Legislator Case Law & Legislation
2023-04-12 Nr. AB-7950-3-61-3-00923-2021-2 AI generated

2023-04-12 Nr. AB-7950-3-61-3-00923-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-04-12 Nr. AB-7950-3-61-3-00923-2021-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korola“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Venito reklama“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2023-04-12 Nr. AB-7950-3-61-3-00923-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Korola“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 4E-4679 (toliau – Sprendimas) atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Venito reklama“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo; 2) įpareigoti Tarnybą pradėti UAB „Korola“ pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo; 3) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą pateikti iš UAB „Venita reklama“ gautus dokumentus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-373-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00923-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korola“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Venito reklama“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Korola“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 4E-4679 (toliau – Sprendimas) atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Venito reklama“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo; 2) įpareigoti Tarnybą pradėti UAB „Korola“ pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo; 3) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą pateikti iš UAB „Venita reklama“ gautus dokumentus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 8 ir 11 d. į (duomenys neskelbtini) tinklalapio elektroninio pašto dėžutę iš UAB „Venito reklama“ gavo nepageidaujamą reklamą. Tarnyba Sprendime nurodė, jog UAB „Venito reklama“ pateikė įrodymus, jog pareiškėjas yra pateikęs sutikimą gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius ir pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius per naujienlaiškius registracijos formą. Pareiškėjas teigė, kad niekada tokio sutikimo gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius neteikė ir nei nurodytu el. pašto adresu, nei jokiu kitu el. pašto adresu nesiregistravo per naujienlaiškių registracijos formą, kad gautų UAB „Venito reiklama“ naujienlaiškį. Tarnyba pareiškėjui nėra pateikusi susipažinti UAB „Venito reiklama“ paaiškinimų bei prie jų pridėtų priedų, todėl jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su visais UAB „Venito reklama“ dokumentais.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad iš UAB „Venito reklama“ gautų elektroninių laiškų turinio matyti, kad jais tiesiogiai skatinama pirkti Lietuvos įmonių kontaktų duomenų bazę pasinaudojant atitinkama nuolaida, taip pat paspaudus elektroniniame laiške žalia spalva pažymėtą mygtuką vartotojas nukreipiamas į tinklalapį, kuriame iš karto galima įsidėti prekę į krepšelį ir atlikti mokėjimą, t. y. įsigyti Lietuvos įmonių kontaktų duomenų bazę, todėl UAB „Venito reklama“ gauti elektroniniai laiškai laikyti reklama Reklamos įstatymo prasme.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pagal Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik su reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Pareiškėjas nebuvo davęs jokio sutikimo teikti jam reklamą į elektroninio pašto dėžutę, tačiau reklama jam buvo siunčiama keletą kartų, todėl UAB „Venito reklama“ sistemingai pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarnyba Sprendime nurodė, jog pareiškėjas turėjo teisę atsisakyti reklamos siuntimo paspaudusi automatinio atsisakymo nuorodą, todėl nėra pagrindo įtarti Reklamos įstatymo pažeidimą ir tai sudaro pagrindą nepradėti skundo nagrinėjimo procedūros. Pareiškėjas su tokia Tarnybos nuomone nesutiko ir nurodė, kad tai, jog buvo sudaryta galimybė atsisakyti reklamos siuntimo, savaime UAB „Venito reklama“ veiksmų teisėtais nedaro, nes pareiškėjas nebuvo davęs sutikimo jam siųsti reklamą. Reklamos įstatymas nenustato galimybės elektroniniu paštu siųsti reklamą be vartotojo sutikimo ar prašymo net jeigu ir suteikiama galimybė tokios reklamos atsisakyti, todėl reklamos siuntimas be pareiškėjo sutikimo ar prašymo net ir suteikiant teisę atsisakyti reklamos siuntimo paspaudus automatinio atsisakymo nuorodą sudaro pagrindą pripažinti Reklamos įstatymą pažeistu, todėl atsakovo išvada, kad nėra pagrindo įtarti Reklamos įstatymo pažeidimą, yra neteisinga ir neteisėta ir dėl to buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas Sprendimas.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad nei Reklamos įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenustato galimybės pripažinti reklamos siuntėjo veiksmus teisėtais, jeigu nepageidaujamos reklamos siuntimas nutraukiamas. Tai, kad UAB „Venito reklama“ nutraukė nepageidaujamos reklamos siuntimą pareiškėjui po to, kai jis kreipėsi į atsakovą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog reklama pareiškėjui buvo siunčiama teisėtai, todėl Tarnybos išvada, jog, kadangi UAB „Venito reklama“ nutraukė nepageidaujamos reklamos siuntimą, todėl tai sudaro pagrindą nepradėti skundo nagrinėjimo procedūros, yra neteisinga bei neteisėta, dėl jos buvo priimtas neteisingas bei neteisėtas Sprendimas.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad UAB „Venito reklama“ yra verslo subjektas, kuriam keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. UAB „Venito reklama“ veikla yra susijusi su reklamos sklaida, todėl bendrovė privalo užtikrini, kad jos reklamą gautų tik tie asmenys, kurie ją užsisakė arba aktyviais veiksmais išreiškė sutikimą ją gauti. Šiuo atveju jokių patikimų ir tikrovę atitinkančių įrodymų apie pareiškėjo pateiktą sutikimą ir registraciją gauti reklamą nėra, todėl yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Venito reklama“ yra atsakinga už pareiškėjui nepageidaujamos reklamos siuntimą elektroniniu paštu, nes pateiktos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Venito reklama“, neturėdama pareiškėjo išankstinio sutikimo ar prašymo, elektroniniu paštu teikė jam nepageidaujamą reklamą ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarnyba vadovavosi nepatikimais ir tikrovės neatitinkančiais įrodymais, todėl nepagrįstai pateisino UAB „Venito reklama“ veiksmus ir priėmė neteisingą bei neteisėtą Sprendimą.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba 2021 m. sausio 21 d. gavo pareiškėjo skundą dėl UAB „Venito reklama“ nepageidaujamos reklamos teikimo. Vertindama pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes bei siekdama nuodugniai įvertinti situaciją, Tarnyba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, kreipėsi į UAB „Venito reklama“ ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pasiūlė nedelsiant nutraukti nepageidaujamos reklamos jai teikimą. Tarnyba 2021 m. vasario 15 d. gavo UAB „Venito reklama“ raštą, kuriuo bendrovė nurodė, jog pareiškėjo nurodytas elektroninio pašto adresas yra pateikęs sutikimą gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius. UAB „Venito reklama“ pridėjo įrodymus, iš kurių matyti, jog pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą. UAB „Venito reklama“ papildomai nurodė, jog nutraukė naujienlaiškių siuntimą pareiškėjo elektroniniam paštui.

11. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba vertino, ar UAB „Venito reklama“ pareiškėjui siųstą reklamą galima kvalifikuoti kaip nepageidaujamą reklamą Reklamos įstatymo 13 straipsnio prasme, t. y. vertino, ar UAB „Venito reklama“ reklamą pareiškėjui siuntė turėdama jo sutikimą. Įvertinusi UAB „Venito reklama“ pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais UAB „Venito reklama“ pagrindė faktą, jog pareiškėjui reklama buvo siunčiama teisėtu pagrindu, t. y. turint pareiškėjo aktyviais veiksmais išreikštą sutikimą gauti iš UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui siųsta UAB „Venito reklama“ reklama nėra pripažįstama nepageidaujama reklama Reklamos įstatymo prasme. UAB „Venito reklama“, gavusi Tarnybos raštą kartu su pareiškėjo prašymu, nedelsdama nutraukė reklamos skleidimą. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad UAB „Venito reklama“ pažeidė Reklamos įstatymą.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi UAB „Venito reklama“ pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, kuriais UAB „Venito reklama“ pagrindė faktą, jog reklama elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiama teisėtu pagrindu, t. y. pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą. Įvertinusi, kad UAB „Venito reklama“ reklama pareiškėjui buvo siunčiama teisėtai, Tarnyba nustatė, jog nėra aplinkybių, pagrindžiančių, jog UAB „Venito reklama“, siųsdama reklamą pareiškėjui, pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, Tarnyba priimdama Sprendimą, vadovavosi aplinkybe, jog UAB „Venito reklama“ pareiškėjui reklamą siuntė turėdama teisėtą pagrindą, o aplinkybė, jog UAB „Venito reklama“ nutraukė nepageidaujamos reklamos siuntimą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nors Sprendime buvo paminėta, tačiau nebuvo pagrindas Tarnybai priimti Sprendimą.

13. Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi aplinkybe, jog UAB „Venito reklama“ nutraukė nepageidaujamos reklamos siuntimą pareiškėjui po to, kai šis kreipėsi į Tarnybą, ir taip Tarnyba remdamasi šia aplinkybe priėmė neteisėtą Sprendimą, yra teisiškai nepagrįstas.

14. Tarnyba, spręsdama dėl galimo UAB „Venito reklama“ Reklamos įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėjimo, visų pirma, įvertino, ar UAB „Venito reklama“ veiksmai atitiko Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį, t. y. įvertino, ar reklama pareiškėjai buvo teikiama jos sutikimu. UAB „Venito reklama“ įrodymais pagrindė, jog reklama pareiškėjai buvo siunčiama teisėtu pagrindu, todėl atsižvelgdama į tai Tarnyba nustatė, jog UAB „Venito reklama“ veiksmai neatitiko Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties. Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi aplinkybe, jog UAB „Venito reklama“ pareiškėjui reklamą siuntė turėdama teisėtą pagrindą, o aplinkybė, jog UAB „Venito reklama“ sudarė galimybę pareiškėjui atsisakyti reklamos siuntimo, paspaudus automatinio atsisakymo nuorodą, nors Sprendime buvo paminėta, tačiau nesudarė pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimtas Tarnybos Sprendimas.

15. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Venito reklama“ pareiškėjui reklamą siuntė teisėtu pagrindu, turėdama aktyviais veiksmais išreikštą sutikimą, t. y. pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą, Tarnyba pagrįstai nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad UAB „Venito reklama“ pažeidė Reklamos įstatymą.

16. Tarnyba Sprendime rėmėsi Reklamos įstatymo 211 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi ir nurodė, kad šio prašymo nagrinėjimo metu reklaminės veiklos subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, matyti, jog reklaminės veiklos subjektas turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl komercinių paslapčių apsaugos, o priežiūros institucija, gavusi informaciją, kurioje yra nurodoma bendrovės komercinė paslaptis, turi pareigą šią informaciją saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju Tarnyba 2021 m. kovo 4 d. gavo UAB „Venito reklama“ direktoriaus elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kuri Tarnybai pateikta informacija gali būti teikiama pareiškėjui, o kuri informacija laikoma konfidencialia. Gautame elektroniniame laiške pažymėta, jog konfidencialia bendrovė laiko informaciją, kurioje matyti jos vidinės sistemos atvaizdai. Tarnyba, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, būtent UAB „Venito reklama“ valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ar konfidencialia, t. y. įstatymas suteikia teisę pačiam ūkio subjektui nuspręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir turi būti saugoma nuo trečiųjų asmenų.

17. Tarnyba, gavusi UAB „Venito reklama“ elektroninį laišką, kuriame bendrovės direktorius nurodė, kokią informaciją bendrovė laiko komercine paslaptimi, įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, keliamus informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis. Tarnyba, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių galima būtų pripažinti, jog UAB „Venito reklama“ pateikta informacija negali būti pripažįstama komercine paslaptimi, priėmė sprendimą UAB „Venito reklama“ pateiktą informaciją, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, saugoti ir neteikti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, darytina išada, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai UAB „Venito reklama“ pateiktus Tarnybai dokumentus, kuriuose yra nurodoma komercinė bendrovės informacija.

18. Tarnybos priimtas Sprendimas atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo UAB „Venito reklama“ Reklamos įstatymo pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei reikalavimai nėra teisėti ir pagrįsti.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Korola“ skundą atmetė.

20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

20.1. Pareiškėjas 2021 m. sausio 8 d. 13.18 val. ir 2021 m. sausio 11 d. 13.57 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš UAB „Venito reklama“ gavo nepageidaujamą reklamą.

20.2. Tarnyba 2021 m. sausio 21 d. gavo pareiškėjo skundą dėl UAB „Venito reklama“ nepageidaujamos reklamos teikimo.

20.3. Tarnyba 2021 m. vasario 15 d. gavo UAB „Venito reklama“ raštą, kuriuo bendrovė nurodė, jog pareiškėjos nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra pateikęs sutikimą gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius. UAB „Venito reklama“ pridėjo įrodymus, jog pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą. UAB „Venito reklama“ papildomai nurodė, kad nutraukė naujienlaiškių siuntimą (duomenys neskelbtini).

20.4. Tarnyba Sprendimu atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo UAB „Venito reklama“ Reklamos įstatymo pažeidimo.

21. Teismas apžvelgė Reklamos įstatymo nuostatas (1 str., 2 str. 2 d. 8 p., 13 str. 1 d., 23 str. 1 d.) ir pažymėjo, kad Tarnyba pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą kreipėsi į UAB „Venito reklama“, prašydama pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl UAB „Korola“ prašyme nurodytų aplinkybių bei pasiūlė nedelsiant nutraukti nepageidaujamos reklamos teikimą. Teismas pabrėžė, kad UAB „Venito reklama“ pateikti paaiškinimai įrodo, jog pareiškėjo elektroniniu paštu buvo registruojamasi norint gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį naudojantis naujienlaiškio registracijos forma.

22. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo leista susipažinti su UAB „Venito reklama“ pateiktais paaiškinimais, teismas pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi UAB „Venito reklama“ elektroninį laišką, kuriame bendrovės direktorius nurodė, kokią informaciją bendrovė laiko komercine paslaptimi, įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, keliamus informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis. Tarnyba, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių galima būtų pripažinti, jog UAB „Venito reklama“ pateikta informacija negali būti pripažįstama komercine paslaptimi, priėmė sprendimą UAB „Venito reklama“ pateiktą informaciją, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, saugoti ir neteikti tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai UAB „Venito reklama“ pateiktus Tarnybai dokumentus, kuriuose nurodoma komercinė bendrovės informacija.

23. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tai, jog jam buvo sudaryta galimybė atsisakyti reklamos siuntimo, nepageidaujamos reklamos siuntimo teisėtu nedaro, tačiau, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo ne dėl to, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atsisakyti reklamos siuntimo, o todėl, kad pareiškėjas, norėdamas gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį, savo elektroninio pašto adresu registravosi naujienlaiškio registracijos formoje.

24. Teismas nurodė, kad Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies teisės normos yra tarpusavyje susijusios, t. y. neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu buvo (ir – ar buvo) gautas vartotojo sutikimas gauti reklamą, vartotojui aiškiai ir konkrečiai atsisakius gaunamos reklamos, toliau teikti reklamą yra draudžiama, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nebuvo išreiškęs savo nesutikimo gauti reklamą, priešingai, jis buvo užsiregistravęs UAB „Venito reklama“ naujienlaiškio formoje, kad gautų reklamą.

25. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, todėl panaikinti Sprendimą nėra pagrindo.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Korola“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kad būtent pareiškėjas būtų pateikęs sutikimus UAB „Venito reklama“ naujienlaiškiams gauti. Teismo išvada, apie tai, jog naujienlaiškiai buvo siunčiami turint pareiškėjo aktyviais veiksmais išreikštą sutikimą gauti iš UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius yra neteisinga ir paremta tik remiantis Trečiojo asmens pateiktais dokumentais, tačiau juose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tariamą registraciją naujienlaiškiams gauti atliko būtent Pareiškėjas, todėl pagrindas tokiai išvadai yra nepagrįstas. UAB „Venito reklama“ pateiktuose dokumentuose yra nurodytas registracijos laikas, IP adresas, iš kurio buvo tariamai registruojamasi, elektroninio pašto adresas, tačiau vien šių duomenų nepakanka išvadai, kad IP adresas, iš kurio buvo tariamai registruojamasi, priklauso pareiškėjui (ar juo naudojosi pareiškėjas) ir būtent pareiškėjas davė tariamą sutikimą naujienlaiškiams gauti.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis į bylą buvo pateikęs duomenis apie jam priklausantį IP adresą, tačiau teismas apie tai sprendime visiškai nieko nepasisakė. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjui priklausantis IP adresas sutampa su UAB „Venito reklama“ pateiktuose dokumentuose nurodytu IP adresu, todėl teismas bylą nagrinėjo neišsamiai, įvertindamas vien tik UAB „Venito reklama“ pateiktus dokumentus, su kuriais pareiškėjas netgi susipažinti negalėjo, ignoruodamas pareiškėjo pateiktą informaciją.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, neatskleisdamas prisijungimo laiko ir IP adreso, užkirto kelią pareiškėjui pačiam rinkti ir teikti įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d.), nes pareiškėjas, neturėdamas prisijungimo laiko ir IP adreso, nežinojo, į kokį interneto paslaugos teikėją turėtų kreiptis, siekiant gauti reikšmingą informaciją apie konkretaus IP adreso vartotoją ir siųstą užklausą konkrečia data. Kadangi dalis bylos medžiagos buvo pripažinta nevieša ir pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo teisės rinkti bei teikti įrodymus, esant aiškiai išreikštoms abejonėms dėl IP adreso vartotojo, teismas turėjo pareigą aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir imtis veiksmų nustatyti IP adreso vartotoją, tačiau teismas šios pareigos neįgyvendino ir ne tik nesiaiškino IP adreso vartotojo, bet netgi nevertino, ar pareiškėjo nurodytas IP adresas (ne)sutampa su UAB „Venito reklama“ pateiktuose dokumentuose nurodytu IP adresu. Konkretus asmuo gali būti identifikuojamas tik nustačius kam priklauso IP adresas ir įrenginys, iš kurio buvo jungtasi, todėl, nesant byloje tokių duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo pateikęs sutikimą naujienlaiškiams gauti.

30. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad IP adresas, kuriuo naudojantis buvo tariamai registruojamasi trečiojo asmens naujienlaiškiams gauti, priklauso (juo naudojosi) pareiškėjas, teismo išvada apie pareiškėjo aktyvius veiksmus registruojantis naujienlaiškiams iš UAB „Venito reklama“ gauti, yra ne tik neteisinga, bet ir visiškai niekuo nepagrįsta.

31. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Tarnyba, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodama argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai pažymi, kad IP adresas– tai unikalus numeris, identifikuojantis asmens kompiuterį (įrenginį) tinkle ir internete. Kiekvienas įrenginys, t. y. kompiuteris, telefonas, interneto maršrutizatorius turi savo unikalų IP adresą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, kad pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui duomenis apie jam priklausantį IP adresą, tačiau nėra svarbu iš kokio įrenginio pareiškėjas teikė sutikimą gauti naujienlaiškius, o svarbu nustatyti, kokiu elektroniniu paštu buvo prisiregistruota naujienlaiškio registracijos formoje norint gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog būtent pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą, pareiškėjas neginčija fakto, kad elektroninio pašto adresas priklauso pareiškėjui.

33. Tarnyba pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas, esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, todėl panaikinti Sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Tarnybą atsisakė pradėti pažeidimo procedūrą, pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Tarnyba atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, nes pareiškėjas savo elektroninio pašto adresu registravosi norėdamas gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį naujienlaiškio registracijos formoje, pareiškėjo skundą atmetė.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kad būtent pareiškėjas būtų pateikęs sutikimus UAB „Venito reklama“ naujienlaiškiams gauti, pareiškėjas paaiškina, kad konkretus asmuo gali būti identifikuojamas tik nustačius kam priklauso IP adresas ir įrenginys, iš kurio buvo jungtasi, todėl, nesant byloje tokių duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo pateikęs sutikimą naujienlaiškiams gauti.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, jog pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje svarbiausia įvertinti, ar pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, nurodė faktinius duomenis, leidžiančius pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas Reklamos įstatymo 13 straipsnis.

39. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą kaip kompetentingą priežiūros instituciją dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, nurodydamas, jog pareiškėjui el. pašto adresu buvo teikiami UAB „Venito reklama“ naujienlaiškiai, kuriuos gauti pareiškėjas nėra išreiškęs sutikimo. Atsakovas raštu kreipėsi į UAB „Venito reklama“, kuri 2021 m. kovo 4 d. pateikė atsakymą. Šiame atsakyme UAB „Venito reklama“ nurodė, jog pareiškėjo el. pašto adresas yra pateikęs sutikimą gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius, jis buvo užsiregistravęs UAB „Venito reklama“ naujienlaiškių gavimo registracijos formoje.

40. Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjo el. pašto adreso vardu buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ siunčiamą reklamą (naujienlaiškius) ir kaip patvirtino byloje pateikta UAB „Venito reklama“ komercinę paslaptį sudaranti informacija, pareiškėjo, kaip reklamos vartotojo, el. pašto adresų vardu buvo išreikštas sutikimas patvirtinant registraciją, t. y. sutinkant šią reklamą gauti. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog naujienlaiškio registracijos forma buvo užpildyta ir sutikimas duotas patvirtinant registraciją iš el. pašto adreso, atsietai nuo to, koks konkretus fizinis asmuo šiuos duomenis pateikė ar užpildė registracijos formą, nes konkretaus fizinio asmens identifikavimas iš esmės būtų neįmanomas, be to, vienu el. pašto adresu gali naudotis keli fiziniai asmenys.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, susijusius su IP adreso, iš kurio buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius, ir registravimosi formą užpildžiusio subjekto identifikavimu kaip tinkamu reklamos vartotojo sutikimo nustatymu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje IP adreso, t. y. registracijos formą užpildžiusio subjekto identifikavimo nustatant registravimąsi pagal prisijungimo lokaciją, klausimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra esminis, nes IP adresas yra atsižvelgiant į vartotojo prisijungimo vietą kintantis veiksnys ir vien registracijos formą užpildžiusio subjekto identifikavimas pagal jo vietą neleidžia identifikuoti reklamos vartotojo, į savo el. pašto dėžutę gaunančio reklamą, sutikimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-470-822/2022).

42. Dėl to IP adreso, iš kurio buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškius, ir registravimosi formą užpildžiusio subjekto nustatymas, net ir nesant šio subjekto ryšio su pareiškėju, taip pat savaime neleistų spręsti dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo. Reklamos skleidėjui teisės aktais nėra nustatyta pareiga įsitikinti, ar sutikimą gauti reklamą davė asmuo, tinkamai įgaliotas veikti pareiškėjo vardu, ar toks sutikimas nėra apsimestinis ar duotas per klaidą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad atsakovas Sprendime teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju reklamos vartotojui elektroniniu paštu teikiama UAB „Venito reklama“ reklama buvo teikiama teisėtu pagrindu (sutikimu) ir nebuvo nustatyti faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, jog, siųsdama naujienlaiškius, UAB „Venito reklama“ galėjo pažeisti Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

43. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant dėl nepageidaujamos reklamos pagal Reklamos įstatymo 13 straipsnį pažeidimo, viena vertus, būtina nustatyti reklamos vartotojo sutikimą telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gauti reklamą (1 d.), kita vertus, reklamos vartotojui ginčijant siunčiamos reklamos teisėtumą, aiškiai išreikštą nesutikimą šią reklamą gauti (2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo tenkinamos abi sąlygos, t. y. pareiškėjo el. pašto vardu buvo išreikštas sutikimas gauti UAB „Venito reklama“ siunčiamus naujienlaiškius, o pareiškėjui kreipusis į Tarnybą ir aiškiai išreiškus nesutikimą gauti UAB „Venito reklama“ reklamą, nepageidaujamos reklamos siuntimas buvo nutrauktas.

44. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju atsakovas tinkamai įvertino visas, t. y. pareiškėjo ir UAB „Venito reklama“ pateiktas, faktines aplinkybes, dėl to teisėtai ir pagrįstai Sprendime darė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių įtarti, jog šiuo atveju buvo pažeisti Reklamos 13 straipsnio reikalavimai, ir teisėtai atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą (Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 5 p.).

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai neleido pareiškėjui susipažinti su UAB „Venito reklama“ pateikta informacija, sudarančia komercinę paslaptį.

46. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Reklamos įstatymo 211 straipsnį (Komercinių paslapčių apsauga), kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog reklaminės veiklos subjektai ar kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją priežiūros institucijai arba nedelsdami, kai tik sužino, kad priežiūros institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, gali pateikti priežiūros institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją priežiūros institucija turėtų laikyti reklaminės veiklos subjekto ar kitų asmenų komercine paslaptimi.

47. Byloje nustatyta, jog UAB „Venito reklama“ atsakovui el. laišku pateikė prašymą laikyti Bendrovės vidinių sistemų atvaizdus (duomenų bazių ir serverio išrašų (angl. logs) nuotraukas), Bendrovės laikomų komercine paslaptimi, nevieša bylos medžiaga. Vilniaus apygardos administracinis teismas šią dalį bylos medžiagos pripažino nevieša. Susipažinusi su šiais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju Tarnyba, kaip priežiūros institucija, gavusi informaciją, kurioje buvo nurodoma komercinė paslaptis, turėjo pareigą šią informaciją saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims, t. y. ir pareiškėjui. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, siekdami apsaugoti UAB „Venito reklama“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, teisėtai neleido pareiškėjui su ja susipažinti.

48. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą, konstatuodamas, jog šiuo atveju nenustatyti faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti išdėstytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korola“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė