2019-09-11 Nr. AB-17160-3-62-3-01641-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1239-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į Ligoninę, kratos metu iš jo buvo paimti maisto produktai: kava, arbata, šokoladas, riešutai, mėsos bei žuvies konservai, sausainiai, saldainiai; taip pat lagaminas, kompiuteris, televizorius, MP3 grotuvas. Paimti maisto produktai yra įvardinti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) kaip privalomi leisti įsigyti nuteistiesiems, todėl juos atimdami Ligoninės pareigūnai pažeidė nustatytą tvarką. Pareiškėjas teigė, jog išvykstant iš Ligoninės produktus grąžino, tačiau jie buvo sugedę.

Elektros prietaisai, juos patikrinus, turėjo būti grąžinti ne vėliau kaip per penkias dienas, tačiau buvo atiduoti tik jam išvykstant. Pareiškėjas nurodė, kad kompiuteris, televizorius, MP3 grotuvas buvo patikrinti Alytaus pataisos namų pareigūnų, ant jų buvo nepažeisti lipdukai, įrodantys, kad jiems buvo atlikta patikra, tačiau visą gydymo laikotarpį jis daiktų negavo, dėl to negalėjo žiūrėti televizijos laidų, klausytis radijo. Pareiškėjas teigė, jog iš jo buvo paimtas lagaminas, o daiktus, kuriuos leido pasiimti su savimi, liepė susidėti į maišelius bei neštis į Ligoninės skyrių, dėl to jautėsi pažemintas.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo išduoti higienos reikmenys. Pareiškėjas manė, kad Ligoninėje nuteistieji gali būti gryname ore (pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose) iki 4 valandų. Jis norėjo leidžiamą pasivaikščiojimo laiką padalinti į kelias dalis, prašė pareigūnų leisti pasivaikščioti per kelis kartus, tačiau pareigūnai neleido, paaiškino, kad nėra tokio įstatymo. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo realizuoti savo teisės pabūti gryname ore 4 valandas, nes ligoniui to padaryti vienu metu neįmanoma.

Visą gydymo laikotarpį buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nors teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė atlikti pataisos namuose, todėl buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, sugriežtintas režimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Užbaigus gydymą tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo etapuotas ne į Alytaus pataisos namus, kur atlikinėjo bausmę, o į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur turėjo praleisti beveik tris dienas, kol buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas teigė, jog etapuoti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nebuvo reikalo, nes kitą dieną buvo planinis etapas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje įstaigoje, o iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pareiškėjas teigė, jog dėl Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas kameroje vienas, buvo pažemintas jo orumas.

Jeigu Ligoninės pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nereikėtų patirti psichologinį sukrėtimą, nepablogėtų savijauta, nekiltų emocinė depresija, nebūtų kitų problemų. Pareiškėjas nurodė, jog rašė skundą Ligoninei, tačiau jokio atsakymo negavo. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą.

3. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad Ligoninėje nuteistieji ir suimtieji laikomi rakinamose kamerų tipo patalpose. Pagal įstaigoje patvirtintas pacientų dienotvarkes, nuteistųjų (suimtųjų) pasivaikščiojimas organizuojamas ir suteikiamas kasdien nuo 13.15 val. iki 17.30 val. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl jam buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku. Atsakovas teigė, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas tik pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių.

Vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Ligoninės administracijai dėl higienos priemonių išdavimo prašymų raštu nebuvo pateikęs. Pareiškėjo skunde nurodyti maisto produktai ir elektros prietaisai nepriskirtini prie leidžiamų įsigyti ar turėti Ligoninėje maisto produktų ar daiktų, kai gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priedas), todėl jie iš pareiškėjo buvo paimti ir grąžinti jam išvykus iš įstaigos. Lagaminas buvo paimtas, nes leidžiamų su savimi turėti daiktų kiekis buvo mažas, todėl juos neštis lagamine nebuvo tikslinga. Iš Ligoninės išrašomi nuteistieji ir suimtieji asmenys konvojuojami atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtintus planinio konvojaus maršrutus bei laikantis operatyvumo principo, t. y. parenkant maršrutą, kuriuo suimtasis ar nuteistasis greičiausiai pristatomas į jo bausmės atlikimo ar suėmimo vietą.

Pažyma dėl pareiškėjo išrašymo, jam atsisakius tolimesnio tyrimo ir gydymo, buvo gauta 2017 m. gegužės 23 d. prieš darbo pabaigą, konvojuoti nuteistąjį į Alytaus pataisos namus 2017 m. gegužės 24 d. nebuvo galimybės, nes konvojus buvo suformuotas pilnai. Atsakovas nurodė, jog dėl to, kad gydomajame skyriuje buvo didelis pacientų skaičius, trūko vietų, o kitas konvojus į Alytaus pataisos namus vyko 2017 m. gegužės 31 d., buvo priimtas sprendimas nuteistąjį konvojuoti 2017 m. gegužės 26 d. į Alytaus pataisos namus per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus konvojus vyko 2017 m. gegužės 29 d. Nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas itin trumpu gydymosi Ligoninėje laikotarpiu (iš viso 8 paras) atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 600 Eur neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies, priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

7. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Pagal Aprašo 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad iš Alytaus pataisos namų į Ligoninę konvojuotas pareiškėjas į laisvės atėmimo vietą atvyko pirmą kartą, byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, jog dėl higienos reikmenų išdavimo jis atsakovui pateikė rašytinį prašymą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės normas reglamentuojančias higienos reikmenų išdavimą nuteistiesiems. Teismas konstatavo, jog nesant pareiškėjo rašytinio prašymo, nedetalizuojant, kokių higienos reikmenų jam trūko, atsakovas neturėjo pagrindo trūkstamus higienos reikmenis jam išduoti.

8. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte reglamentuojama, kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Bendra šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiamų turėti daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gydymo Ligoninėje trukmė neviršijo 60 dienų, todėl pareiškėjas galėjo Ligoninėje įsigyti ir su savimi turėti tik Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodytus leidžiamus įsigyti daiktus, pvz., iš higienos priemonių: muilą, šampūną, plaukų kondicionierių, kūno dezodorantus arba antiperspirantus ir kitas kūno priežiūros priemones, burnos skalavimo skystį, skutimosi kremą arba putas, skalbimo ir plovimo priemones (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, ir aerozolinius gaminius), skalbimo ir plovimo priemones, dantų pastą, dantų šepetėlį, tarpdančių siūlą arba šepetėlius ir dantų krapštukus, skutimosi šepetėlius, muilo, dantų šepetėlio dėklus, kempines, tualetinį popierių, saugius skustuvus su nekeičiamais peiliukais, šukas (be metalinių dalių), kitas higienos priemones nurodytas Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 3 punkte; iš drabužių ir avalynės: apatinius drabužius, kojines; iš kitų daiktų ir reikmenų: taksofono korteles, vokus, pašto ženklus, proginius atvirukus, nuotraukas, asmeninius užrašus ir kitus smulkius asmeninius daiktus, religinę simboliką, kalendorius, knygas, laiškus, žurnalus, laikraščius ir kitus periodinius leidinius, rašymo popierių, sąsiuvinius ir rašymo reikmenis, administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagą, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, kvitus, teisės aktų ir kreipimųsi kopijas rankinius, stalinius laikrodžius, lagaminus, krepšius, kuprines, akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuves ir kontaktinių lęšių priežiūros priemones; iš elektros prietaisų – tik barzdaskutę.

Taip pat gydytojui rekomendavus galėjo turėti leidžiamus vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtus ir (ar) įsigytus Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytus maisto produktus. Bendroji turimų daiktų masė negalėjo viršyti 10 kg. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti maisto produktai: kava, arbata, šokoladas, riešutai, mėsos bei žuvies konservai, sausainiai, saldainiai, nesant gydytojo rekomendacijos, jog leidžiama juos vartoti, teisėtai buvo paimti iš pareiškėjo saugojimui. Pareiškėjo nurodyti elektros prietaisai: kompiuteris, televizorius, MP3 grotuvas, taip pat nėra leidžiami turėti Ligoninėje, todėl teisėtai buvo paimti saugojimui, nepriklausomai nuo to ar Alytaus pataisos namuose jie buvo patikrinti ir nebuvo pažeisti užklijuoti tikrinimo lapeliai.

Teismas nustatė, kad lagaminą atsakovas turėjo leisti pareiškėjui laikyti, tuo atveju, jei bendra turimų daiktų masė neviršijo 10 kg (Vidaus tvarkos taisyklių 76 p. 4 d., 18 priedo 14.13 p.). Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog lagaminas iš pareiškėjo buvo paimtas, nes leidžiamų su savimi turėti daiktų kiekis buvo mažas, todėl juos neštis lagamine nebuvo tikslinga, t. y. ne dėl to, jog bendra turimų daiktų masė viršijo 10 kg, todėl lagaminą iš pareiškėjo atsakovas paėmė neteisėtai.

9. Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnis, reguliuojantis nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose sąlygas, numato, kad nuteistieji, kurie laikomi laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir perkelti į drausmės grupę, jei nėra galimybės jų laikyti atskirai, gali būti laikomi kartu su kitais nuteistaisiais, laikantis šio kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalis numato, jog atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 4 d.). Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 5 dalis numato, jog laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

10. Vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas numato, jog į laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykę nuteistieji uždaromi palatose. Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 9.1 punktas numato, jog ligoninė kardomosios priemonės – suėmimo ir bausmių vykdymo srityje, be kita ko, užtikrina įstatymų nustatytą pacientų apsaugą ir priežiūrą. Taigi, paskirdama nuteistuosius į palatas Ligoninės administracija turi užtikrinti įstaigos ir kitų joje esančių asmenų saugumą, todėl turi diskrecijos teisę, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso normomis, Vidaus tvarkos taisyklėmis, remiantis pateikta informacija, laikyti nuteistuosius kameros tipo palatoje. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 65 punktą, Ligoninės administracija gali priskirti nuteistuosius paprastosioms grupėms, taip pat suskirstyti į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Bausmių vykdymo kodekso nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog pareiškėjas Ligoninės administracijos būtų aktyviai prašęs perkelti jį į kito skyriaus (kitokio režimo) palatas ir kad tokie jo prašymai nebūtų tenkinti, taip pat nėra nustatyta teisės aktų pažeidimų dėl atsakovo netinkamo naudojimosi diskrecijos teise pareiškėjo atžvilgiu, skiriant jį į palatas (kameras). Nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus kaip juos apibrėžia ir numato CK 6.271 straipsnis. Teismas pabrėžė, jog pati laisvės atėmimo bausmė pasižymi specifika, t. y. judėjimo apribojimu ir nuteistųjų laikymu kamerose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėją laikant Ligoninėje buvo pažeisti Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimai, pareiškėjo teises ar teisėti interesai.

11. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, jiems suteikiamas iki keturių valandų pasivaikščiojimas (Bausmių vykdymo kodekso 72–76 str.). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas gydymosi Ligoninėje metu buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas patvirtino, kad teisė pasivaikščioti gryname ore jam buvo sudaryta, tačiau jo netenkino, kad pasivaikščiojimas buvo galimas vienu metu, neskaidant atskiromis valandomis. Teismas vertino atsakovas argumentą, jog pasivaikščiojimas buvo organizuojamas vadovaujantis pacientų dienotvarkėmis, patvirtintomis Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis būtų kreipęsis su skundais į Ligoninės administraciją dėl netinkamai organizuojamų pasivaikščiojimų. Trijų valandų pasivaikščiojimo suteikimas paprastajai grupei priskirtam pareiškėjui, neprieštaravo Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punktui, todėl, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo teiginiai apie tai, jog atsakovas turėjo sudaryti galimybę pasivaikščiojimui skirtą laiką padalinti į kelias dalis (leisti pasivaikščioti keletą kartų), yra išimtinai jo subjektyvi nuomonė nepagrįsta jokiomis teisės aktų nuostatomis, todėl teismas juos atmetė kaip nepagrįstus.

12. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš jo konvojavimo ne tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus, o per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Bausmių vykdymo kodekso X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rūšis ir bausmės atlikimo sąlygas jose. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi, nes pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių (BVK 72 str., 73–75 str.), t. y. lengvesnį režimą, nei kalėjime (BVK 83 str., 84 str., 85– 86 str.).

13. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai (b. l. 37–40). Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> -Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais. Taip pat Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Ligoninės administraciją 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 47SD-786 (b. l.

33) informavo, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. trečiadieniais bus vykdomas nuteistųjų ir suimtųjų asmenų konvojavimas planinio konvojaus maršrutu „<...> Pravieniškių LVAL (pagal paraišką) – Alytaus PN - <...>“. Teismas vertino atsakovo teiginį, kad pažyma dėl pareiškėjo išrašymo iš Ligoninės buvo gauta 2017 m. gegužės 23 d. prieš darbo pabaigą (nuteistojo išrašymas nebuvo planuojamas), paraiška Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno daliniui buvo išsiųsta ir konvojus suformuotas pilnai, todėl konvojuoti pareiškėją į Alytaus pataisos namus 2017 m. gegužės 24 d. nebuvo galimybės. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, t. y.

įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus 2017 m. gegužės 24 d. planiniu konvojumi. Ligoninė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo nurodytus argumentus laikyti pagrįstais. Be to, atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, padarė išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2017 m. gegužės 26–gegužės 29 dienomis (4 paras) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, jog rašė skundą Ligoninei, tačiau jokio atsakymo negavo, nurodė, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir dėl ko pareiškėjas galėjo rašyti skundą atsakovui, todėl teismas šią pareiškėjo skundo aplinkybę laikė deklaratyvia, nepagrįsta ir neindividualizuota subjektyviomis neigiamomis pasekmėmis (išgyvenimais), ir sprendė, jog neturtinės žalos faktas dėl nurodytos aplinkybės negali būti laikomas pagrįstu.

15. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu, CK 6.271 straipsniu, kuriame nustatyta, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas vertino pareiškėjo argumentą, kad dėl bausmės atlikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam nepalankesnio režimo sąlygomis, ir dėl laikymo Ligoninėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo pažemintas jo orumas, patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, todėl pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas nurodė, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo (konvojuojant iš Ligoninės tiesiogiai į Alytaus pataisos namus) bei nepaimant iš jo lagamino, kuriame būtų laikęs Ligoninėje leidžiamus laikyti daiktus. Teismas konstatavo, kad atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus neužtikrinimas ir lagamino laikinas paėmimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, vertino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį keturias paras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime griežtesnėmis režimo sąlygomis, nei būtų Alytaus pataisos namuose, taip pat neleidžiant jam laikyti galimus turėti daiktus lagamine, dėl Ligoninės administracijos neteisėtų veiksmų ir teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ir pareiškėjui Ligoninės neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 300 Eur suma.

III. 17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų, teismui nutarus kitaip, prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui, o pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisimo netenkinti.

18. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei neteisingas. Atsakovas teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teisinę padėtį ir jų konvojavimą. Atsakovas, atsižvelgęs į BVK 69 straipsnio nuostatas, teigia, kad BVK 69 straipsnis nustato nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą tolimesniam bausmės atlikimui, taigi šio straipsnio nuostatos nereglamentuoja nuteistųjų terminuoto (laikino) perkėlimo (išvykimo) į kitą pataisos įstaigą ar kardomojo kalinimo vietą (tardymo izoliatorių) dėl kitų priežasčių. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 9 punkte nustatyti suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindai, kurių vienas – suimtojo asmens bylos pažyma ir suimtųjų lydėjimo sąrašas, kai suimtieji (nuteistieji) vyksta tranzitu į paskirties punktus (kitus tardymo izoliatorius, policijos areštines, pataisos įstaigas) (9.3. p.). Atsakovo vertinimu, teisės aktais nedraudžiama nuteistuosius konvojuoti į paskirties vietą per tranzitinius punktus, nuteistųjų teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per tardymo izoliatorius nesikeičia, o pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atliko ne jo laikymo kalėjimo režimu, o tranzito punkto funkciją.

19. Atsakovas nurodo, kad pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, nustatytą bendrą tvarką į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (4 p., 11 p., 11.3 p.). Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be visa kita, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis (16 p., 16.3 p.). Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams (18 p.).

20. Atsakovas vadovaujasi Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau – Ligoninės taisyklės), 33.2. papunkčiu, kuriame numatyta, kad pacientas yra išrašomas iš Ligoninės, kai paciento tolesnis buvimas Ligoninėje nėra mediciniškai pagrįstas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. atsisakė nuo tolimesnio gydymo ir ištyrimo, jo laikyti Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, todėl buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2017 m. gegužės 26 d., artimiausias tiesioginis maršrutas nustatytas 2017 m. gegužės 31 d.

21. Ligoninės taisyklių 19 punkte numatyta, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam asmeniui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės komplektas. Ligoninės taisyklių 30.3 papunkčiu draudžiama pacientui laikyti maisto produktus ir gėrimus ne priskirtoje spintelėje (pvz., ant spintelės, palangės ir kitose vietose). Atsakovo vertinimu, pacientų daiktai turi būti laikomi spintelėje, jeigu skirta spinta – spintoje, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas galėjo laikyti savo daiktus lagamine.

22. Atsakovas pabrėžė, kad jis nenustatė jokių teisiškai bei mediciniškai svarbių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, kurios bylotų apie galimai pareiškėjo patirtus neigiamus papildomus dvasinius išgyvenimus dėl konvojavimo į Alytaus pataisos namus netiesioginiu maršrutu ir lagamino paėmimo, kuriuos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus.

23. Pareiškėjas R. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjo vertinimu, teismas teisingo įvertino teisinį reglamentavimą, bylos duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojus maršrutui iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus buvo nustatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, todėl buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

25. Pareiškėjas teigia, kad lagaminas yra įrašytas į leidžiamų su savimi turėti daiktų sąrašą ir akcentuoja, kad jo daiktų bendroji masė neviršijo 10 kg svorio, todėl pareiškėjo vertinimu teismas teisingai nustatė, kad lagaminas iš pareiškėjo buvo atimtas neteisėtai.

26. Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, CK nuostatomis ir teismų praktika, akcentuoja, kad jam nereikia įrodinėti prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, teismas turėtų atitinkamą dydį priteisti, tačiau, pareiškėjo nuomone, 2 000 Eur neturtinės žalos dydis atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų Ligoninės veiksmų, paimant lagaminą ir konvojuojant iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus ne tiesiogiai, o per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kuriame jis buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis, nei Alytaus pataisos namuose.

2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs neteisėtus Ligoninės veiksmus laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., kuomet buvo paimtas pareiškėjo lagaminas, ir neužtikrinus pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, pripažino pareiškėją dėl to patyrus neturtinę žalą ir priteisė jam 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teisinę padėtį ir jų konvojavimą bei nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas galėjo laikyti daiktus savo lagamine. Be to, atsakovas nesutinka esant teisiškai bei mediciniškai svarbių aplinkybių, kurios galėjo lemti pareiškėjo papildomus dvasinius išgyvenimus dėl konvojavimo, kad juos reikėtų vertinti pinigine išraiška.

4. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų paimant iš pareiškėjo lagaminą bei neužtikrinant pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

8. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 4 paras (laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 29 d.) buvo laikomas perteklinėmis laisvės atėmimo bausmės suvaržymo sąlygomis, ko pasekmėje galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu jis būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis bei nepaimant iš jo lagamino, kuriame jis būtų laikęs Ligoninėje leidžiamus laikyti daiktus. Atitinkamai konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų fizinių nepatogumų ir atsakovo veikos, kuria jis neveikė taip, kaip turėjo veikti.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018). Pastebėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (paimto lagamino ir 4 paras laikymo perteklinėmis laisvės atėmimo bausmės suvaržymo sąlygomis) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

11. Atsižvelgiant į tai, kad kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatyta, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad jautėsi pažemintas, kai iš jo buvo paimtas lagaminas, o daiktus liepė susidėti į maišelius ir neštis į Ligoninės skyrių, taip pat dėl laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime beveik tris dienas jam nepalankesnio režimo sąlygomis patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, teisėjų kolegijos vertinimu, toks laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimas atitinkamai keičiamas, pripažįstant pareiškėjo teisės pažeidimą pakankama ir teisinga satisfakcija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. spendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti pareiškėjo R. G. teisių pažeidimą, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neužtikrinus pareiškėjo R. G. tiesioginio konvojavimo į teismo jam paskirtą bausmės atlikimo vietą ir neteisėtai paėmus lagaminą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė