2025-10-15 Nr. AB-16751-2-69-3-09940-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-861-602/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09940-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Kauno teritorinei ligonių kasai (po reorganizacijos nuo 2025 m. liepos 1 d. – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) ir V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti solidariai iš Kauno teritorinės ligonių kasos ir V. Š. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teisme 2025 m. birželio 16 d. buvo gautas pareiškėjos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 12 d sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kurį grindė argumentais, jog buvo išvažiavusi gydytis, o jos atstovas turėjo apeliacinį skundą suderinti su ja. Pareiškėja mano, kad terminas buvo praleistas nežymiai ir toks termino praleidimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjos V. S. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. gegužės 12 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo pateikimo teismui diena buvo 2025 m. birželio 11 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 str. 1 d.). Pareiškėja (apeliantė) apeliacinį skundą teismui pateikė 2025 m. birželio 13 d., t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymėjo, kad pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, jog buvo išvykdysi gydytis. Pareiškėja nekonkretizavo savo argumentų dėl ligos ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos liga buvo tokio pobūdžio, kad apribojo galimybes jai pačiai arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą, t. y. pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog ji sirgo, ar, kad buvo išvykusi gydytis, kada buvo išvykusi, dėl ko gydėsi ir pan.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai byloje atstovauja advokatas, o advokatui, kaip profesionaliai teisininkui, turėjo būti žinomi skundžiamo teismo sprendimo apskundimo terminai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo teismo skundžiamo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo pateikimo ji negalėjo bendrauti su savo atstovu advokatu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kuriomis ji grindė termino praleidimo priežastis, bylos faktines aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendė, kad pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, priklaususios nuo pačios pareiškėjos valios ir sietinos su jos nepakankamu rūpestingumu ir aktyvumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviai sukliudžiusiomis jai laiku kreiptis į teismą.

III. Pareiškėja V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėja akcentuoja, kad terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas nežymiai dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja buvo išvykusi gydytis. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino tokios nutarties priėmimo teisinių pasekmių pareiškėjai, kurios skundas teismo sprendimu buvo atmestas. Pareiškėjos teisė į apeliaciją, kuri pasireiškia galimybe apskųsti procesinį sprendimą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, yra pamatinė teisės į teisminę gynybą išraiška. Pareiškėjos vertinimu, ši teisė negali būti paneigta nežymiu procesinio termino praleidimu dėl svarbių priežasčių, ypač kai byla pirmosios instancijos teisme truko beveik dvejus metus ir pati pareiškėja niekaip ir jokia apimtimi neprisidėjo dėl tokios bylos trukmės.

Pareiškėja pažymi, kad visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį ji tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nei karto neprašė atidėti teismo posėdį ir nei karto teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl pareiškėjos kaltės. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko būtent dėl priešingų bylos šalių prašymų. Bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme užsitęsus beveik dvejus metus, o pareiškėjai nesuteikus teisės į apeliaciją dėl viena diena praleisto procesinio termino, būtų iškraipytas visas ABTĮ nustatytas reglamentavimas.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, įstatymo papildymo 311 straipsniu ir 32, 33, 34, 35, 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-2789 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, nuo 2025 m. liepos 1 d. VLK perėmė teritorinių ligonių kasų (šiuo atveju – Kauno teritorinės ligonių kasos) teises ir pareigas.

Atsakovo teigimu, pareiškėja nenurodė objektyvių termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybių, pareiškėja apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog buvo išvykusi gydytis, kurių nepatvirtino jokie konkretūs įrodymai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, net ir esant ligai, terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, jog ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas jo teises. Taip pat pagal suformuotą praktiką, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Atsakovo vertinimu, pareiškėja šiuo atveju praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl priežasčių, kurios nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Pareiškėjos argumentai, kad byla truko beveik dvejus metus ir pati pareiškėja jokiais veiksmais neprisidėjo prie bylos trukmės, taip pat nelaikytini objektyviais, sprendžiant termino praleidimo klausimą.

Atsakovas V. Š. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas dėl pareiškėjos nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas deklaratyvias aplinkybes dėl termino praleidimo bei atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, pagrįstai sprendė, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviai sukliudžiusiomis pareiškėjai laiku kreiptis į teismą.

Atsakovo teigimu, pareiškėja, gavusi nepalankų teismo sprendimą, turėjo imtis visų įmanomų veiksmų, siekdama teismo sprendimą apskųsti per įstatyme nustatytą terminą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos motyvai, kad byla truko beveik dvejus metus ir tai ribojo jos galimybes veikti, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Procesų trukmė nėra objektyvi aplinkybė, eliminuojanti pareiškėjos pareigą laikytis nustatytų proceso teisės normų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nenurodė objektyvių termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybių, nepateikė įrodymų savo argumentams dėl termino praleidimo priežasčių pagrįsti, konstatavęs, jog pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kurio veiklai taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo apskundimo terminą, laikosi pozicijos, jog jos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti turėjo būti tenkintas dėl jame nurodytų priežasčių, kurios yra svarbios. Pareiškėja akcentuoja, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, jos procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, todėl pareiškėjai turi būti suteikta teisė į apeliaciją.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6 219/2006; kt.). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad ji buvo išvykusi gydytis, o jos atstovas turėjo apeliacinį skundą suderinti su ja. Taip pat pareiškėja mano, kad terminas buvo praleistas nežymiai ir toks termino praleidimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes dėl jos gydymo, dėl kurio pareiškėjai buvo apribotas (apsunkintas) bendravimas su jos atstovu (advokatu) dėl apeliacinio skundo byloje rengimo ir pateikimo teismui. Pareiškėja, gindama savo teises, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, kuriam apeliacinio skundo pateikimo teismui terminai ir sąlygos yra žinomos. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020). Taigi aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėja terminą pateikti apeliacinį skundą praleido nežymiai (dvi dienas), taip pat nelaikytina objektyvia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėja turėjo būti aktyvi proceso dalyvė ir suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinį skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius