Legislator Case Law & Legislation
675ac8f2-7bc3-4e5b-aa44-68e788503a56 AI generated

675ac8f2-7bc3-4e5b-aa44-68e788503a56 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 675ac8f2-7bc3-4e5b-aa44-68e788503a56
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-719/2016Teisėja Gražina Kazilionienė             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija:              2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M.

Legislator headnote

AI generated

675ac8f2-7bc3-4e5b-aa44-68e788503a56 · Panevėžio apygardos teismas: ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų gynėjai – atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl bausmių dydžių ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-719/2016Teisėja Gražina Kazilionienė             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija:              2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M.

R.,nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,nuteistųjų gynėjams advokatams Justinui Stauskui ir Sauliui Kučiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tęsti dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;R.

J. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, pradėti dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;R. N. nubausta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant jÄ atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, pradėti dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Taip pat skundžiamu nuosprendžiu priteista iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai M.

R. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta M. R. teisė į ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio turtinei žalai atlyginti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,nustatė:M. B., R. J. ir R. N. nuteisti už tai, kad jie 2015 m. birželio 4 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. R.. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.

R. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį: pripažinti nuteistosios R. N. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad ji veikÄ padarė veikdama bendrininkų grupėje; pripažinti nuteistųjų M. B. ir R. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; sugriežtinti visiems nuteistiesiems paskirtas bausmes ir nustatyti realų jų atlikimÄ ; padidinti civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti priteistÄ pinigų sumÄ iki 3000 eurų; priteisti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų 5220 eurų turtinei žalai atlyginti.

Apeliantas dėsto apie teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, cituoja BK 54 straipsnį, 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus, 75 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, kitas teisės normas, skundžiamÄ nuosprendį ir mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bei aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl paskyrė netinkamas (per Å¡velnias) bausmes, o taip pat neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias privalėjo įvertinti spręsdamas civilinį ieÅ¡kinį.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistieji M.

B. ir R. J. nurodė, jog jų veiksmams įtakos turėjo alkoholis, kad jei jie bÅ«tų buvę blaivÅ«s, nebÅ«tų padarę nusikalstamos veikos, todėl apylinkės instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo netaikė jiems BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat nurodo, kad visi nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje, nes visi jie veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai) ir kartu realizavo objektyviuosius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nebuvo pripažintos sunkinančiomis visų nuteistųjų atsakomybę.

Atsižvelgdamas į tai nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. mano, kad nuteistiesiems buvo paskirtos per Å¡velnios, neatitinkančios nuteistųjų asmenybių bei padarytos nusikalstamos veikos bausmės.Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. mano, kad spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistuosius apibÅ«dinančius duomenis, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistiesiems paskirtų bausmių tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistieji atitinka formalias įstatyme numatytas bausmių vykdymo atidėjimo sÄ lygas, tačiau jie padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , kuriuo buvo sukelti pakankamai sunkÅ«s padariniai – sužalotas žmogus, prieÅ¡ kurį buvo smurtauta visiÅ¡kai be jokios dingsties, veika buvo padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kas savaime rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Apeliantas pažymi, kad nenustatyta nuteistųjų R. N. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes lengvinanti atsakomybė (prisipažinimas ir gailėjimasis) nustatyta tik R.

J., yra visų jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgdamas į visus byloje esančius duomenis, taip pat nuteistųjų asmenybes apeliantas mano, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas leis pakeisti neigiamus nuteistųjų polinkius ir taip pasiekti bausmių tikslus.Kartu nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ priteisti jam tik 2000 eurų dydžio neturtinę žalÄ , netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , sukeltas pasekmes ir saugomų vertybių svarbÄ .

Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į jam padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ bei lokalizacijÄ , taikytÄ gydymÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , į nuteistųjų elgesį ir jų veikos pobÅ«dį, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose nukentėjusysis mano, kad jam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti padidintas iki 3000 eurų.Be to, apeliantas nurodo, kad jis pagrindė dokumentais didžiÄ jÄ dalį savo civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti – pateikė gydymo įstaigos sudarytÄ jo gydymo planÄ , pagal kurį seka, kad jo gydymo bendra sÄ matinė suma yra 5220 eurų.

Liko nepagrįsta tik 41,13 euro dydžio dalis. Atsižvelgdamas į tai nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas mano, kad apylinkės teismas turėjo jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisti 5220 eurų turtinei žalai atlyginti ir tik dėl likusios dalies, t. y. dėl 41,13 euro, pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ bei klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio Å¡ioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.

R. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų gynėjai – atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl bausmių dydžių ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Pagal apelianto praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan.BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai; nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl Å¡ios normos taikymo teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo padėtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, be kita ko, reiÅ¡kia priimti sprendimÄ , sukeliantį nuteistajam ar iÅ¡teisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtÄ bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistÄ sumÄ Å¾alai atlyginti ir pan.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai apeliantas tik praÅ¡o sugriežtinti bausmę, nenurodydamas konkrečios bausmės rūšies ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas tik įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ir BK bendrosios dalies normų.Nagrinėjamoje byloje M. R. pateiktame apeliaciniame skunde nėra tiksliai suformuluota kokio dydžio turėtų bÅ«ti bausmė. IÅ¡ rezoliucinėje skundo dalyje suformuluoto praÅ¡ymo galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės griežtumas turėtų pasireikÅ¡ti skiriant kaltinamiesiems realiÄ laisvės atėmimo bausmę (netaikant bausmės vykdymo atidėjimo).

Å ioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas kaltinamiesiems bausmės rūšį, tiek nustatydamas jų dydžius kaltinamiesiems, įstatymų reikalavimų nepažeidė, laikėsi BK 54 straipsnio nuostatų bei skyrė bausmes, kurios atitinka BK 41 straipsnyje numatytas bausmių paskirtis. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta vienintelė – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas iki penkerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydžius kiekvienam iš kaltinamųjų, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Bausmių dydžiai nustatyti artimi sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo konstatuotos žemiau aptartos kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad griežtinti bausmes kaltinamiesiems nėra pagrindo tiek dėl nekonkrečiai apibrėžtų apeliacinio skundo ribų, tiek ir dėl bausmių skyrimo pagrindo bei teismų praktikos analogiškose bylose. Visi trys kaltinamieji yra gana jauno amžiaus, R.

N. bei R. J. nusikalto pirmÄ kartÄ , o M. B. anksčiau buvo teistas, tačiau už visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , ankstesniu nuosprendžiu skirtÄ baudÄ yra sumokėjęs. Be to, R. N. augina dvi nepilnametes dukras, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.              Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.

R. praÅ¡o pripažinti nuteistosios R. N. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad ji veikÄ padarė veikdama bendrininkų grupėje; pripažinti nuteistųjų M. B. ir R. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Kolegija pažymi, kad aplinkybės, kurias apeliantas praÅ¡o pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, Å¡ių aplinkybių buvimo visiÅ¡kai neanalizavo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nors kaltinime buvo nurodoma, kad kaltinamieji veikė kartu.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas jų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju bÅ«tina konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas.Nagrinėjamoje byloje įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo V. B. parodymus, kuriuos patvirtino specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nustatyta, kad R. N. automobiliu užkirto keliÄ M. R., po ko nukentėjusiajam M. B. ir R. J. rankomis sudavė ne mažiau, kaip po penkis smÅ«gius. Po suduotų smÅ«gių nukentėjusysis pradėjo bėgti, tačiau jį, pasivijusi automobiliu tyčia partrenkė R.

N.. Po ko, nukentėjusiajam nugriuvus, pribėgęs M. B. ir R. J. vėl sudavė po kelis smÅ«gius rankomis ir spardė kojomis. Tokiu bÅ«du nustatyta, kad smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo daromi ne vienoje vietoje. Tuos veiksmus kartu ar pakaitomis atliko visi nukentėjusieji. Ir visų kaltinamųjų bendrai atliekami veiksmai patvirtina susitarimÄ ir pritarimÄ bendriems veiksmams. Tai rodo, kad kaltinamieji R. N., M. B. ir R. J. veikė bendrai, jų susitarimas įvyko konkliudentiniais veiksmais, visiems atliekant vykdytojo vaidmenį, smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį bei Å¡iam suduodant smÅ«gius.

Taigi yra nustatyta, kad visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistieji M. B. ir R. J. parodė, jog jų veiksmams įtakos turėjo alkoholis, kad jei jie bÅ«tų buvę blaivÅ«s, nebÅ«tų padarę nusikalstamos veikos, todėl apylinkės instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo netaikė jiems BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veikÄ padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo bÅ«tų nustatinėjamas kaltinamųjų M. B. ir R. J. girtumas. Tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatoma pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Todėl Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti nustatinėjama ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad kaltinamieji M.

B. ir R. J. buvo neblaivūs. Šie kaltinamieji, duodami parodymus, taip pat patvirtino, jog buvo neblaivūs. Taigi M. B. ir R. J. apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu nustatytas tiek pačių kaltinamųjų, tiek ir nukentėjusiojo parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos padarymo situacijÄ , aplinkybes, suduotų smÅ«gių skaičių, bei tai, kad patys kaltinamieji, duodami parodymus teisme, tvirtino, jog bÅ«tent girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kolegija konstatuoja, kad yra M. B. ir R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos iÅ¡sprendimo Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. praÅ¡o padidinti civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti priteistÄ pinigų sumÄ iki 3000 eurų bei priteisti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų 5220 eurų turtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgdamas į jam padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ bei lokalizacijÄ , taikytÄ gydymÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , į nuteistųjų elgesį ir jų veikos pobÅ«dį, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose nukentėjusysis mano, kad jam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti padidintas iki 3000 eurų. Be to, apeliantas nurodo, kad jis pagrindė dokumentais didžiÄ jÄ dalį savo civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti – pateikė gydymo įstaigos sudarytÄ jo gydymo planÄ , pagal kurį seka, kad jo gydymo bendra sÄ matinė suma yra 5220 eurų.

Liko nepagrįsta tik 41,13 euro dydžio dalis. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisti 5220 eurų turtinei žalai atlyginti ir tik dėl likusios dalies, t. y. dėl 41,13 euro, pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ bei klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio Å¡ioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė UAB (duomenys neskelbtini) gydymo planu, kuris patvirtina chirurginio dantų gydymo bei implantavimo tikslingumÄ ir preliminariÄ numatomo gydymo kainÄ - 5220 Eur (1 t. 84 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo dokumentu nesivadovavo kaip tinkamu įrodymu. Pripažindamas, kad nukentėjusysis fizinę žalÄ patyrė dėl kaltinamųjų N. N., M. B. bei R. J. veiksmų, nepagrįstai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai skundžiamame nuosprendyje klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio dėl padarytos turtinės žalos nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M.

R. nepriteisė iÅ¡ kaltinamųjų 5220 Eur už ateityje numatomÄ atlikti dantų chirurginį gydymÄ , implantavimÄ ir protezavimÄ . UAB (duomenys neskelbtini) gydymo planas, pasiraÅ¡ytas gydytojo odontologo, atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktikÄ nagrinėjant bylas dėl civilinių ieÅ¡kinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas.

Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Kolegija pažymi, kad žalÄ padarę asmenys turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos. Bylos duomenys patvirtina, kad yra visi šiuo atveju būsimų gydymo išlaidų požymius. Tai, kad gydymo išlaidos susijusios su M. R. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, patvirtina byloje surinkti įrodymais.

Kolegijai nekyla abejonių, kad gydymo plane nurodytos 5220 Eur dydžio gydymo iÅ¡laidos yra akivaizdžios, realios, bÅ«tinos ir protingos. Todėl Å¡i suma priteistina M. R. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų: R. N., M. B. ir R. J., kurių kaltais veiksmais ta žala ir buvo padaryta. Apeliantas taip pat praÅ¡o padidinti priteistÄ neturtinei žalai atlyginti sumÄ â€“ nuo 2000 Eur iki 3000 Eur. Kolegija sprendžia, kad ir Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas. BÅ«tent 3000 Eur dydžio ieÅ¡kinį dėl padarytos neturtinės žalos M.

R. buvo pareiÅ¡kęs ir prieÅ¡ pradedant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas vienintelis tokio sprendimo motyvas – tai, kad vienas iÅ¡ kaltinamųjų yra dirbantis, galės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgia į nukentėjusiojo bei kaltininkų skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrÄ . Nors pirmosios instancijos teismas įvertino kaltinamųjų tyčinę kaltės formÄ , tačiau neatsižvelgė į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes ir teismų praktika bylose dėl analogiÅ¡kais nusikaltimai padarytos ir priteisiamos neturtinės žalos dydžių.

Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , taip pat ir aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduotas pakankamai didelis smÅ«gių skaičius, bandant pabėgti, jis tyčia kaltinamosios R. N. buvo partrenktas automobiliu, prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ naudojo trys kaltinamieji ir tai darė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, taip pat ir į padarytų sužalojimų pobÅ«dį, kolegija sprendžia, kad M. R. nurodytas 3000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir tokio dydžio ieÅ¡kinys dėl padarytos neturtinės žalos turėjo bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai.

Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė sÄ skaitos bei pinigų priėmimo kvitÄ (2 t., 150, 151 b. l.), kurie patvirtina, kad už teisinę pagalbÄ â€“ apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme advokatui R. Garlauskui jis sumokėjo 500 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas.

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ padavė tik nukentėjusysis. Apeliacinis skundas didžiÄ ja dalimi tenkinamas – visiÅ¡kai tenkinama skundo dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio (tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos), taip pat visiÅ¡kai tenkinama skundo dalis dėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo.

Atmesta tik ta ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma skirti kaltinamiesiems griežtesnę – realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat ir į teismų praktikÄ dėl proceso iÅ¡laidų dydžio priteisimo, kolegija sprendžia, kad Å¡ioje konkrečioje byloje nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodoma proceso iÅ¡laidų suma – 500 Eur.

Atsižvelgdamas visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. R. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nepagrįstai nepripažino kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu,nusprendžia:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.Nustatyti, kad R.

N., M. B. ir R. J. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe ir Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nustatyti, kad M. B. ir R. J. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Priteisti M.

R. iÅ¡ R. N., M. B. ir R. J. solidariai 5220 Eur (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus, dvideÅ¡imt eurų) padarytai turtinei 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas             ArtÅ«ras RidikasTeisėjai             Valdas Meidus             Evaldas Vanagas