2020-05-20 Nr. AB-9988-3-61-3-04094-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-332-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04094-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 46; 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. W. (K. W.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. W. skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. W. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (15/18- 24) 00001 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Sąjungos šeimos nario kortelę, leidžiančią gyventi Lietuvoje, kad būtų užtikrintas jo sūnaus A. W. pagrindinės Sąjungos piliečio teikiamos teisės ir vaikas nebūtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino atsakovo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (15/18- 24) 00001 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Sąjungos šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.

Pareiškėjo atstovė advokatė L. G. 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą tuo pagrindu, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino pastarojo prašymo, pažymėdamas, kad 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d., šio sprendimo kopija pareiškėjui ir atsakovui buvo išsiųsta 2020 m. kovo 23 d., todėl dar nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkiolikos kalendorinių dienų terminas sprendimui įvykdyti.

Pareiškėjo atstovė advokatė L. G. 2020 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą tuo pagrindu, kad atsakovas neįvykdė teismo sprendimo per keturiolika dienų nuo jo įsiteisėjimo 2020 m. kovo 13 d. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas siekia kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. W. prašymo ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, o pareiškėjo atstovei advokatei L. G. skyrė 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d., šio sprendimo kopija pareiškėjui ir atsakovui buvo išsiųsta 2020 m. kovo 23 d., todėl dar nėra suėjęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkiolikos kalendorinių dienų terminas sprendimui įvykdyti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovė su tokiu pačiu prašymu buvo kreipusis į teismą 2020 m. kovo 23 d. Teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi jai išaiškino teisės aktų nuostatas, susijusias su vykdomųjų raštų išdavimu administracinėje teisenoje. Advokatė L. G. su tokiu pačiu prašymu (išduoti vykdomąjį raštą) kreipėsi į teismą praėjus keturioms dienoms, t. y. 2020 m. kovo 27 d., nepaisant to, kad 2020 m. kovo 23 d. teismo nutartyje buvo nurodyta tiek 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo data, tiek jo išsiuntimo atsakovui data. Tokio paties akivaizdžiai nepagrįsto prašymo pateikimas, aiškiai žinant 2020 vasario 27 d. teismo sprendimo išsiuntimo atsakovui datą (2020 m. kovo 23 d.) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirtas viešojo administravimo subjektui teismo sprendimui įvykdyti, t. y. aiškiai suvokiant, kad penkiolikos kalendorinių dienų terminas sprendimui įvykdyti pakartotinio prašymo pateikimo metu (2020 m. kovo 27 d.) nebuvo suėjęs ir sueis tik 2020 m. balandžio 7 d., laikytinas piktnaudžiavimu procesu. Už tokius veiksmus pareiškėjo atstovei skirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos dydžio vidurkis – 150 Eur bauda.

III. Pareiškėjas K. W. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Įstatymas nenustato, jog terminas sprendimui įvykdyti skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo, todėl penkiolikos kalendorinių dienų terminas suėjo 2020 m. kovo 28 d. Taigi, teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo (jo atstovės) 2020 m. kovo 30 d. prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas teigia, kad jo atstovė su panašiu prašymu, bet kitais pagrindais kreipėsi į teismą ir 2020 m. kovo 23 d., tačiau šis prašymas netenkintas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi, Pareiškėjas sutiko su pastarąja nutartimi ir jos neskundė. Be to, pareiškėjas tvirtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, nuo kada turi būti pradėtas skaičiuoti sprendimo įvykdymo terminas, todėl, esant tokiam neapibrėžtumui, pareiškėjo (jo atstovės) veiksmai negali būti pripažinti piktnaudžiavimu procesu, juolab už tai skirti baudą. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis 2020 m. kovo 27 d. prašyme buvo aiškiai nurodęs naujus prašymo motyvus, t. y. aplinkybes, kurių nebuvo minėjęs 2020 m. kovo 23 d. prašyme. Akcentuoja, kad dėl pateikto prašymo nagrinėjimo nekilo jokių pasekmių, t. y. nebuvo vilkinamas procesas, nereikėjo atidėti teismo posėdžio, šalims neatsirado jokių papildomų išlaidų, o laiko tarpas, kuriam suėjus teismas privalės išduoti vykdomąjį raštą, skiriasi labai nežymiai – 10 dienų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-201-502/2019).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą, dėl kurio priverstinio vykdymo kreipėsi pareiškėjas, priėmė 2020 m. vasario 27 d. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjui (jo atstovei) ir atsakovui išsiųstas 2020 m. kovo 23 d. (elektroninė žyma ant lydraščio, b. l. 75). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai tvirtina pareiškėjas, Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra teisės normų, termino sprendimui įvykdyti pradžią expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) siejančių su teismo sprendimo išsiuntimu, be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie kliūtis atsakovui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą iki jo išsiuntimo (pvz., kad atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime). Kita vertus, penkiolikos dienų terminą sprendimui įvykdyti skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutinė termino diena buvo 2020 m. kovo 28 d., o ir 2020 m. kovo 27 d. prašyme pažymima, kad nuo teismo sprendimo praėjo tik 14 dienų. Papildomai pastebėtina, kad 2020 m. kovo 28 d. buvo šeštadienis, t. y. ne darbo diena (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 str. 4 d., tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas (jo atstovė) į teismą 2020 m. kovo 27 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinai kreipėsi dar nesuėjus sprendimo įvykdymo terminui.

Baudų, kurias gali skirti administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas, skyrimo pagrindai įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (6 p.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Pirmosios instancijos teismas skyrė baudą pareiškėjo atstovei advokatei, advokatės veiksmus teikiant tokį patį akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, aiškiai žinant 2020 vasario 27 d. teismo sprendimo išsiuntimo atsakovui datą (2020 m. kovo 23 d.) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirtas viešojo administravimo subjektui teismo sprendimui įvykdyti, t. y. aiškiai suvokiant, kad penkiolikos kalendorinių dienų terminas sprendimui įvykdyti pakartotinio prašymo pateikimo metu (2020 m. kovo 27 d.) nebuvo suėjęs, pripažinęs piktnaudžiavimu administraciniu procesu.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo atstovė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo antrą kartą kreipėsi beveik suėjus terminui sprendimui įvykdyti. 2020 m. kovo 23 d. teismo nutartyje nebuvo konkrečiai įvardyta paskutinė termino sprendimui įvykdyti diena ar akivaizdžiai nurodyta, jog šis terminas skaičiuojamas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo kopijos išsiuntimo. Nei pastarojoje nutartyje, nei skundžiamoje 2020 m. kovo 30 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl nagrinėjamoje situacijoje terminas sprendimui įvykdyti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo kopijų išsiuntimo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pareiškėjas, pateikto pakartotinio prašymo išduoti vykdomąjį raštą (nors ir nepagrįsto) nagrinėjimas neužvilkino proceso, nelėmė papildomų išlaidų ginčo šalims ar pan. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti pareiškėjo atstovei baudą šiuo atveju nėra suderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai skyrė pareiškėjo atstovei baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos skyrimo panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. W. (K. W.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjo atstovei advokatei L. G. skirta 150 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, panaikinti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė