676a0144-ac2e-4d2f-aa4f-29d21b5bf6d2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-99/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.2, 1.2.14.7.2

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano ir Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorams Dariui Karčinskui, Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam J.

T. ,

gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, vertėjai Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį - dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 184 straipsnio

2 dalį – vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio

2 dalį – vieneriems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio

1 dalį (dėl teisės į 18.633,77 litų PVM atskaitÄ Ä¯gijimo bei prievolės Å¡iai sumai panaikinimo) – 35 paroms areÅ¡to, pagal BK 300 straipsnio

1 dalį (dėl PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo) – 35 paroms arešto, pagal BK 182 straipsnio

1 dalį (dėl teisės į 26.396 litų pelno mokesčio atskaitÄ Ä¯gijimo ir prievolės Å¡iÄ sumÄ sumokėti, panaikinimÄ ) – 40 parų areÅ¡to, pagal BK 300 straipsnio

1 dalį (dėl metinių pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo) – 40 parų arešto.

Nuosprendžiu pagal BK

183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio

2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta

- dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl teisės į 18.633,77 PVM atskaitÄ Ä¯gijimo bei prievolės panaikinimo ir dokumentų tai sumai suklastojimo bei jų panaudojimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta - 35 parų areÅ¡to bausmė.

Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl teisės į 26.396 lt pelno mokesčio atskaitÄ bei prievolės Å¡iai sumai iÅ¡vengimo ir dokumentų Å¡iai sumai suklastojimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrinta – 40 parų areÅ¡to bausmė.

Paskirtos subendrintos dvejų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo, 35 parų ir 40 parų areÅ¡to bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai ir aÅ¡tuoni mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant jÄ pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. T. išteisintas pagal BK

222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

J.

T. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 1 d., bÅ«damas UAB “V” komercijos direktoriumi ir užimamų pareigų bei teisiÅ¡kai apibrėžtų įgalinimų pagrindu savo valdyme turėdamas svetimÄ UAB „V“ turtÄ , o 2003 m. rugsėjo - 2004 m. gegužės mėnesiais – bÅ«damas Å¡ios bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiniams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, veikdamas vieninga tyčia, 2002 m. sausio - 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, bendrininkų grupėje su asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskiroje byloje, siekdamas iÅ¡ pagal suklastotus dokumentus tretiesiems asmenims pervedamų sumų pasisavinti 90 procentų pervestos pinigų sumos bei 10 procentų pervestos sumos palikti tretiesiems asmenims, iÅ¡ bendrininko, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskiroje byloje,

per eilę kartų įsigijęs 328.183,14 lt sumai žinomai suklastotus dokumentus - A. K. firmos “A” PVM

sÄ skaitas faktÅ«ras serija GDB Nr. 2914480, serija GBB Nr. 5475951, 5475960, serija GBD 3290767, 3290776, 3290777, 3290786, 3290803, 3290804, UAB “E” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA Nr. 3165440, 3165448, 3165446 su prie jos pridėtu 2003 m. vasario 10 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 5, 3165455 su prie jos pridėtu 2003 m. kovo 25 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 6, 3165459, 3165462, 2003 m. vasario 11 d. UAB “IAB” sutartį Nr. P01/02-2003 ir 2003 m. balandžio 3 d. bei 2003 m. balandžio 18 d. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie jos, 2004 m. balandžio 3 d. susitarimÄ dėl paslaugų teikimo Nr. P5-2003/04 bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA, Nr. 7021373, 7021380, 7021393, 7021397, 7021405, 7021408, 7021410, serija LEB, Nr. 5527962 su prie jos pridėtu 2003 m. spalio 8 d. priėmimo aktu pagal sutartį Nr. P34-2003/05, 5527966, 5527982, 5528022, 5528033, 5528037, 5528041, 5528073, liudijančius, kad už tariamai minėtų firmų parduotas, o UAB “V” iÅ¡ jų nupirktas prekes ir paslaugas UAB “V” sumokėjo 328.183, 14 lt (jų tarpe 278.121,28 lt sudarė tariamai pirktų prekių ir paslaugų vertė + 50.062 lt sudarė mokėtinas PVM), patvirtinęs minėtus dokumentus savo paraÅ¡ais, suklastojo tikrus dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei pagamino netikrus dokumentus – sutartis, paslaugų suteikimo sutartis ir, atidavęs juos bendrovės finansininkams, Å¡iuos jam žinomai suklastotus dokumentus panaudojo. Bendrovės finansininkams per eilę kartų pagal suklastotus dokumentus pavedimais A. K. firmai, UAB “E”, ir UAB “IAB” pervedus 328.183,14 lt, jis per eilę kartų nuo pervestų piniginių lėšų gavęs siektÄ pasisavinti 90 procentų dydžio sumÄ , kuriÄ sudarė ne mažiau, kaip 295.364,83 lt bei jÄ panaudojęs nenustatytų poreikių tenkinimui, pagamindamas ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, pasisavinimo bÅ«du užvaldė didelės, ne mažiau kaip 295.364,83 lt vertės svetimÄ turtÄ bei perleidęs tretiesiems asmenims ne mažiau kaip 32.818,32 lt vertės svetimÄ turtÄ , didelės vertės svetimÄ turtÄ iÅ¡Å¡vaistė.

Be to, J. T. nuteistas ir už tai, kad 2003 m. rugsėjo – 2004 m. birželio mėnesiais, būdamas UAB “V”“ direktoriumi, 2003 m. rugsėjo 24, 2003 m. spalio 22, 2003 m. lapkričio 20, 2003 m. gruodžio 19, 2004 m. sausio 22, 2004 m. kovo 12, 2004 m. balandžio 14, 2004 m. gegužės 14, 2004 m. birželio

21 dienomis, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad VMI pateikiamose PVM deklaracijose teisė į 18.633,77 lt PVM atskaitÄ pagrįsta jo paties suklastotais dokumentais – suklastotomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sutartimis, paslaugų atlikimo aktais, 2003 m. rugsėjo 24, 2003 m. spalio 22, 2003 m. lapkričio 20, 2003 m. gruodžio 19, 2004 m. sausio 22, 2004 m. kovo 12, 2004 m. balandžio 14, 2004 m. gegužės 14, 2004 m. birželio 21 dienomis savo paraÅ¡u patvirtinęs PVM deklaracijas, suklastojo dokumentus – PVM deklaracijas, o perdavęs jas bendrovės finansininkams jų pateikimui VMI, jam žinomai suklastotus dokumentus – PVM deklaracijas, panaudojo ir tokiu bÅ«du, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB “V” naudai įgijo turtinę teisę į 18.633,77 lt PVM atskaitÄ bei panaikino UAB „“V”‘ turtinę prievolę sumokėti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ .

Be to, J. T. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 25 d. ir 2004 m. rugsėjo 23 d., bÅ«damas UAB “V”“ direktoriumi, žinodamas, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2002 ir 2003 metus teisė į 26.396 lt metines pelno atskaitas paremta jo paties suklastotais dokumentais – suklastotomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sutartimis, darbų ir paslaugų atlikimo aktais, veikdamas vieninga tyčia, 2003 m. rugsėjo 25 d. ir 2004 m. rugsėjo 23 d. savo paraÅ¡ais patvirtinęs metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002 ir 2003 metus, suklastojo dokumentus – metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002 ir 2003 metus, o perdavęs jas bendrovės finansininkams jų pateikimui VMI, jam žinomai suklastotus dokumentus – metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002 ir 2003 metus, panaudojo ir tokiu bÅ«du, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB “V” naudai įgijo turtinę teisę į 26.396 lt pelno mokesčio atskaitÄ už 2002 ir 2003 metus ir panaikino UAB “V” turtinę prievolę sumokėti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ .

J.

T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB “V” direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. laikotarpiu, įtraukęs į buhalterinę apskaitÄ jam žinomai suklastotus dokumentusÂ

- A. K. firmos “A” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija GDB Nr. 2914480, serija GBB Nr. 5475951, 5475960, serija GBD 3290767, 3290776, 3290777, 3290786, 3290803, 3290804, UAB “E” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA Nr. 3165440, 3165448, 3165446 su prie jos pridėtu 2003 m. vasario 10 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 5, 3165455 su prie jos pridėtu 2003 m. kovo 25 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 6, 3165459, 3165462, 2003 m. vasario 11 d. UAB “IAB” sutartį Nr. P01/02-2003 ir 2003 m. balandžio 3 d. bei 2003 m. balandžio 18 d. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie jos, 2004 m. balandžio 3 d. susitarimÄ dėl paslaugų teikimo Nr. P5-2003/04 bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA, Nr. 7021373, 7021380, 7021393, 7021397, 7021405, 7021408, 7021410, serija LEB, Nr. 5527962 su prie jos pridėtu 2003 m. spalio 8 d. priėmimo aktu pagal sutartį Nr. P34-2003/05, 5527966, 5527982, 5528022, 5528033, 5528037, 5528041, 5528073, liudijančius, kad už tariamai minėtų firmų parduotas, o UAB “V” iÅ¡ jų nupirktas prekes ir paslaugas UAB “V” sumokėjo 328.183, 14 lt (jų tarpe 278.121,28 lt sudarė tariamai pirktų prekių ir paslaugų vertė + 50.062 lt sudarė mokėtinas PVM) bei patvirtinęs minėtus dokumentus savo paraÅ¡ais, apgaulingai tvarkė UAB “V” buhalterinę apskaitÄ ir dėl to nebuvo galima nustatyti UAB “V” 2003 – 2004 m. veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir arba jį išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, arba jam inkriminuotas, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas vertinti kaip pavienes ir kvalifikuoti jas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 55 straipsniu už šias nusikalstamas veikas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes,

arba už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, o inkriminuotÄ svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ iÅ¡ BK 184 straipsnio

2 dalies perkvalifikuoti į nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 1 dalyje (įvertinant sumažėjusiÄ iÅ¡Å¡vaistytų piniginių lėšų sumÄ ) ir vadovaujantis BK 55 straipsniu skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba jam inkriminuotas, BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas vertinti kaip pavienes ir kvalifikuoti jas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 55 straipsniu už Å¡ias nusikalstamas veikas skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tokiu atveju, jeigu jam inkriminuotas svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas nebÅ«tų kvalifikuojamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nuteistasis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje padarymÄ praÅ¡o vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bei iÅ¡teisinti jį pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, arba jam inkriminuotas, BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas vertinti kaip pavienes ir kvalifikuoti jas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, arba vertinti apskritai kaip vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 55 straipsniu skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 55 straipsniu skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Apelianto nuomone, apygardos teismo nuosprendis, dalyje, kurioje jam skirtos griežtos realios laisvės atėmimo bausmės bei dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje yra neteisingas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikius BK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas.

Nuteistasis mano, kad apygardos teismas nepagrįstai jo veiksmus įvertino kaip nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK

183 straipsnyje, nes ne visos A. K. vadovaujamų įmonių uždarajai akcinei bendrovei “V” pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo suklastotos. Dalis Å¡iomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis pagrįstų prekių ir paslaugų

UAB “V” buvo suteiktos realiai. Nuteistojo prašymu A. K. UAB “V” realiai (faktiškai) pateikė tam

tikras prekes ir suteikė tam tikras paslaugas ir Å¡ioms realiai, faktiÅ¡kai UAB “V” suteiktoms prekėms ar (ir) paslaugoms buhalteriÅ¡kai pagrįsti pateikė savo vadovaujamų įmonių iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Konkrečiai A. K. pagamino ir pateikė reklaminius lankstinukus „Viljandi langai ir durys", nurodytus A. K. firmos “A” 2002 m. balandžio 8 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija GBB Nr. 5475951 (Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė nuteistasis), UAB „E" 2003 m. kovo 25 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija LEA Nr. 3165455 (Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė nuteistasis), UAB „IAB" 2004 m. vasario 12 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje

faktÅ«roje serija LEB Nr. 5528022 (Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė P. A. ), UAB “IAB” 2004 m.

balandžio 16 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija LEB Nr. 5528041 (Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė P. A. ). Bendra aukščiau minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta suma, kuriÄ už realiai (faktiÅ¡kai) gautus reklaminius lankstinukus UAB “V” sumokėjo Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įvardytoms įmonėms, yra 31 928,44 Lt, iÅ¡skirta PVM suma - 4 870,44

Lt. Å ias aplinkybes, nuteistojo teigimu, tiek jis, tiek A. K. , tiek liudytojas P. A. tvirtino nuo pat pirmosios apklausos, tai

visi jie patvirtino ir bylÄ nagrinėjant apygardos teisme.

Tačiau, apelianto nuomone, Å¡iam, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo pakankamai reikÅ¡mingam, faktui nei baudžiamojo persekiojimo institucijos, nei Kauno apygardos teismas neteikė dėmesio. Nuteistasis J. T. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas jam nuolat kartojo, jog jis neprivalo akcentuoti Å¡io aspekto, nes pripažįsta pagrindinius inkriminuotos veikos aspektus ir vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, bus nubaustas pinigine bauda. Tuo tarpu jei ikiteisminio tyrimo metu akcentuos ir praÅ¡ys tirti šį momentÄ (realų paslaugų ar prekių suteikimÄ ), užsitęs pats ikiteisminis tyrimas, bus apsunkintas darbas specialistams, o jokios pragmatinės naudos iÅ¡ to nebus. NebÅ«damas teisės žinovu, pasitikėdamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu ir siekdamas greito proceso, nuteistasis teigia neakcentavęs Å¡io klausimo, tačiau jo niekuomet ir nenutylėjęs. PareiÅ¡kus galutinį įtarimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir toliau tikino, kad net ir nustačius UAB “V” realiai suteiktų paslaugų ar prekių dalį (piniginę vertę), reiÅ¡kiamas įtarimas nesikeis, tai neturės įtakos nei galutiniam inkriminuotos veikos teisiniam kvalifikavimui, nei skirtinai bausmei. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir toliau garantavo, kad nuteistajam bus paskirta tik piniginė bausmė. Apeliantas teigia, kad baimindamasis, jog Å¡io aspekto iÅ¡kėlimas gali užvilkinti procesÄ teisme ir toliau pasitikėdamas tuo, kuo įtikinėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas (t.y. nenorom, tačiau tyliai sutikdamas su tuo, kad bÅ«tų apkaltintas tuo, ko iÅ¡ esmės nepadarė, tačiau tikėdamasis galutinės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, Å¡io aspekto jis neakcentavo ir Kauno apygardos teisme.

Tačiau, nuteistojo nuomone, Kauno apygardos teismui perkvalifikavus jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atskirai nuteisus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, Å¡is aspektas tampa itin reikÅ¡mingas. Jis reikÅ¡mingas ir vertinant inkriminuotÄ â€ždidelės vertės" svetimo turto pasisavinimÄ (BK 183 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis J. T. mano, jog neturi kitos iÅ¡eities, kaip tik praÅ¡yti teismÄ atsižvelgti į šį faktÄ ir atitinkamai pakeisti jam inkriminuotÄ , tariamai pasisavintÄ piniginių lėšų sumÄ (t. y. nusikalstama

veika padarytos žalos dydį). Kartu nuteistasis pripažįsta, kad visgi didžioji A. K. vadovaujamų įmonių

iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų dalis yra fiktyvios.

Be to, visas neteisėtai išgrynintas UAB „“V”“ pinigines lėšas nuteistasis teigia panaudojęs išimtinai UAB “V” reikmėms. Nuteistojo J. T. teigimu,

UAB “V” piniginių lėšų gryninimas naudojantis neteisėtomis A. K. vadovaujamų įmonių paslaugomis

(buhalterinės apskaitos dokumentais) jam buvo reikalingos bÅ«tent tik tam, kad jis galėtų vystyti UAB “V” veiklÄ , t. y., kad UAB “V” gautų pelningus užsakymus ar laimėtų konkursus, jis manė, kad privalo užsakovams rengti įvairius priėmimus, reprezentacijas, atskirais atvejais mokėti jiems grynuosius pinigus. Apeliantas mano, kad bÅ«tent dėl to UAB “V” akcininkai nereiÅ¡kia jam ieÅ¡kinių bei kitokių turinio pobÅ«džio pretenzijų.

Dėl aukščiau minėtų aplinkybių nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad jo elgesyje nėra ir niekuomet nebuvo visoms turtinio pobÅ«džio nusikalstamoms veikoms (tarp jų ir numatytai BK 183 straipsnyje) bÅ«dingo svarbiausio požymio - savanaudiÅ¡kumo.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, jog J. T. nenurodė kada, kur ir kokius priėmimus ar susitikimus už gautus iÅ¡grynintus pinigus jis surengė, kas juose dalyvavo, kam, kiek ir už kokias esamas, bÅ«simas ar buvusias paslaugas mokėjo ir pan. Apelianto nuomone, tai perdaug formalÅ«s argumentai, nes apie tai, kad iÅ¡grynintas pinigines lėšas jis naudojo iÅ¡imtinai UAB “V” reikmėms ir interesais, jis nuosekliai tvirtino nuo pat pirmosios apklausos. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nekreipė dėmesio į Å¡iuos jo žodžius, jų neanalizavo, neprašė jų detalizuoti. Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡ioje vietoje iÅ¡ esmės jį apgavo, nes nuolat, primygtinai įtikinėjo, kad savo parodymuose jis apsiribotų tik pagrindiniais (svarbiausiais) faktais, nekalbėtų apie detales, nepraÅ¡ytų nustatyti tiksliais įvykių aplinkybes ir pan., nes, esÄ , tai jam bus nenaudinga, atsižvelgiant į tai, jog vis viena jam bus skirta piniginė bauda. J. T. teigia, kad praėjus tiek daug metų nuo įvykių, jis nebegali prisiminti, kada rengė priėmimus, kam dovanojo dovanas, suvenyrus ar davė pinigines lėšas. Tuo metu, kai vyko pirmieji tyrimo veiksmai (pirmosios apklausos), jis mano, jog neabejotinai bÅ«tų bent iliustratyviai prisiminęs Å¡iuos faktus ir davęs apie juos konkrečius parodymus. Tačiau to ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nereikėjo, jie laikė tai visiÅ¡kai nereikÅ¡mingu faktu.

Å iÄ situacijÄ vertindamas teisiniu požiÅ«riu, apeliantas mano, jog Å¡iuo aspektu jį kaip kaltinamÄ jį saugo LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei jos nulemtas įrodinėjimo pareigos priskyrimas kaltintojui, nes iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos seka teisinis standartas, jog neįrodytas asmens kaltumas yra tolygus įrodytam nekaltumui.

Tuo tarpu teismas nuosprendyje tvirtina, kad nesant kaltinamojo parodymus pagrindžiančių duomenų, J. T. parodymai Å¡ioje dalyje yra deklaratyvÅ«s. Nuteistojo nuomone, tokios nuosprendžio formuluotės rodo, kad Kauno apygardos teismas neteisėtai perkėlė jam įrodinėjimo pareigÄ ir įpareigojo konkrečiais įrodymais paneigti valstybinio kaltintojo teiginius. Kita vertus, Å¡i nuosprendžio formuluotė leidžia manyti ir tai, kad valstybinis kaltintojas neįrodo fakto, kurį privalo įrodyti įrodinėdamas svetimo turto pasisavinimÄ , nes nepakanka įrodyti, kad nuteistasis gavo iÅ¡grynintus pinigus, privalu įrodyti, kad Å¡iuos iÅ¡grynintus pinigus jis pasisavino (pavertė savo turtu) bei niekaip nepaneigia tvirtinimo, kad visas iÅ¡grynintas pinigines lėšas jis panaudojo iÅ¡imtinai UAB “V” interesais. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2009, apeliantas mano, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai pripažino nuteistÄ jį kaltu pagal BK

183 straipsnio 2 dalį.

Be to, nuteistasis J. T. mano, kad apygardos teismas nepagrįstai jo padarytÄ , BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertino kaip tęstinę, nes atskiros nusikalstamos veikos nebuvo apjungtos vieninga tyčia periodiÅ¡kai ar tam tikrÄ laikÄ gryninti UAB “V” pinigines lėšas. Apelianto teigimu, jis su A. K. dėl to niekada nesitarė. Nebuvo ir iÅ¡ankstinio susitarimo, kokiomis sÄ lygomis bus gryninamos UAB “V” piniginės lėšos, per kokias A. K. vadovaujamas įmones tai bus daroma ar kokios paslaugos bus įraÅ¡omos į UAB “V” pateikiamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pan. IÅ¡ esmės - su A. K. jie nieko nesitarė ir neplanavo iÅ¡ anksto.

Nuteistasis į pastarÄ jį kreipdavosi tik dviem atvejais, t. y. tuomet, kai UAB “V” iÅ¡ tiesų buvo reikalingos

tam tikros realios prekės ar paslaugos, t. y. arba siekdamas su A. K. sudaryti ir įvykdyti teisėtÄ sandorį, arba siekdamas sudaryti neleistinÄ sandorį (iÅ¡gryninti pinigus). Ä® A. K. jis kreipdavosi tik tada (kiekvienÄ kart atskirai), kai iÅ¡kildavo bÅ«tinybė turėti grynųjų pinigų, kurie bÅ«tų sunaudojami atskiriems (konkretiems) tikslams: apmokėti konkretų UAB “V” pristatymÄ , banketÄ , konkrečiu atveju reprezentuoti UAB “V”, padovanoti konkrečiÄ dovanÄ ar tam tikrÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ sumokėti tam tikram konkrečiam asmeniui ar asmenims tam, kad UAB “V” laimėtų tam tikrÄ konkretų konkursÄ , gautų konkretų užsakymÄ ir pan. Taigi kiekvienas kreipimasis į A. K. praÅ¡ant iÅ¡gryninti UAB “V” pinigines lėšas, buvo atskiras, konkretus, savarankiÅ¡kas, apspręstas konkrečios situacijos ir konkretaus tikslo. KiekvienÄ kart atskirai buvo kalbama ir dėl tokio iÅ¡gryninimo sÄ lygų: koks procentas už Å¡iÄ neteisėtÄ paslaugÄ turėtų likti A. K. , kokios prekės ar paslaugos bus įraÅ¡ytos į PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, per kokį laikÄ bus įvykdyta Å¡i neteisėta paslauga ir pan. Kitaip tariant, nuteistasis mano, kad jo elgesyje su A. K. nebuvo veikimo pagal tam tikrÄ iÅ¡ anksto sutartÄ , nusistovėjusį modelį. Visus Å¡iuos susitarimus su A. K. ir nuteistojo elgesį, jo manymu, vienija tik tai, kad jis visÄ laik kreipdavosi tik į A. K. , o pastarasis Å¡iems tikslams naudojo tas pačias savo vadovaujamas įmones. Tačiau vien tik Å¡ios aplinkybės, apelianto nuomone, negali bÅ«ti vertinamos kaip tęstinės nusikalstamos veikos požymis, nes vien tik į A. K. jis kreipdavosi tik todėl, kad žinojo, jog jis gali suteikti tokiÄ neteisėtÄ paslaugÄ , o kitų asmenų, kurie tÄ darytų, nepažinojo. O už tai, kad Å¡iems tikslams A. K. naudojo tas pačias įmones, jo manymu, turėtų bÅ«ti atsakingas tik A. K. .

Kokiu būdu ir naudodamasis kokiomis įmonėmis A. K. išgrynins pinigines lėšas, J. T. nerūpėjo ir šių aplinkybių neturėtų apimti jam

inkriminuota tyčia. Apelianto teigimu, šiuos jo išsakytus faktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai patvirtino ir A. K. . Faktinių duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nėra.

Apelianto nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose 2K-111/2007 bei 2K-451/2006 įvertino analogiÅ¡kÄ situacijÄ ir konstatavo, kad paprastai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatÅ«s, laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko, grobiant turtÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti gali bÅ«ti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors visi veiksmai siekiant užvaldyti grÄ Å¾inamÄ PVM permokÄ visiÅ¡kai atsikartoja ir yra tapatÅ«s, prasidėdavo tÄ pačiÄ dienÄ , įvairiems darbams buvo samdomi tie patys darbuotojai, visgi jie nėra pakankami konstatuojant ar veika buvo tęstinė. Tačiau, tai svarbÅ«s aspektai, pagal kuriuos tikrintina, ar padaryta veika yra tęstinė, ar ne. Å io pobÅ«džio baudžiamosiose bylose itin svarbus yra nusikalstamos veikos dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, tokio pobÅ«džio bylose jis yra labai svarbus ar net lemiamas. Ir Å¡iuo aspektu tęstine nusikalstama veika gali bÅ«ti nepripažįstami tokie veiksmai, kuomet kiekvienos iÅ¡ nurodytų piniginių sumų pagrobimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas atskirai, atliekant skirtingus veiksmus, panaudojant skirtingus dokumentus ir t.t.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jo elgesį įvertindamas kaip tęstinę nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ kvalifikuodamas kaip sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Todėl, nuteistojo nuomone, tuo atveju, jei bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad jo elgesys neleistinai iÅ¡gryninant UAB “V” pinigines lėšas yra nusikalstamas, Å¡ie jo atlikti veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip atskiros (pavienės) nusikalstamos veikos, neinkriminuojant jam BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio „didelės vertės svetimo turto".

Be to, nuteistojo J. T. nuomone, apygardos teismas nuosprendžio dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai jam inkriminavo Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį, t. y. didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ .

Apelianto teigimu, ne visos A. K. UAB “V” pateiktos jo vadovaujamų įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra fiktyvios, suklastotos, nes nuteistojo praÅ¡ymu A. K. pateikė UAB “V” tam tikras prekes ir suteikė tam tikras paslaugas (pagamino ir pateikė reklaminius lankstinukus) ir Å¡ioms realiai, faktiÅ¡kai UAB “V” suteiktoms prekėms ar paslaugoms buhalteriÅ¡kai pagrįsti pateikė savo vadovaujamų įmonių iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Aukščiau paminėtos prekės bei paslaugos, kurias

A. K. realiai, faktiÅ¡kai suteikė UAB “V”. Bendra Å¡ių realiai, faktiÅ¡kai suteiktų prekių ar (ir) paslaugų suma yra 31 928,44 Lt (iÅ¡skirta PVM suma - 4 870,44 Lt). Todėl apeliantas nekritikuodamas nuosprendyje nurodyto fakto, esÄ , A. K. visais atvejais likdavo 10 ar ne mažiau kaip 10 procentų nuo bendros PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos, teigia, jog maksimali suma, kuri neteisėtai buvo palikta A. K. už teikiamas neteisėtas paslaugas (t. y. piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ ), nebuvo ir negalėjo bÅ«ti didesnė nei 31 250 Lt (250

MGL). Kitaip tariant, jei vadovautis nuosprendžio logika, 31 928,44 Lt UAB “V” A. K. nurodytoms ir vadovaujamoms

įmonėms sumokėjo už realiai, faktiškai suteiktas paslaugas ar (ir) pateiktas

prekes (reklaminius lankstinukus). Vadinasi, bendra UAB “V” A. K. vadovaujamoms įmonėms išmokėta suma yra 296

254,70 Lt (328 183,14 Lt - 31 928,44 Lt). Pasak Kauno apygardos teismo, A. K. likdavo 10 procentų nuo pervestos sumos. Vadinasi, A. K. nuo neteisėtai pervestos ir išgrynintos sumos galėjo likti tik kiek daugiau nei 29 000 Lt, taigi mažiau nei 250 MGL (31 250 Lt).

Tokiu atveju, jei būtų padaryta išvada, kad J. T. iššvaistė

UAB “V” pinigines lėšas (10 procentų nuo bendros neteisėtai A. K. pervestos sumos), nuteistasis, remdamasis

analogiškais argumentais kaip ir skundo dalyje dėl kvalifikuoto turto pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.), mano, kad šie jo veiksmai, galėtų būti kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas posėdyje net neužsiminęs apie tai, kad gali bÅ«ti keičiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesuteikė galimybės žinoti naujÄ galimÄ kaltinimÄ ir nuo jo gintis. Tik nuosprendyje pakeisdamas inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ papildomai inkriminuojant sunkų BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , Kauno apygardos teismas pažeidė tiek pagrindinius bendruosius baudžiamojo proceso principus, t. y. rungimosi principÄ , teisės iÅ¡ anksto žinoti reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ ir nuo jo gintis, teisės į sÄ Å¾iningÄ (staigmenomis negrįstÄ ) procesÄ , tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnyje įtvirtintas kaltinimo pakeitimo taisykles. Apeliantas mano, kad pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, Kauno apygardos teismas išėjo už valstybinio kaltinimo ribų, nes ne teisiamajame posėdyje, o pasitarimų kambaryje pats suformulavo naujÄ kaltinimÄ ir pagal jį nuteisė. Nuteistojo teigimu, tokiu bÅ«du Kauno apygardos teismas ne tik pažeidė jo teisę į gynybÄ , bet ir buvo Å¡aliÅ¡kas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu suklastojus ir panaudojus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, į A. K. jis kreipdavosi tik tada (kiekvienÄ kart atskirai), kai iÅ¡kildavo bÅ«tinybė turėti grynųjų pinigų, kurie bÅ«tų sunaudojami

atskiriems (konkretiems) tikslams. Kiekvienas kreipimasis į A. K. prašant išgryninti UAB “V” pinigines lėšas,

buvo atskiras, konkretus, savarankiÅ¡kas, apspręstas konkrečios situacijos ir konkretaus tikslo. KiekvienÄ kart atskirai buvo derinamos ir piniginių lėšų iÅ¡gryninimo sÄ lygos. Dėl Å¡ių aplinkybių J. T. mano, kad tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta,

kad jo elgesys neleistinai išgryninant UAB “V” pinigines lėšas ir dalį šių lėšų

kaip atlygį paliekant A. K. , pažeidžia baudžiamÄ jį įstatymÄ , Å¡ie jo atlikti veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip atskiros (pavienės, savarankiÅ¡kos) nusikalstamos veikos, neinkriminuojant BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio „didelės vertės svetimo turto". Tuo atveju, jei bÅ«tų nuspręsta, kad esamoje faktinėje situacijoje neturėtų bÅ«ti inkriminuotas „didelės vertės" svetimo turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo požymis, nuteistasis mano, jog jo elgesys klastojant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos panaudojant taip pat neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, kuria buvo padaryta „didelė žala" (BK 300 str. 2 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.).

Vis tik, jei bÅ«tų pripažinta, kad iÅ¡grynindamas UAB „“V”" pinigines lėšas nuteistasis padarė didelę žalÄ , tai nuteistojo nuomone, Å¡iÄ Å¾alÄ jis padarė vienu veiksmu, t. y. jo veiksmai klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo niekaip atskirti nuo siekio ar veiksmų iÅ¡gryninant (gaunant iÅ¡grynintas) UAB “V” pinigines lėšas. Net pripažinus, kad padaryta didelė žala, nuteistasis mano, jog padarė vieningÄ didelę žalÄ . Todėl Å¡is „didelės žalos" požymis neturėtų bÅ«ti inkriminuojamas kaip dvi ar net trys nusikalstamos veikos (numatytos BK 183, 184 ir 300 straipsniuose) kvalifikuojantis ir dėl to neabejotinai jo atsakomybę sunkinantis požymis. „Didelės žalos" požymį apima „didelės vertės svetimo turto" požymis, numatytas BK 183 ir 184 straipsnių antrosiose dalyse ir atskirai neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu suklastojus buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos panaudojus (BK 300 str. 2 d.), suklastojus ir panaudojus suklastotas PVM ir pelno mokesčio deklaracijas (BK 300 str. 1 d.) bei apgaule UAB “V” naudai įgijus turtinę teisę į PVM ir pelno mokesčio atskaitas bei panaikinus UAB „“V”" turtinę prievolę sumokėti PVM ir pelno mokestį į Lietuvos valstybės biudžetÄ (BK 182 str. 1 d.), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai Å¡iuos jo veiksmus įvertino kaip tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistasis sutinka, kad teismas jo elgesį patvirtinant tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus (kuriuose užfiksuotos tikrovės neatitinkančios Å«kinės operacijos) ar konkretaus mokestinio laikotarpio PVM ar pelno mokesčio deklaracijÄ , žinant, kad atskiroje mokesčio deklaracijoje yra įtraukti ir duomenys iÅ¡ suklastotų (tikrovės neatitinkančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų), pagrįstai (teisingai) kvalifikavo kaip dokumento suklastojimÄ ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimÄ (BK 300 str.) bei turtinės prievolės sumokėti tam tikras pinigų sumas į Lietuvos valstybės biudžetÄ panaikinimÄ (BK 182 str.). Tačiau teigia, kad tvirtindamas tam tikrÄ buhalterinės apskaitos dokumentÄ ar konkretaus mokestinio laikotarpio deklaracijÄ jis neveikė vieninga tyčia, neturėjo vieningo sumanymo ar tikslo suklastoti, tam tikrÄ konkretų skaičių (kiekį), ar kiek įmanoma daugiau ar tiek, kiek pavyks buhalterinės apskaitos dokumentų. Neturėjo ir vieningo sumanymo ar tikslo apgaule UAB “V” naudai įgyti turtinę teisę ar panaikinti turtinę prievolę į, maksimaliai įmanomÄ ar tam tikrÄ iÅ¡ anksto nustatytÄ Ä¯ Lietuvos valstybės biudžetÄ mokėtinų mokesčių sumÄ .

Nuteistojo teigimu, jis visuomet pripažino ir Å¡iuo metu pripažįsta, kad buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras) klastojo turėdamas vienÄ vienintelį tikslÄ - konkrečiu laiku gauti konkrečiÄ sumÄ grynųjų pinigų, nes tuo konkrečiu laiku turėjo konkretų tikslÄ , kur tas iÅ¡grynintas pinigų sumas turės panaudoti UAB “V” reikmėms. Be to teigia, kad paraÅ¡u tvirtindamas PVM ar pelno mokesčio deklaracijas, tuo metu net nesuvokė, kad daro žalÄ Lietuvos valstybės

biudžetui. Toks elgesys buvo automatiÅ¡kas - kadangi į apskaitÄ buvo įtrauktos A. K. vadovaujamų įmonių

iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nuteistasis teigia nesigilinęs, nes tai atrodė savaime suprantama, kad Å¡ių sÄ skaitų turinys (duomenys) turi atsispindėti ir PVM ar pelno mokesčio deklaracijose. Å ie duomenys PVM ir pelno mokesčių deklaracijose bÅ«davo atspindimi automatiÅ¡kai. Å iuo metu nuteistasis tai suvokia, neteisina savo elgesio ir vienareikÅ¡miai pripažįsta faktÄ , kad jo veiksmais buvo padaryta žala Lietuvos valstybės biudžetui, nes dėl jo elgesio UAB “V” tuo laikotarpiu iÅ¡ tiesų iÅ¡vengė tam tikrų mokestinių prievolių.

Apelianto nuomone, dokumentų suklastojimo ir panaudojimo atveju vargu ar galima kalbėti apie vieningÄ tyčiÄ ar vieningÄ sumanymÄ , kartu ir apie tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnyje. Visų pirma, kad dokumentų suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas pats savaime nebuvo savarankiÅ¡kas nusikalstamas elgesys. Tai - tam tikra apgaulės forma, siekiant gauti iÅ¡grynintų pinigų. Todėl apskritai diskutuotina, ar inkriminuojant BK 182, 183 ir 184 straipsnius (ypatingai Å¡ių straipsnių antrÄ sias dalis) dar papildomai turi bÅ«ti inkriminuojamas ir BK 300 straipsnis. Be to, nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnyje, turi savo savarankiÅ¡kÄ dalykÄ , yra padaroma tam tikroje vietoje, pradedama ir baigiama tam tikru laiku, turi kitus savarankiÅ¡kus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kiekvienas dokumento suklastojimas yra individualus. Galiausiai, laiko tarpas tarp dokumentų suklastojimų ir suklastotų panaudojimo neretai yra labai didelis (pvz., tarp PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo praeina ne mažiau nei mėnuo laiko, o tarp pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo praeina net ne mažiau nei metai laiko).

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad

A. K. patvirtino, jog dalį

iÅ¡ UAB “V” gautų piniginių lėšų jis sumokėdavo į Lietuvos valstybės biudžetÄ .

Jei iÅ¡ tiesų taip buvo, apelianto manymu, jam inkriminuota žala Lietuvos valstybės biudžetui (UAB “V” naudai panaikintos turtinės prievolės dydžio prasme) pagrįstai galėtų bÅ«ti sumažinta tokia suma, kokiÄ iÅ¡ UAB “V” gautų piniginių lėšų A. K. pervedė į Lietuvos valstybės biudžetÄ . Tačiau ir Å¡io fakto niekas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme netyrė ir nevertino.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnyje paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ , teisingumo principui prieÅ¡taraujančiÄ dvejų metų ir aÅ¡tuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde pastebi, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje su A. K. ir dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažinimÄ padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei savanoriÅ¡kÄ valstybei padarytos žalos atlyginimÄ (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Nuteistojo nuomone, turėjo bÅ«ti nustatyta ir tai, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , jos padarymo mechanizmÄ ir joje dalyvavusius asmenis, kiekvieno vaidmenį nusikalstamoje veikoje.

Pripažindamas nuosprendyje nurodytÄ faktÄ , kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrai su A. K. , nuteistasis mano, jog Kauno apygardos teismas šį bendrininkavimÄ nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę teismui, atsižvelgus į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, „bendrininkų grupės" nepripažinti atsakomybę

sunkinančia aplinkybe. Iš susipažinti pateiktų procesinių dokumentų seka, kad A. K. yra jo paties suburto

nusikalstamo susivienijimo organizatorius, vadovas ir aktyvus narys. Jis organizavo mechanizmÄ (sistemÄ ), kaip galima neteisėtai iÅ¡gryninti pinigines lėšas. Jis aktyviai ieÅ¡kojo asmenų ir įmonių, kurios galėtų naudotis jo paslaugomis. Jo paslaugomis ir naudojosi daugybė asmenų. Apie tai, kad yra tokia galimybė iÅ¡gryninti pinigines lėšas, nuteistasis teigia sužinojęs iÅ¡ paties

A. K. ne todėl, kad bÅ«tų tuo aktyviai domėjęsis ar to ieÅ¡kojęs, o pats A. K. jam tÄ papasakojo, siÅ«lydamas naudotis jo paslauga, pabrėždamas jos naudÄ ir teigdamas, kad „taip daro visi". Nuteistojo teigimu, jis iki tol, apie tai nebuvo nieko girdėjęs, tuo visiÅ¡kai nesidomėjo. Kalbėdamas apie tokiÄ galimybę, A.

K. neaiÅ¡kino smulkmenų, iÅ¡ pradžių nutylėjo, kad tai yra neteisėta veikla, kad dėl to Lietuvos valstybės biudžetas neteks tam tikrų piniginių lėšų, kad taip elgiantis daroma nusikalstama veika ir pan. Pradžioje nuteistasis net nesuprato, kaip vyks Å¡is piniginių lėšų gryninimas ir manė, kad tokio pobÅ«džio sandoriai bus teisėti. Taigi vienas iÅ¡ veiksnių, paskatinusių jį atlikti tokius veiksmus, buvo A. K. patikinimas, kad viskas bus gerai. Apelianto teigimu jis buvo įtrauktas į Å¡iuos veiksmus. Kita aplinkybė, pastÅ«mėjusi daryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo susiklosčiusi situacija. Tuo metu norint sėkmingai iÅ¡silaikyti statybų versle, plėsti savo veiklÄ , buvo bÅ«tini grynieji pinigai. Neteisėtais jų mokėjimais buvo laimimi konkursai, gaunami pelningi užsakymai ir pan. Nuteistasis teigia, kad nežinodamas kito Å¡altinio, iÅ¡ kurio galėtų gauti grynuosius pinigus ir siekdamas iÅ¡silaikyti statybų versle, jis ėmė naudotis A. K. pasiÅ«lyta paslauga. Taigi, neneigdamas savo kaltės, apeliantas mano, kad į Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ didele dalimi buvo įtrauktas A. K. iniciatyva.

J. T. teigia, jog be A. K. organizuoto dokumentų surašymo, aukštu lygiu organizuoto priedangos įmonių panaudojimo ir piniginių lėšų išgryninimo mechanizmo, jis nebūtų padaręs jokių nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliantas mano, kad jo kaip bendrininkų grupės nario vaidmuo nebuvo toks svarbus kaip A.

K. ir jo suburto nusikalstamo susivienijimo narių, kurių jis nė vieno nepažinojo. Nuteistojo nuomone, jis tebuvo priemonė, kuriuo pasinaudodamas A. K. siekė pasisavinti didžiules Lietuvos valstybės biudžetui priklausančias pinigines lėšas. Be to, epizodiškai sudalyvavęs A. K. suorganizuotoje schemoje jis iki galo taip ir nesuprato, kaip ši schema funkcionuoja ir kuo konkrečiai yra pavojinga ši nusikalstama veika bei kad ja yra padaroma didžiulė žala Lietuvos valstybės biudžetui. Todėl nuteistasis, remdamasis  Lietuvos Apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222/2007, prašo bendrininkavimo su A. K. nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bei konstatuoti, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad neginčija savo elgesio nusikalstamo pobÅ«džio ir pavojingumo, nesiekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu bei praÅ¡o skirti pelnytÄ ir teisingÄ bausmę. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo įvertinti tai, kad jis nuo pat pirmosios apklausos sÄ Å¾iningai prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, stengėsi padėti ikiteisminio tyrimo institucijoms iÅ¡siaiÅ¡kinti visas tiek savo, tiek kitų asmenų nusikalstamo elgesio detales. J. T. teigia, kad jam labai gėda dėl savo nusikalstamo elgesio, dėl to jis iÅ¡gyvena ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å is įvykis jam didžiulė pamoka, todėl yra įsitikinęs, jog pasimokė iÅ¡ savo elgesio, po Å¡io įvykio tiek pats sÄ Å¾iningai laikosi, tiek kitus skatina laikytis visų tiek teisinių, tiek žmogiÅ¡kų elgesio taisyklių ir standartų, tvirtai įsitikinęs ir dvasiniai motyvuotai elgiasi taip, jog ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veiksmų. Be to, nevengiu baudžiamojo proceso, kviečiamas visuomet atvyksta į procesinius veiksmus ar teismo posėdžius, tuo taip pat stengdamasis parodyti, jog yra pasirengęs priimti jam skirtÄ teisingÄ bausmę. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB “V” visiÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ Lietuvos valstybei. Jis pats taip pat dėjo visas pastangas, kad žala Lietuvos valstybei bÅ«tų atlyginta kaip galima greičiau. Nei UAB “V”, nei Å¡ios bendrovės savininkai nereiÅ¡kia jam nei civilinio ieÅ¡kinio, nei jokių kitų turtinio pobÅ«džio pretenzijų, tačiau nepaisant to, jis aktyviai stengiasi pateisinti šį UAB „“V”“ savininkų

pasitikėjimÄ juo, sÄ Å¾iningai dirbdamas. Atsižvelgdamas į tai, J. T. praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ

aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Tokiu atveju, jei teismas nesutiktų nė su vienu aukščiau apeliaciniame skunde dėstomu faktiniu ar teisiniu argumentu, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje padaryta turtinė žala labai nedaug (vos kiek daugiau nei 1 500 Lt) virÅ¡ija „didelės vertės" požymį, o jei bÅ«tų įvertinta tai, kad A. K. dalį paslaugų ir prekių UAB “V” vis dėlto suteikė, jo padarytos veikos kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tampa neteisingas ar bent jau diskutuotinas. Inkriminuotomis nesunkiomis nusikalstamomis veikomis (BK 182 str. 1 d.) padaryta žala nėra didelė. Be to, nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymÄ taip pat gresia tik griežta realiai vykdytina laisvės atėmimo bausmė, iÅ¡ esmės lemia tai, kad UAB “V” piniginių lėšų iÅ¡gryninimas kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (t.y. „didelės žalos" padarymo kvalifikavimas pagal BK

300 straipsnio 2 dalį neturi išskirtinės savarankiškos teisinės reikšmės).

Nuteistasis atkreipdamas dėmesį ir į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus teigia, kad iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų asmeninės turtinės naudos neturėjo. Visus Å¡iuos veiksmus atliko iÅ¡ esmės tik siekdamas naudos UAB “V”. Tikėdamasis gauti pelningus užsakymus, laimėti konkursus, didinti įmonės apyvartÄ , pajamas, pelnÄ . IÅ¡ esmės tuo metu galvojo tik apie įmonę, jos vardÄ ir darbuotojus. Todėl apeliantas mano, kad tokie elgesio motyvai rodo mažesnį jo, kaip asmens pavojingumÄ . Juolab, kad Å¡ie įvykiai jam padarė didžiulę teigiamÄ Ä¯takÄ ir ateityje jis tikrai taip nebesielgs.

Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek nusikalstamo elgesio metu, tiek ypatingai po nusikalstamo elgesio stengėsi elgtis atsakingai, sÄ Å¾iningai. Nors nuteistasis yra vidurinio iÅ¡silavinimo, tačiau jo teigimu, jis kasdien stengiasi tobulėti, artimiausioje ateityje planuoja studijuoti aukÅ¡tojoje mokykloje. Studijuoti iki Å¡iol neturėjo galimybių, nes jo Å¡eima visÄ laikÄ gyveno skurdžiai ir jis norėdamas bent kažkiek pagerinti savo ir tėvų buitį, juos iÅ¡laikyti, buvo priverstas anksti pradėti savarankiÅ¡kai dirbti. Be to yra vedęs, nors vaikų neturi. Vaikų neturėjimÄ iÅ¡ dalies lemia beveik penkerius metus trunkanti nežinia dėl baudžiamosios bylos baigties, dėl to kiek paÅ¡lijo ir jo santykiai su sutuoktine. Å iuo metu nuteistasis teigia dirbantis „Hormann Eesti" direktoriumi, gaunamo atlygio pakanka minimaliai iÅ¡gyventi ir savo galimybių ribose padėti tiek jo, tiek žmonos tėvams. Be to, ilgÄ laikÄ serga astma, kuri tam tikru metų laiku paÅ«mėja taip stipriai, jog kartais yra priverstas kreiptis stacionarios pagalbos, neturi galimybės tinkamai vykdyti savo darbines pareigas ir pan.

Nuteistasis teigia, kad jo tėvas J. T. pakankamai ilgÄ laikÄ niekur nedirba. Motina M. T. dirba vaikų darželyje. Tėvų pajamos yra nepakankamos pilnai save iÅ¡laikyti, todėl iÅ¡ gaunamo uždarbio jis periodiÅ¡kai finansiÅ¡kai pagelbėja tėvams. Kartais ir savo seseriai

J. M. . Sutuoktinės D. T. tėvai P.

S. ir B. S. šiuo metu taip pat nedirba. Jiems finansinės pagalbos kol kas nuteistasis neteikia, tačiau dėl ūkio nuosmukio, socialinių išmokų ribojimo artimiausioje ateityje gali tekti rūpintis ir sutuoktinės tėvais. Sutuoktinė D.

T. dirba firmoje „Ar" (Estija), tačiau vien jos gaunamas darbo užmokestis Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai nepakankamas pilnai padengti visus Å¡eimos finansinius kaÅ¡tus. Ypatingai Å¡eimos gyvenamajam bÅ«stui paimtos paskolos, kuri siekia apie 660000 Lt. Dėl Å¡ių aplinkybių, nuteistasis teigia, kad reali jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tampa nepakeliama naÅ¡ta ne tik jam pačiam, bet iÅ¡ esmės ir visiems jo artimiems žmonėms: tėvai ir sesuo netenka labai svaraus pragyvenimo Å¡altinio, sutuoktinė nebeiÅ¡gali grÄ Å¾inti bankui kredito ir bÅ«tų

priversta išsikelti iš būsto. Dėl šių faktinių aplinkybių, nuteistasis prašo pripažinti,

kad jo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis, o atskyrimas nuo darbo, šeimos ir socialinės aplinkos labai neigiamai paveiks socialinius ryšius.

Papildomai apeliantas atkreipia dėmesį, kad žala valstybei buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu, UAB “V” nereiÅ¡kia jam jokių pretenzijų, o nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai daug laiko, šį laikÄ iÅ¡ esmės sÄ lygojo ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai, o jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, jo nevilkino, per šį laikÄ sÄ Å¾iningai ir dorai laikėsi įstatymų, nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų. Todėl mano, jog netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies ir skirdamas realiai vykdytinÄ laisvės atėmimo bausmę, Kauno apygardos teismas pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrė bausmę. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis praÅ¡o pripažinti, jog skirta realiai vykdytina laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir inkriminuotas nusikalstamas veikas skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad anksčiau yra neteistas, todėl mano, jog už nusikalstamas veikas, numatytas BK

182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, skirdamas areÅ¡to bausmes, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), skirdamas realiai vykdytinÄ laisvės atėmimo bausmę, Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 55 straipsnį. Apelianto teigimu Å¡ioje dalyje nuosprendis visiÅ¡kai nemotyvuotas, kas rodo, jog apygardos teismas net nesvarstė galimybės taikyti šį straipsnį.

Apelianto manymu, jei teismas sutiktų su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais ar vadovaudamasis kitais teisiniais argumentais, pripažintų, kad jo elgesys netinkamai teisiškai įvertintas kaip tęstinės nusikalstamos veikos, todėl neteisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir

300 straipsnio 2 dalį, nė viena jam inkriminuota nusikalstama veika nebūtų sunkus nusikaltimas ir skiriant bausmę, pagrįstai galėtų būti taikomas BK 55 straipsnis, neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nuteistojo J. T. teigimu analogiška situacija galima ir tuo atveju, jei teismas sutiktų bent su dalimi apeliacinio skundo argumentų ir pripažintų, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK

184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį.

Tokiu atveju, jei būtų pripažinta, kad nuteistojo bendrininkavimas su A.

K. nevertintinas kaip mano atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl byloje nustatytos tik dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apeliantas mano, kad jo atžvilgiu pagrįstai galėtų bÅ«ti taikoma ir BK 62 straipsnio 2 dalis, t. y. nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis taip pat praÅ¡o skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Be to, nuteistojo teigimu, apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio

1 dalies, 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų. Nuosprendyje daug kur kalbama apie A. T. , tuo tarpu jo vardas yra J., pavardė – T.. Nuteistojo nuomone, kaltinamo asmens vardas nuosprendyje vis dėlto turi bÅ«ti įvardijamas tiksliai ir teisingai. Juolab, kad tose vietose, kuriose kalbama apie A. T. , yra kalbama apie teismo nustatytas inkriminuojamas aplinkybes, Å¡io asmens nusikalstamÄ elgesį, vaidmenį ir pan. Nuosprendžio 23 puslapio penktoji pastraipoje, kurioje lyg ir turėtų bÅ«ti motyvuojama, kodėl yra parinktos ir paskirtos tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės, raÅ¡oma tik tiek: „...įvertinus tai, kad pagrindo kaltinamajam taikyti BK 54 str. ...". Taigi Å¡i nuosprendžio motyvuojamosios dalies dalis yra aiÅ¡kiai nepabaigta raÅ¡yti.

Nuteistojo nuomone, taip surašytas nuosprendis vargu ar gali būti laikomas išbaigtu, galutinai motyvuotu procesiniu dokumentu. Ši išvada seka visiškai nepaisant to, kad didžioji dalis bausmės paskyrimo motyvų buvo išdėstyta teismo nuosprendyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į kaltinime apibrėžtas ir

teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintas teisinę reikšmę nuteistojo J. T. padarytų nusikalstamų

veikų kvalifikavimui turinčias aplinkybes ir nepagrįstai nuteistojo veikÄ dalyje dėl ne mažiau, kaip 32818,32 Lt iÅ¡ bendros 328183,14 Lt sumos pasisavinimo, perkvalifikavo iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies į 184 straipsnio 2 dalį. Be to, apygardos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės parenkant nuteistajam J. T. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, todėl nuteistajam paskyrė per griežtÄ bausmę.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius siauresnę nuteistojo J. T. padarytų nusikalstamų veikų apimtį, iÅ¡ dalies pakeitus jų teisinį vertinimÄ ir iÅ¡ naujo aptarus aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės skiriant bausmę, nuosprendis keistinas.

Motyvai, kuriais keičiama apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo J. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Kolegija konstatuoja, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad J. T. nuo 2001 m. balandžio 24 d. iki 2002 m. kovo 31 d. ir nuo 2002 m. balandžio 21 d. iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos dirbo UAB “V” komercijos direktoriumi, o nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio direktoriumi. Savo užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas UAB komercijos direktoriumi, materialiai atsakingu už jam patikėtÄ turtÄ , t. y. už lėšas, skirtas prekių ir paslaugų pirkimui, turėjo teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus, t. y. savo žinioje turėjo jam patikėtÄ bendrovės turtÄ , o tapęs UAB “V” direktoriumi, savo užimamų pareigų pagrindu turėjo teisę pavaldiniams, kuriems turtas buvo patikėtas, duoti nurodymus dėl jiems patikėto turto panaudojimo, taigi visas UAB “V” turtas buvo jo žinioje. 2002 m. sausio – 2004 m. gegužės mėnesiais jis iÅ¡ A. K. įgijo jam žinomai suklastotus dokumentus - A.

K. firmos “A” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija GDB Nr. 2914480, serija GBB Nr. 5475951, 5475960, serija GBD 3290767, 3290776, 3290777, 3290786, 3290803, 3290804, UAB “E” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA Nr. 3165440, 3165448, 3165446 su prie jos pridėtu 2003 m. vasario 10 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 5, 3165455 su prie jos pridėtu 2003 m. kovo 25 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 6, 3165459, 3165462, 2003 m. vasario 11 d. UAB “IAB” sutartį Nr. P01/02-2003 ir 2003 m. balandžio 3 d. bei 2003 m. balandžio 18 d. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie jos, 2004 m. balandžio 3 d. susitarimÄ dėl paslaugų teikimo Nr. P5 - 2003/04 bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA, Nr. 7021373, 7021380, 7021393, 7021397, 7021405, 7021408, 7021410, serija LEB, Nr. 5527962 su prie jos pridėtu 2003 m. spalio 8 d. priėmimo aktu pagal sutartį Nr. P34-2003/05, 5527966, 5527982, 5528022, 5528033, 5528037, 5528041, 5528073, liudijančius, kad už tariamai minėtų firmų parduotas, o UAB “V” iÅ¡ jų nupirktas prekes ir paslaugas UAB “V” turi sumokėti 328173,14 lt. Visus įgytus jam žinomai suklastotus dokumentus patvirtinęs paraÅ¡ais, juos apmokėjimui perdavė bendrovės finansininkams, kurie pagal J. T. pateiktas suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras A.

K. firmai “A” pavedimais pervedė: 2002 m. sausio 15 d. - 6726 Lt, 2002 m. balandžio 12 d. - 7526,04 Lt, 2002 m. gegužės 15 d. - 8260 Lt, 2002 m. birželio 19 d. - 7906 Lt, 2002 m. liepos 19 d. - 10620 Lt, 2002 m. rugpjūčio 12 d. - 4130 Lt, 2002 m. rugsėjo 17 d. - 11741 Lt, 2002 m. spalio 14 d. - 7080 Lt, 2002 m. lapkričio 7 d. - 10030 Lt. UAB “E” pavedimais pervedė: 2003 m. sausio

20 d. - 15292,80 Lt, 2003 m. sausio 24 d. - 9440 Lt, 2003 m. vasario 11 d. - 10974 Lt, 2003 m. kovo 26 d. - 10738 Lt, 2003 m. balandžio 22 d. - 5850, 06 Lt, 2003 m. balandžio 23 d. - 1298 Lt. UAB “IAB” pavedimais pervedė: 2003 m. balandžio

23 d. - 16031 Lt, 2003 m. gegužės 20 d. - 7788 Lt ir 3540 Lt, 2003 m. birželio

17 d. - 23600 Lt, 2003 m. liepos 15 d. - 9876,60 Lt, 2003 m. rugpjūčio 8 d. - 10502 Lt, 2003 m. rugsėjo 15 d. - 16992 Lt, 2003 m. spalio 10 d. - 14278 Lt, 2003 m. lapkričio 18 d. - 10620 Lt, 2003 m. gruodžio 10 d. - 23600 Lt; 2004 m. sausio 13 d. - 29500 Lt, 2004 m. kovo 18 d. - 7080 Lt, 2004 m. kovo 19 d. - 4720 Lt, 2004 m. balandžio 19 d. - 8779,20 Lt ir 6584,40 Lt, 2004 m. gegužės 18 d. - 7080 Lt. Ä® minėtų bendrovių sÄ skaitas pervesti pinigai bÅ«davo nuimami.

Firmai “A” pervestus pinigus nuimdavo A. K. . Bendrovėms “E” ir “IAB” pervestus pinigus nuimdavo jų

direktoriai ir perduodavo juos A. K. . A. K. , sau pasilikdamas nuo 2 iki 10 procentų pervestų sumų, apytiksliai 90 procentų

dydžio pervestų sumų dalis atiduodavo nuteistajam J. T. . Kaip minėta, šias bylos faktines aplinkybes

patvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metus surinkti ir pirmosios instancijos iÅ¡tirti įrodymai, be to, Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir nuteistasis J. T. apklausiamas viso proceso metu. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡samiau Å¡ių faktinių aplinkybių neanalizuoja, bet vadovaudamasi 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, 5.6 punktu, pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pasisako tik dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad

apygardos teismas iš esmės teisingai nustatė nuteistojo J. T. padarytų nusikalstamų veikų faktines

aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis pasisavino svetimÄ turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tačiau kolegijos nuomone, nepagrįstai iÅ¡ nuteistajam prokuratÅ«ros kaltinamajame akte inkriminuotos bendros 328183,14 Lt sumos iÅ¡skyrė 10 procentų sumÄ (ne mažiau 32818,32 Lt), kuriÄ nuteistasis perleisdavo tretiesiems asmenims už pinigų iÅ¡gryninimÄ ir Å¡ioje dalyje nuteistojo veikÄ nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu, tuo tarpu turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai, kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iÅ¡Å¡vaistymo tuo, kad turtas iÅ¡Å¡vaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Taigi, pasisavinant patikėtÄ ar esantį kaltininko žinioje svetimÄ turtÄ , skirtingai nuo iÅ¡Å¡vaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimÄ jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ , t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiÅ«ra (kasacinė nutartis Nr. 2K-330/2006). Å iuo konkrečiu atveju, byloje nustatyta, kad bendrovės finansininkai UAB “V” turtÄ â€“ 328183,14 litų, J. T. jiems perduotų suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais iÅ¡ UAB “V” bankinės sÄ skaitos pervesdavo tretiesiems asmenims į jų bankines sÄ skaitas. Å ioje dalyje nuteistojo J. T. atliktų veiksmų pobÅ«dis formaliai atitiktų svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo veiksmus, nes 328183,14 litų, jų nepasisavinus, pavedimais buvo perleidžiami tretiesiems asmenims. Tačiau, iÅ¡ nuteistojo J.

T. bei liudytojo A. K. parodymų matyti, kad po pervestų pinigų sumų iÅ¡gryninimo sekdavo pervestos pinigų sumos perdavimas nuteistajam J. T. . Kolegijos nuomone, tai rodo nuteistojo J. T. tiesioginę tyčiÄ užvaldyti pervestas pinigų sumas, todėl Å¡ioje dalyje kaltinamojo veika laikytina turto pasisavinimu, padarytu užmaskuota (užslėpta) forma. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo J.

T. pasisavinta suma ženkliai viršija 250 MGL dydį (32500 Lt), jo veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog nuteistasis J. T. perduodamas

už UAB “E”, UAB “IAB”, UAB “A” per keletÄ kartų pervestos bendros 328183,14 litų

sumos iÅ¡gryninimÄ ir perdavimÄ nuteistajam, A. K. perduodamas iÅ¡ Å¡ios sumos 10 procentų, iÅ¡Å¡vaistė ne mažiau, kaip 32818,32 litų, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis viena aplinkybė, t. y. kad pats nuteistasis J. T. pripažino, jog turėjo tyčiÄ užvaldyti 90 procentų pervedamos pinigų sumos, nes už UAB “V” pervestų

įmonėms UAB “E”, UAB “IAB”, UAB “A” pinigų iÅ¡gryninimÄ , A. K. iÅ¡skaičiuodavo iÅ¡ jų sau apie 10 procentų.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. K. , kuris parodė, kad kiekvienu atveju už pinigų iÅ¡gryninimÄ jam likdavo mažiausiai 2 - 3 procentai, daugiausia 10 procentų nuo iÅ¡gryninamos pinigų sumos.

Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad faktiškai nuteistasis J.

T. gaudavo tik 90 procentų nuo pervestos sumos, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡Å¡vaistė likusiÄ 10 procentų sumÄ (t. y. ne mažiau 32818,32 Lt), kuriÄ jis perleisdavo pinigus iÅ¡gryninusiam asmeniui, t. y. kad padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistojo J. T. tyčia buvo nukreipta pervesti ir iÅ¡gryninti visÄ 328183,14 litų sumÄ , t. y. jis disponavo ir savo nuožiÅ«ra elgėsi su visa per keletÄ kartų pervesta 328183,14 litų suma. BÅ«tent, nuteistojo sutikimu 10 procentų iÅ¡ Å¡ios bendros sumos (A.

K. parodymais nuo 2 iki 10 procentų pervestos sumos), buvo perleidžiama pinigus iÅ¡gryninusiam asmeniui. Liudytojas A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dėl jam atitenkančios sumos buvo kiekvienÄ kart atskirai sprendžiama, buvo derinama suma. Taigi, kokia suma atiteks A. K. , iÅ¡ esmės priklausė nuo nuteistojo J. T. valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija, 11 punkte numatyta, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtÄ ar kaltininko žinioje esantį turtÄ , tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Taigi, kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, nuteistas J. T. , perleisdamas apytiksliai 10 procentų sumÄ , kaip atlygį už pervestų pinigų iÅ¡gryninimÄ , Å¡ioje dalyje taip pat padarė

svetimo turto pasisavinimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių nuteistojo J. T. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina

ne pagal du BK specialiosios dalies straipsnius (BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d.), o pagal vienÄ , kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas bendroje 328183,14 litų sumoje (BK 184 str. 2 d.). Kaip pasisavinti pinigai bus panaudojami, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kvalifikuojant nuteistojo padarytÄ , BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ , nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, Å¡iuo atveju, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Beje, apygardos teismui netinkamai vadovavusis susiklosčiusia teismų praktika, prokuratÅ«ra dėl Å¡ios aplinkybės apeliacinio skundo nepadavė.

Taip pat nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad jis padarė ne vienÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tęstinę veikÄ , o atskirais atvejais padarė pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK

183 straipsnio 1 dalyje. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalis įtvirtina tęstinės nusikalstamos veikos sÄ vokÄ , tačiau Å¡ios dalies tekste jos turinys detaliau nėra apraÅ¡omas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbÄ Ä¯gauna baudžiamojo įstatymo interpretavimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamÄ veikÄ nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko, grobiant turtÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti

gali būti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai (kasacinė byla 2K-26/2006). Šiuo atveju, kolegija konstatuoja, kad

nuo 2002 m. nuteistasis J. T. dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu užsiėmė reguliariai. Per dvejus metus ir 3 mėnesius jis, fiktyvius dokumentus savo paraÅ¡u patvirtino ir atidavęs juos bendrovės finansininkams, panaudojo net 30 kartų. Nuo 2002 m. sausio iki 2004 m. gegužės mėnesių nuteistojo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ siejo bendras dalykas,  turtÄ jis savinosi iÅ¡ to paties Å¡altinio ir analogiÅ¡kais (tapačiais) veiksmais. Neteisėtai užvaldyta suma susidarė nuteistojo pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu bendrovei “V” padarius 30 piniginių pervedimų, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės rodo, jog savinimasis vyko nuolat.

Nuteistojo J. T. daromus veiksmus siejo bendras nusikalstamas ketinimas užslėpta forma, t.y. suklastotų dokumentų pagalba pasisavinti konkrečias sumas pinigų. Akivaizdu, kad nuteistojo atskirus nusikalstamos veikos epizodus siejo vieninga tyčia. Per eilę kartų pasisavinęs 328183,14 litų, jis padarė ne atskiras nusikalstamas veikas, bet tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistojo esminis argumentas Å¡ioje apeliacinio skundo dalyje yra tai, kad jo atskirų nusikalstamos veikos epizodų nesiejo vieninga tyčia, nes kiekvienu atveju, priklausomai nuo situacijos jis atskirai kreipdavosi dėl pinigų iÅ¡gryninimo.

Kolegijos nuomone, bylos medžiaga paneigia tokius nuteistojo argumentas. IÅ¡ties, iÅ¡ bylos medžiagos negalima spręsti, kad jo tikslas buvo pasisavinti per keletÄ kartų vienÄ konkrečiÄ sumÄ pinigų, tačiau kolegijos nuomone, Å¡ioje dalyje nuteistasis suvokė, kad tik atsiradus poreikiui gali kreiptis dėl pinigų iÅ¡gryninimo, tai darė sistemingai, taigi jis turėjo vieningÄ tiesioginę, konkrečia pinigų suma neapibrėžtÄ tyčiÄ savintis UAB “V” lėšas. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė.

Aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais taip pat atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, tęstinumÄ . Nors nuteistasis teigia, kad tvirtindamas tam tikrÄ buhalterinės apskaitos dokumentÄ ar konkretaus mokestinio laikotarpio deklaracijÄ jis neveikė vieninga tyčia, neturėjo ir vieningo sumanymo ar tikslo apgaule UAB “V” naudai įgyti turtinę teisę ar panaikinti turtinę prievolę į maksimaliai įmanomÄ ar tam tikrÄ iÅ¡ anksto nustatytÄ Ä¯ Lietuvos valstybės biudžetÄ mokėtinų mokesčių sumÄ , tačiau tokie jo teiginiai neturi esminės įtakos veikos kvalifikavimui.

Dėl vieningos tyčios daryti Å¡ias nusikalstamas veikas pasisakyta, atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos tęstinumo. Be to, kolegija konstatuoja, kad tikslai ar motyvai nėra bÅ«tinieji BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl nėra esminiai nuteistojo teiginiai, kad klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus jis turėjo vienintelį tikslÄ , gauti konkrečiÄ pinigų sumÄ , bet nesuvokė, kad daro žalÄ Lietuvos valstybės biudžetui.Â

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla abejonių ir dėl to, ar nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavus kaip pavienes, nebÅ«tų pasunkinta nuteistojo padėtis, nes atsižvelgiant padarytų veikų gausÄ bei į tai, kad tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikoma visiÅ¡ko arba dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo taisyklė, nuteistajam paskirta bausmė tikėtina bÅ«tų gerokai didesnė.

Atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo praÅ¡ymu A. K. UAB “V” realiai pateikė tam tikras prekes ir suteikė tam tikras paslaugas, t. y. pagamino reklaminius lankstinukus „Viljandi langai ir durys" už 31 928,44 Lt, todėl Å¡i suma turėtų bÅ«ti atimta iÅ¡ bendros sumos. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra tai neginčijamai patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo pateikti lankstinukų pavyzdžiai, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinami, kaip neginčijamas įrodymas, kad Å¡ios paslaugos buvo iÅ¡ties suteiktos, nes nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių kad Å¡iuos lankstinukus gamino bent viena iÅ¡ aukščiau minėtų A. K. bendrovių, be to, nėra galimybės spręsti dėl Å¡ių lankstinukų tiražo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo J. T. veikÄ Å¡ioje dalyje perkvalifikavus pagal vienÄ BK straipsnį (BK 183 str. 2 d.), Å¡i nuteistojo nurodyta suma neturi esminės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes ir iÅ¡ bendros 328183,14 litų sumos atėmus nurodytÄ tariamai suteiktų paslaugų sumÄ , likusi suma gerokai virÅ¡ija BK 190 straipsnyje nurodytÄ didelės vertės turto dydį (250 MGL). Taip pat atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas jį apgavo nuolat kartodamas, jog jis neprivalo akcentuoti, kad buvo realiai suteiktos paslaugos ir žadėdamas, jog jam bus skirta bauda. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visose proceso stadijose nuteistasis turėjo gynėjÄ , kurio pareiga iÅ¡vengti tokių nesusipratimų ir imtis priemonių, kad bÅ«tų užfiksuoti visi jo ginamajam reikÅ¡mingi faktai.

Taip pat esminės įtakos nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi ir ta aplinkybė, kad jo teigimu visas neteisėtai išgrynintas UAB “V” pinigines lėšas jis panaudojo

išimtinai UAB „“V”“ reikmėms, nes tam kad UAB “V” gautų pelningus užsakymus ar laimėtų

konkursus, jis manė, jog privalo užsakovams rengti įvairius priėmimus, reprezentacijas,

atskirais atvejais mokėti jiems grynuosius pinigus. Todėl J. T. mano, kad jo elgesyje nebuvo visoms turtinio pobūdžio

nusikalstamoms veikoms būdingo svarbiausio požymio - savanaudiškumo. Kolegija konstatuoja, kad pagal BK 183 straipsnio prasmę, motyvas ir tikslai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir jie esminės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nors į šias aplinkybes atsižvelgtina skiriant bausmę. Pastebėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad visas pasisavintas pinigų sumas nuteistasis J. T. panaudojo

būtent UAB “V” reikmėms. Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad J. T. nenurodo kada kur ir

kokius banketus ar susitikimus už gautus iÅ¡grynintus pinigus jis surengė, kas juose dalyvavo, kada, kur, kam, kiek ir už kokias esamas, bÅ«simas ar buvusias paslaugas jis mokėjo, kada ir kokius konkursus tokiu keliu bendrovė laimėjo. Nors nuteistasis tvirtina, kad apie Å¡ias aplinkybes jo tyrėjai neklausė, tačiau pastebėtina, kad net ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis nenurodė nė vieno konkretaus tokius jo teiginius patvirtinančio atvejo, nors be jokios abejonės, esant nors vienam tokiam atvejui, kolegijos nuomone, bÅ«tų nesudėtinga prisiminti patikrinus bendrovės dokumentacijÄ ar konkrečius įvykdytus projektus. Pastebėtina, kad net ir nustačius, jog nuteistasis iÅ¡ties panaudojus lėšas jo nurodytoms reikmėms, negalima bÅ«tų konstatuoti, jog jo veiksmuose nebuvo savanaudiÅ¡kumo požymio. Juolab, kad pats nuteistasis parodė, jog nuo gautų užsakymų priklausė jo karjera, t. y. jis buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas gauti užsakymus, panaudodamas neteisėtai gautas lėšas. Å ioje dalyje nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, kad apygardos teismas pažeisdamas nekaltumo prezumpcijÄ perkėlė jam įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nors tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka kaltintojui. Kolegijos nuomone, vien tai, kad teismas siekdamas patikrinti nuteistojo parodymus, apklausė jį apie konkrečias jo parodymuose nurodytas aplinkybes ir nenustatęs jas patvirtinančių duomenų konstatavo, kad Å¡ioje dalyje nuteistojo parodymai deklaratyvus, nereiÅ¡kia jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. T. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 1 d., bÅ«damas UAB “V” komercijos direktoriumi ir užimamų pareigų bei teisiÅ¡kai apibrėžtų įgalinimų pagrindu savo valdyme turėdamas svetimÄ UAB „“V”“ turtÄ , o 2003 m. rugsėjo - 2004 m. gegužės mėnesiais – bÅ«damas Å¡ios bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiniams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, veikdamas vieninga tyčia, 2002 m. sausio - 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, bendrininkų grupėje su asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskiroje byloje, siekdamas pasisavinti pagal suklastotus dokumentus tretiesiems asmenims pervedamas sumas, iÅ¡ bendrininko, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskiroje byloje, per eilę kartų įsigijęs

328.183,14 lt sumai žinomai suklastotus dokumentus - A. K. firmos “A” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija

GDB Nr. 2914480, serija GBB Nr. 5475951, 5475960, serija GBD 3290767, 3290776, 3290777, 3290786, 3290803, 3290804, UAB “E” PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA Nr. 3165440, 3165448, 3165446 su prie jos pridėtu 2003 m. vasario 10 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 5, 3165455 su prie jos pridėtu 2003 m. kovo 25 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 6, 3165459, 3165462, 2003 m. vasario 11 d. UAB “IAB” sutartį Nr. P01/02-2003 ir 2003 m. balandžio 3 d. bei 2003 m. balandžio 18 d. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie jos, 2004 m. balandžio 3 d. susitarimÄ dėl paslaugų teikimo Nr. P5-2003/04 bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija LEA, Nr. 7021373, 7021380, 7021393, 7021397, 7021405, 7021408, 7021410, serija LEB, Nr. 5527962 su prie jos pridėtu 2003 m. spalio 8 d. priėmimo aktu pagal sutartį Nr. P34-2003/05, 5527966, 5527982, 5528022, 5528033, 5528037, 5528041, 5528073, liudijančius, kad už tariamai minėtų firmų parduotas, o UAB “V” iÅ¡ jų nupirktas prekes ir paslaugas UAB “V” sumokėjo 328.183, 14 lt (jų tarpe 278.121,28 lt sudarė tariamai pirktų prekių ir paslaugų vertė + 50.062 lt sudarė mokėtinas PVM), patvirtinęs minėtus dokumentus savo paraÅ¡ais, suklastojo tikrus dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei pagamino netikrus dokumentus – sutartis, paslaugų suteikimo sutartis ir, atidavęs juos bendrovės finansininkams, Å¡iuos jam žinomai suklastotus dokumentus panaudojo. Bendrovės finansininkams per eilę

kartų pagal suklastotus dokumentus pavedimais A. K. firmai, UAB “E”, ir UAB “IAB” pervedus 328183,14

lt, jis per eilę kartų pasisavino Å¡iÄ pinigų sumÄ ir jÄ panaudojo nenustatytų poreikių tenkinimui. Å iais veiksmais J.

T. padarė nusikalstamÄ veikas numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Kolegija, perkvalifikavusi nuteistojo

J. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje nepasisako dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijami su Å¡ia nusikalstama veika susiję kvalifikavimo klausimai, t. y. dėl Å¡ios veikos tęstinumo, realiai atliktų paslaugų, taip pat dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio tariamai pažeistos teisės gintis nuo tokio pakeisto kaltinimo.

Atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad inkriminuojant BK 182, 183 ir 184 straipsnius (ypatingai Å¡ių straipsnių antrÄ sias dalis) papildomai neturėtų bÅ«ti inkriminuojamas ir BK

300 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija, 17 punkte numatyta, kad tokiu atveju, jeigu kaltininkas, suklastojęs oficialų dokumentÄ ir jį panaudojęs ar tokį dokumentÄ tik panaudojęs, pasisavina arba iÅ¡Å¡vaisto svetimÄ turtÄ , jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį - BK 207 ir 275 straipsnius (2000 m. BK Å¡ie straipsniai atitiktų BK 300 straipsnį ir BK 183 bei 184 straipsnius). Byloje nustatyta, jog

J. T. bÅ«damas specialiu subjektu, tvirtindamas fiktyvius dokumentus savo paraÅ¡u ir taip juos suklastodamas bei tokius suklastotus dokumentus atiduodamas bendrovės finansų skyriui ir taip juos panaudodamas, pasisavino UAB „“V”“ didelės vertės turtÄ . Taigi, Å¡iais veiksmais nuteistasis pažeidė du BK straipsnius vieningais veiksmais, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį, kaip idealioji Å¡ių nusikalstamų veikų sutaptis. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kuri Å¡iuo atveju pagrįstai taikyta nuteistojo atžvilgiu, numatytÄ â€ždidelės žalos" požymį apima „didelės vertės svetimo turto" požymis, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl kvalifikuojant jo veikÄ pagal BK 300 straipsnį “didelės žalos“ požymis jam neturėtų bÅ«ti inkriminuojamas. Kolegija mano, kad toks nuteistojo teiginys nepagrįstas. PrieÅ¡ingai, nei teigia nuteistasis, “didelės žalos“ požymis apima tiek „didelės vertės svetimo turto“, tiek didelę neturtinę žalÄ . Tačiau nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant pagal abu paminėtus BK straipsnius didelė svetimo turto vertė turi bÅ«ti įvertinama. BK 300 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), „didelė žala“ yra vertinamasis kriterijus, kolegijos nuomone, 328183,14 litų vertės turto netekimas, laikytinas didele žala pagal BK 300 straipsnio prasmę, todėl nuteistajam inkriminuotas pagrįstai.

Atmetami nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl tariamai apygardos teismo padarytų esminių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų pažeidimų. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde įvardinti neesminiai trÅ«kumai, t. y. neteisingai nuosprendžio kai kuriose vietose nurodytas nuteistojo vardas bei neva nebaigtas nuosprendis, vertintini, kaip techninės klaidos ir negali bÅ«ti pripažįstami esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie leistų panaikinti skundžiamÄ nuosprendį.

Â

Motyvai dėl nuteistojo

J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, BK 62 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nuteistajam skirtinų bausmių bei paskirtų bausmių bendrinimo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neatsižvelgė į visas bylos

aplinkybes, turinčias reikšmės parenkant nuteistajam J. T. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, todėl

nuteistajam paskyrė per griežtÄ bausmę. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jo manymu, apygardos teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ arba BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ Å¡velnesnes nei įstatymo numatytos bausmes.

Viena iÅ¡ bÅ«tinų, bet ne vienintelė, sÄ lyga skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę, yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas byloje. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taigi turi bÅ«ti nustatyta ne mažiau dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-449/2007, 2K-71/2009), iÅ¡ kurių viena yra bent iÅ¡ dalies atlyginimas ar paÅ¡alinimas turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å ios

aplinkybės byloje nustatytos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. T. padarytÄ Å¾alÄ valstybei, už jį pilnai

atlygino UAB “V”. Civilinio ieškinio dėl J. T. veiksmais jai padarytos žalos, bendrovė „“V”“

nereiÅ¡kia, todėl valstybei padarytos žalos atlyginimas taip pat pagrįstai pripažintas nuteistojo J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad apygardos teismas byloje pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ nuteistojo J.

T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Tačiau, pagal BK 62 straipsnio 2 dalies prasmę, taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti vien atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei konstatuoti, kad atlyginta žala. Taip pat bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose numatytų aplinkybių. Nuteistasis praÅ¡o pripažinti, kad byloje turėjo bÅ«ti nustatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė – kaltininko, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis. Kolegijos manymu, byloje pagrįstai nustatyta, kad darydamas nusikalstamas veikas J. T. bendrininkavo su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, todėl nusikalstamos veikos

darymas bendrininkų grupe pagrįstai pripažintas nuteistojo J. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors

nuteistasis apeliaciniame skunde bando sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, vertindamas jį, kaip antraeilį, tačiau, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prireikus grynųjų pinigų nuteistasis pats kreipdavosi į asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, didžioji pinigų suma likdavo bÅ«tent nuteistajam, tiek vieno, tiek kito asmens vaidmuo buvo svarbus nusikalstamos veikos padaryme, todėl teigti, kad nuteistojo J. T. vaidmuo buvo antraeilis, nėra pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir Å¡iuo pagrindu paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog turėjo bÅ«ti nustatyta dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , jos padarymo mechanizmÄ ir dalyvavusius asmenis bei jų vaidmenį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas byloje pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ nuteistojo J. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies

2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai teismas nustato, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nustato vienÄ iÅ¡ trijų kaltininko elgesio alternatyvų: 1) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, 2) padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , 3) padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ bei joje dalyvavusius asmenis, tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip atskiros atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes įstatymų leidėjas Å¡ias aplinkybes suformulavo kaip vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Todėl apygardos teismui konstatavus, kad nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra teisinio pagrindo jo pagalbÄ iÅ¡aiÅ¡kinant nusikalstamÄ veikÄ bei joje dalyvavusius asmenis pripažinti savarankiÅ¡ka atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, kolegija mano, kad į Å¡ias aplinkybes taip pat atsižvelgtina individualizuojant nuteistajam skiriamÄ bausmę.

Visgi, įvertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, kolegija mano, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nuteistajam J. T. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytÄ teisingumo principÄ ir Å¡iuo pagrindu paskirti jam Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal LR KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokiÄ sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41

straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Teismų praktikoje nurodoma,

kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Å iuo atveju, kolegija jau anksčiau konstatavo, kad nuteistojo J. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, todėl bÅ«tina pasisakyti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog skirdamas nuteistajam J. T. bausmę, vadovavosi BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis. Nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, veikų pavojingumÄ , atsakomybę sunkinančiÄ ir dvi lengvinančias aplinkybes, nuteistojo teigiamÄ asmenybę, t. y. jog jis teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, turi Å¡eimÄ . Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo Kauno apygardos teismo nuosprendyje padaryti pakeitimai, t. y. nuteistojo J. T. veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ dviejų BK straipsnių (BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2.) į vienÄ BK 183 straipsnio 2 dalį, sumažėjo nuteistojo padarytos nusikalstamos veika pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių apimtis, todėl Å¡i aplinkybė atitinkamai mažina nuteistojo J. T. , kaip asmenybės pavojingumÄ . Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai iÅ¡samiai įvertino ir nuteistojo J. T. asmenybę.

Be pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad J. T. teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus ir

turi Å¡eimÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertina ir kitas asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus duomenis, kad J. T. teikia finansinę paramÄ savo tėvams ir seseriai, kurių finansinė padėtis sudėtinga, be to matyti, kad nuteistojo Å¡eima paėmusi didelę paskolÄ , o nuteistojo sutuoktinės pajamos per mažos jÄ gražinti. Dėl Å¡ių aplinkybių kolegija konstatuoja, kad nuteistajam skyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę nukentės kiti asmenys, kurie nesusiję su nusikalstama veika. Ne mažiau svarbi nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė yra tai, kad realiai žalÄ patyrusi įmonė pateikė itin teigiamÄ nuteistojo charakteristikÄ bei rekomendacinius duomenis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis J. T. , bÅ«damas užsienio valstybės pilietis iÅ¡ esmės laikėsi procesinės drausmės, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, net ir tuo į kuriuos Å¡aukiamas nebuvo, Å¡i aplinkybė taip pat rodo nuteistojo asmenybės teigiamus bruožus.

Å iuo atveju, taikant BK 54

straipsnio 3 dalį, svarbi ir ta aplinkybė, kad nuo nuteistojo J. T. padarytos nusikalstamos praėjo pakankamai

nemažas laiko tarpas ir byloje nėra duomenų, kad nuteistasis per šį laikotarpį bÅ«tų padaręs Lietuvos Respublikoje naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam J. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2002 – 2004 m., ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-10011-04 pradėtas 2004 m., vėliau, t. y. 2005 m. iÅ¡ Å¡io ikiteisminio tyrimo atskirtas tyrimas Nr. 06-1-10017-05 A. K. atžvilgiu, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas nuteistojo J. T. atžvilgiu iÅ¡ pastarojo ikiteisminio tyrimo LR Generalinės prokuratÅ«ros nutarimu atskirtas tik 2008 m. gegužės 12 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dar 2004 m. rugpjūčio 5 d. nuteistajam J. T. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ jis apklaustas ir davė objektyviÄ tiesÄ atitinkančius parodymus apie jo padarytas nusikalstamas veikas (t.3, b. l. 43 - 44, 45 - 46). Toliau su nuteistuoju J.

T. procesiniai veiksmai atlikti tik 2007 m. pabaigoje. Kolegijos

nuomone, dėl šių aplinkybių yra pagrindas tvirtinti, kad J. T. atžvilgiu baudžiamojoje byloje ikiteisminis

tyrimas truko nepateisinamai ilgai, jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Be to, nuteistasis Å¡iuo metu gyvena Estijoje ir Lietuvoje jokios komercinės ar Å«kinės veiklos nevykdo. Juolab, kad Lietuvos Respublikai padaryta finansinė žala atlyginta. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės

priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v.

Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo

J. T. padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio, todėl manytina, kad nuteistojo atžvilgiu būtų adekvatu taikyti būtent ekonominio pobūdžio sankcijas.

Atsižvelgiant aukščiau  išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi ir neskiriant nuteistajam J. T. laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant už inkriminuotas nusikalstamas veikas švelnesnes, nei įstatymo numatytos, bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus maksimalioms už atitinkamas nusikalstamas veikas skirtinoms baudoms.

Nuteistojo J. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, t. y. apėmimo bÅ«du. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio

1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje tarpusavyje taip pat sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės taip pat tarpusavyje bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, t. y. apėmimo bÅ«du.

Subendrinus bausmes už BK 183 straipsnio

2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , galutinės subendrintos bausmės dydį lemia bausmė skirta už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , o subendrinus bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio

1 dalyje padarymÄ , bausmės dydį lemia bausmės paskirtos už nesunkių nusikaltimų padarymus, todėl Å¡iuo atveju akivaizdu, kad paminėtos nusikalstamos veikos tarpusavyje skiriasi savo pavojingumu, o taip pat pagal BK 10 ir 11 straipsnius skiriasi ir savo kategorijomis. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies

2 punktu, galutinė subendrinta bausmė skiriama subendrintÄ bausmę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ bendrinant su subendrintomis bausmėmis skirtomis už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nesunkių nusikaltimų padarymÄ , bausmių apėmimo bÅ«du. Â

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo J. T. nusikalstamas veikas dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo (BK 184 str. 2 d.) ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.) perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskirti 250 MGL dydžio baudÄ .

Pakeisti Kauno apygardos teismo

2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo nuteistajam J. T. , vadovaujantis BK 54

straipsnio 3 dalimi ir paskirti:

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 150 MGL dydžio baudÄ ,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už teisės į 18633,77 litų PVM atskaitÄ Ä¯gijimÄ bei prievolės Å¡iai sumai panaikinimÄ 70 MGL dydžio baudÄ ,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už PVM deklaracijų suklastojimÄ ir panaudojimÄ 70 MGL dydžio baudÄ ,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už teisės į 26396 litų pelno mokesčio atskaitÄ Ä¯gijimÄ ir prievolės Å¡iÄ sumÄ sumokėti, panaikinimÄ 80 MGL dydžio baudÄ ,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už metinių pelno mokesčių deklaracijų suklastojimÄ bei panaudojimÄ 80 MGL dydžio baudÄ .

Bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti jų apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 250 MGL dydžio baudÄ .

Bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, už teisės į 18633,77 litų PVM atskaitÄ Ä¯gijimÄ bei prievolės panaikinimÄ ir dokumentų tai sumai suklastojimÄ bei panaudojimÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti jų apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 70 MGL dydžio baudÄ .

Bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, už teisės į 26396 litų pelno mokesčio atskaitÄ bei prievolės Å¡iai sumai iÅ¡vengimÄ ir dokumentų Å¡iai sumai suklastojimÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti jų apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 80 MGL dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas subendrintas 250 MGL, 70 MGL ir 80 MGL dydžio baudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 250 MGL dydžio baudÄ .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                            Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                                                 Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                                Kęstutis Jucys

 Â