2025-04-23 Nr. AB-7010-3-61-3-07400-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-511-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07400-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SEB investicijų valdymas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (18.6E) ir įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos atsisakymą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre ir grąžinti pareiškėjos lėšomis sumokėtas pensijų įmokas (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pareiškėjai į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Teismas 2025 m. gruodžio 18 d. rezoliucija priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Teisme 2025 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje uždrausti Fondo valdybai išskaityti iš pareiškėjos pajamų įmokas savanoriškam II pakopos pensijų kaupimui.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ankstesnėje administracinėje byloje Nr. eAS-338-624/2023 buvo taikęs reikalavimo užtikrinimo priemones – uždraudė Fondo valdybai išskaityti iš pareiškėjos pajamų įmokas savanoriškam II pakopos pensijų kaupimui iki įsiteisės teismo sprendimas Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) byloje Nr. eI2-791-484/2024 (proceso Nr. 3-61-3-04249-2022-8). Nepaisydama to, Fondo valdyba atnaujino įmokų išskaitymą ir išskaitė šią įmoką iš pareiškėjos vasario mėn. darbo užmokesčio. Pareiškėja teigė, kad ji sužinojo apie tai 2025 m. vasario 28 d., kai gavo sumažėjusį darbo užmokestį.

LVAT įsiteisėjusioje nutartyje nustatytos ir su pareiškėjos finansiniais įsipareigojimais susijusios aplinkybės nepasikeitė, pareiškėja viena iki šiol dengia savo būsto paskolą, jos mėnesio įmoka dėl vis dar pakilusio EURIBOR siekia net 57,12 proc. jos darbo užmokesčio į rankas.

Pareiškėjos nuomone, ginčo esmė ir priežastys, dėl kurių buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išliko, todėl jos turi galioti nepertraukiamai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Fondo valdyba pateiktoje nuomonėje nurodė, kad LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-338-624/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04249-2022-8) buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausta Fondo valdybai išskaityti iš pareiškėjos pajamų įmokas savanoriškam II pakopos pensijų kaupimui iki įsiteisės teismo sprendimas byloje Nr. eI2-791-484/2024 (proceso Nr. 3-61-3-04249-2022-8). Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 7 d. Atsižvelgiant į tai, pensijų įmokų pervedimas buvo atnaujintas nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Fondo valdybos nuomone, pareiškėjos prašymo motyvai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas būtų tenkintas, visos išskaitytos pensijų įmokos būtų grąžintos pareiškėjai, remiantis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis. Todėl nėra tikslinga taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SEB investicijų valdymas“ pateiktoje nuomonėje nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui stabdyti įmokų į antros pakopos pensijų fondą mokėjimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Apie numatomą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios. Pensijų įmokos sustabdomos nuo kalendorinio mėnesio, einančio pasibaigus šioje dalyje nurodytam 30 kalendorinių dienų terminui, pirmos dienos. Atitinkamai šio straipsnio 3 dalis nustato, kad, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų sustabdymo laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo.

LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-338-624/2023 taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Fondo valdybai išskaityti iš pareiškėjos pajamų įmokas savanoriškam II pakopos pensijų kaupimui iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas nagrinėjamoje byloje, t. y. Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) sprendimas byloje Nr. eI2-791-484/2024 (proceso Nr. 3-61-3-04249-2022-8). Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimas byloje Nr. eI2-791-484/2024 įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 7 d. Taigi pareiškėjos pensijų įmokų pervedimas jau buvo sustabdytas ilgesniam laikui, nei tai imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.

Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų prašyme nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad ji viena iki šiol dengia savo būsto paskolą, kad jos mėnesio įmoka siekia net 57,12 proc. jos darbo užmokesčio į rankas. Pareiškėjos pateiktas išrašas iš banko sąskaitos patvirtina atliktas banko operacijas, tačiau nepatvirtina nei pareiškėjos gaunamo atlyginimo, nei jos įsipareigojimų dydžio.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėja L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir tenkinti prašymą – uždrausti Fondo valdybai išskaityti iš L. S. pajamų įmokas savanoriškam II pakopos pensijų kaupimui iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėja nurodo, kad Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 12 mėnesių terminas neriboja teismo teisės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir sustabdyti pensijų kaupimą tokiam terminui, kokį teismas mano esant būtiną.

Pareiškėja teigia, kad pateikė asmeninės banko sąskaitos išrašus, paaiškinimus ir įrodė, kad ji viena dengia savo asmeninę būsto paskolą. Pareiškėja taip pat teikė įrodymus apie jos gaunamą darbo užmokestį į rankas, pateikė įrodymus apie savo įsipareigojimų dydį pagal būsto paskolos sutartį, apie šiuo metu mokamos būsto paskolos įmoką ir paaiškino 57,12 proc. apskaičiavimo formulę.

Aplinkybė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, jau yra nustatyta ankstesnėje LVAT nutartyje, po kurios priėmimo jokios aplinkybės nepasikeitė.

Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą ir atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Fondo valdyba nurodo, kad ginčas byloje, kurioje prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, vyksta dėl pareiškėjos dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. dėl papildomų pensijų kaupimo įmokų išskaitymo iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Pareiškėja siekia atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, t. y. kad jos įtraukimas į pensijų kaupimą nuo 2022 m. liepos 1 d. būtų anuliuotas ir visos išskaičiuotos pensijų kaupimo įmokos būtų grąžintos. Minėtoje byloje dėl pagrindinio reikalavimo pareiškėja remiasi tais pačiais motyvais, kaip ir šioje byloje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. ji nenori papildomai kaupti pensijai, nes nuskaitomos lėšos yra būtinos šiuo metu. Taigi pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinimas iš esmės reikštų pagrindinio skundo reikalavimo patenkinimą.

Būsto paskolos palūkanų didėjimas nėra pagrindas stabdyti Fondo valdybos sprendimo galiojimą ar uždrausti Fondo valdybai atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos darbdavys išskaito pensijų kaupimo įmokas kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis iš pareiškėjo darbo užmokesčio, o Fondo valdyba perveda darbdavio apskaičiuotas ir Fondo valdybai pervestas lėšas į pensijų fondą.

Būsto paskola pareiškėjai buvo suteikta jau įvertinus vykdomas įmokas į pensijų kaupimo fondą. Kadangi būsto paskola pareiškėjai buvo suteikta, konstatuotina, kad iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaitomos pensijų įmokos neturėjo lemiamos įtakos pareiškėjos kreditingumui.

Pareiškėjos pensijų kaupimo įmoka, kuri už 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 72,93 Eur, už 2025 m. sausio mėnesį – 75,39 Eur, sumažina pareiškėjos pajamas apie 2,5 Eur per dieną ir neatitinka neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos sąvokos.

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prielaida, jog gali būti patiriamos neigiamos pasekmės, pati savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos reikalavimas nagrinėjamoje byloje Nr. eI2-6446-811/2025 būtų patenkintas, visos išskaitytos pensijų įmokos pareiškėjai būtų grąžintos per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju nėra jokios realios grėsmės, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje uždrausti Fondo valdybai išskaityti iš pareiškėjos pajamų įmokas savanoriškam II pakopos pensijų kaupimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 12 mėnesių terminas neriboja teismo teisės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir sustabdyti pensijų kaupimą tokiam terminui, kokį teismas mano esant būtiną. Tačiau, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju neįrodė, jog, netaikius jos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos reikalavimas nagrinėjamoje byloje Nr. eI2-6446-811/2025 būtų patenkintas, visos išskaitytos pensijų įmokos pareiškėjai būtų grąžintos per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis