676b7e32-9620-4b46-9c19-b362ca137b2b · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-1035/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02033-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudos bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 19 d. 17.44 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 14.30 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo diena prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad paskirta bauda yra 58 MGL (2900 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Corsa“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės V. J. nuteista už tai, kad ji 2021 m. sausio 19 d., apie 17.35 val., Upės gatvėje, Gudelių k., ZujÅ«nų sen., Vilniaus r. sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta bausmė, ir taikant BK 641 straipsnio nuostatas sumažinti baudos dydį vienu trečdaliu. Taip pat praÅ¡o sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. V. J. kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų, pretenzijų nereiÅ¡kia, taip pat teismui parodė, kad neatsakingam elgesiui turėjo įtakos skyrybos.

Teismas atsisakė taikyti laidavimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo praÅ¡oma iÅ¡ naujo įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir taikyti laidavimo institutÄ . 1.2. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakyta dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmės mažinimo V. J. vienu trečdaliu, tačiau rezoliucinėje dalyje paskirta bauda nesumažinta ir nepagrįstai paskirta galutinė 2900 Eur dydžio bauda. 1.3. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra neproporcingas. V. J. nevairuoja automobilio 1 (vienerius) metus, todėl jau pajuto skaudžias baudžiamojo poveikio priemonės pasekmes, t. y. ilgai nedirbo, o buvo registruota Užimtumo tarnyboje, nes susirasti darbÄ neturint teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones yra beveik neįmanoma.

Be to, neturint darbo teismo paskirtos baudos sumokėjimas yra apsunkinamas. Nuo 2021 m. lapkričio 12 d. V. J. dirba UAB ,,A“, užima biuro administratorės pareigas, tačiau jei nuteistoji turėtų teisę vairuoti, Å¡ioje bendrovėje ji galėtų pradėti dirbti geriau apmokamÄ darbÄ . Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė varžo V. J. teises labiau nei bÅ«tina. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė JÅ«ratė Žvironienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.4. Teismas pagrįstai netaikė laidavimo instituto, nes nėra vienos iÅ¡ BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų, t. y. kad V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Naujų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodoma, apeliantė tiesiog nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nors teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė argumentus dėl laidavimo netaikymo. 1.5. Sutiktina su apeliante dėl paskirtos baudos dydžio mažinimo vienu trečdaliu. V. J. visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė BK 641 straipsnio nuostatos ir atitinkamai nemažino paskirtos baudos. 1.6.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima mažinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , nenustatyta. V. J. nusikaltimÄ padarė naudodamasi teise vairuoti, buvo apsvaigusi, jai nustatyta 2,34 promilės alkoholio koncentracija, kuri artima sunkiam neblaivumui. Tokie apeliantės veiksmai kėlė pavojų ne tik jai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ir kitų asmenų sveikata, gyvybe. Asmeniniai nuteistosios interesai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau visuomenės saugumo, nusikaltimo pavojingumo.

V. J. turėjo suprasti, kad dėl atliekamų veiksmų gali prarasti teisę vairuoti, todėl turėjo elgtis itin atsakingai. Apeliantė praeityje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už analogiÅ¡kÄ veikÄ , jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, tačiau V. J. iÅ¡vadų nepadarė, pakartotinai vairavo automobilį bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. Toks apeliantės elgesys negali bÅ«ti pateisinamas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ nuteistosios V. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau praÅ¡o jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ginčija jai paskirtos baudos dydį, kuris turėjo bÅ«ti sumažintas vienu trečdaliu, nesutinka su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta Å¡iame BK straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visuma. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos aptariamo instituto taikymo sÄ lygos, pagal kuriÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas tik asmuo, kuris, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl Å¡ios sÄ lygos egzistavimo teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar prieÅ¡ingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje.

Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors V. J. pripažino kaltę, ji praeityje jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už vairavimÄ esant neblaiviai. Tai parodo, kad V. J. nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl anksčiau padaryto analogiÅ¡ko nusikaltimo. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad V.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. 2018 m. gegužės 24 d. vairavo transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija) (1 t., b. l. 64). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantė 2021 m. sausio 19 d. vairavo transporto priemonė bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatyta 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad V.

J. jau vairavo automobilį, kai buvo nustatytas itin sunkus girtumo laipsnis, tačiau, nepraėjus metams po ankstesnio laidavimo termino pabaigos, ji vėl vairavo neblaivi. Nors V. J. laikoma neteista (ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), nebausta administracine tvarka, toks V. J. elgesys vertintinas kaip pasikartojantis. V. J. padarytÄ naujÄ analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ vertinti kaip atsitiktinį nėra pagrindo. Apeliantės elgesys parodo jos atsainų požiÅ«rį į įstatymų laikymÄ si, o prisipažinimas, gailėjimasis ir pažadas ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų nesuponuoja iÅ¡vados, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pabrėžė, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ už motorinės transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir tokiu bÅ«du siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip matyti, V. J. elgesys parodo, kad ji neatsakingai žiÅ«ri į eismo saugumÄ , savo pačios ir kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ ir turtÄ . Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijai taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sutiktina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo jos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

Apeliaciniame skunde neginčijamas Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 4 (ketveriems) metams pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios apeliantės padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , jos asmenybę.

Kaip minėta, V. J. automobilį vairavo bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatyta 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 40). V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad grįždama iÅ¡ darbo nusipirko alkoholio, nenorėjo važiuoti namo, todėl alkoholį nusprendė vartoti automobilyje. Suvartojo apie pusę litro likerio ir tris skardines alaus. Taip pat parodė, kad lauke buvo slidu (1 t., b. l. 192). IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad apeliantė sÄ moningai pasirinko savo elgesio bÅ«dÄ , t. y. nusprendė alkoholį vartoti ne namuose, o automobilyje, kurį vairuojant turėjo grįžti namo.

V. J. nurodė, kad užstrigo pusnyje, dėl ko jai nusprendė padėti pravažiuojantys pareigÅ«nai, tačiau liudytoju apklaustas pareigÅ«nas L. S. papildomai parodė, kad apeliantė važiavo prieÅ¡ais pareigÅ«nų automobilį, dėl ko jis su kolega matė, kad V. J. nuvažiavo nuo kelio. PareigÅ«nams pasiteiravus apeliantės, ar ji vartojo alkoholį, ji atsakė, kad nevartojo (1 t., b. l. 35). Å ios aplinkybės dar labiau atskleidžia apeliantės neatsakingumÄ ir jos pavojingumÄ . Teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti apeliantės veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti asmenys ar padaryta turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties apeliantės sveikatai ar net gyvybei, to iÅ¡vengta buvo tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J., suvartodama didelį kiekį alkoholio, žymiai virÅ¡ijo baudžiamajame įstatyme nustatytÄ minimaliÄ neblaivumo ribÄ , kuriÄ pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė V. J. trukdo susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia apeliantei tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminÄ .

Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės jai buvo žinomos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė V. J. nuo nusikalstamos veikos padarymo – ji vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat pažymėtina, kad V. J. yra dirbanti, užima biuro administratorės pareigas, o dėl siekio gauti geriau apmokamÄ darbÄ teismas negali sutrumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir V.

J. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 4 (ketverių) metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ . Dėl BK 641 straipsnio taikymo BK 641 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta laikantis BPK 273 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y.

įrodymai buvo tiriami sutrumpinta tvarka. Ši aplinkybė yra nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Taigi, V. J. paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, turėjo būti mažinama vienu trečdaliu. Vis tik pirmosios instancijos teismas V. J. BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikė ir jai paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : patenkinti iš dalies nuteistosios V.

J. apeliacinį skundÄ . Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir V. J. paskirtÄ 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Å¡iÄ bausmę įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. sausio 19 d. 17.44 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 14.30 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo diena prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y.1900 (vienas tÅ«kstantis devynis Å¡imtai) Eur.

Palikti nepakeistÄ kitÄ nuosprendžio dalį. Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka