6760cccf-715b-4ebb-aeca-d3b09a25817c · Å venčionių rajono apylinkės teismas

Baudž

     Baudžiamoji byla Nr. 1-33-405/2013

Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00220-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.;

 (S)

1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.;

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.;

2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 22  d.

Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė, sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

dalyvaujant prokurorui Janui Paškevičiui (Jan Paškevič), nukentėjusiesiems A. J.,

R. M.,

kaltinamojo gynėjui adv. padėjėjui Egidijui Vosyliui, vertėjoms Violetai Kazlienei, Valentinai Necvetnajai, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ,kurioje

L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „Markučiai“, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK

138 str. 1 d., 284 str. 1 d.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis L.

M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 2012-05-20 apie 13 val. vieÅ¡oje vietoje – miÅ¡ko

masyve, esančiame VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“ Švenčionių girininkijos 393

kvartalo 77 sklype, prie Å ilinių ežero Å venčionių r., matant paÅ¡aliniams asmenims, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams

bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ - tyčia sudavė A. J. vienÄ kartÄ medine lazda į nosį, padarydamas

nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, tuo

A. J. nesunkiai sutrikdydamas sveikatÄ , ir, tęsdamas

nusikalstamÄ veikÄ , tyčia kumščiu sudavė R. M. du kartus į veidÄ , sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ . L. M. padarė nusikaltimÄ ,

numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.

Taip pat L. M. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ : darydamas minėtÄ nusikaltimÄ , nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tyčia sudavė A. J. vienÄ kartÄ medine lazda į nosį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje su nosies kaulų

lūžiu, tuo nesunkiai sutrikdydamas pastarajam sveikatÄ . L. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis L.

M. neprisipažino padaręs nusikaltimus, paaiškino, kad 2012-05-20 kartu su kaimynu

J. M., savo sūnumi M., sūnaus broliu S.

M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas) ir jo draugu, su

E. S., V. Š. važiavo prie ežero. Važiavo kaimyno J. M. vairuojamu automobiliu. Nuvažiavus prie ežero, sustojo atokiau nuo jo, nes kelias buvo užstatytas automobiliu „VW Passat“. Jis su sūnumi nuėjo prie ežero ant liepto. Juos pasitiko nukentėjusysis

A. J., jau iÅ¡ tolo sakydamas, kad tai privati teritorija ir ant liepto jiems negalima bÅ«ti. Nukentėjusysis, rankoje laikydamas pagalį, priėjo prie jų, pagaliu mojavo ir varė juos nuo liepto. Jis pabandė pagalį iÅ¡traukti iÅ¡ nukentėjusiojo rankų, tuo metu nukentėjusysis jam du kartus sudavė pagaliu per rankÄ . Jis vis tik pagalį atėmė ir iÅ¡metė. Tuo metu valtimi plaukioję du

vyriškiai sušuko, kad įstumtų juos į vandenį, tuo pačiu metu išgirdo šaukiant S. M., kuris klausė, kas čia vyksta. Tuomet nukentėjusysis A. J. pradėjo nuo jų bėgti ir bėgdamas pargriuvo ant liepto. Jis

prasilenkė su S. M., kuris atbėgo prie jo su vaiku ir jų paklausė, kas atsitiko. SÅ«nui pasakius, kad dėdė norėjo muÅ¡ti, nusivijo nukentėjusįjį, o jis su sÅ«numi liko ant liepto. Jis palaukė, kol ant kranto iÅ¡lipo du valtimi plaukioję vyriÅ¡kiai, nes norėjo pasižiÅ«rėti, kas jie tokie. VyriÅ¡kiai iÅ¡sitraukė pagalius ir nuėjo automobilių link. Jam su vaiku dar bÅ«nant prie ežero, toje pusėje, kurioje stovėjo automobiliai, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kažkas dužo. Nuo ežero prie automobilių jis nuėjo kartu su sÅ«numi, priekyje jų ėjo dviese iÅ¡ kartu su juo atvažiavusios kompanijos, vienas iÅ¡ jų tikriausiai buvo V. Å ., o kito asmens neprisimena. Nuėjęs į automobilių stovėjimo vietÄ , matė nukentėjusįjį A. J., kito nukentėjusiojo nematė, taip pat matė, kad automobilio „VW Passat“ iÅ¡muÅ¡ti vieno ar dviejų langų stiklai. Jis su vaiku atsisėdo į J. M. automobilį ir jie iÅ¡važiavo. Jis nematė, kas sumušė nukentėjusiuosius, apie tai su kartu važiavusiais nekalbėjo.

Nors kaltinamasis neprisipažino kaltu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų A. J., R. M., liudytojų A. D., V. Š., P. D., R. V., J. M., E. S. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A.

J. parodė, kad 2012-05-20 kartu su nukentėjusiuoju R. M. ir

A. D. nuvažiavo prie Å ilinių ežero. Jis važiavo apžiÅ«rėti miÅ¡kÄ , o R. M. su A. D. važiavo kartu su juo, norėjo patikrinti valtį. Prie ežero neprivažiavo, nes buvo blogas kelias, todėl automobilį paliko ant kelio. Jis apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ ir, išėjęs į miÅ¡ko pakraÅ¡tį, laukymėje sutiko kaltinamÄ jį su vaiku. Kaltinamasis jo klausė, ko jis čia vaikÅ¡to, jis paaiÅ¡kino, kad tai jo tetos miÅ¡kas. Prie jų priėjęs, kaip jam vėliau tapo žinoma, S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas), pasakė „ne Å¡itas“ ir nuėjo. Jis (nukentėjusysis) atėjo prie savo automobilio, pamatė stovintį raudonos spalvos džipÄ , pakalbėjo su jo vairuotoju. Bekalbant atbėgo S. M. su dar vienu vaikinu. S. M. kumščiu sudavė jam porÄ kartų į galvos sritį. Po smÅ«gių, norėdamas atsitraukti, jis žengė atgal ir suklupo, tada

S. M. spardė jį kojomis. IÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡krito jo mobiliojo telefono aparatas „Nokia“, kurį S. M. paėmė. Kai jis atsistojo, S. M. jau kirviu daužė jo automobilį. Po kurio laiko atėjo R. M. ir A. D., jie sakė, kad automobilio nekliudytų, tada S. M. mojavo prieÅ¡ juos kirviu. Jis pats tuo metu stovėjo tarp savo automobilio ir džipo, pasisukęs į džipÄ , prie kurio stovėjo jo vairuotojas J. M.. Tuo metu už nugaros iÅ¡girdo klausiant „na, kaip tau?“, atsisukęs pamatė kaltinamÄ jį, kuris sudavė jam lazda į nosį. Kas vyko iÅ¡ karto po smÅ«gio, jis neprisimena. Prisimena, kad iÅ¡ nosies tekėjo kraujas, todėl jis nuėjo prie vandens telkinio nusiprausti. Kai sugrįžo, džipo jau nebuvo. Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kuriems jie paaiÅ¡kino, kas atsitiko. Jis buvo blaivus, po įvykio važiavo į policijos komisariatÄ ir davė paaiÅ¡kinimus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis kaltinamÄ jį pirmÄ kartÄ sutiko laukymėje prie miÅ¡ko, prie ežero nuėjęs nebuvo, kaltinamajam pagaliu negrasino ir nuo liepto jo nevarė.

Nukentėjusysis R.

M. parodė, kad 2012-05-20 kartu su A. J. bei A. D. nuvažiavo prie ežero. Automobilį paliko ant keliuko, A. J. nuėjo apžiūrėti miško, o jis su A. D. –

prie ežero patikrinti valtį. IÅ¡pylę iÅ¡ valties vandenį, nusprendė ja paplaukioti. Jiems plaukiojant, ant liepto atėjo du vyrai su gumine valtimi, valtį įkėlė į vandenį ir plaukė link jų. Valtyje buvęs Å¡viesus vaikinas jiems papriekaiÅ¡tavo, kad jie tikrina jų tinklus, tada jis paklausė, kas jiems leido tinklus statyti. Jie susikivirčijo, vaikinas pasakė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins, kai iÅ¡lipsim į krantÄ , sakė, kad sudegins automobilį. Kai jis su A.

D. plaukė į kitÄ ežerÄ , matė, kaip pakrante bėgo Å¡viesiaplaukis vaikinas. Jie su A. D. nuplaukė atgal, iÅ¡lipo ant kranto. Ant liepto stovėjo kaltinamasis, jis jo paklausė, kaip žuvys, o kaltinamasis atsakė, kad jis ne žvejoja, o poilsiauja. Jis (nukentėjusysis) pasiėmė pagalį pasiremti, nes skauda kojas, ir kartu su A. D. nuėjo prie automobilio. Einant girdėjosi triukÅ¡mas toje vietoje, kurioje buvo paliktas jų

automobilis. Nuėję pamatė, kad šviesiaplaukis vaikinas kirviu kapoja A. J. automobilį. Pamatęs jį, mojuodamas kirviu, vaikinas

liepė jam klauptis ant kelių. Jam buvo baisu, bet kadangi skauda kojas, negalėjo pabėgti į miÅ¡kÄ . Vienu momentu, kai A. J. kalbėjo su džipo vairuotoju, jis pamatė kaltinamÄ jį su metro ilgio pagaliu. Å viesiaplaukis vaikinas vis mojavo prieÅ¡ jį kirviu, todėl jis žiÅ«rėjo, kad jam nesuduotų. SmÅ«gio, suduoto A. J., nematė, tik iÅ¡girdo, kaip A. J. pasakė „ai“ ir matė, kaip jis, susiėmęs už nosies, suklupo ant kelių, o kaltinamasis, pasakęs „šitam irgi reikia duot“, pribėgo prie jo ir du kartus ranka sudavė į veidÄ . Jis pasitraukė į miÅ¡kÄ ir ten sėdėjo, kol iÅ¡važiavo džipas.

Netikėti nukentėjusiųjų A. J. ir R. M. parodymais nėra pagrindo, kadangi nukentėjusieji iÅ¡ esmės vienodus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 10-11, 12-13, 14, 38, 39), ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusieji visÄ laikÄ vienodai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 20-23, 40-44), nukentėjusysis A. J. iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus davė ir akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 99-102). Apklausiami po įvykio, nukentėjusieji iÅ¡ karto nurodė asmenis, sudavusius jiems smÅ«gius. Nukentėjusysis

A. J., apklausiamas 2012-05-20 iÅ¡ karto po įvykio (b.l. 10-11), nurodė, kad iÅ¡ pradžių jam sudavė Å¡viesiaplaukis vaikinas, nuo smÅ«gio pargriuvus, Å¡is vaikinas jį spardė. Paskui, jam jau atsistojus, atėjo apie 50 m. amžiaus vyras, kuris, priėjęs iÅ¡ už nugaros, jam beržine lazda sudavė į nosį ir jis vėl pargriuvo. N. A. parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu (b.l. 18-19) atpažino kaltinamÄ jį L. M. kaip

asmenį, 2012-05-20 sudavusį jam medine lazda smūgį į nosį. Nukentėjusysis R. M., apklausiamas 2012-05-20 (b.l. 38), nurodė, kad jam du

smÅ«gius kumščiu į veidÄ sudavė pagyvenęs, apie 50 m. amžiaus, vyriÅ¡kis. Ir nors nukentėjusysis R. M. neatpažino kaltinamojo pagal nuotraukÄ (b.l. 45-46), jo

parodymai apie kaltinamojo padarytÄ veikÄ atitinka nukentėjusiojo A. J. parodymus, kitas nustatytas byloje aplinkybes, tokius pačius parodymus jis davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nenurodė ir byloje negauta jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusieji turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jį.

Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtino liudytojas A. D., nurodęs, kad, plaukiodami valtimi ežere, jis ir nukentėjusysis R. M. susiginčijo su valtimi plaukiojančiu šviesiaplaukiu vaikinu. Jiems su R.

M. nuėjus prie automobilio, šis vaikinas kirviu daužė nukentėjusiojo A. J. automobilį, mojavo kirviu prieš juos. Jis, iš

automobilio paėmęs savo telefonÄ , pabėgo į miÅ¡kÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Skambindamas matė nuo ežero su kažkuriuo vaikinu ateinantį kaltinamÄ jį, kuris nešėsi beržinę lazdÄ . Jis nematė, kaip buvo sumuÅ¡ti

nukentėjusieji, apie tai iš nukentėjusiųjų sužinojo grįžęs prie automobilio - R. M. buvo suduoti smūgiai kumščiu

ir kastuvu, o nukentėjusiajam A. J. pagaliu buvo sužalota nosis. Liudytojas savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 63-65).

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. D. ir R. V. paaiškino, kad visas aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 70-71, 72-73) apklausti liudytojais P. D. ir R. V., taip pat P. D. tarnybiniame

praneÅ¡ime (b.l. 9) nurodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusiojo A. J. nosis buvo sužalota, jis paaiÅ¡kino, kad nosį sužalojo

vyresnio amžiaus vyriÅ¡kis – sudavė į nosį beržine lazda, kitam nukentėjusiajam taip pat buvo suduoti smÅ«giai. Liudytojai nurodė, kad įvykio vietoje stovėjo apgadintas automobilis „VW Passat“, kurį, kaip paaiÅ¡kino įvykio vietoje buvę asmenys, sudaužė jaunesnis vyriÅ¡kis. Vėliau, apie 19.30 val., pagal praneÅ¡imÄ nuvyko į Stanislavavo k., kuriame nukentėjusieji asmenys parodė automobilį,

kuriuo buvo atvykę juos sumušę asmenys. Tai buvo automobilis „Ford“, v. nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie J.

M. namų. Taip pat buvo nustatytas kitas prie ežero buvęs asmuo – V. Š., tačiau abu minėti asmenys buvo neblaivūs ir dėl to

nebuvo galimybės juos apklausti apie įvykį.

Nukentėjusiųjų, liudytojo A. D. parodymai patvirtinami 2012-09-10 Specialisto išvadoje Nr. G 1731/12(01) (b.l. 27-28) esančiais duomenimis. Iš Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. J. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, kad 2012-05-20. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, kuriuo galėjo būti medinė lazda.

IÅ¡ Policijos registruojamų įvykių registre esančių duomenų nustatyta, kad 2012-05-20 13.39 val. Å venčionių RPK užregistruotas įvykis pagal A. D. praneÅ¡imÄ . Registre nurodoma, kad atviroje vietovėje lauke, esančioje prie ežero Stanislavavo vs. Å venčionių r., kilo konfliktas. Kaip ir. nurodė liudytojas A. D., apie įvykį buvo praneÅ¡ta iÅ¡ karto, t.y. 13.47 val.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ (b.l. 4-7) nustatyta, kad įvykio vieta yra miÅ¡ke, esančiame Å venčionių r., vykstant nuo Å venčionių m. link Stanislavavo k., pravažiavus už Å ilinės k. apie 1 km 250 m. Ä®vykio vietoje stovi sudaužytas automobilis „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo L. M. paaiškinimai, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, paneigti ne tik nukentėjusiųjų, liudytojo A.

D. parodymais, bet ir liudytojais apklaustų kartu su kaltinamuoju vykusių prie ežero asmenų paaiškinimais. Kaltinamasis nurodė, kad, jam su vaiku atėjus nuo ežero prie automobilių, čia jau viskas buvo nurimę ir jie iš karto išvažiavo, tačiau liudytojas J.

M. nurodė matęs, kaip kaltinamasis atbėgo iš miško dar nepasibaigus triukšmui. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklausiamas J. M. paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, jas nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 66-67, 69) patvirtino, kad kaltinamasis L.

M. prie automobilių atbėgo dar nepasibaigus triukÅ¡mui. Liudytojas nurodė, kad nematė, kas vyko toliau, nes pasitraukė į miÅ¡kÄ . Kai sugrįžo, visi jo pažįstami sėdėjo automobilyje ir jie iÅ¡važiavo. Prie automobilio „VW Passat“ tuo metu nieko nebuvo. Å io liudytojo parodymais paneigiami kaltinamojo paaiÅ¡kinimai apie tai, kad, jam sugrįžus nuo ežero, dalis atvykusių su juo asmenų sėdėjo automobilyje, o dalis buvo prie automobilio, jam įsėdus į automobilį, jie iÅ¡važiavo.

Liudytoju apklausiamas V. Š. paaiškino, kad, jam su S. M. (kurio

atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas) plaukiojant valtimi, tarp S. M. ir valtimi plaukiojusio nukentėjusiojo R. M. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis su S. M. apsižodžiavo. Vėliau S. M. išlipo

į krantÄ , o jis dar paplaukiojo valtimi kartu su E. S.. Jis nuo ežero nuėjo kartu su E. S., kuris jam padėjo neÅ¡ti pripučiamÄ valtį. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad visas aplinkybes prisiminė ir jas tiksliau nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 90-91) liudytoju apklausiamas V. Å . nurodė, kad, paplaukiojus valtimi su E. S., iÅ¡lipant į krantÄ girdėjosi triukÅ¡mas toje pusėje, kur buvo palikti automobiliai. Kai jie su E. S. priėjo prie automobilių, kiti kartu su juo atvažiavę vyrai buvo prie džipo, o prie automobilio „VW Passat“ nieko nebuvo. Kaltinamojo sÅ«nus sėdėjo automobilyje, jis buvo iÅ¡sigandęs.

Iš minėto

liudytojo parodymų nustatyta, kad jis ir E. S. nuo ežero prie automobilių atėjo paskutiniai, čia rado

kitus kartu su juo atvažiavusius vyrus, kaltinamojo sūnus sėdėjo automobilyje, todėl daroma išvada, kad, skirtingai nei nurodo kaltinamasis, jis nuo ežero atėjo anksčiau nei liudytojas V. Š..

Liudytojas E. S.

paaiškino, kad, būdamas ant liepto prie ežero, girdėjo tarp S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas)

ir nukentėjusiojo, plaukiojusių valtimis, kilusį konfliktÄ . Vėliau S. M. iÅ¡lipo iÅ¡ valties, o jis įsėdo ir plaukiojo kartu su S. M. draugu V. Å .. Paplaukioję 10-15

min., toje pusėje, kur stovėjo automobiliai, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , jis iÅ¡lipo į

krantÄ ir nubėgo pažiÅ«rėti, kas vyksta. Kai nubėgo, jau nieko nevyko. S. M. pasakė, kad sudaužė nukentėjusiojo automobilį. Valtį,

kuria jie plaukiojo, vėliau atnešė V. Š.. Liudytojas paaiškino, kad gerai neatsimena, kada prie automobilių atėjo kaltinamasis, nurodė, kad galėjo ateiti kartu su V. Š., tačiau apklausiamas

ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 81) liudytojas nurodė, kad kaltinamasis L. M. prie automobilių nuėjo anksčiau nei jis ir V. Š..

           Nepagrįsta ir kaltinamojo gynybinė pozicija, kad

nukentėjusieji jį nurodo padariusiu sužalojimus tik dėl to, kad, mirus S. M., nebÅ«tų asmens, iÅ¡ kurio gautų žalos atlyginimÄ . Nukentėjusysis A. J., praneÅ¡damas apie įvykį, iÅ¡ karto nurodė, kad jį sumušė du

jam nepažįstami vyrai (b.l. 1), abu nukentėjusieji, apklausiami iš karto po

įvykio (b.l. 10-11, 38), nukentėjusysis A. J. ir apklausiamas vėliau – 2012-05-24 (b.l. 12-13), nurodė,

kad lazda į nosį sudavė vyresnio amžiaus vyriÅ¡kis, apibÅ«dino jo iÅ¡vaizdÄ , nurodė, kad jis buvo su mažu vaiku. Nukentėjusysis minėtus parodymus davė tuo metu, kai S. M. buvo gyvas ir nukentėjusysis negalėjo numanyti, kad pastarojo atžvilgiu baudžiamasis procesas nebus pradėtas, be to, nors kartu su kaltinamuoju ir S. M. buvo daugiau asmenų, nukentėjusieji nenurodė, kad sužalojimus ir žalÄ padarė ir kiti kartu buvę asmenys, todėl manyti, kad nukentėjusieji kaltinamÄ jį nurodė sudavusiu jiems smÅ«gius tik siekdami pasipelnyti, nėra pagrindo.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis L. M., neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, suduodamas nukentėjusiajam A. J. smÅ«gį lazdÄ Ä¯ nosį ir nukentėjusiajam R. M. du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , demonstravo

nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Byloje nustatyta, kad kaltinamasis

veikÄ padarė vieÅ¡oje vietoje – atviroje teritorijoje netoli ežero ir maždaug

250 m atstumu nuo kaimo, kaltinamojo vieÅ¡oje vietoje vartojamÄ smurtÄ matė ir galėjo pamatyti paÅ¡aliniai asmenys, konfliktas kilo ne nukentėjusiųjų iniciatyva, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A. J. padarė kÅ«no sužalojimÄ , kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo veika Å¡ioje dalyje teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamajam L. M. pareikÅ¡tas kaltinimas ir dėl to, kad jis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė ir nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatÄ veikdamas bendrai su S.

M. (mirusiu 2012-07-31, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas), pastarajam tyčia suduodant A. J. vienÄ kartÄ kumščiu į kaktos sritį, nuo ko nukentėjusiajam pargriuvus, įspiriant jam gulinčiam ne mažiau kaip du kartus į krÅ«tinės sritį, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , bei tyčia kastuvo kotu suduodant nukentėjusiajam R. M. vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę rankÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , tuo nukentėjusiajam sukeliant fizinį skausmÄ ir padarant poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame Å¾Ä ste, dilbyje,

užpakaliniame krÅ«tinės lÄ stos pavirÅ¡iuje, bei S. M. kirviu sudaužant A. J. teisėtai valdomÄ automobilį „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nenustatyta, kad minėtÄ veikÄ ,

veikdamas bendrai su S. M., kurio atžvilgiu

baudžiamasis procesas nepradėtas, padarė kaltinamasis L. M.. Nukentėjusieji A. J. ir R. M. nurodė, kad, jiems atėjus prie automobilio, kaltinamojo

nebuvo, nukentėjusiojo A. J. automobilį kirviu kapojo S. M.. Kaltinamasis atėjo vėliau, kai automobilis jau buvo

sudaužytas. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. D., nurodęs, kad, jam pasitraukus į miÅ¡kÄ praneÅ¡ti policijai apie tai, kad niokojamas automobilis, matė link automobilių stovėjimo vietos einantį kaltinamÄ jį. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 57) liudytojas A. D. taip pat iÅ¡ karto nurodė, kad automobilį kirviu daužė Å¡viesiaplaukis vaikinas, šį vaikinÄ atpažino pagal nuotraukÄ (b.l. 59-60). Aplinkybę, kad kaltinamasis prie automobilių atėjo tada, kai automobilis „VW Passat“ jau buvo sudaužytas, patvirtino ir liudytojai V. Å ., E. S.,

J. M.. Nustatyta, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo R. M. ir S. M., kuris jau konflikto metu pasakė, kad sudegins jų automobilį, kaltinamasis Å¡iame konflikte nedalyvavo, nukentėjusiajam R. M. ir liudytojui A. D. iÅ¡lipus į krantÄ , kaltinamasis buvo ant liepto, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Byloje

nenustatyta, kad kaltinamasis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė ir nukentėjusiajam A. J. kÅ«no sužalojimus padarė

turėdamas vieningÄ tyčiÄ su S. M., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas, kad tuo metu, kai S. M. sudaužė automobilį, kaltinamasis jau siekė pažeisti viešėjÄ tvarkÄ , todėl kaltinimo dalis dėl bendro veikimo ir bendros tyčios su S.

M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas) iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamojo L.

M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ir manoma, kad yra pagrindas kaltinamajam už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskirti laisvės apribojimo bausmę. Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, subendrinamos jas apimant.

Nukentėjusysis A.

J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 30), prašė iÅ¡ kaltinamojo L. M. priteisti 1500 Lt dydžio žalos atlyginimÄ dėl

automobilio sugadinimo, 200 Lt dydžio turtinės ir 2500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ dėl nosies sužalojimo. Nurodė, kad dėl nosies lūžio jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nosis liko stipriai deformuota, trukdo kvėpuoti, pirko gydymo priemones – vaistus nuo skausmo, tvarsliavÄ , tepalus, nes nosies pavirÅ¡ius buvo nubrozdintas.

Nukentėjusysis R.

M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 54) kaltinamajam dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl S. M. (jo atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ) ir kaltinamojo L.

M. veikos jis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ .

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais nesutiko. Nustatyta, kad nukentėjusiesiems dalis žalos padaryta dėl kaltinamojo veikos, todėl civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies. Nustatant neturtinės žalos, priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiesiems A.

J. ir R. M., dydį, atsižvelgiama į LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytÄ neturtinės žalos sampratÄ bei Å¡io straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat į padarytos žalos pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbinei veiklai. Nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiųjų, kaip asmenų, neliečiamybės teises, suduodamas smÅ«gius pažemino

kaip žmones, sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmÄ , nukentėjusiajam A. J. padarė kÅ«no sužalojimus. Dėl fizinės prievartos

nukentėjusieji patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir iÅ¡gyvenimus, nukentėjusysis A. J. dėl sužalojimų kentė skausmÄ , patyrė su tuo susijusius

nepatogumus, iÅ¡liko sužalojimo pasekmės – sunkiau kvėpuoti, dažniau serga perÅ¡alimo ligomis. Nustatant nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajam A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis R. M. patyrė fizinį skausmÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo iÅ¡ dalies darbingas, į tai, kad nukentėjusiesiems žala padaryta tyčiniais veiksmais, Å¡iuo

metu nukentėjusieji darbingi, taip pat į tai, kad nukentėjusysis R. M. nurodė, jog prašoma priteisti neturtinė žala jam

padaryta kaltinamojo ir asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam A. J. priteisiamas 2500 Lt dydžio

neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam R. M. – 800 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo A.

J. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 200 Lt dydžio turtinės žalos, patirtos dėl nosies lūžio, atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo pirko vaistus nuo skausmo, tepalus, tvarsliavÄ . Nukentėjusysis nepateikė iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, tačiau manoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, nukentėjusysis turėjo gydymosi iÅ¡laidas, laikomos protingomis ir pagrįstomis 100 Lt dydžio iÅ¡laidos. Å io dydžio iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo.

Nenustatyta, kad kaltinamasis padarė turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl automobilio sugadinimo, todėl civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje paliekamas nenagrinėtas.

IÅ¡ kaltinamojo L.

M. priteisiamos 22,50 Lt dydžio proceso iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ .

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str., 303 – 305 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

L. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams,

pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d.

1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ vieneriems metams, įpareigojant Å¡eÅ¡is mėnesius bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje ir per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. turtinę žalÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti iš L.

M. A. J. 100 (vieno Å¡imto) Lt dydžio turtinės ir 2500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

R. M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L. M. R. M. 800 (vieno tÅ«kstančio) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Išieškoti iš L.

M. 22,50 (dvideÅ¡imt du Lt 50 ct) proceso iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Â

         Nijolė Lisauskienė