra išskirtinis. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. 2-57-920/2018 nurodant, jog nustačius, kad biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 ir nurodyti pakitimai objektyviai nepatvirtina profesinės ligos – (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, kadangi atitinkamai būtų pagrindas spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės. Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2417-959/2021 buvo paskirta ir atlikta papildoma deontologinė ekspertizė ir gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės aktas Nr. pEDM 5(35)/2021 (01) (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame yra padarytos reikšmingos išvados dėl A. P. mirties priežasties. Paaiškėjus, kad profesinė liga – (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta nepagrįstai, pareiškėjas kreipėsi į SAM.

2.5. Pareiškėjas neturėjo galimybės laiku gauti maksimalios informacijos apie ginčo objektą, nes pagrįstai tikėjo, jog institucijos (Kauno klinikos) pateikė visą mirusiojo A. P. medicininę dokumentaciją ir duomenis apie visus atliktus tyrimus, nes tokius duomenis pateikti tiek teismui, tiek ir darbo medicinos gydytojai, rengusiai A. P. Profesinės ligos patvirtinimo aktą, valstybės institucijos (Kauno klinikos) turėjo pareigą pateikti. Tačiau itin svarbaus tyrimo – atviros (duomenys neskelbtini) biopsijos – rezultatai nebuvo pateikti ir įvertinti rengiant Profesinės ligos patvirtinimo aktą.

2.6. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie mirusiajam A. P. atliktą transplantacijos metu pašalintų (duomenys neskelbtini) atvirą biopsiją, šie duomenys atitinkamai nebuvo pateikti ir įvertinti teismo medicinos ekspertų. Disponavimas šiais duomenimis būtų lėmęs savalaikį skundo CDMEK dėl A. P. profesinės ligos patvirtinimo akto pateikimą.

2.7. CDMEK formalūs motyvai, kad SAM nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti Vyriausybės teisės aktų nuostatų ir jų taikymo, todėl pateiktu klausimu pareiškėjo kreipimasis nuomonės į SAM negali pagrįsti skundo dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto pateikimo CDMEK termino praleidimą, yra nepagrįsti.

2.8. Pareiškėjas į SAM kreipėsi ne nuomonės, kaip nurodo atsakovas, o administracinės paslaugos, t. y. nustatyta tvarka pateikti institucijos turimą informaciją dėl konkrečios ligos įtraukimo į profesinių ligų sąrašą pagal atitinkamą Europos profesinių ligų sąrašo kodą (ligos kodas ir pavadinimas pagal TLK-10-AM), siekiant atsakyti į specialiųjų žinių reikalaujantį klausimą, ar nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ ir ar nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus.

2.9. Pareiškėjas į SAM su prašymu nustatyta tvarka pateikti institucijos turimą informaciją dėl nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) įtraukimo į profesinių ligų sąrašą pagal atitinkamą Europos profesinių ligų sąrašo kodą kreipėsi tinkamai, t. y. kreipėsi į tinkamą viešojo administravimo subjektą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priėmė pareiškėjo prašymą ir savo kompetencijos ribose pateikė atsakymą. Skundo atsakovui CDMEK padavimo terminą skaičiavo pagrįstai, nuo institucijos turimos informacijos pateikimo pareiškėjui momento, t. y. 2021 m. kovo 29 d., dėl to CDMEK Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, įpareigojant CDMEK išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

2.10. Surašant Profesinės ligos patvirtinimo aktą nebuvo kompleksiškai įvertinti A. P. asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenys, kurie buvo reikšmingi nustatant tinkamą ligos diagnozę. Taip pat nebuvo įvertinti duomenys apie A. P. gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir minimalus jų poveikio intensyvumas bei trukmė). Sprendimas A. P. diagnozuoti profesinę (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neegzistuojant būtinosioms sąlygoms profesinei ligai diagnozuoti, nes nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) yra neprofesinės kilmės. Ekspertizės aktas visiškai paneigė (duomenys neskelbtini) diagnozę. Šiuo atveju patvirtinta profesinė liga (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta jokiais objektyviais medicininiais tyrimais ir jų rezultatais, nustatyta atsižvelgiant tik į aplinkybes, susijusias su A. P. darbo UAB „Akvasanita“ aplinka bei formaliu faktu, kad UAB „Akvasanita“ gamybos procese yra naudojamas kvarcinis smėlis, kurio sudėtyje yra silicio dioksido.

2.11. Jokie neigiami galbūt kenksmingo aplinkos veiksnio dydžiai UAB „Akvasanita“ apskritai nebuvo nustatyti. Kompetentingų specialistų atlikti UAB „Akvasanita“ darbo vietos tyrimai, vertinant įvairius profesinės rizikos vertinimo veiksnius ir gautus rezultatus, patvirtino, jog UAB „Akvasanita“ buvo ir yra sudarytos saugios darbo sąlygos, taip pat ir A. P. darbinės veiklos laikotarpiu. Tirtose darbo vietose (formuotojo darbo vieta dirbtinio granito plautuvių rankinio užpylimo ceche, formuotojo kompiuterizuota darbo vieta) nukrypimų nuo leistinų normų ar nepagrįstai padidintos rizikos verčių nebuvo nustatyta.

2.12. Profesinės rizikos vertinimas atliktas atkūrus identiškas darbo sąlygas ir gamybos procesą, buvusius A. P. darbo laikotarpiu. Atlikus profesinės rizikos vertinimą, faktinių aplinkybių konstatavimo metu retrospektyviai atkurtos darbo vietos ir gamybinio proceso profesinė rizika buvo nustatyta kaip tinkama, neviršijanti teisės aktais nustatytų ribinių rodiklių.

2.13. Visiškai nėra aišku, kokiais išmatuotais kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) dydžiais remiantis buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) diagnozuoti būtinas silicio dioksido kiekis darbo vietoje viršijo nustatytas normas, buvo pavojingas sveikatai ir objektyviai galėjęs nulemti profesinį susirgimą.

2.14. Sprendimas dėl profesinės ligos patvirtinimo buvo priimtas tinkamai neįvertinus ir A. P. darbo vietos, jo vykdytų funkcijų ir įmonės sudarytų darbo sąlygų. Nebuvo įvertinta, kad A. P. buvo tinkamai supažindintas su darbo tvarka Bendrovėje ir reikalavimu dėvėti apsaugos priemones. Įdarbinimo metu 2009 m. birželio 25 d. A. P. buvo pasirašytinai supažindintas su aštuoniomis instrukcijomis, taip pat ir su 2006 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. 21 patvirtinta Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija Nr. 31, tą įrodo Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esantis A. P. parašas. Bendrovėje 2010 m. kovo 30 d. patvirtinus naujas instrukcijas ir A. P. nuo 2010 m. kovo 31 d. pradėjus eiti formuotojo pareigas, jis papildomai buvo supažindintas ir su naujomis instrukcijomis, taip pat ir su 2010 m. kovo 30 d. darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija. Darbo vietoje nebuvo realiai atliekami veiksmai, galėję sudaryti net hipotetines prielaidas susidaryti tokiam silicio dioksido kiekiui, kuris būtų pavojingas sveikatai, nes nei kompiuterizuotoje, nei dirbtinio granito plautuvių gamybos rankinio užpylimo darbo vietoje naudojamas smėlis nebuvo pavojingai apdorojamas. Smėlis (1–2 kartus per dieną) tebūdavo įpilamas į talpą, kurioje maišomos medžiagos plautuvių gamybai, ir tai trukdavo apie 30 min., o automatizuotas maišymo procesas vykdavo sandariai uždarytame mechanizme, iš kurio jokios maišomo smėlio ir kitų medžiagų dalys net objektyviai negalėjo patekti į aplinką.

2.15. Surašant Profesinės ligos patvirtinimo aktą, nebuvo tinkamai įvertinta, jog pareiškėjo darbuotojai naudojo darbdavio išduotas asmenines apsaugos priemones (kaukes / puskaukes / respiratorius), kurios yra sertifikuotos ir maksimaliai apsaugančios nuo neigiamų oro taršos padarinių. UAB „Akvasanita“ dar 2010 m. kovo 30 d. direktoriaus buvo patvirtintas nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių sąrašas, kuriame be kitų asmeninių apsaugos priemonių buvo išduodami ir respiratoriai. Šiuo atveju ir A. P. prieš atliekant darbines funkcijas, buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės. UAB „Akvasanita“ darbuotojams išduodamos asmeninės apsauginės priemonės atitinka aukščiausius kokybės standartus, t. y. kaukės, puskaukės yra sertifikuotos ES atitikties sertifikatais, kurie patvirtina, kad šios priemonės atitinka ES Tarybos direktyvą 89/686/EEC ir joms taikomus standartus.

2.16. A. P. darbo pobūdis, faktas, kad su biriomis medžiagomis, kurios hipotetiškai vertinant galėjo turėti įtakos silicio dioksidui patekti į orą, buvo dirbama labai trumpą laiko tarpą, jog darbo metu darbuotojai buvo instruktuoti ir jiems buvo darbdavio nemokamai suteiktos sertifikuotos asmeninės apsaugos priemonės (kaukės / puskaukės / respiratoriai), leidžia spręsti, kad UAB „Akvasanita“ buvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos, dėl to Profesinės ligos patvirtinimo aktas, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja realiai faktinei situacijai ne tik dėl profesinio susirgimo nebuvimo, bet ir neatitinka įrodymais pagrįstų realiai buvusių pareiškėjo darbo sąlygų profesinės rizikos rodiklių verčių vertinimo, dėl to Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas ir teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti paneigtas.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovas Sprendimu netenkino UAB „Akvasanita“ 2021 m. gegužės 3 d. skundo reikalavimų atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. darbo medicinos gydytojos surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, priimti ir išnagrinėti skundą bei pripažinti, jog profesinės ligos patvirtinimo aktu A. P. profesinė liga patvirtinta nepagrįstai ir panaikinti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. CDMEK Sprendimą motyvavo tuo, kad UAB „Akvasanita“ praleido 2 mėnesių terminą skundui CDMEK paduoti, šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, teisės aktai nenustato CDMEK įgaliojimų jį atnaujinti, taip pat, šis terminas yra naikinamasis, todėl UAB „Akvasanita“ praleidusi 2 mėnesių terminą prarado galimybę pasinaudoti teise apskųsti profesinės ligos patvirtinimo aktą. Nagrinėdama UAB „Akvasanita“ 2021 m. gegužės 3 d. skundą, CDMEK nustatė, kad Bendrovė Profesinės ligos patvirtinimo aktą gavo 2015 m. rugsėjo mėnesį, o skundą CDMEK UAB „Akvasanita“ surašė 2021 m. gegužės 3 d., tokiu būdu daugiau kaip penkis metus praleido terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti.

4.2. Pareiškėjas nepagrindė, kad CDMEK nesilaikė teisės aktais nustatytų taisyklių ir tai lėmė sprendimo nepagrįstumą. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama atnaujinta civilinė byla Nr. A2-2417- 959/2021, kurioje atlikta papildoma deontologinė ekspertizė ir gautas Ekspertizės aktas, atsakovas nurodė, kad ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškos išvados dėl A. P. mirties priežasties pateikti negalėjo dėl duomenų trūkumo (dėl autopsijos duomenų nebuvimo). Ekspertizės aktas, kuriame nepadaryta kategoriška išvada, kokia liga lėmė asmens mirtį, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu paneigti Profesinės ligos patvirtinimo akto išvadą, kuri yra priimama įvertinus įrodymų visumą.

4.3. Ekspertizės aktas nelaikytinas pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti. CDMEK nuostatai ar kiti teisės aktai nenustato teisės CDMEK atnaujinti praleistą 2 mėnesių terminą skundui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Nuostatai), 34 punkte nustatyta, jog per 2 mėnesius asmuo nesikreipęs į CDMEK, praranda galimybę šia teise pasinaudoti.

4.4. Pareiškėjas pateikia ir kitus su Ekspertizės akto išvadomis nesiejamus pagrindus (nebuvo tinkamai įvertinti darbo aplinkos profesinės rizikos veiksniai, darbo vieta, A. P. vykdytos funkcijos ir įmonės sudarytos darbo sąlygos) panaikinti Profesinės ligos patvirtinimo aktą, tačiau pareiškėjas nepateikė pagrindų, kodėl dėl šių Profesinės ligos patvirtinimo akto trūkumų skundo negalėjo pateikti per teisės aktuose nustatytą 2 mėnesių terminą. Dėl šių aplinkybių taip pat nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6. VDI nurodė, kad vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 redakcija) 17 punktu, darbo medicinos gydytojui įtarus lėtinę profesinę ligą, darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga, per 10 darbo dienų po to, kai jam įtariama profesinė liga, pateikia laisvos formos visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius VDI teritoriniam skyriui. A. P. 2015 m. liepos 14 d. pateikė laisvos formos darbo aprašymą VDI Kauno teritorinio skyriaus vyresn. darbo inspektorei M. J. UAB „Akvasanita“ direktorius 2015 m. liepos 28 d. raštu pateikė formuotojo A. P. rankinio formų užpylimo darbo vietos aprašymą, darbo vietos nuotraukas, darbo vietos profesinės rizikos vertinimo duomenis, naudojamų žaliavų saugos duomenų lapus, darbo sunkumo protokolą.

7. VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas, kuriuo A. P. nustatyta profesinė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutikdamas su Profesinės ligos patvirtinimo aktu, vadovaudamasis Nuostatų 34 punktu pateikė skundą CDMEK, kuri priėmė ginčijamą Sprendimą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dalyvauja profesinių ligų tyrimo procese pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytą reguliavimą ir kompetenciją, t. y. gaudamas pranešimus apie įtariamas profesines ligas ar darbuotojo mirtį dėl įtariamos ūmios profesinės ligos, profesinės ligos priežasčių tyrimo, profesinės ligos patvirtinimo aktus bei išvadas, dalyvaudamas profesinių ligų priežasčių tyrime, pateikdamas turimus įmonės (-ių), kurioje (-iose) atliekamas lėtinės profesinės ligos priežasčių tyrimas, arba kitų įmonių analogiškose darbo vietose atlikto profesinės rizikos veiksnių matavimo archyvinius duomenis. Atsižvelgdamas į NVSC kompetenciją, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno klinikos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsiliepime Kauno klinikos nurodė faktines aplinkybes, susijusias su 2015 m. rugpjūčio 28 d. Profesinės ligos patvirtinimo akto teisėtumu bei pagrįstumu ir teigė, kad šis aktas buvo priimtas įvertinus visus rašytinius įrodymus, paciento nusiskundimus, pacientą veikusius profesinės rizikos veiksnius ir darbo sąlygas.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir L. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir L. P. atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos. CDMEK pagrįstai, teisėtai ir motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti. CDMEK sprendimas visiškai atitinka ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką.

12.2. CDMEK pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido 2 mėnesių terminą skundui paduoti, terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o teisės aktai nenustato CDMEK įgaliojimų jį atnaujinti. Be to, terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjui praleidus nustatytą terminą, išnyksta galimybė pasinaudoti teise apskųsti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Pareiškėjas minėto akto per nustatytą terminą neskundė, su juo sutiko ir per 5 metus jokių pretenzijų niekam nereiškė.

12.3. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis bando pateisinti daugiau nei penkerius metus praleistą Profesinės ligos patvirtinimo akto apskundimo terminą, yra nepagrįstos, neturinčios jokios teisinės (ir medicininės) reikšmės ir klaidingai jo interpretuojamos.

12.4. Be to, pareiškėjo skundas turi būti atmestas ir dėl to, jog jis Profesinės ligos patvirtinimo aktą didžiąja dalimi ginčija remdamasis aplinkybėmis, kurios pareiškėjui buvo žinomos nuo pat jo sudarymo dienos. Pareiškėjas bando įrodyti, jog priimant Profesinės ligos patvirtinimo aktą nebuvo įvertinti duomenys apie A. P. gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir minimalus jų poveikio intensyvumas bei trukmė). Skunde yra skiriama itin daug dėmesio argumentams, jog priimant minėtą aktą nebuvo nustatyti jokie neigiami galbūt kenksmingo aplinkos veiksnio dydžiai, nevertinta darbo raida bei aplinkybės, susijusios su asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Vis tik detalizuodamas akto trūkumus, pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis šiais pagrindais neteikė skundo per teisės aktuose nustatytą 2 mėnesių terminą. Pareiškėjui nenurodžius jokių pagrindų atnaujinti praleistą terminą dėl laiku neapskųstų kenksmingų aplinkos veiksnių dydžių, darbo raidos bei aplinkybių, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, pareiškėjo skundas ir šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvasanita“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad sprendžiant panašius ginčus, skundo padavimo termino praleidimas nepaneigia asmens teisės paduoti skundą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė CDMEK Sprendime išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjas praleido Nuostatų 34 punkte nurodytą skundo CDMEK padavimo terminą, tačiau nevertino, ar šis sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo skunde, paduotame CDMEK, nurodytos priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo yra svarbios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios, ar yra motyvuotas šiuo požiūriu skundžiamas administracinis sprendimas, ar nėra pernelyg ribojamos asmens teisės konkrečiu atveju nepriėmus asmens skundo dėl administracinio sprendimo peržiūrėjimo.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir nustatė pareiškėjui 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai pateikti skundą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167.

17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:

17.1. Profesinės ligos patvirtinimo aktu (2015 m. rugpjūčio 28 d.) A. P. nustatyta profesinės ligos diagnozė (profesinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

17.2. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-69-3-07840) pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį Bendrovei dėl turtinės žalos atlyginimo skirta papildoma deontologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Ekspertizės akte (2021 m. vasario 23 d.) pateikta išvada, kad „iš turimų duomenų labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) bei jos chirurginio gydymo ((duomenys neskelbtini)) komplikacijos. Kategoriška išvada dėl mirties priežasties nėra galima dėl autopsijos duomenų nebuvimo (po mirties A. P. kūnas nebuvo tirtas)“.

17.3. Ministerijos Asmens sveikatos departamentas atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. kovo 23 d. prašymą Rašte Nr. 2015 (2021 m. kovo 29 d.) nurodė, kad nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į Profesinių ligų sąrašą ir nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus.

17.4. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 4 d. pateikė skundą Komisijai prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto ir pripažinti, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktu profesinė liga patvirtinta nepagrįstai bei panaikinti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas grindžia tuo, kad objektyvūs duomenys, paneigiantys Profesinės ligos patvirtinimo aktą, paaiškėjo tik gavus Raštą Nr. 2015.

17.5. Sprendimu atsisakyta atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo aktą, tuo pagrindu, kad: 1) Bendrovė gavusi Profesinės ligos patvirtinimo aktą per Nuostatų 34 punkte nurodytą 2 mėnesių terminą, skundo Komisijai nepateikė, o Komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Komisijos nuostatai), ir kiti Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės Komisijai atnaujinti praleistą terminą pateikti skundą. Be to, skundas Komisijai pateiktas praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo Ekspertizės akto surašymo; 2) Ministerija nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatų ir jų taikymo, todėl kreipimasis į Ministeriją negali pagrįsti skundo dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto praleidimo terminą, todėl terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, be to, yra naikinamasis.

17.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-4071-463/2021) pareiškėjo skundas atmestas.

17.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-275-822/2023) (toliau – ir LVAT nutartis) iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

17.8. LVAT nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad tam, jog tam tikros aplinkybės būtų laikomos pagrindu atnaujinti jau pasibaigusį procesą, turi būti laikomasi šių jų nustatymo kriterijų: kokybinis kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę išspręstiems ginčo santykiams; jų atsiradimo laike kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės objektyviai egzistavo bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu; subjektyvus jų paaiškėjimo kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokias aplinkybes nurodžiusiam asmeniui (pareiškėjui) jos ne tik nebuvo, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu, todėl skundo padavimo termino praleidimas nepaneigia asmens teisės paduoti skundą. Be to, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo skunde, paduotame Komisijai, nurodytos priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo yra svarbios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios, ar yra motyvuotas šiuo požiūriu skundžiamas administracinis sprendimas, ar nėra pernelyg ribojamos asmens teisės konkrečiu atveju nepriėmus asmens skundo dėl administracinio sprendimo peržiūrėjimo.

18. Teismas, apžvelgęs Nuostatus (1 p., 28 p., 34 p.), Komisijos nuostatus (17.3 p.), nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido Nuostatų 34 punkte nustatytą terminą paduoti skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad objektyvūs duomenys, paneigiantys Profesinės ligos patvirtinimo aktą, paaiškėjo tik gavus Raštą Nr. 2015.

19. Teismas pažymėjo, kad, nors Sprendime nėra išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, terminas paduoti skundą turėtų būti atnaujinamas, tačiau vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tai laikytina neesminiu trūkumu, kadangi neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad per Nuostatų 34 punkte nurodytą terminą pareiškėjas skundo nepateikė, todėl vadovaujantis Komisijos nuostatais, skundas, esant praleistam pateikimo terminui, Komisijos nenagrinėjamas, be to, atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas tik daugiau kaip po 2 mėnesių nuo surašyto Ekspertizės akto kreipėsi į Komisiją su skundu, o pareiškėjo kreipimosi į Ministeriją nelaiko pagrindu termino atnaujinimui.

20. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, nes atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

21. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kadangi kituose teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja pareiškėjas, be kita ko, yra nagrinėjami medicininio pobūdžio klausimai, teikiamos atitinkamos išvados, susijusios su A. P. diagnozuotomis ligomis, sveikatos būkle, vertinami medicininiai tyrimai, todėl šiuo atveju turi būti įvertintas ir siekiamų apginti vertybių pobūdis, suinteresuoto asmens ir kitų asmenų interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo imperatyvus.

22. Teismas konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog susiklostė teisiškai išskirtinė situacija ir išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pareiškėjui pateikti skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto, kadangi formaliai taikant Nuostatų 34 punktą ir Komisijos nuostatų 17.3 punktą šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

23. Teismas, išspręsdamas kilusi ginčą iš esmės, pareiškėjui nustatė 2 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti skundą Komisijai dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto.

24. Teismas nurodė, kad teismo procesinis sprendimas netenkina pareiškėjo reikalavimų ir nėra priimtas kitų proceso šalių naudai, šios administracinės bylos šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinami.

III. 25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeisti ir sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas pareiškėjui UAB „Akvasanita“ 2 (dviejų) mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai pateikti skundą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

26. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ta apimtimi, kiek pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ginčą tarp šalių iš esmės dėl pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, įvertinęs Sprendimo teisėtumą, tame pačiame sprendime priėmė ir kitą, savo esme priešingą, papildomą sprendimą, t. y. pareiškėjui nustatė 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Komisijai pateikti skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto.

27. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į ABTĮ 88 straipsnio suteiktas kompetencijos ribas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte numatytu savarankišku teisiniu pagrindu, priėmė kitą, papildomą ir priešingą savo esme sprendimą byloje, kuriuo pareiškėjo skundo reikalavimus visgi patenkino, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 88 straipsnio reikalavimus.

28. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo, kurie šiuo atveju pareiškėjo pateikti dokumentai ar įrodymai sudaro pagrindą teismui priimti ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nurodytą sprendimą, t. y. skundą tenkinti, todėl šiuo aspektu teismo sprendimas laikytinas ne tik nepakankamai argumentuotu, bet ir neaiškiu Komisijai. Sprendimas buvo priimtas pagal Komisijai būtent šio Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių Komisija Sprendime jau buvo pasisakiusi.

29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo 2021 m. kovo 23 d. prašymas-raštas Nr. 2015 Sveikatos apsaugos ministerijai ir pastarosios atsakymas pareiškėjui į klausimą, ar nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ ir ar nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus, nesudaro pagrindo laikyti terminą praleistu dėl objektyvių priežasčių, nes Profesinių ligų sąrašas yra norminis teisės aktas, kuris yra skelbiamas viešai ir prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims, be to, šis sąrašas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Sveikatos apsaugos ministerija nėra oficialiai įgaliota jį aiškinti, sąrašas nėra pildomas/keičiamas, atsižvelgiant į pavienius asmenų kreipimusis, todėl pareiškėjo argumentai, kad be šio rašto ir atsakymo į jį kreipimasis į Komisiją negalėjo būti įgyvendintas, todėl terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, yra visiškai nepagrįsti.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismui kilo procesinė pareiga įvertinti, ar pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. skunde, paduotame CDMEK, nurodytos priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo yra svarbios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios, ar yra motyvuotas šiuo požiūriu skundžiamas Sprendimas, ir ar nėra pernelyg ribojamos asmens teisės konkrečiu atveju nepriėmus asmens skundo dėl administracinio sprendimo peržiūrėjimo.

32. Pareiškėjas pažymi, kad paaiškėjusios aplinkybės apie nustatytą patologinę endogeninės lipidinės pneumonijos diagnozę turi esminę reikšmę profesinės ligos diagnozės patvirtinimui / paneigimui, nes darbo medicinos gydytoja profesinę ligą nustatė ir vertino neturėdama išsamių ir objektyvių medicinos duomenų.

33. Pareiškėjas teigia, kad, priešingai nei nurodė atsakovas, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir pagrįstus motyvus, kodėl pagrįstu laikė pareiškėjo siekį įvertinti Profesinės ligos patvirtinimo aktą, kartu įvertinant medicininius dokumentus ir atitinkamas išvadas, kurios buvo surašytos po 2015 m. Tik atlikus išsamią ligos (tame tarpe endogeninės lipidinės pneumonijos) anamnezės ir kitų Profesinių ligų nustatymo kriterijų, apibrėžtų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 4 punkte, analizę ir vertinimą, galima padaryti objektyvias išvadas dėl profesinio susirgimo teisingumo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka kokybinį naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimo kriterijų. Aplinkybę, kad darbo medicinos gydytoja vertino ir nustatė profesinės ligos diagnozę neturėdama visų medicininių duomenų, būtent neturėdama ir nevertindama biopsijos medžiagos tyrimų rezultatų, buvo patvirtinta 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje.

34. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju turi būti įvertintas ir siekiamų apginti vertybių pobūdis, suinteresuoto asmens ir kitų asmenų interesų pusiausvyra, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu.

35. Pareiškėjas pabrėžia, kad tik 2021 m. kovo 29 d. jam paaiškėjo esminės aplinkybės, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas išsamiais medicininiais tyrimais (biopsijos tyrimu ir jo rezultatais), dėl to šis aktas yra neteisėtas ir teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti skundžiamas.

36. Tretieji suinteresuoti asmenys VDI ir NVSC atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 3EK (13.2)-166, kuriuo neatnaujintas terminas pareiškėjo skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl išvestinio reikalavimo įpareigoti CDMEK atlikti veiksmus.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti CDMEK Sprendimą bei įpareigoti išnagrinėti ją pareiškėjo 2021 metais pateiktą skundą, tačiau, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią išskirtinę faktinę ir teisinę situaciją, nustatė pareiškėjui 2 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti naują skundą CDMEK dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto.

40. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui nustatytas 2 mėnesių terminas paduoti skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto, motyvuodamas savo nesutikimą tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas kompetencijos ribas, nepakankamai argumentavo savo prieštaringą sprendimą, padarydamas jį neaiškų atsakovui.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, (duomenys neskelbtini) mirė trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai miršta proceso šalimi buvęs asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą (ABTĮ 100 str. 1 d. 1 p.), iki paaiškės mirusio asmens teisių perėmėjas (ABTĮ 101 str. 1 p.), o jam paaiškėjus – teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju (ABTĮ 54 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas šių procesinių veiksmų neatliko ir nustatyta tvarka neišsprendė trečiojo suinteresuoto asmens L. P. teisių perėmimo klausimo, kas leidžia pripažinti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso teisės normos. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

43. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gegužės 6 d. buvo gautas advokatės R. G. pranešimas ir kartu pateiktas VĮ Registrų centras testamentų registro išrašas, patvirtinantis, kad po L. P. mirties palikimą priėmė M. P.,. Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos, šiuo atveju dėl asmens mirties, teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. byloje keistinas jo teisių perėmėja M. P. Tačiau pastaroji šioje administracinėje byloje taip pat yra įtraukta ir viso proceso metu dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl pripažintina, jog teisių perėmimas įvyko tarp byloje dalyvaujančių asmenų, kurių procesinės pozicijos yra analogiškos.

44. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šios nutarties 42 punkte paminėti proceso teisės pažeidimai neturėjo įtakos bylos išsprendimo teisingumui, teismo sprendimas neturės įtakos neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisėms ir pareigoms, todėl tai nelaikytina teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

45. Pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-275-822/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir byla perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-275-822/2023 akcentavo, jog skundo padavimo termino praleidimas nepaneigia asmens teisės paduoti skundą. Tais atvejais, kad administracinės procedūros (pvz. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros) atnaujinimo dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytas, turi būti taikomos panašius santykius reglamentuojančio ABTĮ normos, o vertinant , ar tam tikros aplinkybės būtų laikomos pagrindu atnaujinti jau pasibaigusį procesą, turi būti vertinami tokių aplinkybių kokybinis, atsiradimo laike bei subjektyvus aplinkybių paaiškėjimo kriterijai. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo, privalėjo įvykdyti apeliacinės instancijos teismo duotus nurodymus, įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės (priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo) yra svarbios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios, nuspręsti, ar nėra pernelyg ribojamos asmens teisės konkrečiu atveju nepriėmus asmens skundo dėl administracinio sprendimo peržiūrėjimo.

47. Nurodytais aspektais pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra išsamiai pasisakęs, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių dokumentų ar įrodymų, sudarančių pagrindą teismui priimti ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nurodytą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

48. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio, nustatančio priimamų teismo sprendimų rūšis, 4 punktas numato, jog teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Taigi bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui yra palikta diskrecija, kokias asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo priemones parinkti konkrečiu atveju, kad būtų išspręstas ginčas tarp šalių. Administraciniam procesui, kurio metu tikrinamas viešojo administravimo subjekto veiksmų ir sprendimų teisėtumas, ir tuo pačiu vykdoma viešojo administravimo subjektų kontrolė, nėra būdingas toks formalizmas, kuris yra būdingas dispozityviam civiliniam procesui. Minėtas išvadas patvirtina tiek ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas, tiek ABTĮ 136 straipsnis, nustatantis teismui pareigą patikrinti visą bylą. Administracinio proceso šalių padėtis yra skirtinga, t. y. iš vienos pusės administraciniame procese dalyvauja fiziniai ir juridiniai asmenys, o iš kitos viešojo administravimo subjektai bei tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą būtina įvertinti ar formaliai laikantis teisės aktų , nebus pernelyg ribojamos asmens teisės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015)

49. Be to, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

50. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir priėmė ABTĮ 88 straipsnyje nenumatytą sprendimą. Teismas įvertino skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumą bei pripažino, kad atsakovas veikė laikydamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Toliau teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotus nurodymus, vertino, ar atsakovo veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus.

51. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė išimtinė faktinė ir teisinė situacija, nes, pirma - Profesinės ligos patvirtinimo aktas buvo surašytas 2015 m. rugpjūčio 28 d., teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas, o vėliau iš profesinės ligos pasekmių kildinamoje Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje 2021 m. vasario 23 d. buvo gautas papildomos deontologinės ekspertizės aktas, kurio išvados kelia abejones Profesinės ligos patvirtinimo akto pagrįstumu; antra - nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Nuostatai nenumato termino skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto CDMEK paduoti atnaujinimo ar pratęsimo galimybės; trečia – pareiškėjo kaltės dėl praleisto dviejų mėnesių termino nėra, o aplinkybės, kurios tapo pagrindu prašyti atnaujinti skundo dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto padavimo terminą, pareiškėjui paaiškėjo tik 2021 metais ir jis pakankamai operatyviai ėmė ginti savo galimai pažeistus interesus. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybes, kurios tenkina visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus vertinti tokias aplinkybes kaip svarbias termino praleidimo priežastis ir kartu pagrindą atnaujinti administracinę procedūrą.

52. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tą aplinkybę, jog atsisakymas peržiūrėti administracinį sprendimą pernelyg varžytų asmens teises, jog nebūtų teisinga darbo medicinos ekspertams neleisti patikrinti Profesinės ligos patvirtinimo akto išvadų, atsižvelgus į naujai paaiškėjusius medicininius duomenis, kurių įvertinimas gali turėti įtakos galutinėms ekspertų išvadoms. Teisės pateikti skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto pareiškėjui suteikimas nesuponuoja, jog aktas bus panaikintas ar pakeistas, tačiau suteikia galimybę objektyviai įvertinti visus svarbius tiek anksčiau turėtus, tiek naujai paaiškėjusius medicininius duomenis, kurių visuma nebuvo vertinta..

53. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su teismo sprendimo prieštaringumu ir neaiškumu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo tarp šalių kilusį ginčą, nurodęs, jog pareiškėjas iš esmės siekia, jog CDMEK būtų peržiūrėtas Profesinės ligos patvirtinimo aktas. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas ne visai tiksliai suformulavo priimamo sprendimo esmę, nes nustačius pareiškėjui 2 mėnesių terminą skundui CDMEK paduoti, tuo jo skundas iš dalies buvo patenkintas, nors ir kitu būdu, nei pageidavo pareiškėjas. Vienok ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo keisti iš principo teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.)

55. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti teismo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, spręstina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą.

56. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, pareiškėjui priteistina 726 Eur patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui. Šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, iš kuriai skiriamų biudžeto asignavimų yra finansuojama Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos veikla.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Akvasanita“ iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė