676d8d29-e6a2-4d80-aa53-8c2c620db35c · Marijampolės apylinkės teismas

?Baud?Baudžiamoji byla Nr. 1-8-630/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25689-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 21 d. Šakiai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei, kaltinamajai V.

D., jos gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. B., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. D., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tai yra 2017 m. gegužės 25 d., apie 18.18 val., Šakių rajone, Lukšių seniūnijoje, Lukšių miestelyje, kelyje Kaunas–Šakiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pagrindiniu keliu, A.

Tatarės gatve, artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, kurioje lenkti draudžiama, kirto siaurÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžiančiÄ paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sankryžoje pradėjo lenkti ta pačia eismo kryptimi lėčiau važiuojantį dviratininkÄ V. B., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio deÅ¡inės pusės priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu sankryžoje į kairėje pusėje esančiÄ Beržų gatvę sukantį, sudarantį kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjančiam automobiliui „Volvo V50“, dviratininkÄ V.

B., kuriam eismo įvykio metu, dėl odos nubrozdinimų veide, rankose, kÅ«ne, deÅ¡inio smilkinkaulio skeveldrinio lūžio, deÅ¡inio smilkinkaulio piramidės ir pleiÅ¡tikaulio lūžio, deÅ¡inio raktikaulio skeveldrinio lūžio, deÅ¡inės pusės IV, V, VI Å¡onkaulių lūžių, pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje srityje ir kairėje kaktos–smilkinio–momens srityje, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumuÅ¡imo, kairio plaučio sumuÅ¡imo, sužalojimus lydėjusio Å«maus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamoji V. D. teisiamojo posėdžio metu kalta pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad gegužės 25 d. po darbo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Važiavimo kelias buvo normalus, saulė leidosi, kritulių nebuvo, kelio danga sausa. Važiavo apie 80 – 90 km/val. greičiu. Kelyje pamatė Å¡alikelėje važiuojantį dviratininkÄ , kuris iÅ¡suko iÅ¡ keliuko. Jis važiavo ties kelkraščio linija ant asfaltuotos dalies. Dviratininko greitis buvo sÄ lyginai nedidelis.

Priartėjusi prie dviratininko, nusprendė jį apvažiuoti, įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ , neiÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ kelio eismo pusę, nes kelias buvo pakankamai platus. Iki sankryžos buvo pakankamai vietos, tačiau tiksliai metrais pasakyti negali. Nors buvo iÅ¡tisinė linija, tai netrukdė jai apvažiuoti dviratininkÄ kaip kliÅ«tį. Kai pradėjo lenkti dviratininkÄ galėjo bÅ«ti 10 – 20 metrų iki jo likę. Kai įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ ir norėjo apvažiuoti dviratininkÄ , jis staiga pasuko į kairę.

Jis nebuvo atsisukęs pasižiÅ«rėti, ar neatvažiuoja iÅ¡ paskos kiti automobiliai, nerodė posÅ«kio signalo. Nežino kodėl dviratininkas suko į kairę ne sankryžoje. Kadangi buvo likę kažkur 2-3 metrai iki automobilio priekio ir dviratininko, stabdė ir Å¡iek tiek suko į kairę. DviratininkÄ kliudė deÅ¡iniojo priekio puse. Jis užvirto su dviračiu ant automobilio. Visas pagrindinis smÅ«gis teko ant priekinio stiklo. Žmogus buvo ir ant priekinio stiklo, ir ant stogo. Kadangi stiklas suskilo, ji jautė tik smÅ«gį, kiek įmanoma matyti per suraižytÄ stiklÄ , tiek ir matė.

Ji stabdė. Po smÅ«gio žmogus kurį laikÄ liko gulėti ant kapoto. Stiklas nebuvo pramuÅ¡tas su galva, žmogus buvo visas užkritęs ant stiklo. Po kažkurio laiko jautė, kad dviratininkas nukrenta, todėl Å¡iek tiek suktelėjo į kairę, kad jo nepervažiuotų. Tiksliai nematė, kurioje vietoje nukrito dviratininkas. Kai įvyko susidÅ«rimas dviratininkas dar Å¡iek tiek laiko važiavo kartu užkritęs ant automobilio. Negali pasakyti ar dviratį vežėsi ant automobilio, ar jis kažkur nukrito.

Ji ne viskÄ matė, nes stiklas nebuvo visiÅ¡kai suaižėjęs, matė ir keliÄ ir kažkokiÄ dviračio detalę. Negali pasakyti, ar dviratis nuo automobilio nukrito anksčiau nei žmogus. Jei tai bÅ«tų automobilis, ji tikrai nebÅ«tų lenkusi, tačiau tai buvo dviratininkas, kelias buvo ganėtinai platus, todėl galvojo, kad abu lengvai tilps kelyje. Siekiant iÅ¡vengti kontakto, automobilio kairiojo Å¡ono ratas galėjo kirsti iÅ¡tisinę linijÄ . Matė, kad priekyje nėra automobilių, todėl bandė pasukti į kairę, kad iÅ¡vengtų smÅ«gio.

Neatsimena, ar dviratininkas buvo su liemene, ji padėjo jam po galva savo liemenę (t. 2, b.l. 33-34, 39, 61). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo gegužės 25 d. apie 18 val. Jis buvo šiek tiek išgėręs alaus, bet nesijautė neblaivus. Jis dviračiu išvažiavo iš šalutinio kelio nuo lentpjūvės į pagrindinį ir važiavo namo. Dėvėjo liemenę. Iš pagrindinio kelio turėjo sukti į į kairę, į Beržų gatvę.

Dviračiu nuo žvyruotos kelio dalies važiavo apie metrÄ , prie kelio ribojimÄ Å¾enklinančios linijos. PasižiÅ«rėjo atgal, automobilis važiavo toliau, jokio posÅ«kio nerodė, kad jį lenkia. Pavažiavo kol jam reikėjo sukti į savo gatvę. Atsisukęs pasižiÅ«rėjo, ar nėra automobilių, parodė posÅ«kį iÅ¡tiesęs rankÄ ir darė posÅ«kį. Ä® kairę suko pačioje sankryžoje. Kai suko, automobilio nebuvo. Kai pajuto susidÅ«rimÄ , buvo jau pasukęs į kairę, daugiau nei pusė gatvęs buvo pervažiavęs. Kai jį partrenkė, prarado sÄ monę.

Automobilis atsitrenkė jam į kairę pusę. Negirdėjo jokio pypinimo, padangų cypimo. Sveikatos bÅ«klė bloga, nuo gegužės 25 d. iki rugpjūčio 30 d. gulėjo ligoninėje. Ant smegenų buvo iÅ¡siliejęs kraujas, plaučiai, Å¡onkauliai, deÅ¡inys petys nutrÅ«kęs. Dabar nevaldo deÅ¡inės rankos, skaudÄ jÄ . Gavo pirmÄ neįgalumo grupę vieneriems metams. Po eismo įvykio negali vienas savimi pasirÅ«pinti. Skauda galvÄ , petį, svaigsta galva, nepaeina, toliau tęsiasi gerklės gydymas.

Kaltinamoji po įvykio nebuvo susisiekusi. Dviratis dabar metalo lauže. Draudimas žalos dar neatlygino. Nesutinka mažinti civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jis valgė per vamzdelį, todėl turėjo pirkti specialų maistÄ . Negalėjo nei kramtyti, nei ryti maisto. Dar ir dabar reikia minkÅ¡tinti maistÄ . Pablogėjo Å¡irdies ritmas, dabar vartoja vaistus. Iki eismo įvykio problemų su Å¡irdimi nebuvo, todėl praÅ¡o, kad bÅ«tų priteista Å¡i suma. Sutinka, kad telefono rinkos kaina gali bÅ«ti 20 Eur mažesnė.

Palaiko ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokios sumos praÅ¡o, nes jo gydymas dar tęsis, jam reikės vaistų, reabilitacijos. Mano, kad 20 000 Eur atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Gauna 180 Eur dydžio neįgalumo paÅ¡alpÄ (t. 2, b.l. 34-36). Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po Å¡eÅ¡ių vakaro išėjusi iÅ¡ darbo pamatė keliu važiuojantį dviratininkÄ . Jis važiavo tiesiai, dėvėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Užrakinusi parduotuvės duris ėjo link savo automobilio ir iÅ¡girdo stabdžių cypimÄ bei trenksmo garsÄ .

Tada atsisuko pasižiÅ«rėti kas įvyko. Apsidairiusi pamatė į orÄ pakilusį žmogų. Matė kaip jis nukrito ant žemės. Nematė, kad ir dviratis bÅ«tų pakilęs į orÄ . Jai atrodė, kad žmogus virÅ¡ automobilio buvo pakilęs. Nematė, kad automobilis bÅ«tų vežęs dviratininkÄ ant stogo. Žmogus pakilo į orÄ ir iÅ¡ karto krito ant žemės. Negali tiksliai pasakyti kur įvyko susidÅ«rimas, nes pačio susidÅ«rimo nematė. IÅ¡ pradžių buvo stabdymas, paskui smÅ«gis.

Nežino, kurioje tiksliai vietoje dviratininkas pakilo į orÄ . Stabdymo garsÄ girdėjo, o pypinimo neužfiksavo. Matė, kaip moteris iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, greitai pribėgo ir prie ausies pridėjo telefonÄ . Negirdėjo ar kas nors kalbėjo apie eismo įvykio aplinkybes. Stabdymo žymių neužfiksavo (t. 2, b.l. 36-37). Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas, gegužės 25 d. grįžus į namus po darbo jai paskambino ir pranešė apie įvykį.

Atvažiavusi į ligoninę tėvÄ rado gydytojų priežiÅ«roje. Gydytojai greitai konstatvo, kad labai sunki jo bÅ«klė ir iÅ¡vežė į Kauno klinikas. Iki ryto laukė stebimojoje reanimacijos palatoje, kol stabilizavosi bÅ«klė. Tada perkėlė į smegenų traumų skyrių. Ten pragulėjo apie dvi savaites. Po to pradėjo apmirti smegenys, nes trÅ«ko deguonies kraujyje, prasidėjo plaučių komplikacijos ir jį perkėlė į reanimacijÄ . PrieÅ¡ tai buvo visokių komplikacijų ir bÅ«klių: nusiurbinėjo kraujÄ , skysčius, nevalgė, atminties spragos, nevaikščiojo, neatsisėdo, tik mirksėjo.

Buvo sukelta dirbtinė koma. Buvo paralyžuotos balso klostės. Negalėjo normaliai maitintis, todėl jam įvedė „pegÄ â€œ. Kai bÅ«klė pagerėjo, jį iÅ¡vežė į reabilitacijÄ . Å iai dienai vaikščioja, dalinai gali valgyti, maistas turi bÅ«ti virtas, trintas. Dar bandė atstatyti balso stygas, dėjo plokÅ¡telę, bet nepasiteisino. Daugiau padėti nėra galimybių. Nuo kraujo spaudimo Å¡okinėja Å¡irdies ritmas. Å iuo metu jis gyvena su savo mama. Jis turėjo draugę, bet po įvykio ji paliko tėvÄ .

Tėčio mama taip pat reikia rÅ«pintis. KiekvienÄ dienÄ susisiekia telefonu, bėdai iÅ¡tikus veža pas gydytojus, ji perka maistÄ , vaistus. Tėtis gyvena privačiame name. Dabar praÅ¡o žmogaus, kad malkų prineÅ¡tų. Iki įvykio tėvas dirbdavo pas Å«kininkus, taip užsidirbdavo pragyvenimui. Mano, kad visos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos ir patenkintas civilinis ieÅ¡kinys. Nei kaltinamoji, nei jos atstovai nebuvo su jais susisiekę po įvykio (t. 2, b. l. 39). Liudytojas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Mantas Pranaitis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. dirbo su Inga Rankauskiene, į įvykio vietÄ atvyko, kai prasidėjo jo pamaina.

Tuo metu iÅ¡ priekio stipriai Å¡vietė saulė. Kai atvažiavo, nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebuvo. Ä®vykio vietoje buvo daug patrulių atvažiavę ir visi derino, kas kÄ atliks. Kai atvyko, dviratis gulėjo važiuojamojoje dalyje. Ä®vykio vietoje stabdymo žymių nebuvo, atvažiavęs jų nepastebėjo. Pagal kaltinamosios pateiktas nuotraukas atrodo, kad stabdymo žymės buvo. Atvažiavęs klausė patrulių, kurios stabdymo žymės galėjo bÅ«ti Å¡io automobilio, bet jie negalėjo pasakyti.

Arba pėdsakų turėjo nematyti, arba turėjo nebÅ«ti žymių įvykio vietoje. Nepamena kokie patruliai buvo atvykę į įvykio vietÄ . Buvo vaikščiota į visas puses 10 – 15 metrų. Kai atvyko, įvykio vietoje užfiksavo visus matomus pėdsakus ant kelio. Nežino, kas fotografavo įvykio vietoje, IBPS‘o programoje turėtų bÅ«ti duomenys. Specialistas įvykio vietoje nedalyvavo. Fotografuota su tarnybiniu fotoaparatu. Ä®vykio vietoje po visko automobiliams buvo leista judėti pusiau kelkraščiu (t. 2, b.l. 55-56).

Liudytoja Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja Inga Rankauskienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie LukÅ¡ių miestelio buvo autoįvykis. Negali tiksliai pasakyti kokius veiksmus atliko, nes neprisimena. TÄ dienÄ dirbo su kolega Mantu Pranaičiu. Neprisimena, kas fotografavo įvykio vietoje. Pamaina prasidėjo 8 valandÄ vakare ir iÅ¡ karto atvyko į įvykio vietÄ , Å¡vietė saulė. Kai atvyko į įvykio vietÄ , dviratininko jau nebuvo, dviratis dar buvo, ar buvo vairuotoja - neprisimena.

Ä®vykio vietos planÄ braižė Pranaitis. Neprisimena ar įvykio vietoje buvo automobilio slydimo žymės, jų nepastebėjo. Negali pasakyti dėl kokios priežasties nebuvo užfiksuota slydimo žymė, kuri yra naujai pateiktose nuotraukose. Visa sankryža buvo apžiÅ«rėta įvykio vietoje. Viena kelio pusė eismo įvykio vietoje buvo uždaryta. JÄ uždarė į įvykio vietÄ atvykę pirmieji pareigÅ«nai. Važiuojant link Kauno nuo Å akių – juosta buvo atidaryta, o važiuojant nuo Å akių link Kauno – uždaryta.

Atitvarai buvo sustatyti iki aÅ¡inės linijos, kiek atsimena. Automobiliai, kurie važiavo į Zyplius, galėjo pravažiuoti tik kelkraščiu. ProtokolÄ rašė Pranaitis, o ji padėjo matuoti. Eismo įvykio vietoje buvo iki galo, kol buvo paÅ¡alinti trikdžiai nuo kelio. Padėjo patrulių ekipažas, nuvežė dviratį artimiesiems. Kiek matėsi įlenkimai, tiek aprašė dviratį apžiÅ«ros protokole (t. 2, b.l. 57-58). Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į eismo įvykio vietÄ atvyko po 10 minučių, kai žmona paskambino.

Ä®vykio dienÄ buvo Å¡viesu, Å¡vietė saulė. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, jau buvo paskambinta greitajai pagalbai, tačiau nukentėjusysis iÅ¡vežtas dar nebuvo. Jis apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Stabdymo žymės buvo matyti, jos matėsi per abi linijas. Nuotraukos buvo darytos jam esant įvykio vietoje. Kai jis atvyko, pareigÅ«nai jau buvo. Negali pasakyti, kada buvo darytos fotografijos. Stabdymo žymių ilgio nematavo. Nematė, ar policijos pareigÅ«nai fotografavo stabdymo žymes.

Nepamena, ar policijos pareigÅ«nai tyrė įvykio vietÄ , kol laukė greitosios pagalbos. Negali pasakyti, kuris pareigÅ«nas fotografavo įvykio vietÄ . Atsimena, kad žmona fotografavo. Kai atvyko, viena kelio pusė jau buvo uždaryta. DeÅ¡inė pusė nuo Kauno pusės buvo uždaryta. Kai atvyko, dviratis gulėjo palei vidurinę aÅ¡inę linijÄ . Nežino, ar dviratis trukdė eismui. Ä®vykio vietoje buvo kol dviratininkÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Kai iÅ¡važiavo, pasiėmė žmonÄ , paskambinus pareigÅ«nams grįžo atgal ir pasiėmė automobilį (t. 2, b.l. 58-59).

Liudytoja J. M.-R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo ne pačiame eismo įvykyje, o kai reikėjo pasiimti automobilį. Kaltinamosios vyras paprašė padėti nutempti automobilį nuo kelio. Atvyko vėlai vakare, gal aÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro. Teko pavaikščioti aplink įvykio vietÄ , kadangi dar turėjo sutvarkyti vietÄ , nes mėtėsi ir detalių nuo automobilio. Pastebėjo kraujo dėmę, mėtėsi automobilio smulkmenos, dviratis mėtėsi, kažkokie daiktai. Matėsi slydimo žymės. Kai važiavo apsisukinėti su automobiliu, matėsi ir toliau stabdymo žymės. Slydimo žymės nesibaigė toje vietoje, kur matosi nuotraukoje, jos tęsėsi ir toliau.

Kai atvažiavo, eismas jau vyko abiem pusėm, dviratis gulėjo pievoje, pareigÅ«nai baigė pildyti protokolus, fotografavo kraujo dėmę. Fotografavo policijos pareigÅ«nas – vyras. Jai niekas anksčiau nerodė nuotraukų, kurios buvo pateiktos teismo posėdžio metu į bylÄ (t. 2, b.l. 60-61). Kaltinamosios Viktorijos kaltęs įrodo jos pačios dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. 2017 m. gegužės 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-25689-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo.

Tyrimas pradėtas pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad 2017 m. gegužės 25 d. apie 18.18 val. keliu Kaunas-Å akiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, LukÅ¡ių miestelyje, Å akių rajone, automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. D., partrenkė dviratininkÄ V. B. Eismo įvykio metu dviratininkas buvo sužalotas, jam VÅ¡Ä® „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje diagnozuota politrauma. V. B. iÅ¡vežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas.

Vairuotoja eismo įvykio metu buvo blaivi, vairuotojo pažymėjimÄ turėjo (t. 1, b. l. 1-6). 2017 m. gegužės 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su jo priedais – nuotraukomis ir schema užfiksuoti eismo įvykio vietos duomenys, tai yra kelio plotis – 7,8 m, važiuojamosios juostos plotis - 3,9 mm, kelio važiuojamosios dalies ženklinimas – plona iÅ¡tisinė linija iki sankryžos, Å¡iame kelio ruože galiojantys kelio ženklai – nėra greičio ribojimo, leistinas greitis – 90 km/h, transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, nukentėjusiojo avalynė, kraujo dėmė, jų iÅ¡sidėstymas ir atstumai, automobilio ir dviračio apgadinimai, ant automobilio esančios žymės (t.1, b. l. 12-33). 2017 m. gegužės 25 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas automobilis „Volvo V50“, suraÅ¡yti jame esantys apgadinimai, iÅ¡ kurių matosi, kad ant deÅ¡inio priekinio sparno yra įbrėžimai, apgadinta jo priekinio bamperio deÅ¡inė pusė, įrėžtas deÅ¡inės pusės priekinio žibinto gaubtas, apgadintas priekinis stiklas 1 m 15 cm atstumu, įlenktas variklio dangtis ir stogas.

Ant priekinio bamperio deÅ¡inės pusės yra vyÅ¡ninės spalvos dažų žymės (nukentėjusiojo V. B. dviratis vyÅ¡ninės spalvos). Ä®brėžimai ant bamperio ir vyÅ¡ninės spalvos dažų žymės, lempos gaubto ir deÅ¡inio sparno įrodo kontaktÄ su dviračiu, o įlenkimai variklio dangtyje ir stoge, įdauža priekinio lango stikle įrodo kontakto su dviratininku vietas (t. 1, b. l. 34-36). 2017 m. gegužės 25 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas dviratis, suraÅ¡yti jame esantys apgadinimai, iÅ¡ kurių matosi, kad dviračio vairas pakrypęs į deÅ¡inę, o sėdynė pakrypusi į kairę, sulankstyti pedalai.

Vairo pakrypimas į kairę galėjo gautis ir nuo atsitrenkimo į dviračio rato kairės pusės galÄ , ko pasėkoje dviratininkui rankomis laikant vairÄ , gavosi jo pasukimas į deÅ¡inę,o tuo pačiu stumiant dviračio priekinę dalį į deÅ¡inę, nuo dviratininko padėties keitimosi galėjo įvykti sėdynės pasisukimas į kairę, dviratininkas tuo metu galėjo griÅ«ti ant variklio dangčio ir trenktis į priekinio lango stiklÄ , o dviratis buvo bloÅ¡kiamas į kairę ir kliudė priekinės automobilio deÅ¡inės pusės sparnÄ jį apgadindamas, galimai Å¡iuo metu buvo sulenkti ir dviračio pedalai (t. 1, b. l. 37-39). 2017 m. gegužės 25 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. 19.05 val., eismo įvykio vietoje, esančioje kelyje Kaunas-Šakiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, Lukšių miestelyje, Šakių rajone, alkotesteriu „Drager ARCK-0045“, patikros sertifikatas Nr. 0510250, automobilio vairuotojai V. D. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, b. l. 46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T- 5249/2017(01) konstatuota, kad V.

B. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 25 d., 19.26 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 54). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2251/2017(02) nustatyta, kad V. B. konstatuoti odos nubrozdinimai veide, rankose, kūne, dešinio smilkinkaulio skeveldrinis lūžis, dešinio smilkinkaulio piramidės ir pleištikaulio lūžis, dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimas, kairio plaučio sumušimas, sužalojimus lydėjo ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, V. B. susižalojant kaip dviratininkui. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimo, kairio plaučio sumušimo, lydimo ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 61-62). 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-943 (18) nustatyta, kad: buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko V.

B. veiksmai, - kelių sankirtoje sukdamas į kairę, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjančiam automobiliui „Volvo V50“, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ ; buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Volvo V50“ vairuotojos V. D. veiksmai, - draudžiamoje lenkti kelio vietoje, lenkė priekyje lėčiau važiavusį dviratininkÄ , o kelių sankirtoje dviratininkui pasukus į kairę, jos vairuojamas automobilis kliudė dviratininkÄ , - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (t. 2, b. l. 87-92).

Dėl įrodymų vertinimo Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimÄ (t. 2, b. l. 112-113), nurodydamas, kad susipažinus su ekspertizės aktu buvo nustatyta keletas patikslinimų, kurie iÅ¡ esmės nesiskyrė pirminiame kaltinime minimoms aplinkybėms, t. y. atsirado aplinkybė, kad automobilis pasivijo lėčiau važiuojantį dviratininkÄ â€“ pridėtas žodis „lėčiau“, be to, toje vietoje, kur nurodyta, kad dviratininkas suko į kairėje pusėje esančiÄ gatvę, atsirado įraÅ¡as – „sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjančiam automobiliui“.

Patikslintas kaltinimas buvo įteiktas proceso Å¡alims, kaltinamajai V. D. duota laiko susipažinti su patikslintu kaltinimu. Kaltinamoji, susipažinusi su patikslintu kaltinimu, pasiliko prie savo duotų parodymų ir savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimÄ (pažeidimus) ir kad bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tuo atveju, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti - priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis) ar atsitiktinis.

Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Ji nustatoma modeliuojant situacijÄ tokiu bÅ«du: paeiliui eliminuojamas vienas iÅ¡ eismo dalyvių KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimÄ , ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012).

Å ioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamame kelių eismo įvykyje dalyvavo du kelių eismo dalyviai – V. D., vairavusi automobilį „Volvo V50“ ir V. B., važiavęs dviračiu. Nėra duomenų, jog V. D. viÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį – 90 km/val., eismo įvykis įvyko siaura iÅ¡tisine ženklinimo linija pažymėtoje ir draudžiančioje lenkti kelio vietoje. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu buvo sukeltos BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos pasekmės – sunkiai sutrikdyta dviračiu važiavusio V.

B. sveikata. Padaryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtis, galima tik nustačius, kad Å¡is asmuo pažeidė kelių eismo saugumÄ ar transporto priemonės eksploatavimÄ reglamentuojančias taisykles, kad kitam asmeniui buvo sukeltos atitinkamos pasekmės ir, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atitinkamų taisyklių pažeidimo bei įvykusių padarinių. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimÄ Å¡ios kategorijos bylose itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokė eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė.

V. D. kaltinama pažeidusi KET 3 priedo 1.1 punkto ir 140.1 punkto reikalavimus, t. y. draudžiamoje lenkti kelio vietoje, lenkė priekyje lėčiau važiavusį dviratininkÄ , o kelių sankirtoje dviratininkui pasukus į kairę, jos vairuojamas automobilis kliudė dviratininkÄ , dėl ko buvo sunkiai suktrikdyta dviratininko sveikata. Nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos KET 3 priedo 1.1 punktas imperatyviai nurodė, kad siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta;

Å¡iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ . KET 140.1 punktas imperatyviai nurodė, kad lenkti draudžiama sankryžose Å¡alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikÅ¡mių kelių sankryžose. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V.

D. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, iÅ¡ esmės neginčydama, kad ji kaltinime nurodytÄ dienÄ , vairuodama automobilį „Volvo V50“ draudžiamoje kelio vietoje lenkė dviratininkÄ , kuris staiga suko į kairę, susidÅ«rė su juo, dėl ko buvo sunkiai sužalota nukentėjusiojo V. B. sveikata. Kaltinamoji V. D. parodė, kad važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), įvykis įvyko apie 18.18 val. Å¡viesiu paros metu, Å¡vietė saulė, asfalto danga buvo sausa. Matė kaip iÅ¡ deÅ¡inėje esančio Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ iÅ¡važiavo dviratininkas, jis važiavo tiesiai deÅ¡ine kelio puse priekyje, kad dviratininkas bÅ«tų atsisukęs atgal ar rodęs posÅ«kio ženklÄ , nematė.

Nors žinojo, kad toje kelio vietoje draudžiama lenkti ir artėja prie sankryžos, pradėjo dviratininko lenkimo manevrÄ . Kaltinamoji parodė, kad lenkimo manevrÄ pradėjo važiuodama pagrindiniu keliu, kuris buvo pažymėtas siaura iÅ¡tisine ženklinimo linija, ir artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, ir kategoriÅ¡kai neigė, kad lenkimo manevrÄ pradėjo tik įvažiavusi į sankryÅ¾Ä . Ji taip pat parodė, kad apvažiuodama ta pačia eismo kryptimi dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį V.

B., siauros iÅ¡tisinės ženkilinimo linijos nekirto ir į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ neiÅ¡važiavo, nes kelias buvo pakankamai platus. Jai pradėjus lenkimo maverÄ , dviratininkas staiga pasuko į kairę, nors nenurodė dėl kokių priežasčių dviratininkas galėjo sukti į kairę ne sankryžoje. Ji pradėjo staigiai stabdyti ir automobilio vairÄ suko kairiau, tada galimai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Po smÅ«gio dviratininkas su dviračiu užkrito ant automobilio kapoto, vėliau ant automobilio stogo ir kurį laikÄ taip važiavo.

Po kurio laiko dviratininkas nukrito ant kelio dangos, o ji, nenorėdama užvažiuoti ant dviratininko, stabdydama suko dar kairiau. Kaltinamosios V. D. gynėjas siekė įrodyti, kad eismo įvykiui kilti turėjo įtakos nukentėjusiojo V. B. neblaivumas bei jo padarytas KET pažeidimas, t. y. važiuodamas dviračiu ta pačia eismo kryptimi ne sankryžoje pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio artėjančioms transporto priemonėms. Taigi kaltinamoji iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, kad ji lenkimo manevrÄ pradėjo ne sankryžoje, į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ neiÅ¡važiavo, nes kelias buvo pakankamai platus, ta pačia eismo kryptimi važiuojantis neblaivus dviratininkas ne sankryžoje staiga pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir neduodamas kelio artėjančioms transporto priemonėms, ir bÅ«tent Å¡ie pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais kaip bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Teismas laiko, kad Å¡ie kaltinamosios parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, todėl jie vertintini kaip jos gynybinė pozicija, siekiant suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismas vertina, jog aplinkybę, kad automobilio ir dviratininko susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent sankryžoje, o ne prieÅ¡ jÄ , patvirtina eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotonuotraukomis, eksperto iÅ¡vada bei nukentėjusiojo V. B. parodymai. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, nuotraukomis ir autotechninės ekspertizės aktu nustatyta, kad iÅ¡ transporto priemonių padėties po autoįvykio, vietos kur nukrito nukentėjusiojo avalynė ir jis pats (kraujo dėmės vieta) matosi, kad visi Å¡ie objektai yra sankryžos pabaigoje (žiÅ«rint pagal transporto priemonių judėjimo kryptį), kas įrodo, kad susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent sankryžoje.

Nukentėjusiojo avalynės – lengvai nuo kojų nusimaunančių guminių batų (kaliošų) buvimas kelio viduryje, ties aÅ¡ine linija nurodo galimÄ tiksliÄ susidÅ«rimo vietÄ , o tai, kad nukentėjusysis po susidÅ«rimo buvo nublokÅ¡tas į kairę (kÄ Ä¯rodo kraujo dėmė kelio važiuojamosios dalies kairiajame kraÅ¡te), ir dar kairiau, už kelio važiuojamosios dalies ribų, Beržų gatvėje po susidÅ«rimo sustojęs automobilio „Volvo V50“, įrodo, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis staigiai suko kairiau, dėl ko jo priekinės dalies deÅ¡ine puse kliudytas dviratininkas griuvo ant automobilio variklio dangčio ir galva trenkėsi į priekinio lango stiklÄ , kÄ Ä¯rodo dvi purvo nuvalymo žymės ant variklio dangčio ir įdauža priekinio lango stikle, truputį į deÅ¡inę nuo stiklo centrinės dalies, po to buvo nublokÅ¡tas į priekį pagal automobilio judėjimo kryptį susidÅ«rimo metu.

Tai, kad automobilis sustojo dar kairiau, įrodo, kad jis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , susidÅ«rimo metu ir dar po susidÅ«rimo buvo sukamas į kairę (t. 1, b. l. 12-32). Eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, kad kelio ilgio atžvilgiu dviratininkas buvo kliudytas kelių sankirtoje iki eismo įvykio vietos plane užfiksuoto deÅ¡inės kojos guminio bato; automobilis „Volvo V50“ priekiniu deÅ¡iniu kampu trenkė dviračiui į kairįjį Å¡onÄ , dviračiui esant pasisukus iÅ¡ deÅ¡inės į kairę automobilio atžvilgiu (t. 2, b. l. 87- 92).

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad dviratis po eismo įvykio užfiksuotas gulintis ant kairiojo Å¡ono, dviračio balnelis nusuktas į kairę, o dviračio rankena – į deÅ¡inę. Kadangi dviračio galinis ratas, bagažinė ir jos atramos nedeformuoti, galima teigti, kad automobilis priekiniu deÅ¡iniu kampu trenkė į dviračio kairįjį Å¡onÄ . IÅ¡ to seka, kad susidÅ«rimo metu dviratis automobilio atžvilgiu buvo pasisukęs iÅ¡ deÅ¡inės į kairę. Eismo įvykio vietos plane matyti, kad automobilis, dviratis, dviratininko guminiai batai, kraujo dėmė užfiksuoti kelių sankirtoje, praktiÅ¡kai sankirtos pabaigoje.

Kelio ilgio atžvilgiu dviratininkas buvo kliudytas iki deÅ¡inės kojos guminio bato. Sprendžiant iÅ¡ to, galima teigti, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ dviratininkas bÅ«tent kelių sankirtoje, o ne prieÅ¡ jÄ , kaip nurodo kaaltinamoji, suko į kairę (t. 1, b. l. 87-92). Nukentėjusysis V. B. parodė, kad važiavo pagrindiniu keliu deÅ¡ine kelio puse, o privažiavęs sankryÅ¾Ä norėjo sukti į Beržų gatvę, todėl atsisuko atgal, matė tiesiai atvažiuojantį automobilį, jis buvo deÅ¡inėje kelio pusėje, posÅ«kio ženklo nerodė.

Tada jis iÅ¡tiesta ranka parodė posÅ«kio į kairę ženklÄ ir pasuko į Beržų gatvę. BÅ«damas ties aÅ¡ine kelio linija, pajuto smÅ«gį. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme nuosekliai tvirtino, kad važiavo namo, todėl jam reikėjo sukti į Beržų gatvę. SmÅ«gį pajuto bÅ«damas sankryžoje, ties aÅ¡ine linija. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad susidÅ«rimo metu dviratis buvo pasisukęs iÅ¡ deÅ¡inės į kairę automobilio atžvilgiu.

Kaltinamoji V. D., nors teigė, kad nukentėjusysis staiga pasuko į kairę ne sankryžoje, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių jis galėjo sukti į kairę ne sankryžoje. Atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamoji draužiamoje vietoje lenkė dviratininkÄ , buvo iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir nespėjo sustabdyti atsiradus kliūčiai, todėl susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent sankryžoje, o ne iki jos.

Kaltinamosios V. D. nurodoma aplinkybė, kad lenkdama dviratininkÄ neiÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes kelias buvo pakankamai platus, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos plano matyti, kad nagrinėjamoje kelio atkarpoje kelio plotis yra 7,8 metrai, vienos eismo juostos plotis – 3,9 metrai (t. 1, b. l. 32). IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie automobilio „Volvo V50“ techninius parametrus matyti, kad automobilio plotis 1,77 metrai. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad važiuodamas tiesiai pagrindiniu keliu nuo deÅ¡inio kelio kraÅ¡to buvo nutolęs apie metrÄ , o pasukęs į kairę, smÅ«gį pajuto kelio viduryje – ties aÅ¡ine linija, skiriančia prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas.

Ekspertizės akte nustatyta, jog automobilis „Volvo V50“ prieÅ¡ pat eismo įvykį judėjo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta arba buvo dalinai įvažiavęs į deÅ¡inę važiuojamosios dalies pusę mažesniu kaip 0,6 metrai atstumu, o kelio pločio atžvilgiu dviratininkas buvo kliudytas kelių sankirtoje didesniu kaip 3,3 metrų atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to (t. 2, b. l. 87-92). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobiliui priekiniu deÅ¡iniu kampu atsitrenkus į kairįjį Å¡onÄ , dviratis buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę.

Eismo įvykio vietoje dviratis užfiksuotas deÅ¡inėje kelio važiuojamojoje dalyje, galiniu ratu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to nutolęs 3,3 metrų. Sprendžiant iÅ¡ to, galima teigti, kad dviratis prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo nutolęs didesniu nei 3,3 metrų atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to. Eismo įvykio vietoje, Å¡alia dviračio galinio rato, matyti įbrėžimas asfalte, kuris tęsiasi iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos link dviračio. Neatmetama, kad minėtÄ Ä¯brėžimÄ paliko po susidÅ«rimo ant kairiojo Å¡ono čiuožiantis dviratis, kas apibÅ«dintų, kad dviratininkas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ jau buvo pilnai įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Kaltinamosios V. D. nurodomÄ aplinkybę, jog norėdama aplenkti dviratininkÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ neiÅ¡važiavo, paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. B. parodymai, jog susidÅ«rimas įvyko kelio viduryje ties aÅ¡ine linija, eksperto iÅ¡vada, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai su fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos planas, po eismo įvykio užfiksuota dviračio, dviratininko deÅ¡inės kojos guminio bato ir kraujo dėmės buvimo vietos. Nors kaltinamoji V.

D. nurodė, kad ant automobilio kapoto buvo užkritęs tiek dviratis, tiek dviratininkas ir jie nuo kapoto nukrito ne iÅ¡karto, o po neapibrėžto laiko tarpo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia eksperto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog susidÅ«rimo metu dviratis, atsitrenkęs į automobilio „Volvo V50“ priekinį deÅ¡inį kampÄ , buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę, o dviratininkas buvo užblokÅ¡tas ant automobilio priekinio stiklo ir nuo automobilio buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į kairę (t. 2, b. l. 87-92).

Å iÄ aplinkybę paneigia ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotonuotraukomis, kur užfiksuota, kad ant automobilio bamperio priekinės dalies deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio kampo ir ant automobilio deÅ¡inio sparno yra įbrėžimai, kurie turėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkimo į dviratį metu, kontaktuojant su dviračio dalimis, kas įrodo, kad dviratis buvo kliudytas automobilio priekine deÅ¡inės pusės dalimi-kampu, kažkuria dalimi kliudė automobilio priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ ir automobiliui tuo pačiu metu sukant į kairę, buvo nublokÅ¡tas deÅ¡iniau nuo susidÅ«rimo vietos; kad dviratis nebuvo užkritęs ant variklio dangčio įrodo mechaninių pažeidimų nebuvimas variklio dangtyje, o pažeidimai priekinio bamperio deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės lempos gaubte ir priekiniame deÅ¡inės pusės sparne įrodo, kad dviratis kontaktavo tik su Å¡iomis detalėmis ir ant variklio dangčio negalėjo bÅ«ti užkritęs (t. 1, b. l. 12-33) bei transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus automobilį „Volvo V50“ matyti, kad ant deÅ¡inio priekinio sparno yra įbrėžimai, apgadinta jo priekinio bamperio deÅ¡inė pusė, įrėžtas deÅ¡inės pusės priekinio žibinto gaubtas, apgadintas priekinis stiklas 1 m 15 cm atstumu, įlenktas variklio dangtis ir stogas.

Ant priekinio bamperio deÅ¡inės pusės yra vyÅ¡ninės spalvos dažų žymės (nukentėjusiojo V. B. dviratis vyÅ¡ninės spalvos). Ä®brėžimai ant automobilio bamperio ir vyÅ¡ninės spalvos dažų žymės, lempos gaubto ir deÅ¡inio sparno įbrėžimai įrodo kontaktÄ su dviračiu, o įlenkimai variklio dangtyje ir stoge, įdauža priekinio lango stikle įrodo kontakto su dviratininku vietas (t. 1, b. l. 34-36). Aplinkybę, kad po smÅ«gio ant automobilio kapoto užkrito tik dviratininkas, iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytoja E. K., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡girdusi susidÅ«rimo garsÄ , atsisuko pasižiÅ«rėti, kas įvyko, ir pamatė į orÄ iÅ¡kilusį žmogų, kuris iÅ¡ karto nukrito ant žemės, į orÄ pakilusio ar ant automobilio užkritusio dviračio nematė.

Iš apžiūros protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad automobilio „Volvo V50“ stabdymo žymių nėra užfiksuota (t. 1, b. l. 15-31). Teisiamojo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad įvykio vietoje stabdymo žymių nepastebėjo ir jų neužfiksavo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios V. D. gynėjas pateikė eismo įvykio vietos nuotraukas, kuriose galimai užfiksuotos automobilio stabdymo žymės (t. 2, b.l. 63). Iš ekspertizės akto matyti, kad transporto priemonės ant kelio dangos nepaliko stabdymo pėdsakų, šoninio slydimo žymių, dėl to negalima apskaičiuoti automobilio ir dviratininko greičio eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 91).

Pažymėtina, kad paskyrus ekspertizę, ekspertui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant ir kaltinamosios V. D. eismo įvykio metu darytas nuotraukas, tačiau ekspertas, įvertinęs jam pateiktÄ bylos medžiagÄ , konstatavo, kad transporto priemonės ant kelio dangos stabdymo pėdsakų ir Å¡oninio slydimo žymių nepaliko. Teismas neturi pagrindo abejoti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais bei pateiktu eksperto vertinimu, kad stabdymo pėdsakų ant kelio dangos transporto priemonės nepaliko.

Iš kaltinamosios pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar tai stabdymo žymės, ar nešvaraus grunto pėdsakai, kadangi automobilis sustojo kelkraštatyje, be to fotografuota buvo praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, o remiantis policijos pareigūnų pardymais, dešinė važiuojamosios kelio dalies pusė – nuo Kauno link Šakių – nebuvo uždaryta, todėl tai gali būti ir ne eismo įvykyje dalyvavausio automobilio pėdsakai. Be to ši aplinkybė nėra itin teisiškai reikšminga šioje eismo įvykio situacijoje, kadangi eismo įvykio kilimo priežastis nesusijusi su greičio viršijimu, įvertinęs visus surinktus duomenis teismas laiko, jog kaltinamoji V.

D. važiavo leistinu greičiu. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamajai V. D. važiuojant vakarų kryptimi, Å¡viečiant saulei, ji galimai nepastebėjo posÅ«kio į kairę manevrÄ atliekančio dviratininko, ir susidÅ«rė su juo, o stabdyti pradėjo jau po smÅ«gio, važiuojant prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina eismo įvykio vietoje užfiksuotos dviračio, dviratininko guminio bato buvimo vietos bei tai, kad deÅ¡inėje kelio važiuojamosios dalies pusėje jokių stabdymo žymių nebuvo matyti.

Remiantis eksperto iÅ¡vada, jei kaltinamoji V. D., draudžiamoje lenkti kelio vietoje, nebÅ«tų lenkusi priekyje lėčiau važiavusio nukentėjusiojo V. B., o sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, kurioje lenkti draudžiama, nukentėjusiajam V. B. pasukus į kairę, jos vairuojamas automobilis nebÅ«tų kliudęs nukentėjusiojo V. B., eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (t. 2, , b. l. 87-92), minėta iÅ¡vada teismo eksperto atlikta remiantis jam pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad bÅ«tų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, prieÅ¡ingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, bÅ«tų atsisakęs pateikti iÅ¡vadÄ arba prašęs pateikti papildomÄ medžiagÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai pateikti.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta iÅ¡vada, kurioje detaliai ir visapusiÅ¡kai nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nurodytos sÄ lygos kilti Å¡iam eismo įvykiui, techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Kaip matyti, Å¡iuo atveju minėtų KET 140.1 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad bÅ«tent kaltinamoji V. D. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusysis V. B. taip pat pažeidė KET – bÅ«damas neblaivus važiavo dviračiu kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniu pakraščiu ir sankryžoje pradėdamas sukti į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio artėjančioms transporto priemonėms (KET 14, 59, 60 punktai). Eismo įvykio metu galiojusios redakcijos KET 14 punktas numatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu;

KET 59 punktas numatė, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimÄ tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams; KET 60 punktas numatė, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamÄ jÄ dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamÄ ja dalimi važiuojančias transporto priemones. Remiantis eksperto iÅ¡vada, jei nukentėjusysis V.

B. važiuodamas pagrindiniu keliu, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, nebÅ«tų sukęs į kairę ir sudaręs kliÅ«ties iÅ¡ paskos artėjančiam kaltinamosios V. D. vairuojamam automobiliui „Volvo V50“, eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pripažintina, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abipusė kaltinamosios V. D. ir nukentėjusiojo V. B. kaltė. Tačiau nukentėjusysis V. B., pažeidęs KET, padarinių, numatytų BK 281 straipsnio 3 dalyje, nesukėlė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės, reimiantis jo paaiÅ¡kinimais, jis nubaustas administracine tvarka.

Tuo tarpu kaltinamoji V. D., artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“ turėjo pareigÄ važiuoti deÅ¡ine kelio puse ir nevykdyti draudžiamoje kelio vietoje lenkimo manevro, dviratininkui pradėjus keisti važiavimo kryptį į kairę, turėjo nedelsiant stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje. To ji nepadarė, sukeldama eismo įvykį ir padarydama nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pažymėtina, kad, kaltinamoji V.

D. nors važiavo leistinu, tačiau nesaugiu greičiu, kad bÅ«tų galima saugiai sustabdyti automobilį iki pirmos atsiradusios kliÅ«ties. Taigi kaltinamosios padaryti pažeidimai yra bÅ«tinoji eismo įvykio padarinių – nukentėjusiojo V. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sÄ lyga, kadangi analogiÅ¡koje situacijoje kaltinamajai kaip eismo dalyvei laikantis KET reikalavimų važiuoti deÅ¡ine kelio puse ir nevykdyti draudžiamoje kelio vietoje lenkimo manevro, o dviratininkui pradėjus posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, nedelsiant stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje, Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, vien dėl to, kad nukentėjusysis neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjančiam kaltinamosios vairuojamam automobiliui.

Kaip žinia, dėl alkoholio vartojimo dėmesys ir orientacija yra susilpnėjusi, tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is nukentėjusiojo V. B. padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimÄ bei padarinius, keliu jis važiavo tiesiai, neÅ¡litinėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios V. D. gynėjas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis pažeidė KET 58 punktÄ â€“ dviračio vairuotojui, važiuojant važiuojamÄ ja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitÄ kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamÄ jÄ dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sÄ lygos to reikalauja.

Teismas pažymi, kad Å¡is KET punktas yra rekomendacinio pobÅ«džio, be to, kaip byloje nustatyta, įvykio metu eismo sÄ lygos buvo geros, Å¡vietė saulė, kelio danga buvo sausa. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. B. sukdamas į kairę dviratį bÅ«tų vedęsis, o ne važiuodamas juo, nepaneigia kaltinamosios V. D. padaryto KET pažeidimo, t. y. lenkimo draudžiamoje kelio vietoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi bÅ«ti ypač atidus ir apdairus.

Eismo tvarkÄ , dalyvavimo jame sÄ lygas detaliai reglamentuoja KET, kur iÅ¡dėstyti labai konkretÅ«s, akivaizdÅ«s ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu bÅ«du buvo neatsargus, turi bÅ«ti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus Å¡altinis, ir leido Å¡ioms pasekmės atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

Nukentėjusysis V. B. važiuodamas dviračiu pažeidė KET, tačiau jis, žinodamas, kad sankryžoje yra kelio ženklas, draudžiantis lenkti ir kirsti siaurÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , turėjo pagrindÄ tikėtis, kad kaltinamoji važiuos tame kelio ruože deÅ¡ine kelio puse ir negalėjo numatyti, kad V. D. pradės lenkimo manevrÄ ir iÅ¡važiuos į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo elgesys negali bÅ«ti laikomas dideliu neatsargumu, kadangi pastarasis nenumatė ir neprivalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus Å¡altinis.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Teismas, įvertinęs konkrečias eismo sÄ lygas, eismo dalyvių veiksmus, konstatuoja, kad V. D. jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens pareigÄ bÅ«ti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus Å¡altinį, o galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę suprasti daromos veikos rizikingumÄ , numatyti eismo įvykio kilimo galimybę ir padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad esminis požymis, apsprendžiantis nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kaip neatsargios kaltės rÅ«Å¡ies buvimÄ , yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turi ir gali suvokti daromÄ pažeidimÄ ir numatyti galimus pažeidimo padarinius bei imtis veiksmų jų iÅ¡vengti. Lemiamas momentas, apsprendžiantis kaltės buvimÄ Å¡ioje byloje yra tai, ar kaltinamoji, turėdama pareigÄ vairuoti atidžiai ir nelenkti draudžiamoje vietoje - sankryžoje, turėjo galimybę nelenkti sankryžoje, o iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir pradėjusi lenkimo manevrÄ bei pamačiusi dviratininkÄ , laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Taigi apie kaltinamosios galimybę (tame tarpe ir techninę) laiku sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo galima kalbėti dviem aspektais: pirmuoju – jei vairuotoja lenkė draudžiamoje vietoje ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir antruoju – jei nelenkė ir neiÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Jei asmuo iÅ¡važiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir lenkia draudžiamoje vietoje, neturėdamas galimybės laiku sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tai nepaÅ¡alina jo kaltės, kadangi asmens apkaltinimo pagrindÄ apsprendžia jo psichinis santykis ne vien su galėjimu sustabdyti automobilį, bet ir su lenkimu draudžiamoje vietoje.

Taigi kaltinamoji galėtų išvengti eismo įvykio su kilusiomis pasekmėmis, jei vairuodama automobilį nepažeistų kelių eismo saugumo taisyklių, ir nelenktų draudžiamoje vietoje. Kaltinamoji V. D., kaip padidinto pavojaus šaltinio vairuotoja, privalėjo ne tik teoriškai mokėti KET, bet ir praktiškai vairuoti transporto priemonę pagal nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Todėl lenkimas draudžiamoje vietoje, neįsitikinimas manevro saugumu, saugaus greičio nepasirinkimas, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – V.

B. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. D. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje yra neatsargus ir pasireiÅ¡kė nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma. Teismas, įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, ekspertizės iÅ¡vadas, eismo įvykio vietos protokolus bei schemÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamosios V. D. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį teisingai, nes kaltinamoji 2017 m. gegužės 25 d., apie 18.18 val., Å akių rajone, LukÅ¡ių seniÅ«nijoje, LukÅ¡ių miestelyje, kelyje Kaunas–Šakiai, A.

Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pagrindiniu keliu, A. Tatarės gatve, artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, kurioje lenkti draudžiama, kirto siaurÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžiančiÄ paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sankryžoje pradėjo lenkti ta pačia eismo kryptimi lėčiau važiuojantį dviratininkÄ V.

B., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio deÅ¡inės pusės priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu sankryžoje į kairėje pusėje esančiÄ Beržų gatvę sukantį, sudarantį kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjančiam automobiliui „Volvo V50“, dviratininkÄ V. B., kuriam eismo įvykio metu, dėl odos nubrozdinimų veide, rankose, kÅ«ne, deÅ¡inio smilkinkaulio skeveldrinio lūžio, deÅ¡inio smilkinkaulio piramidės ir pleiÅ¡tikaulio lūžio, deÅ¡inio raktikaulio skeveldrinio lūžio, deÅ¡inės pusės IV, V, VI Å¡onkaulių lūžių, pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje srityje ir kairėje kaktos–smilkinio–momens srityje, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumuÅ¡imo, kairio plaučio sumuÅ¡imo, sužalojimus lydėjusio Å«maus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl bausmės skyrimo BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus:

1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvÄ ir tikslÄ ; nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamoji padarė vienÄ apysunkį neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Ä®vertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamoji padarė Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai – sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – padarė neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma; veikos padarymo motyvus – nusikalsta dėl neatsakingo požiÅ«rio į kelių eismo saugumÄ ; kaltinamosios asmenybę - teisiama pirmÄ kartÄ , bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir leistino greičio virÅ¡ijimÄ , turi vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ (t. 1, b. l. 164-165), savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, charakterizuojama teigiamai, byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumÄ visuomenei, dirba, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįraÅ¡yta, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamoji V.

D. nėra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl jai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri laikytina sunkesne bausme nei bauda ar areÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, gauna pajamų, iÅ¡ jos priteistinas pakankamai didelis civilinis ieÅ¡kinys, areÅ¡to bausmė jai neskirtina, todėl teismas sprendžia, kad, siekiant tinkamai nubausti kaltinamÄ jÄ bei sulaikyti jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, įgyvendinti teisingumo principÄ ir bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis - 25 MGL (941,50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis- 37,66 Eur, galiojęs nusikaltimo padarymo metu)) ir nustatant vienerių metų terminÄ baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Nagrinėjamoje byloje įstatymas numato galimybę kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nes kaltinamoji, naudodamasi Å¡ia teise, padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi Å¡iomis teisėmis jis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . V. D. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi, nusikaltimas įvyko dėl kaltinamosios netinkamai įvertintų aplinkybių, byloje nėra duomenų, kad po Å¡io nusikaltimo padarymo ji bÅ«tų bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kaltinamoji buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos piniginės baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima daryti iÅ¡vados, kad kaltinamoji sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji nėra nuolatinė prieÅ¡ingos teisei veiklos vykdytoja. Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė V. D. ir Å¡iomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa, byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma priteisti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 6087,75 Eur už nukentėjusiojo V. B. gydymÄ (t. 1, b. l. 73-74). Nukentėjusysis V. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1091,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iÅ¡ civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ ir kaltinamosios V.

D. (t. 1, b. l. 88-90). Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamosios V. D. automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl turtinę žalÄ ir privalomÄ jÄ dalį neturtinės žalos privalo atlyginti civilinis atsakovas – „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iÅ¡ jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).

Nagrinėjamu atveju dėl V. D. neatsargių veiksmų buvo sužalotas V. B., kuris dėl sužalojimų buvo gydomas keliose ligoninėse, kurioms iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už suteiktas V. B. sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta 6 087,75 Eur. Minėtos iÅ¡laidos civiliniam ieÅ¡kovui atsirado dėl V. D. neteisėtų veiksmų, bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga yra V. D. padaryti KET pažeidimai, nors nagrinėjamu atveju dėl kilusio eismo įvykio buvo nustatyta abipusė V.

D. ir V. B. kaltė, taigi dėl žalos atsiradimo yra atsakinga ne tik kaltinamoji, bet iÅ¡ dalies ir nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas dideliu neatsargumu, kadangi pastarasis nenumatė ir neprivalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus Å¡altinis, todėl laikytina, jog kaltinamoji V. D. yra atsakinga už visÄ kilusiÄ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytÄ Å¾alÄ . Jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Å¡i suma nevirÅ¡ija maksimalios 1 000 000 Eur sumos, todėl civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ priteistina 6 087,75 Eur žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. B. teisiamojo posėdžio metu palaikydamas civilinį ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad jo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su gydymu, transporto iÅ¡laidomis, pagerinto maisto ir ramento įsigijimu, ryÅ¡io paslaugų apmokėjimu, drabužių ir avalynės įsigijimu. Gydymo iÅ¡laidos sudaro 454,41 Eur, transportavimas – 196,35 Eur, pagerintas maistas – 103,16 Eur, ramentas – 8 Eur, mobilaus ryÅ¡io sÄ skaitos papildymas gydymosi laikotarpiu – 5 Eur, naujų drabužių, avalynės įsigijimas – 163 Eur, eismo įvykio metu apgadinto dviračio detalių įsigijimas bei remontas – 75 Eur, įvykio metu sugadintas telefono aparatas, kurio vertė – 86,37 Eur.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jam nustatytas 80 procentų netektas darbingumas, jis ilgai gydėsi skirtingose ligoninėse, jam sutriko klausa. Po įvykio nevaldo deÅ¡inės rankos, jaučia didelį skausmÄ . Gavo pirmÄ neįgalumo grupę vieneriems metams. Po eismo įvykio negali vienas savimi pasirÅ«pinti. Skauda galvÄ , petį, svaigsta galva, nepaeina, toliau tęsiasi gerklės gydymas. Kadangi ilgÄ laikÄ buvo maitinamas per vamzdelį, negalėjo nei kramtyti, nei ryti maisto, jam pirko specialų minkÅ¡tÄ , skystÄ maistÄ .

Dar ir dabar reikia minkÅ¡tinti maistÄ . Po įvykio pablogėjo Å¡irdies ritmas, todėl dabar vartoja vaistus. Civilinis atsakovas „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimus, kad civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iÅ¡ dalies ir sutinka sumokėti 741,01 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl pagerinto maisto (108,34 Eur), civilinio atsakovo manymu yra nepagrįstas, nes tai yra įprasti maisto produktai, skirti kasdieniam vartojimui, kurie nėra paskirti dietologo ir kurių vartojimo negalėjo įtakoti eismo įvykis, be to civilinis atsakovas nesutinka dėl kompensacijos už įsigytus medikamentus (218,28 Eur), nes įsigyti medikamentai nėra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, dalis jų skirti Å¡irdies ligoms gydyti; bei dėl kompensacijos už sugadintÄ telefonÄ (26,37 Eur), nes atlyginama telefono rinkos vertė, kuri yra 60,00 Eur.

Nukentėjusysis V. B. dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jo gydymu, kelionės išlaidomis, maisto, ramentų, drabužių ir avalynės įsigijimu. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį dėl įsigytų vaistų, ramentų, drabužių, avalynės, pagerinto maitinimo pirkimo, sudaužyto mobiliojo telefono (t. 1, b. l. 88-129, t. 2, b. l. 116-123, 137-140). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis buvo maitinamas per vamzdelį, negalėjo kramtyti, ryti, jam buvo perkamas skystas, minkštas maistas, kuris, nors ir laikomas įprastiniu kasdieniu maistu, tačiau dėl nukentėjusiojo būklės jam buvo būtinas, į tai, kad dėl patirtų sunkių sveikatos sužalojimų jam sutriko kraujo spaudimas ir širdies ritmas, todėl tenka pirkti medikamentus širdies ritmui reguliuoti, į tai, kad nukentėjusysis buvo periodiškai vežamas į gydymo įstaigas, patyrė papildomų kelionės išlaidų, pirko drabužius ir avalynę, kadangi eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo dėvėti rūbai bei avalynė, į tai, kad nukentėjusysis sutinka, jog eismo įvykio metu sugadinto mobilaus telefono rinkos vertė yra 60,00 Eur, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V.

B. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies – 1 071,00 Eur sumai, tai yra visa nukentėjusiojo praÅ¡oma suma, atmetus sumažintÄ mobilaus telefono rinkos vertę. Byloje nėra duomenų, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajam V. B. atlygino patirtÄ turtinę žalÄ , todėl iÅ¡ civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ nukentėjusiojo V. B. naudai priteistina 1 071,00 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Å is reikalavimas kildinamas iÅ¡ teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).Tuo pačiu Å¡ioje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu V. B. dėl sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio nukentėjusysis buvo ilgai gydomas ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų prarado 80 procentų darbingumo, tapo apsunkintas jo judėjimas, jis jaučia skausmus, pablogėjo jo klausa, viena ausimi apkurto, negali normaliai ryti, springsta, apsunkintas skysčių gėrimas, sutriko kalba – kalba šnibždėdamas, nuolat kosti, jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, neigiamas psichologines pasekmes, nutrūko įprasti ryšiai su kitais asmenimis, sutriko normalus gyvenimo ritmas.

Teismas sutinka su nukentėjusiojo V. B. civilinio ieÅ¡kinio argumentais dėl neturtinės žalos ir pripažįsta, kad tokios pasekmės nukentėjusiajam iÅ¡ tiesų atsirado ir neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Neturtinę žalÄ kaltinamoji V. D. padarė nusikalstamais veiksmais, todėl Å¡i žala iÅ¡ kaltinamosios priteistina nukentėjusiajam V. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų lygį, į tai, kad kaltinamoji V.

D. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neatsargiais veiksmais, į tai, kad ji turi darbines pajamas, į jos turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus ir į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K- 11/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, ir kt.), kartu pažymint, jog Å¡ios sumos priteisiamos nesant nukentėjusiojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo.

Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl kilusio eismo įvykio buvo nustatyta abipusė V. D. ir V. B. kaltė, taigi dėl žalos atsiradimo yra atsakinga ne tik ji, tačiau iÅ¡ dalies ir nukentėjusysis V. B., į tai, kad teismas visiÅ¡kai patenkino civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos ir priteisė 6 087,75 Eur, į tai, kad iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.

B. patirtÄ turtinę žalÄ ir priteisė nukentėjusiojo naudai 1 071,00 Eur sumÄ , į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį – sutrikdyta asmens klausa, kalba, rijimo refleksas, kas ypatingai apsunkina jo kasdienį gyvenimÄ , į patirtus iÅ¡gyvenimus, darbingumo netekimÄ , liekamÄ sias sveikatos sutrikdymo pasekmes, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, tame tarpe Å¡alies bendrÄ pragyvenimo lygį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrinant protingÄ prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ .

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia, kad V. B. priteistina mažesnio dydžio neturtinė žala, nei civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma, t. y. 10 000,00 Eur, iÅ¡ kurių 5 000,00 Eur neturtinės žalos priteistini iÅ¡ civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ ir 5 000,00 Eur iÅ¡ kaltinamosios V. D.. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam neatmetama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi iÅ¡laidas ar kitus duomenis, leidžiančius praÅ¡yti atlyginti jo patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ , kreiptis į teismÄ dėl papildomų sumų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nukentėjusysis pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo naudai turėtas 1 000,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 130, t. 2, b. l. 115). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad atstovai nukentėjusįjį V.

B. atstovavo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 84), susipažino su bylos medžiaga, rengė civilinį ieÅ¡kinį, vyko į teismo posėdžius, į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, į praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, į tai, kad byloje pateikti iÅ¡laidas patvirtinantys pinigų priėmimo dokumentai, teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl iÅ¡ kaltinamosios V. D. nukentėjusiojo V. B. naudai priteistinos patirtos 1 000,00 Eur iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimÄ perduotas saugoti R. D. (t. 1, b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas savininkei V. D.; dviratis ir guminiai batai, pagal 2017 m. gegužės 25 d. pakvitavimÄ perduoti saugoti M. M. (t. 1, b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini savininkui V. B.. Kardomoji priemonė, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirtina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

V. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti 25 MGL, devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro penkiasdeÅ¡imt centų (941,50 Eur) baudÄ . Bauda per vienerius metus turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, į vienÄ iÅ¡ pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (įmokos kodas – 6801). Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ privalomai pateikti teismui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ 6 087,75 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus septyniasdeÅ¡imt penkis centus) už V. B. gydymÄ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. naudai 1 071,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. naudai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš kaltinamosios V. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. naudai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ kaltinamosios V. D. nukentėjusiojo V. B. naudai 1 000,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimÄ perduotÄ saugoti R. D., nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkei V. D.; dviratį ir guminius batus, pagal 2017 m. gegužės 25 d. pakvitavimÄ perduotus saugoti M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkui V.

B.. Kardomosios priemonės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėja Lina Antanaitienė