675ac8f2-7bc3-4e5b-aa44-68e788503a56 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas ArtÅ«ras RidikasPraneÅ¡Äjas ArtÅ«ras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-719/2016TeisÄja Gražina KazilionienÄ             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija:              2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.(S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Ridiko (praneÅ¡Äjas), teisÄjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai JasiukÄnienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M.
Legislator headnote
AI generated675ac8f2-7bc3-4e5b-aa44-68e788503a56 · PanevÄžio apygardos teismas: ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų gynÄjai â atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. DÄl bausmių dydžių ir laisvÄs atÄmimo bausmių vykdymo atidÄjimo Apeliacinio skundo nagrinÄjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrÄžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai â jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.
Full text
PraneÅ¡Äjas ArtÅ«ras RidikasPraneÅ¡Äjas ArtÅ«ras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-719/2016TeisÄja Gražina KazilionienÄ             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija:              2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.(S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Ridiko (praneÅ¡Äjas), teisÄjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai JasiukÄnienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M.
R.,nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,nuteistųjų gynÄjams advokatams Justinui Stauskui ir Sauliui KuÄiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. R. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 metams 6 mÄnesiams, Å¡ios bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant jį atsipraÅ¡yti nukentÄjusiojo, tÄsti dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų;R.
J. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 metams, Å¡ios bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant jį atsipraÅ¡yti nukentÄjusiojo, pradÄti dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų;R. N. nubausta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 metams 6 mÄnesiams, Å¡ios bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant jÄ atsipraÅ¡yti nukentÄjusiojo, pradÄti dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų.Taip pat skundžiamu nuosprendžiu priteista iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai M.
R. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta M. R. teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti patenkinimÄ , o klausimas dÄl ieÅ¡kinio dydžio turtinei žalai atlyginti perduotas nagrinÄti civilinio proceso tvarka.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,nustatÄ:M. B., R. J. ir R. N. nuteisti už tai, kad jie 2015 m. birželio 4 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) tyÄia dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentÄjusįjį M. R.. Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.
R. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį: pripažinti nuteistosios R. N. atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ tai, kad ji veikÄ padarÄ veikdama bendrininkų grupÄje; pripažinti nuteistųjų M. B. ir R. J. atsakomybÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis tai, kad jie veikÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupÄje ir bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; sugriežtinti visiems nuteistiesiems paskirtas bausmes ir nustatyti realų jų atlikimÄ ; padidinti civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti priteistÄ pinigų sumÄ iki 3000 eurų; priteisti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų 5220 eurų turtinei žalai atlyginti.
Apeliantas dÄsto apie teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, cituoja BK 54 straipsnį, 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus, 75 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 115 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnį, kitas teisÄs normas, skundžiamÄ nuosprendį ir mano, kad apylinkÄs teismas netinkamai taikÄ bei aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ , todÄl paskyrÄ netinkamas (per Å¡velnias) bausmes, o taip pat neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias privalÄjo įvertinti sprÄsdamas civilinį ieÅ¡kinį.Apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, jog nuteistieji M.
B. ir R. J. nurodÄ, jog jų veiksmams įtakos turÄjo alkoholis, kad jei jie bÅ«tų buvÄ blaivÅ«s, nebÅ«tų padarÄ nusikalstamos veikos, todÄl apylinkÄs instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo netaikÄ jiems BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs. Taip pat nurodo, kad visi nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupÄje, nes visi jie veikÄ kaip vykdytojai (bendravykdytojai) ir kartu realizavo objektyviuosius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, todÄl skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai Å¡ios aplinkybÄs nebuvo pripažintos sunkinanÄiomis visų nuteistųjų atsakomybÄ.
Atsižvelgdamas į tai nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. mano, kad nuteistiesiems buvo paskirtos per Å¡velnios, neatitinkanÄios nuteistųjų asmenybių bei padarytos nusikalstamos veikos bausmÄs.Be to, nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. mano, kad sprÄsdamas bausmÄs vykdymo atidÄjimo klausimÄ apylinkÄs teismas nepakankamai įvertino nuteistuosius apibÅ«dinanÄius duomenis, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todÄl nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistiesiems paskirtų bausmių tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
Nuteistieji atitinka formalias įstatyme numatytas bausmių vykdymo atidÄjimo sÄ lygas, taÄiau jie padarÄ tyÄinį apysunkį nusikaltimÄ , kuriuo buvo sukelti pakankamai sunkÅ«s padariniai â sužalotas žmogus, prieÅ¡ kurį buvo smurtauta visiÅ¡kai be jokios dingsties, veika buvo padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kas savaime rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Apeliantas pažymi, kad nenustatyta nuteistųjų R. N. ir M. B. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, nes lengvinanti atsakomybÄ (prisipažinimas ir gailÄjimasis) nustatyta tik R.
J., yra visų jų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs. Atsižvelgdamas į visus byloje esanÄius duomenis, taip pat nuteistųjų asmenybes apeliantas mano, kad nÄra pagrindo manyti, jog nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidÄjimas leis pakeisti neigiamus nuteistųjų polinkius ir taip pasiekti bausmių tikslus.Kartu nukentÄjusysis teigia, kad apylinkÄs teismas nepakankamai iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ priteisti jam tik 2000 eurų dydžio neturtinÄ Å¾alÄ , netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , sukeltas pasekmes ir saugomų vertybių svarbÄ .
Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į jam padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ bei lokalizacijÄ , taikytÄ gydymÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , į nuteistųjų elgesį ir jų veikos pobÅ«dį, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose nukentÄjusysis mano, kad jam priteistos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti padidintas iki 3000 eurų.Be to, apeliantas nurodo, kad jis pagrindÄ dokumentais didžiÄ jÄ dalį savo civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti â pateikÄ gydymo įstaigos sudarytÄ jo gydymo planÄ , pagal kurį seka, kad jo gydymo bendra sÄ matinÄ suma yra 5220 eurų.
Liko nepagrįsta tik 41,13 euro dydžio dalis. Atsižvelgdamas į tai nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas mano, kad apylinkÄs teismas turÄjo jo civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisti 5220 eurų turtinei žalai atlyginti ir tik dÄl likusios dalies, t. y. dÄl 41,13 euro, pripažinti teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ bei klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio Å¡ioje dalyje perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.Teismo posÄdyje nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.
R. ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų gynÄjai â atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. DÄl bausmių dydžių ir laisvÄs atÄmimo bausmių vykdymo atidÄjimo Apeliacinio skundo nagrinÄjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrÄžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai â jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.
Pagal apelianto praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginÄijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ar tik kaltÄs forma, veikos kvalifikavimas, bausmÄs dydis ir pan.BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai; nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
DÄl Å¡ios normos taikymo teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo padÄtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, be kita ko, reiÅ¡kia priimti sprendimÄ , sukeliantį nuteistajam ar iÅ¡teisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinanÄias nuteistojo teisinÄ padÄtį, sugriežtinti paskirtÄ bausmÄ, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistÄ sumÄ Å¾alai atlyginti ir pan.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai apeliantas tik praÅ¡o sugriežtinti bausmÄ, nenurodydamas konkreÄios bausmÄs rūšies ir dydžio, apeliacinÄs instancijos teismas yra saistomas tik įstatymo, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ir BK bendrosios dalies normų.NagrinÄjamoje byloje M. R. pateiktame apeliaciniame skunde nÄra tiksliai suformuluota kokio dydžio turÄtų bÅ«ti bausmÄ. IÅ¡ rezoliucinÄje skundo dalyje suformuluoto praÅ¡ymo galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs griežtumas turÄtų pasireikÅ¡ti skiriant kaltinamiesiems realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ (netaikant bausmÄs vykdymo atidÄjimo).
Å ioje dalyje nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas kaltinamiesiems bausmÄs rūšį, tiek nustatydamas jų dydžius kaltinamiesiems, įstatymų reikalavimų nepažeidÄ, laikÄsi BK 54 straipsnio nuostatų bei skyrÄ bausmes, kurios atitinka BK 41 straipsnyje numatytas bausmių paskirtis. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta vienintelÄ â laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kurios dydis nustatytas iki penkerių metų.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydžius kiekvienam iÅ¡ kaltinamųjų, atsižvelgÄ Ä¯ visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes. Bausmių dydžiai nustatyti artimi sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo konstatuotos žemiau aptartos kaltinamųjų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad griežtinti bausmes kaltinamiesiems nÄra pagrindo tiek dÄl nekonkreÄiai apibrÄžtų apeliacinio skundo ribų, tiek ir dÄl bausmių skyrimo pagrindo bei teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose. Visi trys kaltinamieji yra gana jauno amžiaus, R.
N. bei R. J. nusikalto pirmÄ kartÄ , o M. B. anksÄiau buvo teistas, taÄiau už visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , ankstesniu nuosprendžiu skirtÄ baudÄ yra sumokÄjÄs. Be to, R. N. augina dvi nepilnametes dukras, todÄl pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.              DÄl atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.
R. praÅ¡o pripažinti nuteistosios R. N. atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ tai, kad ji veikÄ padarÄ veikdama bendrininkų grupÄje; pripažinti nuteistųjų M. B. ir R. J. atsakomybÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis tai, kad jie veikÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupÄje ir bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Kolegija pažymi, kad aplinkybÄs, kurias apeliantas praÅ¡o pripažinti kaltinamųjų atsakomybÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis, nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, Å¡ių aplinkybių buvimo visiÅ¡kai neanalizavo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nors kaltinime buvo nurodoma, kad kaltinamieji veikÄ kartu.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyÄinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kÄsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudÄties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.
BÅ«tinas bendrininkavimo požymis â bendrininkų tarpusavio susitarimas. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dÄl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas jų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju bÅ«tina konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgÄs į konkreÄias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todÄl įrodinÄjant susitarimo buvimÄ nÄra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).
Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas.NagrinÄjamoje byloje įvertinus kaltinamųjų, nukentÄjusiojo ir liudytojo V. B. parodymus, kuriuos patvirtino specialisto iÅ¡vada apie nukentÄjusiajam padarytus sužalojimus, nustatyta, kad R. N. automobiliu užkirto keliÄ M. R., po ko nukentÄjusiajam M. B. ir R. J. rankomis sudavÄ ne mažiau, kaip po penkis smÅ«gius. Po suduotų smÅ«gių nukentÄjusysis pradÄjo bÄgti, taÄiau jį, pasivijusi automobiliu tyÄia partrenkÄ R.
N.. Po ko, nukentÄjusiajam nugriuvus, pribÄgÄs M. B. ir R. J. vÄl sudavÄ po kelis smÅ«gius rankomis ir spardÄ kojomis. Tokiu bÅ«du nustatyta, kad smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentÄjusįjį buvo daromi ne vienoje vietoje. Tuos veiksmus kartu ar pakaitomis atliko visi nukentÄjusieji. Ir visų kaltinamųjų bendrai atliekami veiksmai patvirtina susitarimÄ ir pritarimÄ bendriems veiksmams. Tai rodo, kad kaltinamieji R. N., M. B. ir R. J. veikÄ bendrai, jų susitarimas įvyko konkliudentiniais veiksmais, visiems atliekant vykdytojo vaidmenį, smurtaujant prieÅ¡ nukentÄjusįjį bei Å¡iam suduodant smÅ«gius.
Taigi yra nustatyta, kad visų trijų kaltinamųjų atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bendrininkų grupÄje. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistieji M. B. ir R. J. parodÄ, jog jų veiksmams įtakos turÄjo alkoholis, kad jei jie bÅ«tų buvÄ blaivÅ«s, nebÅ«tų padarÄ nusikalstamos veikos, todÄl apylinkÄs instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo netaikÄ jiems BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs.Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra tada, kai veikÄ padaro asmuo, apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybÄs turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Byloje nÄra duomenų, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo bÅ«tų nustatinÄjamas kaltinamųjų M. B. ir R. J. girtumas. TaÄiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatoma pagal bendrÄ sias įrodinÄjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinÄjimo bÅ«dų. TodÄl Å¡i aplinkybÄ gali bÅ«ti nustatinÄjama ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. NukentÄjusysis apklausų metu nurodÄ, kad kaltinamieji M.
B. ir R. J. buvo neblaivÅ«s. Å ie kaltinamieji, duodami parodymus, taip pat patvirtino, jog buvo neblaivÅ«s. Taigi M. B. ir R. J. apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu nustatytas tiek paÄių kaltinamųjų, tiek ir nukentÄjusiojo parodymais. Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad tam, jog bÅ«tų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, turi bÅ«ti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinÄ priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.
Ä®vertinus nusikalstamos veikos padarymo situacijÄ , aplinkybes, suduotų smÅ«gių skaiÄių, bei tai, kad patys kaltinamieji, duodami parodymus teisme, tvirtino, jog bÅ«tent girtumas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kolegija konstatuoja, kad yra M. B. ir R. J. atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. DÄl civilinio ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos iÅ¡sprendimo NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. praÅ¡o padidinti civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti priteistÄ pinigų sumÄ iki 3000 eurų bei priteisti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų 5220 eurų turtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgdamas į jam padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ bei lokalizacijÄ , taikytÄ gydymÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , į nuteistųjų elgesį ir jų veikos pobÅ«dį, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose nukentÄjusysis mano, kad jam priteistos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti padidintas iki 3000 eurų. Be to, apeliantas nurodo, kad jis pagrindÄ dokumentais didžiÄ jÄ dalį savo civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti â pateikÄ gydymo įstaigos sudarytÄ jo gydymo planÄ , pagal kurį seka, kad jo gydymo bendra sÄ matinÄ suma yra 5220 eurų.
Liko nepagrįsta tik 41,13 euro dydžio dalis. Apeliantas mano, kad apylinkÄs teismas turÄjo jo civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisti 5220 eurų turtinei žalai atlyginti ir tik dÄl likusios dalies, t. y. dÄl 41,13 euro, pripažinti teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ bei klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio Å¡ioje dalyje perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .
Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taÄiau, kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esanÄiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinÄ ar neturtinÄ Å¾ala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.
Ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaiÄiuoti neatidÄjus baudžiamosios bylos nagrinÄjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.NagrinÄjamoje byloje nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. civilinį ieÅ¡kinį dÄl padarytos turtinÄs žalos, be kita ko, grindÄ UAB (duomenys neskelbtini) gydymo planu, kuris patvirtina chirurginio dantų gydymo bei implantavimo tikslingumÄ ir preliminariÄ numatomo gydymo kainÄ - 5220 Eur (1 t. 84 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo dokumentu nesivadovavo kaip tinkamu įrodymu. Pripažindamas, kad nukentÄjusysis fizinÄ Å¾alÄ patyrÄ dÄl kaltinamųjų N. N., M. B. bei R. J. veiksmų, nepagrįstai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai skundžiamame nuosprendyje klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio dÄl padarytos turtinÄs žalos nusprendÄ perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį pagal nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M.
R. nepriteisÄ iÅ¡ kaltinamųjų 5220 Eur už ateityje numatomÄ atlikti dantų chirurginį gydymÄ , implantavimÄ ir protezavimÄ . UAB (duomenys neskelbtini) gydymo planas, pasiraÅ¡ytas gydytojo odontologo, atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktikÄ nagrinÄjant bylas dÄl civilinių ieÅ¡kinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei â kilti civilinei atsakomybei. PagrindinÄ deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs funkcija â kompensavimas.
TaÄiau civilinÄ atsakomybÄ gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turÄtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinÄ atsakomybÄ taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkreÄiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .
Kolegija pažymi, kad žalÄ padarÄ asmenys turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaiÄiuoti gali prireikti laiko, gali nukentÄti nukentÄjusio asmens interesai, jeigu jo turtinÄ padÄtis nÄra gera ir jam nedelsiant reikia lÄšų, pavyzdžiui, nukentÄjusiajam dÄl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, taÄiau jis neturi tam pinigų (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dÄl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turÄtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos. Bylos duomenys patvirtina, kad yra visi Å¡iuo atveju bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų požymius. Tai, kad gydymo iÅ¡laidos susijusios su M. R. sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimu, patvirtina byloje surinkti įrodymais.
Kolegijai nekyla abejonių, kad gydymo plane nurodytos 5220 Eur dydžio gydymo iÅ¡laidos yra akivaizdžios, realios, bÅ«tinos ir protingos. TodÄl Å¡i suma priteistina M. R. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų: R. N., M. B. ir R. J., kurių kaltais veiksmais ta žala ir buvo padaryta. Apeliantas taip pat praÅ¡o padidinti priteistÄ neturtinei žalai atlyginti sumÄ â nuo 2000 Eur iki 3000 Eur. Kolegija sprendžia, kad ir Å¡ioje dalyje nukentÄjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas. BÅ«tent 3000 Eur dydžio ieÅ¡kinį dÄl padarytos neturtinÄs žalos M.
R. buvo pareiÅ¡kÄs ir prieÅ¡ pradedant bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teisme. TaÄiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos tenkino iÅ¡ dalies. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas vienintelis tokio sprendimo motyvas â tai, kad vienas iÅ¡ kaltinamųjų yra dirbantis, galÄs atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis.
Kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. PažymÄtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnÄ reikÅ¡mÄ Å¾alos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.
AbsoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
SprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos dydžio, apeliacinÄs instancijos teismas, be kita ko, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgia į nukentÄjusiojo bei kaltininkų skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrÄ . Nors pirmosios instancijos teismas įvertino kaltinamųjų tyÄinÄ kaltÄs formÄ , taÄiau neatsižvelgÄ Ä¯ konkreÄias nusikaltimo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes ir teismų praktika bylose dÄl analogiÅ¡kais nusikaltimai padarytos ir priteisiamos neturtinÄs žalos dydžių.
Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaiÄiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , taip pat ir aplinkybÄ, kad nukentÄjusiajam buvo suduotas pakankamai didelis smÅ«gių skaiÄius, bandant pabÄgti, jis tyÄia kaltinamosios R. N. buvo partrenktas automobiliu, prieÅ¡ nukentÄjusįjį smurtÄ naudojo trys kaltinamieji ir tai darÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, taip pat ir į padarytų sužalojimų pobÅ«dį, kolegija sprendžia, kad M. R. nurodytas 3000 Eur neturtinÄs žalos dydis yra pagrįstas ir tokio dydžio ieÅ¡kinys dÄl padarytos neturtinÄs žalos turÄjo bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai.
DÄl proceso iÅ¡laidų NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ sÄ skaitos bei pinigų priÄmimo kvitÄ (2 t., 150, 151 b. l.), kurie patvirtina, kad už teisinÄ pagalbÄ â apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme advokatui R. Garlauskui jis sumokÄjo 500 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinÄje instancijoje, taÄiau pagal teismų praktikÄ , sprendžiant dÄl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinÄjama ir koks yra skundų nagrinÄjimo rezultatas.
NukentÄjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelÄ. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ padavÄ tik nukentÄjusysis. Apeliacinis skundas didžiÄ ja dalimi tenkinamas â visiÅ¡kai tenkinama skundo dalis dÄl civilinio ieÅ¡kinio (tiek dÄl turtinÄs, tiek dÄl neturtinÄs žalos), taip pat visiÅ¡kai tenkinama skundo dalis dÄl kaltinamųjų atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių pripažinimo.
Atmesta tik ta ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma skirti kaltinamiesiems griežtesnÄ â realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Kolegija konstatuoja, kad nukentÄjusiojo iÅ¡laidos advokatui buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ dÄl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat ir į teismų praktikÄ dÄl proceso iÅ¡laidų dydžio priteisimo, kolegija sprendžia, kad Å¡ioje konkreÄioje byloje nukentÄjusiajam priteistina visa jo nurodoma proceso iÅ¡laidų suma â 500 Eur.
Atsižvelgdamas visas pirmiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkÄs teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai iÅ¡sprendÄ nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. R. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nepagrįstai nepripažino kaltinamųjų atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, todÄl nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai iÅ¡sprÄsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu,nusprendžia:PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.Nustatyti, kad R.
N., M. B. ir R. J. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ veikÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupe ir Å¡iÄ aplinkybÄ pripažinti jų atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nustatyti, kad M. B. ir R. J. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ veikÄ padarÄ bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei Å¡iÄ aplinkybÄ pripažinti jų atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Priteisti M.
R. iÅ¡ R. N., M. B. ir R. J. solidariai 5220 Eur (penkis tÅ«kstanÄius du Å¡imtus, dvideÅ¡imt eurų) padarytai turtinei 3000 Eur (tris tÅ«kstanÄius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas             ArtÅ«ras RidikasTeisÄjai             Valdas Meidus             Evaldas Vanagas