Legislator Case Law & Legislation
67656d18-0587-435e-a4c7-785ca86ef40c AI generated

67656d18-0587-435e-a4c7-785ca86ef40c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 67656d18-0587-435e-a4c7-785ca86ef40c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

( D. I.), atsakovės atstovams advokatui Raimondui Kivyliui, advokato padėjėjai AuÅ¡rinei Zaburienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2012 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr.2012/113P „Dėl darbo sutarties su darbuotoju V. T. nutraukimo“ ir 2012-08-17 darbo ginčų komisijos sprendimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 6 d.

Legislator headnote

AI generated

67656d18-0587-435e-a4c7-785ca86ef40c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: už balandžio mėnesį nustatytas 0 proc. priedas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Z. nurodė, kad dalyvavo ir valdybos posėdyje ir darbo ginčų komisijos posėdyje, 2012-06-06 valdybos posėdis vyko 5-6 minutes, buvo tik formalumas, iki posėdžio buvo nuspręsta panaikinti direktoriaus pavaduotojo pareigybę, posėdyje pasisakė V. T., jis vienintelis buvo „prieš“, pareigos buvo naikinamos dėl restruktÅ«rizacijos, posėdžio metu nebuvo aiÅ¡ku, kam bus perduotos T. vykdytos funkcijos, nebuvo aiÅ¡ku, ar kiti darbuotojai „paveš“; oficialus funkcijų perskirstymas buvo atliktas tik 2012-08-15, liudytojos teigimu, pareigos buvo naikinamos dėl restruktÅ«rizacijos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-12934-769/2012          (Proceso Nr. 2-06-3-10505-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.; 18.2.2.;116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Agnei Virketytei-Malakauskienei, Kristinai Mečinskienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D.

I. ( D. I.), atsakovės atstovams advokatui Raimondui Kivyliui, advokato padėjėjai AuÅ¡rinei Zaburienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2012 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr.2012/113P „Dėl darbo sutarties su darbuotoju V. T. nutraukimo“ ir 2012-08-17 darbo ginčų komisijos sprendimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 6 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr.2012/113P „Dėl darbo sutarties su darbuotoju V. T. nutraukimo“, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , grÄ Å¾inti V. T. į jo buvusias pareigas, panaikinti 2012-08-17 darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir įpareigoti apskaičiuoti ir paskirti kintamÄ darbo užmokesčio priedÄ už 2012 m. balandžio- liepos mėnesius, priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 20000 litų neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra neteisėtas, nes nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, jo pareigybė buvo panaikinta formaliai, struktÅ«riniai pakeitimai nebuvo atliekami, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, nes neįtiko bendrovės savininkui, ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lytas jo kvalifikacijÄ atitinkantis darbas; ieÅ¡kovui nebuvo mokami priedai nuo 2012 metų balandžio, 2012-08-17 darbo ginčų komisijos posėdis vyko pažeidžiant procedÅ«rinius reikalavimus; ieÅ¡kovas buvo pažemintas savo kolegų, tarptautinių partnerių akyse, jam buvo uždrausta bendrauti su tiekėjais.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jis nori dirbti ir mano, kad galėtų toliau dirbti UAB „„(duomenys neskelbtini)“, realiai restruktÅ«rizacijos bendrovėje nebuvo, bendrovės finansinė padėtis buvo gera, buvo atleistas, nes neatitiko jo ir valdybos pirmininko nuomonės, vidutinis jo darbo užmokestis su priedais buvo apie 8000 litų; tiekėjų kainos buvo sumažintos, nes, ieÅ¡kovo nuomone, tiekėjai, gamintojai buvo apgauti. IeÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodęs, kad ieÅ¡kovo pareigybė buvo panaikinta formaliai, Drbo kodekso 130 straipsnio reikalavimai buvo pažeisti, 2012-06-05 potvarkiu buvo apribotos ieÅ¡kovo teisės, o kitÄ dienÄ valdybos posėdyje panaikinta pareigybė, akivaizdÅ«s pažeidimai ir dėl darbo ginčo komisijos posėdžio, kuriam pirmininkavo D.

I..            Atsakovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kiniu, teigdama, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ atitiko įstatymo reikalavimus, buvo nurodyta, kad darbo sutartis bus nutraukta dėl vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų, ieÅ¡kovas pats dalyvavo valdybos posėdyje; ieÅ¡kovo pareigybė yra panaikinta; įstatymas nesuteikia teismui įgaliojimų vertinti etatų mažinimo tikslingumo ir pagrįstumo; ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lytos tuo metu laisvos pardavimų administratoriaus ( Vokietija) ir Bakelių cecho operatoriaus vietas; dėl ieÅ¡kovo netinkamo pareigų vykdymo, produkcijos pirkimo aukÅ¡tesnėmis kainomis, atsakovė patyrė nuostolių, todėl atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė nemokėti kintamo priedo; ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto.

Teismo posėdžio metu bendrovės direktorius nurodė, kad dėl ieÅ¡kovo darbo kilo įtarimai balandžio mėnesį, per visÄ ieÅ¡kovo darbo laikÄ jo darbo, pasiraÅ¡omų sutartčių niekas netikrino, nustatyta, kad bendrovė prarado kelis Å¡imtus tÅ«kstančių litų, nes iÅ¡ tiekėjų buvo perkama aukÅ¡tesne kaina, dėl patirtų nuostolių nusprendė ieÅ¡kovui nebemokėti priedų; gegužės pradžioje buvo žodžiu praneÅ¡ta, kad nebeleidžiama dirbti su tiekėjais, 2 mėnesius T. nieko nebedirbo, todėl nebuvo už kÄ mokėti priedų.

Atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti nurodęs, kad atleidimo pagrindas yra restruktÅ«rizacija, struktÅ«riniai pertvarkymai, valdybos nutarimas nebuvo ginčytas, ieÅ¡kovo negalima grÄ Å¾inti į pareigas, nes jų nebėra; ieÅ¡kovui iÅ¡reikÅ¡tas nepasitikėjimas susijęs su priedų nemokėjimu; darbo ginčų komisijos neteisėtumas nepažeidė ieÅ¡kovo teisių, nes jis kreipėsi į teismÄ , komisijos posėdžio metu ieÅ¡kovas nebebuvo bendrovės darbuotojas.            IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.            Bylos duomenimis nustatyta, kad V.

T. buvo priimtas į darbÄ 2003-01-29, darbo sutartis nutraukta 2012-08-13 pagal Darbo kodekso 129 str.2 d. ( 19-20 b.l.); 2012-05-31 D. I. paprašė V. T. pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu iki 2012-06-06 dėl derybų su tiekėjais ir kainų neatitikimo ( 27 b.l.); 2012-06-06 buvo pateiktas atsakymas ( 28-32 b.l.); 2012-06-05 bendrovės generalinis direktorius potvarkiu apribojo ieÅ¡kovo įgaliojimus dėl nepasitikėjimo, uždraudžiant kontaktuoti su įmonės tiekėjais, atimant antspaudÄ sutartims ir pan. ( 33 b.l.); 2012-06-05 ieÅ¡kovo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti iki 2012-06-08 dėl nesumontuotos fasavimo linijos, nurodant, kad ieÅ¡kovas pažeidė Pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų, atsakomybės, teisės, spec.užduočių 3 p. ( 34 b.l.); 2012-06-05 ieÅ¡kovo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti iki 2012-06-08 dėl nesumontuotos naujos automatinės alyvos iÅ¡pilstymo linijos, nurodant, kad ieÅ¡kovas pažeidė Pareiginių nuostatų 3 punktÄ ( 35 b.l.); 2012-06-06 UAB ‚„(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje buvo nutarta panaikinti generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybę (36 b.l.); 2012-06-07 ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 129 str.2p. ( 37 b.l.); 2012-06-08 atsakyme į praÅ¡ymus pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovas nurodo, kad jam mesti kaltinimai yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas tevykdė tiesioginius generalinio direktoriaus nurodymus (38-41 b.l.); 2012-06-12 atsakyme dėl Darbo sutarties nutraukimo V.

T. nurodo, kad bendrovės atliekamas struktÅ«rinis pertvarkymas yra apsimestinis ( 42-43 b.l.); 2012-08-06 įsakymu darbo sutartis su V. T. nutraukta pagal LR DK 129 str.2 d. nuo 2012-08-13 ( 44 b.l.); Pareiginių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad gen.direktoriaus pavaduotojas koordinuoja ir kontroliuoja fasavimo atsargų užsakymÄ ir savalaikį pristatymÄ , produkcijos iÅ¡vežimÄ - atkrovimus, sutarčių sudarymÄ ir vykdymÄ , kontaktus su užsienio užsakovais ir tiekėjais, klientų atsiskaitymus, įsiskolinimus, kainoraščių sudarymus ir laikymÄ si ( 45-46 b.l.); 2007-05-24 įsakymu Nr.94P/2007 dėl kintamų priedų mokėjimo nuostatų patvirtintuose nuostatuose nurodyta, jog priedas nemokamas<...>netinkamai vykdantiems padalinio vadovo pavestas funkcijas ir darbus;

„galutinį sprendimÄ dėl priedo dydžio priimamas generalinio direktoriaus, patvirtinamas įsakymu“; kintami priedai gali bÅ«ti dalinai sumažinti arba nemokami generalinio direktoriaus pavaduotojui už <...> gautas pretenzijas iÅ¡ akcininko, valdybos narių dėl blogai atliekamų įvairių užduočių ir t.t. ( 47-64 b.l.); 2012-07-20 ieÅ¡kovas užklausimu Nr.1616 prašė generalinio direktoriaus paaiÅ¡kinti, kodėl 2012-07-04 įsakymu nebuvo paskirtas priedas už birželio mėnesį ( minimi ir 2012-05-07, 2012-06-07 įsakymai, dėl priedų nemokėjimo už balandžio – gegužės mėnesius ( 65 b.l.); 2012-08-10 atsakyme į užklausimÄ D.

I. nurodo, kad priedas nemokamas dėl sumažėjusio ieÅ¡kovo darbo krÅ«vio ( 68 b.l.); 2012-08-17 Darbo ginčų komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkas D. I. nurodė, kad generalinis direktorius turi teisę nemokėti kintamo priedo prie darbo užmokesčio,- ieÅ¡kovo darbo krÅ«vis yra sumažėjęs, taip pat dėl tam tikrų kainų nesutapimo atsirado nepasitikėjimas ( 68-71 b.l.); ieÅ¡kovo kintamas mėnesis priedas prie darbo užmokesčio 2012 metų sausį buvo 3016,36 Lt, vasarį 3160 Lt, kovÄ 3002 Lt ( 125 b.l.); 2012-05-07 įsakymu Nr.2012/42P dėl priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo nurodyta, kad V.

T. už balandžio mėnesį nustatytas 0 proc. priedas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Z. nurodė, kad dalyvavo ir valdybos posėdyje ir darbo ginčų komisijos posėdyje, 2012-06-06 valdybos posėdis vyko 5-6 minutes, buvo tik formalumas, iki posėdžio buvo nuspręsta panaikinti direktoriaus pavaduotojo pareigybę, posėdyje pasisakė V. T., jis vienintelis buvo „prieš“, pareigos buvo naikinamos dėl restruktūrizacijos, posėdžio metu nebuvo aišku, kam bus perduotos T. vykdytos funkcijos, nebuvo aišku, ar kiti darbuotojai „paveš“; oficialus funkcijų perskirstymas buvo atliktas tik 2012-08-15, liudytojos teigimu, pareigos buvo naikinamos dėl restruktūrizacijos.

Liudytoja nurodė, kad ginčų komisijos posėdis buvo suÅ¡auktas pirmÄ kartÄ , todėl neturėjo patirties, nežinojo, kad komisijos posėdžio pirmininku negalėjo bÅ«ti bendrovės direktorius, priedai prie darbo užmokesčio nebuvo ieÅ¡kovui mokėti teisėtai, dėl iÅ¡reikÅ¡to jam nepasitikėjimo.           Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).         Dėl darbo sutarties nutraukimo.         IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ panaikinti 2012-08-06 įsakymÄ Nr.2012/113P grindžia tuo, kad nebuvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis, - pažeista teisė ginti teisėtus lÅ«kesčius į darbo vietÄ , pareigybė buvo panaikinta formaliai, atsakovas tepasiÅ«lė dvi laisvas vietas, kurios akivaizdžiai neatitiko jokių protingumo kriterijų.          Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas panaikinus generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybę, darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik dėl svarbių priežasčių, kurias teisme turi įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis).

Darbo sutarties nutraukimo svarbia priežastimi gali bÅ«ti darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai; jie turi bÅ«ti realÅ«s, t. y. privalo egzistuoti ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi bÅ«ti realiai vykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad atleidžiant darbuotojus dėl įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktÅ«ros struktÅ«rinių pertvarkymų, tokie pertvarkymai turėtų bÅ«ti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymÄ , įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu ir paprastai tik po tokio sprendimo priėmimo darbuotojai įspėjami apie bÅ«simÄ darbo santykių pabaigÄ .

Ä®spėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Ä®spėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiÅ¡kia darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ . Ä®spėjimo tikslas – informuoti darbuotojÄ apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , konkrečiÄ darbo sutarties nutraukimo priežastį, laikÄ , atsiskaitymo tvarkÄ , t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingÄ informacijÄ .

Po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigÄ siÅ«lyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (129 straipsnio 1 dalis), suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieÅ¡koms (DK 130 straipsnio 3 dalis), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiÅ«lymais ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiÅ¡koms kito darbo paieÅ¡koms, praneÅ¡ti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikÅ¡mę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti atleidimÄ neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovas teigia, jog jo teisės buvo pažeistos, nes įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo buvo nekonkretus, nes atleidimo pagrindu nurodytas DK 129 straipsnio 2 punktas ( nenurodyta dalis), 2012-08-06 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo jau nurodyta DK 129 straipsnio 2 dalis, tačiau nenurodytos priežastys. Atsižvelgiant į auksčiau iÅ¡dėstytÄ , įvertinęs bylos medžiagÄ teismas negali sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, kad jam nebuvo žinomos atleidimo priežastys, nes 2012-06-07 praneÅ¡ime Nr.1265 buvo nurodyta, jog nuo 2012-08-06 naikinamos generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų struktÅ«rinių pokyčių ( 37 b.l.), be to, ieÅ¡kovas pats dalyvavo 2012-06-06 valdybos posėdyje ir apie priimtÄ sprendimÄ Å¾inojo.

Teismas sutinka, kad praneÅ¡ime neteisingai buvo nurodytas atleidimo pagrindas,- DK 129 str. 2 punktas, tačiau įvertinus, kad praneÅ¡ime buvo nurodytos atleidimo priežastys, laikas, atsiskaitymo tvarka, buvo pasiÅ«lytos laisvos darbo vietos, praneÅ¡imas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas po valdymo organo,- bendrovės valdybos priimto sprendimo dėl pareigybių naikinimo, laikytina, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ . Teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastys buvo nurodytos praneÅ¡ime Nr.1265, daro iÅ¡vadÄ , kad darbo sutarties nutraukimo priežastys darbuotojui buvo žinomos.

Be to, ieškovo teigimu, įmonėje struktūrinių pertvarkymų nebuvo, jo atleidimo iš darbo priežastis,-nesutarimai su akcininku ir valdybos pirmininku J. S. ( J. S.). Savo teiginius, kad pertvarkymai bendrovėje nebuvo realūs, ieškovas grindžia tuo, kad bendrovėje nebuvo aptariami ir tvirtinami planai dėl struktūros pakeitimo, nebuvo realių veiksmų dėl darbuotojų veiklos efektyvumo didinimo, atleidimų ar priėmimų ir pan. Su tokiais ieškovo teiginiais teismas negali sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika nurodo, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, jeigu dėl tų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti reikia mažiau darbuotojų, valdymo organo priimtas sprendimas turi būti realiai vykdomas.

Iš bylos duomenų, atsakovo paaiškinimų matyti, kad dar prieš 2012-06-06 valdybos posėdį bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu buvo apribotos ieškovo teisės vykdant savo tiesiogines darbines pareigas, - tas funkcijas perėmė pats generalinis direktorius, derėdamasis su tiekėjais dėl palankesnių kainų, kas atsakovo teigimu, leido bendrovei sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų, išsiderėti palankesnes pervežimo kainas ir t.t. Iš to darytina išvada, kad valdymo organo priimtas sprendimas dėl generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo buvo realiai vykdomas dar ir tebesitęsiant ieškovo įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminui,- dauguma ieškovo funkcijų perėmė pats generalinis direktorius, likusios funkcijos buvo perskirstytos kitiems padalinio vadovams, administratorei ( 83-90 b.l.), -valdymo organo priimtas sprendimas buvo realiai vykdomas, bendrovėje realiai įvyko struktūriniai pertvarkymai, buvusioms funkcijoms atlikti reikėjo mažiau darbuotojų, generalinio direktoriaus pavaduotojo kompetencijai priskirtos darbo funkcijos buvo padalintos padalinio vadovams, administratorei, generaliniam direktoriui.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad darbdaviui tenka ir pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes perkelti darbuotojÄ jo sutikimu į kitÄ darbÄ , t.y., per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai ieÅ¡koti galimybės perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant jo sutikimui, perkelti į kitÄ darbÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004). Å iÄ pareigÄ darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotojÄ apie esamas laisvas darbo vietas, pasiÅ«lydamas kitÄ darbÄ , jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo jam pasiÅ«lytos dvi laisvos vietos neatitiko jokių protingumo kriterijų.

Atsakovo teigimu, kitų laisvų darbo vietų nebuvo, todėl ieÅ¡kovui atsisakius siÅ«lomo darbo, darbo sutartis buvo nutraukta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie įspėjimo laikotarpiu buvusias, ieÅ¡kovo vertinimu, protingumo kriterijų atitinkančias darbo vietas, kurios nebuvo pasiÅ«lytos ieÅ¡kovui. Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovui taip pat buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieÅ¡koms. Ä®vertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotÄ praktikÄ , kad darbdavio pareiga perkelti įspėtÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ kartu reiÅ¡kia ir darbuotojo teisę bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , kurį jis pagal profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais sveikatos bÅ«klę, gali dirbti;

Å¡i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva, kurie turi sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis ir tinkamai vykdyti pareigas (DK 35 straipsnis), darytina iÅ¡vada, kad darbdavys įstatymo nustatytos pareigos nepažeidė, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo DK 129 str. 2 dalies pagrindu atleistas teisėtai, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.            Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.           IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ panaikinti ginčų komisijos sprendimÄ grindė tuo, kad ginčų komisijos posėdis vyko pažeidžiant procedÅ«rinius reikalavimus, nes darbuotojų atstovai paskirti paties generalinio direktoriaus, posėdyje dalyvavo daugiau darbdavio atstovų, pirmininkavo pats generalinis direktorius, V.

T. nebuvo informuotas apie posėdžio datÄ ir laikÄ ; be to, iÅ¡reikÅ¡tas nepasitikėjimas ieÅ¡kovu buvo formalus, ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai nesumokėti jam priklausantys darbo priedai už 2012 m. balandžio – liepos mėnesius.Darbo kodekso 288 straipsnyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sudaromos iÅ¡ vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Teismas sutinka su posėdžio metu Å¡alių pateiktais argumentais, kad darbo ginčų komisijos sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, nes jo priėmimo metu Å¡alių nebesiejo darbiniai santykiai.

DK 295 straipsnyje nurodyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, <..> kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę ( 2 d.5 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. T. iÅ¡ bendrovės buvo atleistas 2012-08-13, todėl darbo ginčų komisijos posėdžio 2012-08-17 metu jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai nebesiejo, ginčų komisija įgaliojimų spręsti darbo ginčo nebeturėjo. Taip pat teismas sutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad buvo pažeisti darbo kodekso reikalavimai ir dėl netinkamos darbo ginčų komisijos sudėties, dėl generalinio direktoriaus neteisėto pirmininkavimo posėdžiui.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ 2012-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo ginčų komisijos sprendimas Nr.2012/1 naikintinas kaip neteisėtas. Darbo ginčas nagrinėtinas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti apskaičiuoti ir paskirti kintamÄ darbo užmokesčio priedÄ už 2012 m. balandžio- liepos mėnesius, nurodydamas, kad jam turėjo bÅ«ti mokami priedai, nes iÅ¡reikÅ¡tas nepasitikėjimas buvo formalus, kriterijai, pagal kuriuos kintami priedai gali bÅ«ti sumažinti ar nemokami, kintamų priedų mokėjimo taisyklių 7.15 punkte ir papunkčiuose nenustatyti, apie juos jis nebuvo informuotas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-24 įsakymu Nr.94P/2007 Dėl kintamų priedų mokėjimo nuostatų, patvirtintuose nuostatuose nurodyta, jog sprendimÄ dėl darbuotojų kintamų priedų priima įmonės generalinis direktorius ( 2 p.), kurio įsakymu įforminamas ir kintamų priedų, mokamų prie darbo užmokesčio už kiekvienÄ mėnesį dydis; priedas mokamas už <...>, nepriekaiÅ¡tingÄ darbo sutarties vykdymÄ , <...> ekonomijÄ visose jos iÅ¡raiÅ¡kose, <...>, ilgalaikį ir nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , dorumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , kÅ«rybinę iniciatyvÄ ( 4 p.); 7.15 p. nurodyta, kad kintami priedai gali bÅ«ti sumažinti arba nemokami generalinio direktoriaus pavaduotojui už <...> gautas pretenzijas iÅ¡ akcininko, valdybos narių dėl blogai atliekamų įvairių užduočių, <...> už savo pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, netinkamÄ vykdymÄ arba nevykdymÄ ir t.t. 2012-08-10 atsakymas į ieÅ¡kovo užklausimÄ generalinis direktorius nurodė, kad priedas nebemokamas dėl sumažėjusio darbo krÅ«vio ( 68 b.l.).

Teismas negali sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, kad jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti priedai prie atlyginimo, nes, kaip matyti iÅ¡ aukščiau minėtų nuostatų, priedai yra bendrovės darbuotojų skatinimo priemonė už nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , dėl kurių mokėjimų sprendimÄ priima generalinis direktorius, kuris nėra saistomas padalinių vadovų, akcininkų, valdybos narių nuomonės, ir kuris turi teisę be Nuostatų 7 punkte iÅ¡vardintų kriterijų, leidžiančių dalinai sumažinti arba iÅ¡ viso nemokėti priedų prie atlyginimų, taikyti ir kitus kriterijus, kurie turi įtakos įmonės rezultatams, saugiam ir kokybiÅ¡kam darbui (Nuostatų 7.21 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės generaliniam direktoriui įtarimai dėl V. T. darbo kilo balandžio mėnesį, gegužės mėnesį bendrovės generalinis direktorius ieškovo paprašė pasiaiškinti dėl kainų neatitikimo, dėl vykdomų derybų, birželio mėnesio 5 dienos potvarkiu ieškovui buvo išreikštas nepasitikėjimas ir apribotos jo darbinės funkcijos; teismo posėdžio metu bendrovės generalinis direktorius nurodė, kad V. T. 2012-06-05 buvo iš dalies nušalintas nuo pareigų, kai buvo apskaičiuoti bendrovės patirti nuostoliai dėl netinkamo kainų nustatymo, paskaičiuota tik dalis bendrovės patirtų nuostolių sudarė kelis šimtus tūkstančių litų, įsitikinus generalinio direktoriaus pavaduotojo nelojalumu bendrovei, priimtas sprendimas priedų V.

T. nemokėti nuo balandžio mėnesio. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , atsižvelgiant į generaliniam direktoriui suteiktas teises priimti sprendimus dėl priedų mokėjimo/ nemokėjimo, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu atsakovo duotus parodymus, kad nuo 2012 metų balandžio mėnesio buvo tikrinama gauta informacija dėl V. T. atliekamų darbo funkcijų kokybės, iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovo buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti žodžiu, tik vėliau raÅ¡tu, įvertinus generalinio direktoriaus teiginius dėl bendrovės patirtų nuostolių, iÅ¡reikÅ¡to nepasitikėjimo ieÅ¡kovu, atsižvelgiant į Nuostatose įtvirtintas priedų mokėjimo sÄ lygas, nemokėjimo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad bendrovės generalinio direktoriaus sprendimai nemokėti ieÅ¡kovui kintamo darbo užmokesčio priedų už 2012 metų balandžio- liepos mėnesius yra teisėti.           Dėl neturtinės žalos priteisimo.           Savo reikalavimÄ priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad patyrė didelį spaudimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, turėjo aiÅ¡kintis dėl nepagrįstų kaltinimų, buvo uždrausta bendrauti su tiekėjais, atsakovas paskleidė melagingÄ informacijÄ dėl jo nesugebėjimo dirbti ir pan.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejamas nuo asmens teisių pažeidimo nustatymo (pripažinimo), nes tik nustatęs (pripažinęs) asmens teisių pažeidimÄ , teismas gali tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nenustačius, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas, ieÅ¡kovui nepagrindus savo teiginių dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pagrindų, dydžio, atsakovo kaltų veiksmų, reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ atmestinas.           Laikant, kad tenkinta ketvirtadalis visų reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3872 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato, advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2d.). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio ( 2004-04-02 patvirtintų LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) ( toliau Rekomendacijos) nurodyta, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme nustatyta 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio užmokestis ( 8.18 p.). Bylos nagrinėjimas vyko dviejuose posėdžiuose 3 valandas.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , priteistinų sumų dydį, spręstus teisinius klausimus bei įvertinus kitus kriterijus, nustatytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato atstovavimo valandÄ teisme,-100 Lt, už 3 valandų atstovavimÄ - 300 Lt. Už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1600 Lt. Atsakovas praÅ¡o priteisti 3025 Lt už susipažinimÄ su ieÅ¡kiniu, atsiliepimo paruoÅ¡imÄ . Kadangi Å¡alių faktiÅ¡kai sumokėtos sumos advokatams virÅ¡ija teismo priteistinas, bei įvertinus, kad patirtos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, laikant, kad patenkinta 1/4 ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 475 Lt jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ( (300+1600)/4), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo, įvertinus, kad pirmame posėdyje buvo atstovauta advokato padėjėjos, priteistina 1395 Lt ((200*0,8+100+1600)*3/4). Įskaičius mokėtinas sumas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 920 Lt jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu buvo atleistas, todėl iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 143 Lt žyminis mokestis. IÅ¡ Å¡alių valstybei priteistina po 16,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas           n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti 2012-08-17 Darbo ginčų komisijos sprendimÄ .Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 920 Lt ( devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybei 143 Lt žyminio mokesčio, 16,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 16,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                         Rasa Augustė  Â