2025-01-21 Nr. DBT-2-2-68-3-18815-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-1/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18815-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. sausio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Registrų centras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo vykdymo bei neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė :

ieškovė viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749 kaip neteisingai išrašytą finansinį dokumentą; 2) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras išrašyti PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749 viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ir viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 2 (dvi) atskiras pagal įstaigų atliktas mokėjimų sumas – po 4,61 Eur; naujai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose datą nurodyti datą 2024 m. sausio 31 d.; 3) išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadas, atliktas valstybės įmonės Registrų centras atžvilgiu, įvertinti atlikto tyrimo išvadas, priimant nutartį pagal pateikto viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundo esmę ir faktus; 4) priteisti viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ir jos direktoriui A. A. lygiomis dalimis iš valstybės įmonės Registrų centras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos neturtinę žalą už valstybės įmonės Registrų centras nepagrįstus ir melagingus kaltinimus, kuriems pritarė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, šios įstaigos atžvilgiu - 10 0000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, suabejojęs, ar ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje pažymi, kad du pirmi reikalavimai – panaikinti PVM sąskaitą faktūrą ir įpareigoti išrašyti dvi PVM sąskaitas faktūras – reiškiami valstybės įmonei Registrų centras kaip viešojo administravimo subjektui ir kildinami iš jo veiksmų, kuriuos ieškovas vertina kaip neteisėtus (vienos sąskaitos išrašymo už du Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus, kai paslaugas apmokėjo du skirtingi juridiniai asmenys), trečiasis ieškinio reikalavimas – išreikalauti ir įvertinti tyrimo išvadas yra procesinis, todėl jis teismingumo aspektu nevertinamas, dar vienu reikalavimu ieškovė prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių neturtinę žalą už nepagrįstus ir melagingus kaltinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šiuo atveju abi atsakovės yra viešojo administravimo subjektai, sprendžiant dėl žalos turės būti vertinami jų kaip viešojo administravimo subjektų veiksmai, todėl šis reikalavimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Be to, teismas nurodo, kad analogišką skundą gavęs Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė jį priimti, nurodęs, kad pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai (1 ir 2) negali būti nagrinėjami administraciniame teisme kaip savarankiški reikalavimai, nes administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, o reikalavimas dėl neturtinės žalos yra išvestinis ir kildinamas iš prieš tai aptartų pareiškėjo reikalavimų, todėl atsisakant priimti nagrinėti pirmuosius pareiškėjo skundo reikalavimus, išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsisakoma priimti.

Ieškinys yra priėmimo stadijoje.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas formuluoja teismui tokius materialinius teisinius reikalavimus: panaikinti atsakovės valstybės įmonės Registrų centras išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; įpareigoti atsakovę išrašyti dvi PVM sąskaitas faktūras už du Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus; priteisti neturtinę žalą lygiomis dalimis iš valstybės įmonės Registrų centras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos už valstybės įmonės Registrų centras neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, jog specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovės ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė keliamus reikalavimus iš esmės kildina iš atitinkamų atsakovių veiksmų, kuriuos ieškovė vertina kaip neteisėtus (vienos sąskaitos išrašymo už du Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus, kai paslaugas apmokėjo du skirtingi juridiniai asmenys; vieningos pozicijos ieškovės atžvilgiu palaikymą).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu. To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog administracinės paslaugos yra viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant teisės aktų nustatytus dokumentus su valstybės registruose, valstybės informacinėse sistemose, archyvuose ar paties viešojo administravimo subjekto turima informacija; rinkliavas ar kitokį atlyginimą už administracines paslaugas, taip pat už įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims nustato įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis).

Analizuojamu atveju matyti, jog nors ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti apskaitos dokumentą - PVM sąskaitą faktūrą, kas pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio (skundo) priėmimo klausimą gali būti trūkumų šalinimo instituto pagalba taisytina, ginčas, įvertinus bylos medžiagą, kilęs iš administracinių teisinių santykių – dėl administracinės paslaugos (Juridinių asmenų registro išrašo išdavimo) teikimo ir jos apmokestinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinis kodeksas 6.271 straipsnis). Šiuo atveju nustačius, jog atsakovė valstybės įmonė Registrų centras vykdė viešąjį administravimą, darytina išvada, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų veiksmų teikiant administracines paslaugas ir jos apmokestinimo, atlyginimo patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį.

Atsižvelgdama į tai, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui, todėl, vadovaujantis teismingumo nustatymo taisyklėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnis), byla perduotina Regionų administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo vykdymo bei neturtinės žalos atlyginimo Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys