2020-01-30 Nr. CB-1085-2-68-3-03653-2017-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-396/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03653-2017-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu pareiškėjos UAB „Egli“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos UAB “Egli“ prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėja (atsakovė) UAB „Egli“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri nebuvo žinoma priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad minėtoje byloje ieškovė BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatras ieškinį reiškė kaip gretimo žemės sklypo nuomininkė, kurios teises galimai pažeidžia pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. statybą leidžiantį dokumentą vykdomi statybos darbai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017 ieškovės ieškinį patenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460 bei įpareigojo atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio Odminių g. 9, Vilniuje, padėtį.

Pareiškėja (atsakovė) UAB „Egli“ prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, turinti esminę reikšmę šiai bylai, t. y. kad sunkiasvorės transporto priemonės, tame tarpe ir tos, kurių ilgis siekia 16,5 m, įvažiuoja, patenka į vidinį teatro kiemą. Ši aplinkybė yra esminė šiai bylai, nes būtent minimų transporto priemonių neįvažiavimu (nepatekimu) į teatro vidinį kiemą buvo grindžiamas teatro teisių pažeidimas, o kartu ir jo teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovei išduotą 2016 m. rugsėjo 5 d. statybą leidžiantį dokumentą.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos UAB “Egli” prašymas dėl proceso atnaujinimo, įvertinta, kad pareiškėjos nurodyta kaip nauja esminė aplinkybė neatitinka kriterijų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Priešingai nei teigia pareiškėja, ieškovė savo teisių pažeidimą dėl statybos darbų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą grindė platesniais argumentais, nei tik sunkiasvorių transporto priemonių, tame tarpe ir tų, kurių ilgis siekia 16,5 m, negalėjimu įvažiuoti į kiemą. Ieškovės teisių pažeidimas buvo siejamas su apribota (o ne panaikinta) galimybe patekti į kiemą.

Pareiškėja UAB „Egli“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį, bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos UAB „Egli“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo: pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šiuo atveju buvo pateikti įrodymai, kad sunkiasvorės transporto priemonės įvažiuoja į ieškovės kiemą. Kokie yra likę kiti duomenys, kurių esą nepaneigia nauji įrodymai, teismai nenurodė, tik apibendrino, kad yra ir „kitoks“ ieškovės teisių pažeidimas. Nenustačius asmens, teikiančio ieškinį teisių pažeidimo, toks asmuo negalėtų būti laikomas tinkamu ieškovu, dėl ko asmeniui, neturint teisinio suinteresuotumo, ieškinys turėtų būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

Teismų išvada, kad galimybės įvažiuoti dėl atsakovų atliktų savavališkų statybų yra apsunkintos ir ieškovas nebegali vykdyti veiklos tomis sąlygomis, nėra pakankama.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti pareiškėjos kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas