676c03e6-e235-4543-b417-72aee33b68c0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1085-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13614-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Seliulioniui, nukentėjusiajam D. V., jo atstovui advokatui Stasiui Sandai, kaltinamajam R.

J., jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : R. J. 2020 m. balandžio 4 d. apie 19.00 val., sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savo ranka iÅ¡mušė D.

V. iÅ¡ rankos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ "Samsung Galaxy Note 9", kuris nukrito ant žemės, po to pakėlė šį telefonÄ ir numetė į tvenkinį, taip tyčia sunaikindamas svetimÄ D. V. priklausantį turtÄ , t. y. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ "Samsung Galaxy Note 9" – 460 eurų vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefono dėklÄ â€“ 39,18 eurų vertės, Tele2 sim kortelę – 1 euro vertės, ir 12 GB Samsung micro SD kortelę – 20 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam D. V. 520,18 eurų turtinę žalÄ .

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d., vakarėjant, valandos tiksliai nepamena, bet jau buvo prietema, vaikščiojo bendrijos teritorijoje prie prÅ«do. Prie jo greitu žingsniu priėjo D. V., kurį jis atpažino, mojuodamas kažkokiu daiktu ir Å¡aukdamas į veidÄ . D. V. mojavo Å¡viečiančiu daiktu prie veido, mosikavo jam prieÅ¡ pat veidÄ , Å¡aukė, kad jis dingtų iÅ¡ teritorijos. D. V. mojavimas kažkokiu daiktu ir Å¡aukimas į veidÄ , iÅ¡Å¡aukė tolimesnį jo veiksmÄ .

Tada buvo karantinas ir jis žinojo, kad reikia laikytis atstumo nuo žmonių, o D. V. pribėgo be kaukės. Jis pats irgi buvo be kaukės, nes buvo miÅ¡ke, vienas prie prÅ«do, todėl neturėjo dėvėti kaukės. Po kelinto karto jam sakant atsitraukti, jis tÄ daiktÄ su ranka nustÅ«mė, matė, kad D. V. eina jo siekti. IÅ¡mėtė tÄ daiktÄ toliau, nesitaikė į prÅ«dÄ , negalvojo kur meta, bet pataikė, nes prÅ«das buvo Å¡alia. Tik po to sužinojo, kad ten buvo telefonas dėkliuke, kai D. V. pasakė frazę, kad sumokės už telefonÄ .

Nenorėjo sugadinti turto, jei bÅ«tų žinojęs, kad telefonas, nemestų jo. Žino, kaip atrodo mobilus telefonas, bet žmogus atbėgo, Å¡aukė, Å¡vietė į akis, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir nesuprato kas ten per daiktas. Jo manymu, tas daiktas kėlė jam pavojų, todėl paėmė daiktÄ Ä¯ rankas, kad mestelti toliau, nesiaiÅ¡kino kas ten yra. Po to pasirodė D. V. tėvas J. V.. Jis suprato, kad tai geruoju nesibaigs, nes konfliktinės situacijos su jais tęsėsi iÅ¡ anksčiau. Kai pasirodydavo ties Vizų teritorija, visada sulaukdavo prieÅ¡prieÅ¡os iÅ¡ visų Å¡eimos narių.

J. V. dirbo kalėjimo departamente. Jie į tÄ teritorija neįleisdavo jokių žmonių, nors jis turėjo teisę ten eiti. Konfliktas įvyko prie pat prÅ«do, sodo bendrijos teritorijoje, Å¡iltnamiai buvo kitoje pusėje. Yra bendra teritorija, už jos yra V. Å¡iltnamiai, jis stovėjo ant tos ribos kur Å¡alia yra V. Å¡iltnamiai. V. žemės sklypas, visa teritorija aptverta, tik neaptverta prie prÅ«do, nes praėjimo jie negali užtverti. Jis yra V. kaimynas. Sodo teritorijoje vaikÅ¡to dažnai. Iki susidÅ«rimo vaikščiojo po sodo bendrijÄ , nuėjo pažiÅ«rėti, kur užtvertas praėjimas buvo.

Jie aptvėrė sodo bendrijos teritorijÄ , bendrijos pirmininkas gali tai patvirtinti. Jis bendravo su bendrijos pirmininku, kuris pasakė, kad nenori su jais susidėti, nes kito pirmininko buvo duoti žodiniai leidimai dėl aptvėrimo. Neatsimena, kÄ jis turėjo rankoje. PeržiÅ«rėjęs vaizdo medžiagÄ pamatė tikslius faktus. Neatsimena, ar tÄ vakarÄ buvo vartojęs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja paaiÅ¡kino jų pozicijÄ ir pasakė paskambinti, susitaikyti. Jis žinojo, kad jam nekels ragelio, tai parašė el. laiÅ¡kÄ .

IÅ¡ pradžių jie sakė, kad padaryta 900 eurų žala, po to nurodė kitÄ telefono kainÄ . Nesupranta kodėl pareikÅ¡ta neturtinė žala. Nors kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. apie 19 val. buvo svetainėje, kai atėjo jo tėvas ir pasakė, kad girtas R. J. vaikÅ¡to po teritorijÄ . Tai buvo ne pirmas kartas. PažiÅ«rėjo pro svetaines langÄ ir pamatė, nors temo, bet dar normaliai viskas matėsi, kad R. J. pradėjo eiti link jų Å¡iltnamių. Å iltnamiai yra jų sklype. Å alia buvo ir mama, kuri sunerimo, kad R. J. nesugadintų jų daržovių, nes jis Å¡lapinasi tiek savo sklype, tiek prie jų.

Kai R. J. užėjo už jų Å¡iltnamių, jis pasiėmė telefonÄ , nes norėjo nufilmuoti, kÄ jis daro Å¡iltnamyje. Ėjo iki bendro naudojimo teritorijos, kai pamatė, kad R. J. grįžta iÅ¡ jų Å¡iltnamių ir paklausė jo kÄ darė, bet neatsimena, kÄ jis pasakė. Kaltinamasis buvo užėjęs į jų sklypÄ . Bendro naudojimo žemės jie neužtvėrę. Jei bÅ«tų užtikęs R. J. kažkÄ darantį Å¡iltnamyje, bÅ«tų filmavęs. Jis buvo be prožektoriaus, rankoje turėjo telefonÄ , nes norėjo nufilmuoti, kÄ R.

J. daro jų Å¡iltnamyje. R. J. priėjo prie jo, norėjo atimti telefonÄ ir iÅ¡mušė telefonÄ , pataikė stipriu smÅ«giu. Telefonas nukrito apie 6 metrus jam už nugaros. Jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, bandė siekti telefonÄ , bet nespėjo. R. J. pribėgo prie telefono, nes buvo arčiau jo, paėmė telefonÄ , kelis žingsnius žengė į priekį ir metė į tvenkinį. R. J. turėjo matyti, kad tai telefonas. Konfliktas įvyko bendro naudojimo sklype. Tada jis nuėjo paimti darbinio telefono, kad paskambintų policijai.

Sutiko tėvÄ ir pasakė jam nesikiÅ¡ti. IÅ¡ darbinio telefono paskambino policijai ir pasakė apie įvykį, pasakė, kad asmuo girtas. Policija pasakė, kad nevažiuos, suprato, kad konfliktas baigėsi. Tada parašė policijai pareiÅ¡kimÄ ir prasidėjo tyrimas. Faktas, kad R. J. buvo girtas nekonstatuotas, bet vaizdo įraÅ¡e matosi skardinė. Kas ten buvo nežino, pagalvojo, kad girtas, nes ėjo svirduliuodamas. Blaivas taip pat gal konfliktuoja. Vaizdo įraÅ¡Ä padarė jis. Turi kamerÄ , kuriÄ pastatė po ankstesnio įvykio, kai R.

J. buvo atėjęs su agresyviu Å¡uniu ir vaikščiojo su juo po jų teritorijÄ . Tada padarė įraÅ¡Ä su mobiliu telefonu ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes R. J. sakė, kad filmavimas buvo imituotas. Vaizdo kamera padėta pas jį ant palangės. Filmuojama jų teritorija ir tai įeina į sklypÄ , rÅ«pinasi savo privatumu. Konfliktai su kaltinamuoju vyksta dėl teritorijos. Telefonu naudojasi kiekvienÄ dienÄ . Tame telefone buvo nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, kontaktai, kurie yra prarasti, niekur jų nebuvo jų iÅ¡kėlęs, duomenų nebuvo sinchronizavęs. Negalėjo prisijungti į bankÄ , nes tik tame telefone jis buvo sukonfigÅ«ruotas.

Dirba Danske Bank mobilaus banko platformų komandoje, prieÅ¡ tai saugumo platformoje dirbo, todėl nenori, kad google apie jį rinkti duomenis. Å iuo metu naudojasi savo senu telefonu. Elektroninį laiÅ¡kÄ gavo iÅ¡ R. J.. Pasakė, kad sÄ skaitos nepateiks, kad ieÅ¡kinį teiks teisme. Supranta, kad padaryta žala turi bÅ«ti skaičiuojama su telefono nusidėvėjimu. TokiÄ Å¾alÄ ir nurodė. TelefonÄ Ä¯sigijo 2019 m. per skelbiu.lt iÅ¡ asmens, prieÅ¡ metus iki įvykio. Telefonas buvo naudotas 2 mėnesius iki jo pirkimo, todėl susigundė nusipirkti 200 eurų pigiau.

Mokėjo grynais pinigais, apie 500 eurų, nors toks modelis kainavo brangiau. Ä®vykio dienÄ toks naujas telefonas kainavo 629 eurus. Žalos sumÄ dėl telefono pateikė su nesidėvėjimu. Nusidėvėjimas yra ne nuo jo pirktos sumos, o nuo originalios sumos, įvertino, kad kaina per metus nukrito 100 eurų. Pirkimo dokumentai, kuriuos jam davė asmuo iÅ¡ kurio pirko telefonÄ , yra byloje. Nuskenuotus dokumentus pateikė tyrėjui. Gautus dokumentus iÅ¡ pardavėjo sutikrino su ant dėžutėje buvusio numeriu, jie sutapo.

Dokumentuose buvo nurodyta suma ir identifikacinis telefono numeris. Telefono dėklÄ pirko iÅ¡ skytech.lt. Pirkimo dokumentus gali pateikti. Už advokato paslaugas mokėjo. Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo tėvas. 2020 m. balandžio 4 d. apie 19 val. išėjo iÅ¡ Å«kinio pastato ir ėjo namo link. IÅ¡girdo ir pamatė R. J., iÅ¡ kalbos suprato, kad neblaivus. R. J. rankose turėjo geltonos spalvos skardinę ir įvykio metu jos nepaleido, bet užrašų ant skardinės neįžiÅ«rėjo.

Nuėjo namo ir papasakojo Å¡eimynai. IÅ¡ pradžių jį stabėjo iÅ¡ namų. Po to pamatė, kad R. J. nuėjo už jų Å¡iltnamių. Pasakė sÅ«nui paimti telefonÄ ir nueiti nufilmuoti kÄ ten daro R. J.. Matė, kad R. J. smogė sÅ«nui su ranka ir numušė telefonÄ . Eidamas matė, kad R. J. iÅ¡muÅ¡a telefonÄ . Tada R. J. telefonÄ pakėlė, žengė į Å¡onÄ kelis žingsnius tolyn nuo sÅ«naus, lygiagrečiai tvenkinio ir metė telefonÄ Ä¯ tvenkinį. Kai R. J. pakėlė telefonÄ , mano, kad jis tikslingai metė jį į tvenkinį.

SÅ«nus laikė telefonÄ rankoje, R. J. turėjo matyti, kad tai telefonas. Negali pasakyti ar R. J. apžiÅ«rinėjo telefonÄ . Prasilenkė su sÅ«numi, kuris jam pasakė nesivelti į konfliktÄ . Kai pamatė, kad jis prie jo artinasi, nuėjo namo. Jo žmona V. V. matė įvykį. SÅ«nus iÅ¡ tarnybinio telefono skambino policijai. Apie telefono pirkimÄ nieko negali pasakyti. SÅ«naus telefono rankoje nelaikė, pavadinimo, spalvos ir kada jį įsigijo nežino. Gaila telefono, nes jis ne kelis eurus kainuojantis.

Žino, kad sÅ«nus reikalauja neturtinės žalos. Žino apie vaizdo įraÅ¡Ä . Vaizdo įraÅ¡ymo įrenginys antrame namo aukÅ¡te įrengtas. Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sÅ«nus. 2020 m. balandžio 4 d. apie 19 val. jos vyras atėjo į namus iÅ¡ Å«kinio pastato ir pasakė, kad R. J. eina link jų Å¡iltnamių iÅ¡gėręs. Ji su sÅ«numi pro langÄ stebėjo R. J., žiÅ«rėjo kur jis eina, jo eisena buvo netvirta, rankoje nešė skardinę.

R. J. užėjo už jų Å¡iltnamių ir jie sunerimo, nes iÅ¡ vakaro daržoves ten buvo pasėję. Tada sÅ«nus paėmė telefonÄ , nubėgo link jų Å¡iltnamių, kad pažiÅ«rėtų kÄ ten R. J. veikia. Apie 2 metrų atstumu jis sutiko R. J.. R. J. priėjo prie sÅ«naus kelis žingsnius ir iÅ¡mušė telefonÄ . Telefonas apie 4 metrus nuskriejo už R. J. nugaros. R. J. buvo arčiau telefono, tai pirmas paėmė jį, neaukÅ¡tai pakėlė ir įmetė į vandenį. R. J. paėmęs telefonÄ nuo žemės, pažiÅ«rėjo kas ten.

Tada sÅ«nus grįžo atgal, o vyras išėjo pažiÅ«rėti, kas ten vyksta. SÅ«nus išėjęs į laukÄ iÅ¡ tarnybinio telefonu paskambino. Ji visÄ laikÄ buvo terasoje, kuri nestiklinta, negirdėjo kÄ sakė, bet viskÄ matė. Gal apie 30 metrų nuo tos vietos buvo. SÅ«naus telefonas buvo tamsus, kaip knyga atsilenkiantis, su virÅ¡eliais. Nežino kada ir kur sÅ«nus pirko telefonÄ , kiek kainavo taip pat nežino. IÅ¡ 2020 m. birželio 18 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo D.

V. ir įtariamojo R. J.. Akistatos metu D. V. nurodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta, tai yra R. J., santykiai nėra teigiami. R. J. nurodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta, tai yra D. V., santykių jokių.

1. Klausimas liudytojui D. V.: kokiu atstumu buvote visÄ laikÄ , su R. J. 2020 m. balandžio 4 d. įvykio metu? Atsakymas: IÅ¡ pradžių atstumas buvo du metrai, po to R. J. žengė du žingsnius link manęs, rankos mostu trenkė man per delnÄ kuriame buvo telefonas, kuris vėliau nukrito R. apie 6 metrus už nugaros, po to R. pribėgo prie ant žemės gulinčio telefono, aÅ¡ irgi ėjau prie telefono, o R. buvo greitesnis, pakėlė telefonÄ ir įmetė į tvenkinį. Klausimas įtariamajam R. J.: ar girdėjote liudytojui D. V. pateiktÄ klausimÄ , jo atsakymÄ , ar juos supratote, ir ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: aÅ¡ girdėjau klausimÄ ir atsakymÄ ir su atsakymu nesutinku, viso Å¡io incidento metu atstumas buvo ne daugiau kaip 1,5-2 metrai, D. iÅ¡tiestos rankos ir joje esančio, Å¡viečiančio, kažkokio daikto atstumas kartais sumažėdavo iki veido prisilietimo. Teiginys, kad aÅ¡ žengiau du žingsnius link D. yra eilinis melas, kurį paliudija Å¡io paties filmuota medžiaga.

2. Klausimas liudytojui D. V.: ar buvote prisilietęs telefonu ar kokiu nors daiktu prie R. J. veido ar kitos kÅ«no dalies? Atsakymas: ne, nebuvau. Klausimas įtariamajam R. J.: ar girdėjote liudytojui D. V. pateiktÄ klausimÄ , jo atsakymÄ , ar juos supratote ir ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: aÅ¡ girdėjau klausimÄ , atsakymÄ supratau, D. V. prie manęs buvo fiziÅ¡kai prisilietęs, vietos konkrečios nurodyti negaliu.

3. Klausimas liudytojui D. V.: kas ir kaip nutiko su JÅ«sų telefonu 2020 m. balandžio 4 d.? Atsakymas: R. J. įmetė mano telefonÄ Ä¯ tvenkinį. Klausimas įtariamajam R. J.: ar girdėjote liudytojui D. V. pateiktÄ klausimÄ , jo atsakymÄ , ar juos supratote ir ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: aÅ¡ girdėjau klausimÄ ir atsakymÄ ir su atsakymu nesutinku, dėl to nesutinku, kad V. teiginys, jog tai buvo telefonas man visiÅ¡kai nepriimtinas, nes aÅ¡ tuo metu kai jis mojavo Å¡viečiančiu daiktu man prieÅ¡ akis, aÅ¡ negalėjau nustatyti kÄ jis laiko ir kÄ jis su tuo daiktu ruoÅ¡iasi daryti, gindamas save iÅ¡tiestos rankos judesiu į D. pusę ir judėdamas į V. pusę iÅ¡muÅ¡iau tÄ daiktÄ Å¡iam iÅ¡ rankų.

Matydamas, kad Å¡is vis tiek ruoÅ¡iasi daiktÄ paimti, pribėgęs prie to daikto Å¡vystelėjau jį toliau nuo D. V., kad galėčiau saugiai grįžti iÅ¡ bendrijos teritorijos, iÅ¡ kurios mane bandė iÅ¡varyti J. ir D. V., į savo teritorijÄ . Paklausus liudytojo D. V. ir įtariamojo R. J. ar turi vienas kitam klausimų: liudytojas D. V., atsakė, kad klausimų neturi. Ä®tariamasis R. J. atsakė, kad klausimų neturi. Paklausus advokato Stasio Sandos ir Audriaus Juozapavičiaus ar turi kam nors klausimų: advokatas Stasys Sanda atsakė, kad klausimų turi.

Klausimas R. J.: ar tÄ daiktÄ , kaip jÅ«s vadinat ne telefonu, jÅ«s įmetėt į tvenkinį? Atsakymas: aÅ¡ šį daiktÄ , kaip minėjau, mečiau į Å¡onÄ , o tvenkinys buvo Å¡alia dėl to tas daiktas įkrito į tvenkinį. Klausimas: kam tÄ daiktÄ iÅ¡mušėt iÅ¡ rankų, po to antrÄ kartÄ pakėlėt ir įmetėt į tvenkinį? Atsakymas: kaip ir minėjau, daiktÄ kurį D. V. laikė prieÅ¡ mano akis iÅ¡muÅ¡iau dėl savo saugumo, nes nežinojau kÄ Å¡is ruošėsi daryti su daiktu, nežinojau to daikto paskirties ir matydamas D.

V. veiksmus siekti tÄ daiktÄ vėl pasiimti ir bijodamas dėl savo saugumo, pakėliau ir numečiau toliau. Klausimas: jÅ«s sakėt, kad jums lietė veidÄ , kaip manot, kokiu tikslu? Atsakymas: manau, norėjo man pakenkti fiziÅ¡kai, sužeisti, nes grasino, kad Å¡itoje teritorijoje manęs nematytų. Klausimas: ar jums žinoma apie Å¡ito įvykio liudytojus? Atsakymas: ne. Daugiau advokatas Stasys Sanda klausimų neturi. Advokatas Audrius Juozapavičius turi klausimų D. V.. Klausimas: jÅ«sų teigimu, ar telefonas buvo su dėkliuku? Atsakymas: taip.

Klausimas: koks buvo dėkliukas? Atsakymas: modelis Samsung, esu pateikęs pirkimo dokumentus. Klausimas: ar tai buvo nugarėlė ar knygelė, ar kitoks tipas? Atsakymas: atverčiamas kaip knygelė. Klausimas: kokios spalvos permatomas ar nepermatomas? Atsakymas: mėlynos spalvos, nepermatomas. Klausimas: kaip laikėte telefonÄ prieÅ¡ iÅ¡muÅ¡ant iÅ¡ rankų? Atsakymas: dėklÄ laikiau atverstÄ , nes norėjau užfiksuoti kaip R. buvo užėjęs už Å¡iltnamio mÅ«sų sklype. Klausimas: ar laikydamas rankoje telefonÄ buvot iÅ¡tiesęs rankÄ link R.

Atsakymas: ne. Klausimas: kokiame aukÅ¡tyje jÅ«sų kÅ«no atžvilgiu buvo telefonas, ar Å¡vietė, t. y. ar buvo įjungtas žibintas? Atsakymas: telefonas buvo laikomas link savęs sulenktoje rankoje, buvo kaklo aukÅ¡tyje, žibintas įjungtas nebuvo. Klausimas: ar skleidė jÅ«sų telefonas kokiÄ nors Å¡viesÄ ? Atsakymas: ekranas buvo atsuktas į mane ir ekrano Å¡viesa buvo link manęs. Klausimas: kÄ jÅ«s darėte su telefonu prieÅ¡ iÅ¡muÅ¡ant? Atsakymas: aÅ¡ telefonÄ buvau pasiėmęs norėdamas užfiksuoti R. prie savo Å¡iltnamio, tam buvau atvertęs nugarėlę, kad galėčiau atrakinti ir užfiksuoti.

Klausimas: kaip buvo atlenktas dėkliukas? Atsakymas: 180 laipsnių kampu. Klausimas: ar laikėte telefonÄ viena ar abejomis rankomis? Atsakymas: viena ranka. Klausimas: kaip R. pakėlė ir įmetė tÄ daiktÄ Ä¯ tvenkinį. Atsakymas: viena ranka pakėlė ir įmetė į tvenkinį iÅ¡ apačios. Klausimas: Ar iÅ¡ karto pakėlęs metė. Atsakymas: iÅ¡ karto pakėlė ir metė. Klausimas: koks buvo telefonas? Atsakymas: "Samsung Galaxy Note 9". Klausimas: ar tai yra jÅ«sų nuosavybė? Atsakymas: taip.

Klausimas: kada ir kaip įsigijote, naujas ar naudotas? Atsakymas: įsigijau per "skelbiu.lt" iÅ¡ žmogaus, naudotas. Klausimas: kurių metu modelis? Atsakymas: kai pirkau jam buvo, kiek pamenu, 2 mėnesiai. Klausimas: kiek mokėjote už telefonÄ ? Atsakymas: mokėjau apie 500 eurų, tiksliai nepamenu. Klausimas: kas naudojosi telefonu. Atsakymas: aÅ¡. Klausimai R. J.. Klausimas: ar jÅ«s norėjote įmesti daiktÄ Ä¯ tvenkinį? Atsakymas: ne. Klausimas: ar jÅ«s turėjote tikslÄ sugadinti ar sunaikinti kokį nors D.

V. turtÄ ? Atsakymas: ne. Advokatas Stasys Sanda turi klausimų D. V.. Klausimas: ar Å¡iuo telefonu jÅ«s naudojotės kasdienÄ ? Atsakymas: taip. Klausimas: kokiems tikslams? Atsakymas: tikrinti paÅ¡tÄ , internetas, fotografuoti ir filmuoti. Klausimas: kokius nuostolius patyrėte? Atsakymas: netekau dalies kontaktų, netekau visų telefone buvusių nuotraukų. Advokato Audriaus Juozapavičiaus klausimas D. V.. Klausimas: ar mėginote iÅ¡traukti telefonÄ iÅ¡ tvenkinio? Atsakymas: mano tėvas J. V. bandė ieÅ¡koti kurioje vietoje yra telefonas su echolotu, prietaisu žiÅ«rėti žuvims, bet kadangi yra daug dumblo, nieko nerado (b. l. 31–33).

IÅ¡ 2020 m. balandžio 4 d. el. paslaugų portale gauto D. V. pareiÅ¡kimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 4 d. apie 19.00 val., nuosavame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, atėmė D. V., priklausantį mobilųjį telefonÄ "Samsung Galaxy Note 9" ir iÅ¡metė jį į tvenkinį. Dėl tokių R. J. veiksmų D. V. neteko mobilaus telefono "Samsung Galaxy Note 9", kurio vertė 757 eurai, iÅ¡manaus mobilaus telefono dėklo, kurio vertė 39,10 eurų, Tele2 sim kortelės, kurios vertė 1 euras, 128 GB Samsung micro SD kortelės, kurios vertė 21,48 eurai.

Bendrai D. V. padaryta turtinė žala 818,58 eurų (b. l. 4). IÅ¡ 2020 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ä® sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini)patenkame atvykus (duomenys neskelbtini). Ä® sklypo teritorijÄ galima patekti neasfaltuotu keliu einančiu tarp namų, pažymėtų Nr. 8 ir 10, pravažiavus apie 50 metrų iki kelio pabaigos. Kelio pabaigoje yra nuokalnė kur prasideda sklypo teritorija.

Sklypo teritorija yra dalinai aptverta ir į jÄ galima laisvai patekti. Nusileidus nuo nuokalnes yra vandens telkinys (tvenkinys). Nuo tvenkinio kranto iki kelio yra 3 metrai, einant į kairę palei krantÄ iÅ¡ kairės pusės sklypas ribojasi su neaptverta sklypo Nr. 8 teritorija. Tarp jų sklypų žemėje matosi įkalti riboženkliai. Minėtoje pakrantės pusėje auga 3 medžiai. Praėjus 30 metrų, deÅ¡inėje pusėje yra medinis tiltelis per upelį į kitÄ tvenkinio krantÄ . Bendrijos teritorija ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypo teritorija, kuriame stovi Å¡iltnamis.

Nuo Å¡iltnamio paėjus 1 metrÄ link tvenkinio prasideda sodų bendrijos teritorija (b. l. 11–15). IÅ¡ 2020 m. balandžio 15 d. elektroninio praneÅ¡imo matyti, kad elektroniniu paÅ¡tu D. V. pateikė 2020 m. balandžio 4 d. vaizdo įraÅ¡Ä , kuris įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ ir įkeltas į IBPS. (b. l. 16). Vaizdo įraÅ¡as peržiÅ«rėtas 2020 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu. IÅ¡ 2020 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įraÅ¡o 2020 m. balandžio 4 d. apžiÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas D. V. pažymėjo laiÅ¡ke, kad įraÅ¡e nurodytas žiemos laikas, norint gauti realiai buvusį laikÄ , reikia pridėti valandÄ . Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , virÅ¡uje įraÅ¡o matomas užraÅ¡as 2020 m. balandžio 4 d. 18:0:52. Matome Å¡iltnamį, tvenkinį, dalį namo ir medžius. Palei tvenkinį matome einantį vyro siluetÄ su raudonomis kelnėmis ir tamsia striuke, netoli namo sustoja. Tada atsidaro namo durys ir iÅ¡ namo iÅ¡eina vyras su Å¡viesiu virÅ¡umi ir tamsiomis kelnėmis, rankose turi kažkokį puodÄ , matome kaip užrakina namo duris.

Tada matome kaip vyras su raudonomis kelnėmis bÅ«damas prie tvenkinio pasisuka link vyro stovinčio prie durų ir galimai jie kalbasi (viso įraÅ¡o metu nėra jokio garso), viskas vyksta per atstumÄ . Vyras išėjęs iÅ¡ namo su puodu eina į kitÄ pusę, eidamas kelis kartus atsisuka link vyro kuris yra prie tvenkinio su raudonomis kelnėmis. Vyras su puodu nueina į kitÄ pusę ir jo nematome. Vyras su raudomis kelnėmis nueina palei tvenkinį link Å¡iltnamio bei už Å¡iltnamio ir jo nebematome. Tada matome kaip link Å¡iltnamio ateina vyras, juodai apsirengęs, tuomet grįžta vyras užėjęs už Å¡iltnamio.

Juodai apsirengęs vyras greitai prieina prie vyro su raudonomis kelnėmis, abu stovi tarp Å¡iltnamio ir tvenkinio. Laikas 18:04:12, vyras su raudonomis kelnėmis priartėja prie tamsiai apsirengusio vyro ir ranka prisiliečia prie jo, tada matome kaip kažkas blizgančio nukrenta ant žemės už vyro su raudonomis kelnėmis. Tada vyras su raudonomis kelnėmis pabėga link nukritusio blizgančio daikto, pritÅ«pia pakelia tÄ daiktÄ ir numeta tÄ daiktÄ Ä¯ tvenkinį, laikas 18:04:17. Kitas vyras pabėga jam iÅ¡ paskos ir sustoja.

Tada iš tos puses iš kur atsirado juodai apsirengęs vyras atbėga vyras su šviesiu viršumi ir tamsiomis kelnėmis bei prieina arčiau vyro su raudonomis kelnėmis, tačiau kontakto nėra. Po to matome kaip vyras su raudonomis kelnėmis eina palei tvenkinį, taip pat eina atokiau tamsiai apsirengęs vyras ir vyras su šviesiu viršumi. Juodai apsirengęs vyras vis rodo ranka į tvenkinį, vyras su raudonomis kelnėmis užeina už namo ir daugiau nesimato. Po to nueina vyras su šviesiu viršumi ir jo irgi daugiau nematome, lieka tamsiai apsirengęs vyras, po to nueina ir jo nesimato.

Ä®raÅ¡as baigiasi 18:06:49 (b. l. 17). IÅ¡ UAB „Skytech.LT“ pirkimo sÄ skaitos Nr. 917789 matyti, kad Samsung Galaxy Note 9 Clear View mėlyno dėklo kaina 39,18 euro (b. l. 6). IÅ¡ UAB ‚Pigu“ PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros serija Pigu – Lt Nr. 7141901 matyti, kad 2019 m. vasario 28 d. telefono Samsung Galaxy Note 9 (N960), 128 GB kaina 757 eurai (b. l. 7). Samsung Memory Card Micro SD Evo Plus 256 GB 64 GB kaina 21,48 euras (b. l. 8). Dėl įrodymų leistinumo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamojo gynėjas kėlė klausimÄ , ar byloje esantis vaizdo įraÅ¡as gali bÅ«ti pripažintas įrodymu, kaip atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sÄ lygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Ä®rodymų leistinumas reiÅ¡kia, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. Spręsdamas klausimÄ , ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai reikÅ¡mingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar Å¡ie duomenys gauti įstatyme neuždraustu bÅ«du (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), bÅ«tina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu bÅ«du (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka.

Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, bÅ«tina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1. Teismų praktika. 2007, 27, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-202/2016).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 16). Pažymėtina, kad pagal BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu bÅ«du. Tokie duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jų atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jų patikimumu, gali bÅ«ti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014).

Teismas vadovaudamasis principu „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“ ir spręsdamas ar duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad nukentėjusiojo D. V. pateiktas vaizdo įraÅ¡as gautas iÅ¡ nukentėjusiojo gyvenamojo namo pastatytos vaizdo kameros, kurios fiksavimo laukas apima privatų kiemÄ ir bendro naudojimo teritorijÄ . Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia asmenims, turto apsaugos tikslu, įsirengti vaizdo stebėjimo kamerų, o imperatyvaus draudimo stebėti vieÅ¡as erdves nėra.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas laiko, kad byloje esantis vaizdo įraÅ¡as atitinka įrodymų leistinumui keliamus reikalavimus, yra gautas neuždraustu įstatymo bÅ«du, t. y. teisėtu bÅ«du, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir gali bÅ«ti vertinamas bendrame kontekste su kitais bylos duomenimis. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis R. J. neneigė paties telefono įmetimo į tvenkinį fakto, tačiau kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad nuketėjusiajam D.

V. priėjus prie jo ir Å¡aukiant bei mojuojant kažkokiu Å¡viečiančiu daiktu, jis tÄ daiktÄ su ranka nustÅ«mė, ir matydamas, kad nukentėjusysis eina link to daikto, iÅ¡metė jį toliau, nesitaikė, bet pataikė į tvenkinį. Nežinojo, kad tas daiktas yra telefonas, nenorėjo sugadinti turto ir tyčios jo veiksmuose nebuvo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Nors kaltinamasis R. J. neigia tyčia sugadinęs nukentėjusiojo turtÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusysis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme parodė kaip ir prie kokių aplinkybių kaltinamasis sugadino jam priklausantį turtÄ .

Nukentėjusysis parodė, kad turėdamas tikslÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ kaltinamasis daro jų teritorijoje, su tikslu nufilmuoti, pasiėmęs telefonÄ nuėjo link kaltinamojo, o R. J. stipriu smÅ«giu iÅ¡mušė telefonÄ , o telefonui nukritus, paėmė jį ir metė į tvenkinį. Nukentėjusysis D. V. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nurodė ir iÅ¡karto po nusikalstamos veikos padarymo apie įvykį praneÅ¡damas policijai (b. l. 4), ir akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 31–33). Nukentėjusiojo D.

V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų, kurie betarpiÅ¡kai matė kaltinime nurodytÄ Ä¯vykį, parodymai. Tiek J. V., tiek V. V. parodė, kad kaltinamajam nuėjus už jų teritorijoje esančių Å¡iltnamių, nukentėjusysis paėmęs telefonÄ , išėjo iÅ¡ namų nufilmuoti kÄ daro R. J.. Susitikus nukentėjusiajam ir kaltinamajam, pastarasis iÅ¡ D. V. rankos iÅ¡mušė telefonÄ , o jam nukritus, paėmė jį ir įmetė į vandenį. Liudytoja V. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad R.

J. paėmęs telefonÄ nuo žemės, pažiÅ«rėjo kas ten. Teismas pažymi, kad R. J. nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę įrodo ir nuo objektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys – teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtas vaizdo įraÅ¡as, kuris kaip jau minėta, pripažintinas įrodymu. Minėtų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo neprieÅ¡taringi ir nuoseklÅ«s, juos patvirtino vaizdo kamera fiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Taigi, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo įraÅ¡e fiksuotos aplinkybės, Å¡iuo atveju vieni kitus papildo ir sujungus juos į vientisÄ loginę grandinę teikia pagrindÄ daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo D.

V. turtÄ nagrinėjamoje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sugadino bÅ«tent kaltinamasis R. J.. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) virÅ¡ijo 5 MGL dydį (vertė nustatoma pagal BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumÄ â€“ veikos pavojingumÄ , priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčiÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015).

Vertinant R. J. parodymus matyti, kad kaltinamasis nepripažįsta vieno BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. tyčios, nurodydamas, kad nežinojo, kad nukentėjusiojo rankose buvo telefonas, ir jo manymu tas daiktas kėlė jam pavojų, negalvojo kur meta telefonÄ ir jo nenorėjo sugadinti. Pažymėtina, kad BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmėms atsirasti (netiesioginė tyčia) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-329-1020/2017).

IÅ¡ byloje nustatytų kilusio konflikto aplinkybių matyti, jog kaltinamasis R. J. įvykio metu iÅ¡mušė iÅ¡ nukentėjusiojo D. V. rankos telefonÄ , o jam nukritus pakėlė telefonÄ ir numetė į tvenkinį, nors ir nenorėjo (neturėjo tikslo) sugadinti svetimÄ turtÄ , tačiau savo aktyviais veiksmais, telefono iÅ¡muÅ¡imu ir metimu, sÄ moningai leido Å¡ioms pasekmės atsirasti. Teismui nekyla abejonių, kad R. J., bÅ«damas sveikas, stovėdamas Å¡alia tvenkinio, suvokė ir pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, ir dėl to galinčius atsirasti padarinius, ir objektyvaus priežastinio ryÅ¡io, tarp jo neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilsiančių pasekmių, buvimÄ , t. y. jog bet kokio svetimo daikto iÅ¡muÅ¡imas iÅ¡ rankų ir metimas link Å¡alia esančio tvenkinio, gali sukelti padarinius.

Taigi bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. J. numatė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, numatė, kad jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sÄ moningai leido jiems kilti. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kartu pažymėtina, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali pasireikÅ¡ti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu.

Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir Å«kinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iÅ¡ dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios Å¡io turto savybės gali bÅ«ti atkurtos. Kaltinime nurodyta, kad R. J. savo veiksmais sugadino D. V. priklausantį turtÄ , tačiau bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad telefonas su dėklu, SIM bei SD kortele, buvo įmestas į tvenkinį ir kaip parodė nukentėjusysis jo rasti nepavyko, t. y. turtas buvo ne sugadintas, o sunaikintas.

Teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės nekeičia kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių, tačiau sudaro pagrindÄ kaltinimÄ Å¡ioje dalyje sutikslinti, nurodant, kad R. J. sunaikino D. V. priklausantį turtÄ . Dėl bausmės skyrimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas R.

J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veika įstatymo leidėjo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formÄ â€“ netiesioginę tyčiÄ . Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 58), administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , paskirtÄ baudÄ sumokėjęs (b. l. 59).

Kartu teismas pažymi, kad tiek prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , tiek po jos, kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutiko atlyginti savo veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ (b. l. 90). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytÄ veikÄ numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos dydį parenkant artimÄ Ä¯statymo numatytam minimumui.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 520,18 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 87– 88). Vertinant nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo argumentus dėl civilinio ieÅ¡kinio įrodytumo visų prima pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas turtinės ir neturtinės žalos sampratos nepateikia, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų).

D. V. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad turtinius nuostolius patyrė dėl turto netekimo, t. y. dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono "Samsung Galaxy Note 9" – 460 eurų vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefono dėklo – 39,18 eurų vertės, Tele2 sim kortelę – 1 euro vertės, ir 12 GB Samsung micro SD kortelę – 20 eurų vertės ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 6, 7, 8). PraÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydis ir pagrindimas teismui nekelia abejonių. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis duodamas paaiÅ¡kinimus dėl telefono vertės paaiÅ¡kino, kad pagal skelbimÄ Ä¯sigijo du mėnesius naudotÄ telefonÄ už 500 eurų.

Asmuo iÅ¡ kurio pirko telefonÄ pateikė ir telefono pirkimo dokumentus (b. l. 7). ŽalÄ dėl sunaikinto telefono vertęs pateikė įvertinęs telefono nusidėvėjimÄ . Kartu pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiajam padaryta turtinę žalÄ ir jokių duomenų, paneigiančių turtinės žalos skaičiavimų teisingumÄ neteikė bei jos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad turtinės žalos susidarymo faktas, pagrįstumas ir dydis yra visiÅ¡kai pagrįsti byloje pateiktais dokumentais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo R.

J. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. naudai 520,18 eurų turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ir neturtinę žalÄ .

Netekęs telefono prarado ir telefono atmintyje saugotus svarbius duomenis – kontaktus, nuotraukas ir asmeninio pobÅ«džio informacijÄ , kurių atkurti neįmanoma, dėl ko patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės. Taip pat dėl asmeniniame telefone buvusio sukonfigÅ«ruoto prisijungimo prie banko patyrė ir finansinius nepatogumus, teko pakartotinai kreiptis į bankÄ . AukÅ¡tesnės instancijos formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 50 eurų iki 600 eurų (pavyzdžiui, Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-744/2020 – 300 eurų, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-966/2020 – 50 eurų, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-581/2017 – 600 eurų).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais sunaikino nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , dėl ko nukentėjusysis neabejotinai patyrė tam tikrus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, susijusius bÅ«tent su kaltinamojo veiksmais, buvo apribota jo gyvenimo kokybė, sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas, sumažėjo bendravimo galimybės. Jokios nukentėjusiojo kaltės dėl Å¡io konflikto kilimo bylÄ nagrinėjant teisme nenustatyta. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinei žalai įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes – padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formÄ â€“ netiesioginę tyčiÄ , į tai, jog kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvÅ«s. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo Å¡altiniu.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusiojo neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bÅ«tų 100 eurų suma. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis D. V. patyrė 1000 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 89, 91). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Stasys Sana nukentėjusios interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo teisiamajame posėdyje, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (jo neviršija), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo R. J.

Kiti procesiniai klausimai Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė :

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 24:00 val. iki 5:00 val., ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. V. nusikalstama veika padarytÄ 520,18 eurų (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų 18 centų) turtinę žalÄ . Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ R. J. nukentėjusiojo D. V. naudai 520,18 eurų (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 18 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų (vienÄ Å¡imtÄ ) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. J. 1000 eurų (tÅ«kstantį eurų) D. V. naudai atstovavimo iÅ¡laidų. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡u, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus Teisėjas Mindaugas Povilanskas