6746edf7-1a67-49d7-a42a-9d12cb06f83d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-275-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07951-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 60; 61; 116.1; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J.

Česnavičiaus komercinės firmos „Ekosig“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3245-811/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „Kevino transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui J. Česnavičiaus komercinei firmai „Ekosig“ dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu reikalaudamas iÅ¡ atsakovo priteisti 13 312,26 Lt skolÄ ir 180,64 Lt palÅ«kanas pagal Sutartį krovinio pervežimui Nr. 4-30/0704/ (toliau – Sutartis Nr. 1), 13 312,26 Lt skolÄ ir 180,64 Lt palÅ«kanų pagal Sutartį krovinio pervežimui Nr. 4-30/0704/2 (toliau – Sutartis Nr. 2), 9,03 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudarytos Sutartys Nr. 1 ir 2, pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo pervežti 2 krovinius iÅ¡ Metalo g. 2A/7 Vilniuje į AB „Chlebodar“, Stroitelej g. 1B, Omsko apskritis, Rusija. IeÅ¡kovas kroviniams pervežti sudarė dvi krovinio gabenimo sutartis Nr. VYT00268 ir Nr. VYT00269 su UAB „Krovita“, pagal kurias Å¡i įmonė įsipareigojo pervežti ieÅ¡kovo su atsakovu sutartus krovinius į Sutartyse Nr. 1 ir 2 numatytÄ vietÄ . UAB „Krovita“ 2012-07-05 pasiėmė krovinius iÅ¡ siuntėjo UAB „Vilniaus tranzitas“, Metalo g. 2A/7, Vilniuje, kroviniams gabenti suraÅ¡yti tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiai Nr. BP0091520 ir Nr. BP0091646.

Kroviniai gavėjui pristatyti 2012-07-18. Po krovinio nugabenimo ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl apmokėjimo už suteiktÄ pervežimo paslaugÄ , tačiau atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė ir liko skolingas pagal kiekvienÄ iÅ¡ Sutarčių Nr. 1 ir 2 po 12 621,70 Lt už krovinio pervežimÄ ir po 690,56 Lt už prastovas, viso 26 624,52 Lt. Be to, atsakovas pradedant nuo kitos dienos po Sutartyse Nr. 1 ir 2 nustatyto mokėjimo termino pabaigos privalėjo mokėti 9,03 proc. dydžio palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

Atsakovas už suteiktas paslaugas privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui iki 2012-08-28, todėl nuo 2012-08-29 iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos ieÅ¡kovas priskaičiavo po 180,64 Lt palÅ«kanų pagal kiekvienÄ iÅ¡ Sutarčių Nr. 1 ir 2. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Sutartyse Nr. 1 ir 2 nėra uždrausta ieÅ¡kovui prievolei įvykdyti samdytis trečiuosius asmenis, taip pat nėra numatyta, kad ieÅ¡kovas privalo įvykdyti prievolę asmeniÅ¡kai. Krovinius į transporto priemones pakrovė siuntėjas, kurio atstovai į pastabas dėl krovinio vietos nereagavo.

Dalis krovinio buvo apgadinta nulūžus neįpakuoto krovinio kojoms, dėl ko kaltas krovinio siuntėjas. IeÅ¡kovui negali kilti atsakomybė, nes yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 17 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose numatytos aplinkybės, kurioms esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Nors atsakovas teigia pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovui pretenzijÄ 7 800 eurų sumai už pervežimo metu padarytÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovas neįrodė, kad turi regreso teisę į ieÅ¡kovÄ .

Krovinys nuvežtas su trÅ«kumais, pretenzijas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovas gavo, tačiau krovinys sugadintas ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovo įrodymai dėl žalos Å¡iai bylai nėra reikÅ¡mingi, nes reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakovas turėjo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nepagrįsti, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ir ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti. Nurodė, kad atsakovas, kaip vežėjas – ekspeditorius, priėmė užsakovo UAB „Cargobalttranzit“, veikiančio kaip vežėjas – ekspeditorius, užsakymÄ organizuoti įrangos ir dalių kepyklai tarptautinį pervežimÄ iÅ¡ UAB „Vilniaus Tranzitas“ sandėlio Vilniuje į paskirties vietÄ Omske (RusijÄ ) pagal CMR ir 2012-07-04 Krovinio gabeno užsakymo sutartį Nr. 12.07-04/LT-RUS.

Vykdydamas Å¡iÄ sutartį, atsakovas su ieÅ¡kovu sudarė Sutartis Nr. 1 ir 2, pagal kurias vežėjas buvo įsipareigojęs kontroliuoti ir visiÅ¡kai atsakyti už krovinio pakrovimÄ , svorį, iÅ¡dėstymÄ ir virÅ¡svorį ant aÅ¡ių, pilnai atsiskaityti už krovinį pagal CMR konvencijÄ ir įstatymus ir atlyginti visus nuostolius bei baudas, atsiradusias dėl jo veiklos ar aplaidumo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių Sutarčių Nr. 1 ir 2 sÄ lygų nevykdė, pakrovimo nekontroliavo. IeÅ¡kovas pats krovinio nevežė, bet sudarė krovinio gabenimo sutartį su galutiniu vežėju – UAB „Krovita“.

Pristačius krovinį gavėjui, paaiÅ¡kėjo, kad dalis krovinio transportavimo metu yra apgadinta, todėl suraÅ¡ytas aktas, apie tai atžymėta CMR važtaraščio BP0091646 27 grafoje. Italijos įmonė Mondial Forni (siuntėjas) krovinio gavėjui 2012-07-25 pateikė deklaracijÄ apie sugadintų ir reikalingų remontui detalių kainÄ , kuri yra 7 800 eurų, į Å¡iÄ kainÄ nėra įtrauktas jų transportavimas bei montavimas. Užsakovas UAB „Cargobalttranzit“ nesumokėjo atsakovui už suteiktas paslaugas likusios 7 100 eurų dalies ir nurodė, kad siuntėjas jam ir atsakovui pareiÅ¡kė pretenzijÄ 7 800 eurų sumai už sugadintas prekes.

Atitinkamai atsakovas pareiÅ¡kė pretenzijas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui netinkamai gabenusiam krovinį kilo civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.817 straipsnis), tačiau nei ieÅ¡kovas, nei jo pasamdytas vežėjas žalos neatlygino. Kadangi atsakovas yra pareiÅ¡kęs pretenzijas ieÅ¡kovui, atsakovas neturi pagrindo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. sumokėti ieÅ¡kovui už atliktÄ pervežimÄ (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IeÅ¡kovas, nors ir ne pats vežęs krovinį, vis tiek laikomas vežėju CMR konvencijos prasme.

Vežėjo kaltė dėl krovinio sugadinimo preziumuojama, todėl vežėjas, dėl kurio kaltės padaryta žala, yra atsakingas dėl nuostolių atlyginimo (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, 37 straipsnio a punktas). Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina tinkamÄ atsakovo prievolių įvykdymÄ ieÅ¡kovui bei paÅ¡alina atsakovo civilinę atsakomybę dėl likusios dalies už krovinio pervežimÄ nesumokėjimo. IeÅ¡kovas skolingas atsakovui 500 eurų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 25 243,40 Lt skolÄ , 294,80 Lt palÅ«kanų, 7,75 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 25 538,20 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-09-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 541,57 Lt žyminio mokesčio ir 323,60 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ .

Teismas nustatė, kad Å¡alys neginčija fakto, jog atsakovas po 700 eurų už kiekvienÄ Sutartį Nr. 1 ir 2 (1 400 eurų) sumokėjo ieÅ¡kovui avansu, likusi pagal abi Sutartis Nr. 1 ir 2 atsakovo už pervežimus nesumokėta skola yra 25 243,40 Lt (12 621,70 Lt x 2); atsakovas už atliktas pervežimo paslaugas privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui iki 2012-08-28, tačiau nesumokėjo. IeÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimus, organizavo krovinio pervežimÄ Ä¯ atsakovo nurodytÄ paskirties vietÄ , todėl įgijo teisę reikalauti užmokesčio už vežimÄ (CK 6.813 straipsnio 1 dalis).

Å alys nebuvo sutarusios, kad ieÅ¡kovas krovinius pervežti privalo asmeniÅ¡kai (b. l. 8). Sutartyse Nr. 1 ir 2 nurodytos konkrečios transporto priemonės, kuriomis ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti krovinio pervežimo paslaugÄ , kurios, ieÅ¡kovo teigimu, priklausė trečiajam asmeniui UAB „Krovita“. Atsakovas tinkamai neįrodė ieÅ¡kovui kilusios civilinės atsakomybės aplinkybės, kuria gynėsi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Atsakovas neiÅ¡naudojo galimybės Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pateikti ieÅ¡kinį kitoje byloje ar prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje dėl užmokesčio už vežimÄ priteisimo nėra galimybės iÅ¡spręsti ginčo dėl ieÅ¡kovo atsakomybės pagal vežimo sutartį.

Atsakovui neginčijant su ieškovu sudarytų Sutarčių Nr. 1 ir 2, pripažįstant, kad kroviniai buvo nuvežti laiku ir sutinkant su užmokesčio už vežimo paslaugas dydžiu, teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas turinčio reikalavimo teisę asmens ir tinkamam asmeniui – atsakovui, todėl ieškinį dalyje dėl 25 243,40 Lt užmokesčio už vežimo paslaugas priteisimo tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas gali reikalauti 7,75, bet ne 9,03, kaip nurodyta ieškinyje, procento dydžio metinių palūkanų.

IeÅ¡kovas dėl prastovų patirtiems nuostoliams patvirtinti įrodymų nepateikė, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas (b. l. 147-152). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (atsakovas) J. Česnavičiaus komercinė firma „Ekosig“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria patenkintas ieÅ¡kinys bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

PraÅ¡o priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:1. IeÅ¡kovas nedalyvavo pakrovime, todėl įgijo naujÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytomis Sutartimis Nr. 1 ir 2 sulygtÄ prievolę – atlyginti visus nuostolius, atsiradusius dėl jo veiklos ar aplaidumo (3.6 p.). IeÅ¡kovas neginčija aplinkybės, kad krovinys buvo sugadintas. Apeliantui atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ (CK 6.130 straipsnis), ieÅ¡kovas apeliantui turi atlyginti 500 eurų nuostolį. Apelianto sutartinė prievolė sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ dalį už pervežimÄ baigėsi, o patirti nuostoliai perėjo juos padariusiems vežėjams – ieÅ¡kovui ir ketvirtajam vežėjui.

Apelianto atliktas įskaitymas atitinka visas sÄ lygas, kurios taikomos įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui. Teismas byloje nekonstatavo CK 6.134 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatytų aplinkybių, kurioms esant įskaitymas bÅ«tų negalimas, todėl nepagrįstai įskaitymo nepripažino.

3. Byloje nėra ekspertų iÅ¡vadų, patvirtinančių vairuotojo paaiÅ¡kinime, kurį kaip įrodymÄ pateikė ieÅ¡kovas, nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovas, kaip vežėjas, kartu teikęs ekspeditoriaus paslaugas, negali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kadangi pagal Sutarčių Nr. 1 ir 2 I.2, III.2, III.9 punktus ieÅ¡kovas prisiėmė atsakomybę už krovinį bei jo pervežimÄ , t. y. ir prievolę kontroliuoti bei visiÅ¡kai atsakyti už krovinio pakrovimÄ , tvirtinimÄ , svorį, iÅ¡dėstymÄ , patikrinti krovinio ir pakuotės bÅ«klę, apie neatitikimus įraÅ¡yti į CMR važtaraÅ¡tį bei atlyginti visus nuostolius, baudas dėl jo veiklos aplaidumo (III.6 p.).

CMR važtaraÅ¡tyje BP0091646 jokių įrašų apie netinkamÄ pakuotę ar netinkamÄ pakrovimÄ nėra. Pirmosios instancijos teismas netyrė minėtų aplinkybių, todėl nepagrįstai nesprendė dėl ieÅ¡kovo atsakomybės už jo veiksmais atsakovui padarytÄ Å¾alÄ .

4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas įvykdė įsipareigojimÄ pagal vežimo sutartį. IeÅ¡kovas neįvykdė pagrindinės sutartinės prievolės – saugiai pervežti krovinį ir tinkamai jį perduoti gavėjui. Kadangi ieÅ¡kovas savo sutartines prievoles turėjo įvykdyti pirmas, tačiau neįvykdė ir jos nepasibaigė, o atsakovas dėl to patyrė žalÄ , tai atsakovas įgijo teisę į savigynÄ sustabdant prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos apmokėti už vežimÄ vykdymÄ bei teisę į nuostolių atlyginimÄ .

5. Ginčas kilo tarp antro ir trečio vežėjų dėl užmokesčio už vežimÄ , kurio antrasis, trečiasis, ketvirtasis vežėjas negavo dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos vežimo sutarties, t. y. krovinio siuntėjas (gavėjas) yra sustabdęs Å¡io užmokesčio mokėjimÄ arba jį užskaitęs kaip žalos atlyginimÄ . Visi keturi vežėjai yra atsakingi už krovinio sugadinimÄ , todėl jie visi yra suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, nes sprendimas tiesiogiai paveiks jų materialines teises ir pareigas.

Skundžiamu sprendimu nustatytas prejudicinis faktas – ieÅ¡kovas pripažintas tinkamai įvykdžiusiu pervežimo sutartį. Ä® bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtraukti pirmas ir ketvirtas vežėjai, t. y. UAB „Cargobalttranzit“ ir UAB „Krovita“. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sÄ lyga (b. l. 154-160).IeÅ¡kovas UAB „Kevino transportas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad:Apeliantas nesilaikė CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimo ir apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus, kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliantas nurodo, kad iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo jis taikė ieÅ¡kovo ir apelianto vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . Pirmosios instancijos teisme apeliantas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė visai kitomis aplinkybėmis, t. y. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Be to, apelianto pozicija nenuosekli, nes nepaisant apeliacinio skundo argumento apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ leisti pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Pats apeliantas nelaikė atlikęs prievolių įskaitymo.Byloje nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Cargobalttranzit“ turėjo teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ apeliantui. Ä® bylÄ iki Å¡iol nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti pervežimo metu padarytos žalos dydį. Neginčytinai nustatytas tik krovinio apgadinimo faktas, kuris savaime nesuponuoja vežėjo atsakomybės dėl to atsiradimo ir nenurodo jos dydžio. Atsižvelgiant į CMR konvencijos 17, 41 straipsnių nuostatas, susitarimas tarp Å¡alių, jog pareiga kontroliuoti ir atsakyti už pakrovimÄ , jo sutvirtinimÄ ir kt. tenka vežėjui nepaisant to, kad pakrovimÄ ir sutvirtinimÄ atlieka krovinio siuntėjas, gavėjas ar kitas asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, laikytinas negaliojančiu.

Todėl nesant ieÅ¡kovo kaltės dėl krovinio apgadinimo, ieÅ¡kovui nėra ir pareigos atlyginti pervežimo metu atsiradusius nuostolius. Apeliantas neturėjo teisės atlikti įskaitymÄ , nes ieÅ¡kovas nebuvo apelianto skolininkas, apelianto reikalavimas ieÅ¡kovui yra negaliojantis, apeliantas neįrodė, kad jam buvo pareikÅ¡ti reikalavimai (b. l. 168-174). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto (atsakovo) apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad apeliantas (užsakovas) neatsiskaitė su ieÅ¡kovu (vežėju) už suteiktÄ krovinio pervežimo paslaugÄ , savo atsisakymÄ atsiskaityti motyvuodamas tuo, kad Å¡i paslauga buvo suteikta netinkamai ir krovinys buvo sugadintas. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovo (vežėjo) ieÅ¡kinio pagrindinį reikalavimÄ (priteisti skolÄ už suteiktÄ krovinių pervežimo paslaugÄ ) tenkinti, kadangi atsakovas neginčijo su ieÅ¡kovu sudarytų Sutarčių Nr. 1 ir 2, pripažino, kad kroviniai buvo nuvežti laiku, sutiko su užmokesčio už vežimo paslaugÄ dydžiu bei, vadovaudamasis ieÅ¡kovui kilusios civilinės atsakomybės dėl nuostolių už krovinio sugadinimÄ atlyginimo atsiradimo aplinkybe, neiÅ¡naudojo galimybės CPK nustatyta tvarka pateikti ieÅ¡kinį kitoje byloje ar prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje dėl užmokesčio už vežimÄ priteisimo nėra galimybės iÅ¡spręsti ginčo dėl ieÅ¡kovo atsakomybės pagal vežimo sutartį, nes toks ginčas galėtų bÅ«ti kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliantas (atsakovas) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi apeliantas atlikto prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ (CK 6.130 straipsnis) ir apelianto sutartinė prievolė sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ dalį už pervežimÄ baigėsi, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieÅ¡kovo atsakomybės už jo veiksmais atsakovui padarytÄ Å¾alÄ ir byloje egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ginčo iÅ¡sprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertino taisyklių.Savo apeliacinio skundo pagrįstumÄ apeliantas visų pirma grindžia aplinkybe, kad jis atlikto prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ (CK 6.130 straipsnis), kuris atitinka visas sÄ lygas, taikomas įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui ir apelianto sutartinė prievolė sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ dalį už pervežimÄ baigėsi, o pirmosios instancijos teismas byloje nekonstatavo CK 6.134 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatytų aplinkybių, kurioms esant įskaitymas bÅ«tų negalimas, todėl nepagrįstai įskaitymo nepripažino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame sprendime nenurodytas nei vienas pirmosios instancijos teismo motyvas, susijęs su atsakovo (apelianto) atlikto prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo pagrįstumu ar nepagrįstumu, kadangi apeliantas Å¡ia aplinkybe nagrinėjamoje byloje vadovaujasi pirmÄ kartÄ pateikdamas apeliacinį skundÄ . CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, susijusius su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atlikimu, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų nepasisako. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytos Sutartys Nr. 1 ir 2 (b. l. 126, 127), pagal kurias ieškovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti 2 krovinius iš Metalo g. 2A/7 Vilniuje į AB „Chlebodar“, Stroitelej g. 1B, Omsko apskritis, Rusija, o apeliantas (užsakovas) įsipareigojo pateikti krovinius pervežimui ir atsiskaityti už krovinių pervežimo paslaugas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinių pervežimo paslauga buvo suteikta (kroviniai pristatyti į Sutartyse Nr. 1 ir 2 nurodytÄ vietÄ ), kad Å¡alių sutartiniams santykiams yra taikoma CMR konvencija. Tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas (apeliantas) teigė, kad neturi pareigos mokėti už krovinių pervežimo paslaugÄ , kadangi ji suteikta netinkamai (krovinys pristatytas su pažeidimais). Pažymėtina, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal tarp ginčo Å¡alių sudarytas Sutartis Nr. 1 ir 2 ieÅ¡kovas (vežėjas) įsipareigojo laiku pateikti techniÅ¡kai tvarkingas transporto priemones krovinių pervežimui ir organizuoti krovinio pervežimÄ pagal terminus, apeliantas (užsakovas) įsipareigojo pateikti pervežimui krovinius ir apmokėti už pervežimÄ .

Taigi tiek ieÅ¡kovas privalėjo tinkamai įvykdyti su krovinių pervežimu susijusiÄ prievolę, tiek apeliantas privalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolę sumokėti ieÅ¡kovui nustatyto dydžio užmokestį už įvykdytÄ krovinių pervežimo paslaugÄ . IeÅ¡kinio, taigi ir nagrinėjamos bylos, dalykas yra netinkamas apelianto (užsakovo) pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu (vežėju) už krovinių pervežimÄ Ä¯vykdymas. Å ioje byloje nėra pareikÅ¡tas apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui dėl nuostolių, atsiradusių pristačius pažeistÄ (sugadintÄ ) krovinį, atlyginimo.

CK 6.820 straipsnis, tiek CMR konvencijos 17 – 29 straipsniai, reglamentuoja ir apibrėžia vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimÄ , tačiau Å¡ie straipsniai gali ir turi bÅ«ti taikomai byloje tuo atveju, jeigu asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o taikyti tokiÄ atsakomybę, t. y. teisme vežėjui pareiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos. Nagrinėjamoje byloje pretenzijos dėl netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos – tai tik atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai, kurie nėra ir negali bÅ«ti vertinami kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas atlyginti žalÄ (nuostolius).

Kaip minėta, apeliantas neginčija paties krovinių pervežimo paslaugos suteikimo fakto, todėl jis negali ginčyti ir savo pareigos atsiskaityti už paslaugÄ , kuri buvo suteikta. Už suteiktÄ vežimo paslaugÄ sutartas užmokestis galėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡ dalies arba atsisakyta jį priteisti tik tuo atveju, jeigu toje pačioje byloje atsakovas (apeliantas) reikalautų atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamos paslaugos suteikimo, ir įrodytų nuostolių dydį, krovinio vežimo sutarties pažeidimo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių (CPK 178).

Nesant minėtų sÄ lygų, nėra pagrindo vadovautis apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieÅ¡kovo atsakomybės už jo veiksmais atsakovui padarytÄ Å¾alÄ , bei argumentu, kad ieÅ¡kovas savo sutartines prievoles turėjo įvykdyti pirmas, tačiau neįvykdė ir jos nepasibaigė, o atsakovas dėl to patyrė žalÄ .Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodo apeliantas, ginčas kilo tarp antro (apelianto) ir trečio (ieÅ¡kovo) vežėjų (iÅ¡ keturių) dėl užmokesčio už vežimÄ .

Tarp Å¡alių faktiÅ¡kai buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis. Nors pačiame vežimo procese tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantas buvo ekspeditoriai, organizuojantys krovinių pervežimÄ , bet jų tarpusavio santykiuose (kurie yra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas) apeliantas (atsakovas) traktuotinas kaip užsakovas, o ieÅ¡kovas traktuotinas kaip ekspeditorius ir vežėjas, nes jeigu asmuo sudaro sutartį krovinio pervežimui į paskyrimo punktÄ , bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek tampa vežėju CMR konvencijos prasme.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad į bylos nagrinėjimÄ neįtraukus pirmo ir ketvirto vežėjų, t. y. UAB „Cargobalttranzit“ ir UAB „Krovita“, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sÄ lyga, t. y. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus bylos nagrinėjimo dalykÄ sudarė tik aplinkybė, ar apeliantas (užsakovas) pagrįstai/nepagrįstai atsisakė atsiskaityti su ieÅ¡kovu už suteiktÄ krovinių pervežimo paslaugÄ , o ne viso vežimo procese dalyvavusių keturių vežėjų tarpusavio pareigų tinkamo/netinkamo įvykdymo padarinių nustatymas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atsakovo J.

Česnavičiaus komercinės firmos „Ekosig“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Asta Radzevičienė