67706c69-a39c-4c19-a955-4cc3d5a7b98b · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-86-718/2022 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00136-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.10. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2022 m. balandžio1 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai KubiliÅ«nienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus specialistei Vilmai PukÅ¡mienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , pradėtÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2022-03-04 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2021-02-15 iki 2021-10-18 vadovavo R.

B., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo ir tokiu bÅ«du pažeidė valstybės interesus. PareiÅ¡kimu praÅ¡oma R. B. pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudÄ . Klaipėdos apylinkės teismas 2022-03-09 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kėlė administracinio nusižengimo bylÄ R. B. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog ji, eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas nuo 2021-06-01 iki 2021-10-31 nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, ir tokiu bÅ«du pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) yra VMI skolininkė. 2022-03-02 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 34 160,81 Eur. VMI Bendrovės atžvilgiu priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo nuo 2021-07-29 priimant nurodymÄ Nr. (23.31-08) 467-35195 nuraÅ¡yti 12662,62 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), 2021-09-30 priimant nurodymÄ Nr. (23.31-08) 467-48757 nuraÅ¡yti 755,41 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), 2021-10-28 priimant nurodymÄ Nr. (23.31-08) 467-55692 nuraÅ¡yti 1533,30 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), 2021-11-18 priimant nurodymÄ Nr. (23.31-08) 467-68952 nuraÅ¡yti 244,65 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), 2021-10-29 priimant sprendimÄ Nr. (23.31-08) 467-57479 iÅ¡ieÅ¡koti 13955,19 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ Bendrovės turto.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetÄ , vykdymÄ bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, tikrintas laikotarpio nuo 2021-06-01 iki 2021-10-31 piniginių lėšų judėjimas bankų sÄ skaitose, kasoje, debitorių ir kreditorių sÄ raÅ¡ai, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymÄ , finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 m. ir 2021 m.

I- III ketv. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai (2021-10-27), Bendrovės skola biudžetui sudarė 13955,19 Eur, iš jų: 13591,62 Eur PVM (PVM skola susidariusi nuo 2021-07-26, pateikus PVM deklaracijas už laikotarpį 2021 m. birželio - rugsėjo mėn.) ir 243,36 Eur PVM delspinigių, 118,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) (GPM skola susidariusi nuo 2021-08-17, pateikus GPM deklaracijas už laikotarpį 2021 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn.) ir 1,34 Eur GPM delspinigių.

Atlikus operatyvų patikrinimÄ buvo suraÅ¡yta 2021-12-02 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-3461, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiÄ ja eile.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kime nurodyta, kad R. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė CK nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ . Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus Bendrovės kasos knygos iÅ¡raÅ¡us pinigų likutis 2021-06-01 – 5594,59 Eur. Per laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2021-10-31 kasoje gauta 1040,00 Eur įplaukų – atskaitingo asmens L. J. permokos grÄ Å¾inimas, iÅ¡laidos sudarė 6622,00 Eur, t. y., 2021-09-30 atsiskaityta su MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini).

Likutis 2021-10-31 – 12,59 Eur. Atskaitingo asmens L. J. avansinėje apyskaitoje likutis 2021-06-01 – 1868,87 Eur, pagal avanso apyskaitÄ laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2021-10-31 atskaitingas asmuo lėšų negavo. Laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2021-10-31 atskaitingas asmuo iÅ¡leido 1862,37 Eur, iÅ¡ jų: 822,37 Eur atsiskaitė su kitais kreditoriais (iÅ¡laidos už kurÄ ir už administracines paslaugas), 1040,00 Eur atskaitingas asmuo permokÄ grÄ Å¾ino į Bendrovės kasÄ , likutis 2021-10-31 – 6,50 Eur.

IÅ¡ pateiktos kasos knygos bei avanso apyskaitos iÅ¡rašų matyti, kad Bendrovė atliko nurodytus mokėjimus kitiems kreditoriams, nors turėjo nesumokėtÄ mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui ir tokiu bÅ«du pažeidė VMI interesus (nurodoma dalis atliktų mokėjimų): 2021-06-02 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21,28 Eur; 2021-06-05 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,28 Eur; 2021-06-30 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,73 Eur; 2021-07-05 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18,26 Eur; 2021-07-28 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16,66 Eur; 2021-08-19 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16,50 Eur; 2021-09-10 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB 150,82 Eur; 2021-09-24 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24, 93 Eur; 2021-09-30 pervesta MB „(duomenys neskelbtini)“ 6222,00 Eur; 2021-10-11 pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 57,45 Eur.

IÅ¡ aukščiau pateiktų finansinių operacijų matyti, kad Bendrovės vadovė R. B. atsiskaitymo prioritetÄ teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. R. B. 2022 m. kovo 21 d. teismui pateiktame savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad jai inkriminuojama tai, kad ji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , tai yra žinodama, kad jos vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemokÄ - trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikÅ¡tus ir nepatenkintus reikalavimus, bet neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais.

Tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas, spręsdamas jos atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimÄ , neturi apsiriboti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet turi įvertinti ir kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Pirmiausia, pažymėjo, jog, įsivėlus techninei klaidai, VMI nurodė bendrovės atliktus mokėjimus, kurie nebuvo atlikti, pavyzdžiui, įmonė neatliko tokių mokėjimų: 2021-06-30 mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 1,73 Eur), 2021-09-10 mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 150,82 Eur), 2021-09-24 mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 7000,00 Eur).

Antra, įmonės direktoriaus pareigas nuo 2016-09-23 iki 2021-02-15 ėjo L. J., taip pat nuo 2021-10-19 ji vėl užima bendrovė vadovo pareigas. Nors nuo 2021-02-15 iki 2021-10-19 bendrovės direktoriumi buvo nurodoma ji, tačiau faktiÅ¡kai visus klausimus, susijusius su įmonės valdymu, taip pat ir su mokesčių mokėjimu, sprendė faktinis įmonės vadovas L. J., todėl jos nuomone, ji yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Trečia, nagrinėjant tokio pobÅ«džio administracinio teisės pažeidimo bylÄ taip kitų reikÅ¡mingi bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu - tyčia, t. y. kai asmuo, sÄ moningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, ji savarankiÅ¡kai nepriėmė jokių sprendimų mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Be to, jos supratimu ir žiniomis, nebuvo atliekami jokie pavedimai, kurie bÅ«tų atlikti tyčia nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip siekiant pažeisti VMI interesus.

Visuotinai žinoma, kad dėl Å¡alyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio Ä®monių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl atlikti veiksniai atliekant mokėjimus buvo atlikti ne siekiant kažkÄ apgauti, o paprasčiausiai stengiantis iÅ¡laikyti bendrovės veiklos tęstinumÄ bei sumokėti už įsigytas prekes, kurie buvo bÅ«tini Ä®monės veiklai ir jos tęstinumui. Ä®vertinus atliktų mokėjimų visumÄ VMI nurodytu laikotarpiu galima padalyti iÅ¡vadÄ , jog esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Kaip žinoma, administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai - a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt. Šiuo atveju, nenustačius jos veiksmuose kaltės, negali būti ir administracinės atsakomybės. Jeigu teismas manytų, kad jos veiksmuose vis dėl to yra visi būtinieji požymiai, t. y. konstatuota inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tai teismo prašo atsižvelgti į kitas aplinkybes.

Pažymi, jog ji neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir nesupranta, padalytas ar ne administracinės teisės pažeidimas, tačiau jei teismas padarytų tokiÄ iÅ¡vadÄ , ji tikrai sutinka su teismo iÅ¡vada. Pažymi, jog pripažinus jÄ padarius administracinės teisės pažeidimÄ , tai jis tikrai yra atsitiktinio pobÅ«džio, ji nėra linkusi piktybiÅ¡kai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiÅ¡kus pažeidimus nėra bausta, galiojančių nuobaudų neturi, Å¡iuo metu nedirba, nes augina dukrÄ Å½., gimusiÄ 2020 m.

Jis gaunamos pajamos yra nedidelės. Be to, turi kreditorinių Ä®sipareigojimų, kiekvienÄ mėnesį reikia mokėti apie 276 Eur kredito įmokÄ , pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog jai skyrus baudÄ , bÅ«tų nepagrįstai pažeistos jos Å¡eimos narių teisės ir interesai. Mano, jog jos Å¡eimos narių patiriami nepatogumai dėl galimos administracinės nuobaudos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taikymo nėra adekvatus jos padalyto pažeidimo rezultatas. Nustačius, jog padarė teisės pažeidimÄ , dėl to labai gailisi ir ateityje pažada laikytis tiek VMI nurodytų, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedalyti.

PraÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nutraukti, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir jai skirti administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ . Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus specialistė Vilma PukÅ¡mienė prašė skirti R. B. 2 200 Eur baudÄ .

Nurodė, kad R. B. tikrinamu laikotarpiu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jai turi būti taikoma administracinė atsakomybė. Nurodė, kad iš avansinių apyskaitų matyti, kad 2021-06-30 buvo mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 1,73 Eur), 2021-09-10 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 150,82 Eur). 2021-09-24 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 24, 93 Eur), o ne 7000 Eur, kaip nurodyta mokesčių inspekcijos pareiškime. Nurodė, kad VMI pareiškime klaidingai nurodyta suma 7000,00 Eur.

Tai įvyko dėl raÅ¡ymo apsirikimo, nurodė, kad turi bÅ«ti 24, 93 Eur. Teismas konstatuoja: ANK 120 straipsnio 1 dalyje kreditorių teisių pažeidimas (Å¡iuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi vadovė R.

B. iÅ¡ esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiÅ¡kinime paaiÅ¡kino, kad nebuvo atliekami jokie pavedimai, kurie bÅ«tų atlikti tyčia nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip siekiant pažeisti VMI interesus. Visuotinai žinoma, kad dėl Å¡alyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl atlikti veiksniai atliekant mokėjimus buvo atlikti ne siekiant kažkÄ apgauti, o paprasčiausiai stengiantis iÅ¡laikyti bendrovės veiklos tęstinumÄ bei sumokėti už įsigytas prekes, kurie buvo bÅ«tini Ä®monės veiklai ir jos tęstinumui.

Be R. B. prisipažinimo jos kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie FM MAIS Klientai duomenų išrašai (b.l. 6-10), VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų – 2022-03-02, 2021-10-27 balansų išrašai (b.l. 10-13), VMI prie LR finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-3461 (b.l. 14-20), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygos išrašas (b.l. 21), UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos išrašas (b.l. 22-23), kita bylos medžiaga.

IÅ¡ avansinės apyskaitos matyti, kad 2021-06-30 buvo mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 1,73 Eur), 2021-09-10 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 150,82 Eur), o 2021-09-24 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 24, 93 Eur) ( b.l. 22). Mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kime, kuriame praÅ¡oma R. B. pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudÄ , neteisingai buvo nurodyta, kad 2021-09-24 buvo mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 7000 Eur).

Todėl ši aplinkybė tikslinama, nurodant, kad 2021-09-24 atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 24, 93 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiama R. B., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių iÅ¡imčių, kada Å¡ių nuostatų bÅ«tų galima nepaisyti. PrieÅ¡ingai, Å¡i teisės norma ir yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti“) ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – Å¡i teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas R.

B. argumentas, jog daryti VMI pareiÅ¡kime nurodyti pavedimai buvo bÅ«tini įmonės veiklai ir jos tęstinumui. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi bÅ«ti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iÅ¡ to akivaizdu, kad R. B., žinodama vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolÄ valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliÅ¡kumÄ CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ .

R. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį. Byloje nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino, gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymÄ . Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali bÅ«ti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. pripažino padariusi administracinį nusižengimÄ , raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė jo padarymo aplinkybes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokį administracinį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , Å¡iuo metu nedirba, nes augina dukrÄ , gaunamos pajamos yra nedidelės, turi kreditorinių įsipareigojimų (kas mėnesį moka apie 276 Eur). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, R. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai paskyrus administracinę nuobaudÄ â€“ piniginę baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas- 700 Eur baudÄ .

Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje R. B. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, nutarė:

R. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-86-718/2022 ir įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laimutė Venckuvienė