676839cc-4e21-4891-a08b-a751c819b46d · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.: I-1060-84/2013Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00831-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 26 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,           sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,           dalyvaujant pareiškėjui M.

D.,           dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui M. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. D. Å iaulių apygardos administracinio teismo skunde ir teismo posėdžio metu prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde ir pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2010-07-23 iki 2013-01-25 buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Bausmę Å iaulių tardymo izoliatoriuje atlikinėjo perpildytose kamerose, suimtųjų ir nuteistųjų skaičius jose stipriai virÅ¡ijo nustatytÄ leidžiamÄ maksimalų suimtųjų/nuteistųjų skaičių. Kameroje vienam asmeniui teko apie 1,5 kv. m gyvenamojo ploto. Toks teisės aktų pažeidimas yra nepateisinamas, per didelis žmonių skaičius mažoje patalpoje sukelia neigiamų pasekmių. Dėl kalinimo perpildytose kamerose nurodo patyręs sveikatos sutrikdymus, buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, orumÄ Å¾eminančioje aplinkoje, dėl to patyrė didžiulę neturtinę žalÄ , t. y. buvo sutrikusi, pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus.

Taip pat dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs tam tikrų fizinių nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , Å¡okÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Dėl patirtų dvasinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-10-07 patikslintos pažymos Nr. 69/06-3898 „Dėl M.

D. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2010-11-25 ir laikomas iki 2013-01-28 gyvenamosiose kamerose Nr. 64 (plotas – 23,34 kv. m), Nr. 66 (plotas – 22,60 kv. m), Nr. 44 (plotas – 17,92 kv. m), Nr. 27 (plotas – 15,93 kv. m), Nr. 11 (plotas – 16,65 kv. m), Nr. 15 (plotas – 18,85 kv. m), Nr. 17 (plotas – 18,47 kv. m), Nr. 19 (plotas – 17,62 kv. m), Nr. 86 (plotas – 17,78 kv. m), Nr. 25 (plotas – 16,25 kv. m), Nr. 89 (plotas – 18,37 kv. m), Nr. 10 (plotas – 16,23 kv. m), Nr. 98 (plotas – 19,87 kv. m).

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui kameroje Nr. 64 teko nuo 2,92 iki 7,78 kv. m gyvenamasis plotas, kameroje Nr. 66 – nuo 2,83 iki 3,77 kv. m, Nr. 44 – nuo 2,56 kv. m, Nr. 27 – 2,28 kv. m, Nr. 11 nuo – 2,38 iki 2,78 kv. m, Nr. 15 – nuo 1,89 iki 3,77 kv. m, Nr. 17 – nuo 1,68 iki 2,64 kv. m, Nr. 19 – nuo 1,60 iki 3,52 kv. m, Nr. 86 – nuo 2,54 iki 5,93 kv. m, Nr. 25 – nuo 2,03 iki 5,42 kv. m, Nr. 89 – nuo 1,61 iki 2,30 kv. m, Nr. 10 – nuo 2,32 iki 3,25 kv. m, Nr. 98 – nuo 2,84 iki 4,97 kv. m.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui tik tam tikrais atvejais galimai teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma. Atsakovas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymėjo LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo nustatyta kamerų įrengimui ir bÅ«klei keliamų higienos reikalavimų pažeidimų.PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 788 dienas. Per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas 6 dienas buvo iÅ¡vykęs į kitas įstaigas.

Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ , tai sudaro apie 33 paras), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

M. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto norma. Dėl kalinimo perpildytose kamerose nurodo patyręs sveikatos sutrikdymus, buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, orumÄ Å¾eminančioje aplinkoje, dėl to patyrė didžiulę neturtinę žalÄ , t. y. buvo sutrikusi, pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus.

Taip pat dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs tam tikrų fizinių nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , Å¡okÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2013-10-07 patikslintos pažymos Nr. 69/06-3898 „Dėl M. D. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 80), pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2010-11-25 iki 2013-01-28.

Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 64 (23,34 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-11-25 iki 2010-12-23, kameroje buvo 3-8 asmenys, kameroje Nr. 66 (22,60 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-12-23 iki 2010-12-27, kameroje buvo 6-8 asmenys, kameroje Nr. 44 (17,92 kv.

m) buvo kalinamas 2010-12-27, kameroje buvo 7 asmenys, kameroje Nr. 27 (15,93 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-12-27 iki 2010-12-28, kameroje buvo 7 asmenys, kameroje Nr. 11 (16,65 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-12-28 iki 2010-12-30, kameroje buvo 6-7 asmenys, kameroje Nr. 15 (18,85 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-12-30 iki 2011-01-26, kameroje buvo 5-10 asmenų, kameroje Nr. 17 (18,47 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2011-01-26 iki 2011-01-30, kameroje buvo 7-11 asmenų, kameroje Nr. 19 (17,62 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2011-01-31 iki 2011-02-28, kameroje buvo 5-10 asmenys, kameroje Nr. 86 (17,78 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2011-02-28 iki 2011-03-01, kameroje buvo 3-7 asmenys, kameroje Nr. 19 (17,62 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2011-03-01 iki 2011-04-05, kameroje buvo 7-11 asmenų, nuo 2011-04-05 iki 2011-08-05 – 6-11 asmenų, kameroje Nr. 25 (16,25 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2011-08-05 iki 2012-08-17, kameroje buvo 3-8 asmenys, kameroje Nr. 89 (18,37 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-08-17 iki 2012-10-12, kameroje buvo 3-6 asmenys, nuo 2012-10-18 iki 2012-11-09 – 5-8 asmenys, kameroje Nr. 10 (16,23 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-11-09 iki 2012-11-23, kameroje buvo 5-7 asmenys, kameroje Nr. 98 (19,87 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-11-23 iki 2013-01-28, kameroje buvo 4-7 asmenys. IÅ¡ viso M. D. per skundžiamÄ laikotarpį Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 788 dienas. Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjÄ laikant Å iaulių tardymo izoliatoriuje vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas arba atitiko, arba virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ , tačiau konstatuotina, kad didelę laiko dalį pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis, nei reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalis etapuojama ir nebÅ«na kamerose), dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose, konstatuotina, kad nurodyti laikotarpiai, kai kameros buvo perpildytos, yra dar mažesni, nors jų tiksliai nustatyti teismas negali, nes atsakovas negali pateikti tokių iÅ¡samių duomenų dėl didelio nuteistųjų skaičiaus kitimo kiekvienÄ dienÄ .Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigose administracijos turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančių sÄ lygų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, vien pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama satisfakcija, tačiau atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , mano, kad pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti priteistina 650 Lt suma, kuri, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankama ir adekvati.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, jo pasekmes, į tai, kad kamerose sudarytos sÄ lygos tvarkos palaikymui, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, Atsižvelgęs į paminėtas byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms yra adekvati 650 Lt suma.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85-87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 650 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) Lt neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                                   Marytė Å važienė