2015-11-11 Nr. AB-21883-3-61-3-02086-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1478-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02086-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“ dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 57–59), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 3R-105(AG-79/05-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas“ išlaidų garantijoms bei draudimams sutartyje Nr. A56-679-(3.18) grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-26).

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamame Įsakyme Nr. T1-26 nurodyta, kad projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas“ (toliau – ir Projektas) galutinis paramos gavėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“, vykdydamas sutartį Nr. A56-679-(3.18) „Neries upės baseino projektas, I investicijų paketas. Vilniaus rajonas: Sudervės nuotekų valyklos statyba“ (toliau – ir Rangos sutartis), netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies garantijų / laidavimų ir draudimų įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą, taip pažeidė Europos Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 4 dalies d punktą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo Nr. T1-26 gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 1 958,20 Lt (Europos Sąjungos dalis – 1 536,21 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 421,99 Lt). Agentūra 2013 m. gruodžio 27 d. atliko pakartotinį įtariamojo pažeidimo tyrimą dėl Rangos sutartyje numatytų išlaidų sutarties garantijoms ir draudimams tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Agentūroje elektroniniu paštu 2013 m. gruodžio 18 d. buvo gauti papildomi dokumentai, kuriuos įvertinus buvo nustatyta, kad pagal Rangos sutartį dokumentais pagrįstų išlaidų suma yra 33 041,80 Lt.

Projekto rangos darbus atliko jungtinės veiklos grupė: UAB „Grundolita“, UAB „August ir Ko“ ir UAB „Kortas“. Rangos sutarties žiniaraštyje yra nurodytos sumos už garantijas / laidavimus – 15 000,00 Lt ir draudimus – 20 000,00 Lt. Rangovas UAB „Grundolita“ atliktų darbų akte Nr. 1 deklaravo, kad garantijų / laidavimų išlaidos sudaro 15 000,00 Lt, o draudimų išlaidos – 16 000,00 Lt, atliktų darbų akte Nr. 5 deklaravo, kad draudimų išlaidos sudaro 4 000,00 Lt. Rangovo deklaruotos garantijų / laidavimų ir draudimų sumos neviršija Rangos sutarties žiniaraštyje numatytų sumų.

Agentūra tuo metu jokių papildomų dokumentų nereikalavo. Pareiškėjas su 2014 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į rangovą UAB „Grundolita“ dėl 1 958,20 Lt grąžinimo, tačiau UAB „Grundolita“ 2014 m. vasario 5 d. atsakyme nurodė, kad nei pirkimo dokumentuose, nei Rangos sutartyje nebuvo apibrėžtas rangovo pelnas nuo aktais įformintų įvykdytų darbų ar paslaugų dalies. Pagal teisės aktus ir 2009 m. kovo 31 d. sutarties Nr. 2009/GPG/9/ „Dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinat projektą „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“ (toliau – ir Sutartis Nr. 2009/GPG/9/) 3.4.2. punkto 2 dalies nuostatas, Įgyvendinančioji institucija (Agentūra), gavusi galutinio paramos gavėjo ataskaitas ar kitus dokumentus, susijusius su projekto įgyvendinimo sutarčių vykdymu, per dvi savaites patvirtina arba nurodo trūkumus, kurie privalo būti ištaisyti, ir pateikia pastabas.

Pagal šios sutarties 3.4.3 punkto 1 dalį, Agentūra peržiūri gautus mokėjimo prašymus, sąskaitas ir kitus apmokėti pateiktus dokumentus pagal Europos Komisijos sprendimo dėl paramos skyrimo Projektui nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų reikalavimus ir, jei gauti dokumentai yra priimtini, juos patvirtina ir grąžina patvirtintą galutinio paramos gavėjo išlaidų tinkamumo sąskaitą ir kitus apmokėjimui pateiktus dokumentus galutiniam paramos gavėjui. Agentūra, atlikusi dokumentų patikrinimą, dėl mokėjimo prašymo Nr. 2 pažeidimų nenustatė, pagrįsti draudimų ir garantijų išlaidų nei UAB „Nemenčinės komunalininkas“, nei rangovo UAB „Grundolita“ neprašė, 2010 m. spalio 19 d. raštu Nr. APVA-5706 Agentūra informavo, kad už atliktus darbus apmokėta iš ES Sanglaudos fondo lėšų 146 224,72 Lt ir iš Valstybės fondo lėšų 40 167,53 Lt (į šias sumas įėjo apmokėjimas už draudimus ir garantijas), t. y. minėtas išlaidas Agentūra pripažino tinkamomis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 79–84).

Atsakovas paaiškino, kad, remiantis tiek Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 4 dalies d punkto nuostatomis, tiek 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos Regioninės plėtros generalinio direktorato raštu Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams arba garantijoms specialiai konkrečiam projektui, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti, kai jos yra realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms.

Remiantis paminėtomis teisės aktų ir FIDIC sutarčių (bendrųjų sąlygų 18.1. dalies „Bendrieji draudimo reikalavimai“ 7-osios pastraipos) nuostatomis, darytina išvada, kad paties draudimo liudijimo ar garantijos pateikimas dar neįrodo, kad buvo patirtos sutartyje nurodytos išlaidos draudimams ir garantijoms. Šio pobūdžio išlaidos laikomos realiai patirtomis ir tinkamomis finansuoti, kai yra atlyginami administracinio pobūdžio kaštai, patiriami rangovo. Pačių draudimo polisų ir garantijų pateikimas pagrindžia faktą, kad išlaidos buvo patirtos, tačiau neparodo, kiek jų realiai buvo patirta.

Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti duomenų apie įmokų mokėjimą iš rangovo, o Agentūra savo ruožtu turi teisę tokių dokumentų reikalauti iš pareiškėjo. Vadovaujantis 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1164/1994) 12 straipsnio 1 dalyje, šio reglamento II priedo D straipsnio 1 punkte nustatytu reglamentavimu, darytina išvada, kad valstybė turi pareigą susigrąžinti pinigų sumas, kurios buvo išmokėtos ne už realiai padarytas išlaidas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-736/2013). Reglamento Nr. 1164/1994 II priedo H straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad tais atvejais, kai po reikalingų patikrinimų EK nustato, kad yra neatitikimų, susijusių su Sanglaudos fondo parama, ir valstybė narė neatliko būtinų korekcijų, EK gali motyvuotai sustabdyti paramos atitinkamam projektui teikimą ir, prireikus, EK gali pati atlikti reikiamas finansines korekcijas. Valstybė narė turi pareigą užtikrinti, kad būtų susigrąžintos visos netinkamos finansuoti išlaidos ir ši jos pareiga nėra ribojama laike.

Analogišką valstybės narių ir jos institucijų pareigą susigrąžinti visas netinkamas finansuoti lėšas įtvirtina ir nacionaliniai teisės aktai, šiuo atveju tai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“ (toliau – ir Administravimo taisyklės);

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 1K-307 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių patvirtinimo“, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – ir Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės). Pagal Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632, 5 straipsnį, Administravimo taisyklių 3 punktą, 11 punktą, Agentūrai priskiriamos Įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą.

Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas Nr. T1-26 buvo priimtas Agentūrai vykdant nurodytas funkcijas. Agentūra, įtarusi pažeidimą, pradėjo galimo pažeidimo tyrimo procedūrą, kurio rezultatai apibendrinti 2014 m. sausio 24 d. išvadoje. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad Agentūra bet kuriuo metu, nesvarbu, kokie jos ankstesni veiksmai, kaip valstybės institucija, atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, nustačiusi pažeidimus, turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti, ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos.

Tokia Agentūros pareiga numatyta ir Paramos grąžinimo taisyklių 4 ir 5 straipsniuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti (b. l. 151–152).

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjo ir Agentūros santykiams taikomi teisės aktai, reglamentuojantys projektų įgyvendinimą ir paramos lėšų skyrimo administravimą, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens santykiams taikomi rangos santykius reglamentuojantys teisės aktai. Sudarant Rangos sutartį su jungtinės veikos grupe buvo reikalaujama pateikti kainą, kurios šalys negalėtų keisti sutarties vykdymo metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.653 straipsniu, sutarties sąlygų dėl sutarties kainos mokėjimo keisti neturi teisės ir užsakovas UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Rangos sutartis šalių sudaryta pareiškėjui vykdant pirkimą viešųjų pirkimų būdu. Jungtinės veiklos grupei mokama pagal pirkimo metu jų pateiktą pasiūlymą. Draudimo ir garantijų išlaidos pareiškėjui buvo pateiktos žiniaraščiuose. Žiniaraščių pozicijos negali būti vertinamos skirtingai, taikant skirtingą kainos mokėjimo būdą, nes taip būtų iš esmės nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo, t. y. pagal vienas sutarties pozicijas rangovui būtų sumokama atsižvelgiant į jo faktiškai patiriamas sąnaudas, o pagal kitas – atsižvelgiant į pirkimo metu rangovo pateiktą pasiūlymą. Nei pirkimo dokumentuose, nei Rangos sutartyje nebuvo apibrėžtas jungtinės veiklos grupės pelnas nuo aktais įforminamų darbų ar paslaugų dalies. Pareiškėjo vykdyto viešo konkurso sąlygos buvo derinamos su Agentūra, kuri pritarė pirkimo inicijavimui numatytomis sąlygomis ir pirkimo dokumentuose numatytai atsiskaitymo su rangovu tvarkai. Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta reikalavimo, kad už draudimus ir garantijas bus mokama ne Rangos sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo išlaidos, patirtos vykdant viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį, turėtų būti kompensuotos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 167–174) pareiškėjo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, įtvirtintą Paramos grąžinimo taisyklėse (5.2.2 p.), Administravimo taisyklėse (2 p., 3 p., 11.9 p., 11.12 p., 11.16 p., 11.17 p.), Agentūros nuostatuose (5 p., 6.4 p., 6.11 p.), įvertinęs jį nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, priėjo prie tokių išvadų: tinkamomis finansuoti gali būti išlaidos, kurios susijusios su projektu ir dėl kurių pateikiami apskaitos (mokėjimo) dokumentai, įrodantys, kad išlaidos buvo faktiškai patirtos; Agentūra turi ne tik teisę, bet ir pareigą išlaidų tinkamumą tikrinti viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o neįrodžius, kad išlaidos susijusios su projektu ir realiai patirtos, – jas susigrąžinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-736/2013) yra išaiškinta, kad Agentūra turi pareigą tikrinti išlaidų tinkamumą ne tik prieš išmokant Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, bet ir viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos teiginį, kad Agentūros pareiga buvo prieš išmokant Europos Sąjungos paramos ir valstybės fondo lėšas patikrinti galutinio paramos gavėjo išlaidų tinkamumą, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina Agentūros išvadą, kad pareiškėjo pateikti apskaitos dokumentai pagrindžia ne visą už garantijas ir draudimus patirtą išlaidų sumą. Rangos sutarties žiniaraštyje Nr. 1 „Bendroji dalis. Sudervės nuotekų valykla“ buvo numatytos sumos už garantijas / laidavimus – 15 000,00 Lt ir draudimus – 20 000,00 Lt (VAGK bylos I t., b. l. 16). Pareiškėjo Agentūrai teiktuose Atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 5 nurodyta bendrai 35 000,00 Lt patirtų išlaidų suma už garantijas ir draudimus (VAGK bylos I t., b. l. 113–116, 119–122).

Pareiškėjas dokumentais už garantijas / laidavimus UADB „Ergo Lietuva“ 2009 m. gruodžio 1 d. draudimo liudijimu Nr. 710-451-18613, UAB „Grundolita“ faktūra, 2009 m. gruodžio 11 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo išrašu, 2009 m. gruodžio 4 d. sutarties įvykdymo garantija Nr. BG090801(7), 2010 m. gruodžio 6 d. sulaikytų pinigų garantija Nr. BG080608/35, AB „Nordea“ Bank Finland Plc 2013 m. spalio 9 d. pažyma Nr. OUT-19002 dėl sumokėtų garantijų pagrindė 24 238,33 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 95–100). Dokumentais už draudimus „If P&C Insurance AS“ rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu Nr. 0000041, UAB „Grundolita“ faktūra, 2010 m. balandžio 15 d.

AB SEB banko mokėjimo nurodymo išrašu pareiškėjas patvirtino 2 100,00 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 91–94), UADB „Ergo Lietuva“ 2009 m. spalio 9 d. generalinio montavimo darbų (EAR) draudimo liudijimu Nr. 710-430-000488 ir jo priedu Nr. 2, AB SEB banko 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu, AB „Nordea“ Bank Finland Plc 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu, 2010 m. balandžio 16 d. vietinio mokėjimo nurodymu, UAB „Grundolita“ faktūra patvirtino 3 862,00 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 84–90), AB „If draudimo“ įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. 00006656, UAB „Grundolita“ faktūra, AB „Nordea“ Bank Finland Plc 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu patvirtino 286,34 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 81–83), AB „If draudimo“ įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. 00007199, UAB „Grundolita“ faktūra, AB „Nordea“ Bank Finland Plc 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu, AB SEB banko 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu patvirtino 582,47 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 77–80), AB „If draudimo“ įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. 00007197, UAB „Grundolita“ faktūra, AB „Nordea“ Bank Finland Plc 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu, AB SEB banko 2013 m. gruodžio 18d. sąskaitos išrašu patvirtino 243,66 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 74–75), AB „If draudimo“ įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. 00009558, UAB „Grundolita“ faktūra, AB SEB banko 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu patvirtino 129,00 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 71–73), UADB „Ergo Lietuva“ generalinio montavimo darbų (EAR) draudimo liudijimu Nr. 710-430-000538, UAB „Grundolita“ faktūra, AB „Nordea“ Bank Finland Plc 2013 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašu patvirtino 1 600,00 Lt sumą (VAGK bylos I t., b. l. 68–70).

Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas už garantijas / laidavimus ir draudimus dokumentais pagrindė 33 041,80 Lt sumą. Kadangi kiekių sąrašuose ir darbų pakeitimuose numatyta išlaidų suma bendrai garantijoms ir draudimams lygi 35 000,00 Lt (be PVM), teismas pripažino, kad 1 958,20 Lt išlaidų suma yra nepagrįsta dokumentais.

Taip pat teismas pastebėjo, kad pagal Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ 3.5 punktą, pareiškėjas įsipareigojo vykdyti visas užsakovo pareigas, nustatytas Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos statybos sutarties sąlygose (FIDIC). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto STR 1.08.02:2002 14 punkto (2003 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 126 redakcija, galiojanti nuo 2003 m. balandžio 5 d.), FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų 18.1 dalies 7 pastraipos nuostatomis, užsakovas turi teisę reikalauti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančių dokumentų, bet ir dokumentų, patvirtinančių atitinkamo draudimo įmokų mokėjimo faktą. Remiantis Administravimo taisyklių 14.11 punktu, galutinis paramos gavėjas (nagrinėjamu atveju tai yra pareiškėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“) saugo pagal kompetenciją visus dokumentus, susijusius su finansuojamų iš Sanglaudos fondo lėšų projektų įgyvendinimu; užtikrina, kad dokumentai būtų prieinami turintiems teisę juos tikrinti asmenims ir institucijoms. Teismas vertino, kad pareiškėjo ir rangovo teisiniai santykiai dėl dokumentų pateikimo šio ginčo sprendimui įtakos neturi, kadangi pareigos dėl paramos grąžinimo ir tinkamo panaudojimo tenka galutiniam paramos gavėjui, o ne rangovui.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė dalies (1 958,20 Lt) deklaruotos (35 000,00 Lt) draudimo ir garantijų išlaidų sumos tinkamais apskaitos dokumentais, todėl Agentūra pagrįstai pripažino, kad Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d punkto nuostatos buvo pažeistos. Vadinasi, Agentūra turėjo pagrindą pripažinti, kad dalis deklaruotų išlaidų (1 958,20 Lt) yra netinkamos finansuoti ir, remiantis Paramos grąžinimo taisyklėmis, turi būti grąžintos.

Aplinkybę, kad rangovo deklaruotos garantijų / laidavimų sumos neviršija Rangos sutarties žiniaraštyje numatytų sumų, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes teisės aktai šios aplinkybės su patirtų išlaidų pagrįstumu nesieja. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad draudimo liudijimo ar garantijos pateikimas neįrodo, kad buvo patirtos sutartyje nurodytos išlaidos draudimams ir garantijoms; pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo teisę reikalauti iš rangovo duomenų apie įmokų mokėjimą, o Agentūra turėjo teisę tokių duomenų reikalauti iš pareiškėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas Nr. T1-26, taip pat Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 3R-105(AG-79/05-2014), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl šio įsakymo panaikinimo, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 178–180), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliantas, remdamasis 2009 m. kovo 31 d. sutarties „Dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinat projektą „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“ Nr. 2009/GPG/9/ 3.4.2. punkto 2 dalies ir 3.4.3 punkto 1 dalies nuostatomis, pabrėžia, kad Agentūros pareiga buvo prieš išmokant Europos Sąjungos paramos ir valstybės fondo lėšas patikrinti galutinio paramos gavėjo išlaidų tinkamumą. Tačiau Agentūra, atlikusi dokumentų patikrinimą, dėl mokėjimo prašymo Nr. 2 pažeidimų nenustatė, pagrįsti draudimų ir garantijų išlaidų nei UAB „Nemenčinės komunalininkas“, nei rangovo UAB „Grundolita“ neprašė, 2010 m. spalio 19 d. raštu Nr. APVA-5706 Agentūra informavo, kad už atliktus darbus apmokėta iš ES Sanglaudos fondo lėšų 146 224,72 Lt ir iš Valstybės fondo lėšų 40 167,53 Lt (į šias sumas įėjo apmokėjimas už draudimus ir garantijas), t. y. minėtas išlaidas Agentūra pripažino tinkamomis. Apelianto teigimu, bendra nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma 1 958,20 Lt susidarė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grundolita“ veiksmų, todėl šioje byloje ginčijami Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 3R-105(AG-79/05-2014) ir Agentūros direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. T1-26 turi būti panaikinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 185–190).

Atsakovas atsiliepime pakartoja tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas dar kartą pabrėžia, kad Agentūra, remdamasi teisės aktų nuostatomis, pagrįstai reikalavo iš UAB „Nemenčinės komunalininkas“ draudimų ir garantijų įmokų mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, o jų nepateikus, išlaidas pripažino realiai nepatirtomis ir netinkamomis finansuoti. Skundžiamas Įsakymas Nr. T1-26 buvo priimtas vykdant Agentūros, kaip įgyvendinančiosios institucijos, funkcijas, remiantis Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo rezultatais. Be to, atsakovas 2015 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą Nr. ((18.159-01)-5K-1502833)6K-1502080 „Dėl lėšų pervedimo Sanglaudos fondo projektui Nr. 2005/LT/16/C/PE/004“ bei prie jo pridėtą Europos Komisijos 2015 m. vasario 4 d. raštą Nr. Ares(2015)462428, kuriame nurodyta, kad 567,13 Eur išlaidos, kurios yra bylos ginčo dalykas, buvo minusuotos iš galutinės išmokos Projekto išlaidoms kompensuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo – galutinio paramos gavėjo, įgyvendinančio iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų finansuojamą projektą Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas“ ir šiuo tikslu vykdančio užsakovo funkcijas pagal darbų sutartį Nr. A56-679-(3.18) „Neries upės baseino projektas, I investicijų paketas. Vilniaus rajonas: Sudervės nuotekų valyklų statyba“, – pareigos grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, kurios byloje ginčijamu atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T1-26 pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Sanglaudos fondas, įsteigtas 1994 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, finansiškai prisideda prie projektų ir gali inter alia teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje (Reglamento Nr. 1164/1994 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Reglamento Nr. 1164/94 11 straipsnio „Finansinės nuostatos“ 4 dalyje nustatyta, kad mokėjimai, atliekami po išankstinio mokėjimo, turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimo eiga, o 12 straipsnio „Finansiniai patikrinimai“ 1 dalis įpareigoja valstybes nares, kad būtų užtikrintas sėkmingas fondo finansuojamų projektų vykdymas, imtis būtinų priemonių reguliariai tikrinti, ar bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti bei susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Reglamento Nr. 1164/94 II priedo D straipsnio „Mokėjimai“ 1 dalyje (pakeista 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999) įtvirtinta, kad finansinės paramos išmokos gali būti atliekamos tik atsižvelgus į realiai padarytas išlaidas, kurios turi būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba apskaitos dokumentais, turinčiais lygiavertę įrodomąją vertę. Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnis (pakeistas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999) „Finansiniai koregavimai“ reglamentuoja visos arba dalies paramos projektui atšaukimo padarant reikiamus finansinius koregavimus ir išmokėtų paramos sumų susigrąžinimo Komisijai tvarką tais atvejais, kai po reikalingų patikrinimų Komisija nusprendžia, kad projekto įgyvendinamas nepateisina jam skirtos paramos ar jos dalies arba yra neatitikimų, susijusių su fondo parama.

Paminėtos reglamento, kuriuo įsteigtas Sanglaudos fondas, nuostatos įtvirtina principines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, išlaidos realiai padarytos ir pateisintos tinkamą įrodomąją vertę turinčiais dokumentais. Tai reiškia, kad išmokos iš Sanglaudos fondo turi būti skirtos tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

Bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) nuostatose. Šio Reglamento 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a punktas); numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos (b punktas); numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą (c punktas). Sisteminis Reglamento Nr. 1083/2006 ir pirmiau paminėtų Reglamento Nr. 1164/1994 nuostatų vertinimas leidžia spręsti, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcijos vykdomos tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus (ex post). Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnis numato valstybės narės galimybę susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas per penkerius metus nuo veiksmų užbaigimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Vilniaus rajono savavaldybės administracija ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2009 m. kovo 12 d. pasirašė Sutartį Nr. 2009/GPG/9/ (b. l. 86–103), kurioje susitarė dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“. Šia Sutartimi Nr. 2009/GPG/9/ Agentūra delegavo dalį funkcijų ir atsakomybę už jų vykdymą pareiškėjui, galutiniam paramos gavėjui UAB „Nemenčinės komunalininkas“, be kita ko, minėtoje sutartyje numatyta, kad galutinis paramos gavėjas vykdo visas užsakovo pareigas, nustatytas Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos statybos sutarties sąlygose (FIDIC), 1999 m. leidimas (Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ 3.5 punktas), vadovauja Projekto įgyvendinimui, remdamasis Techninės paramos teikėjo parengtu Procedūrų vadovu, kuriame privalo būti aprašyti Projekto lėšų apskaitos ir kontrolės procedūros, rangovų teikiamų dokumentų pagal pasirašytas Projekto sutartis tikrinimo tvarka ir kt. (Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ 3.5.4 punktas), nustatytos galutinio paramos gavėjo pareigos apskaitos, priežiūros srityje (privalo kaupti ir saugoti apskaitos dokumentų originalus 10 metų po paskutinio mokėjimo pagal Projektą datos, kaupti gautą bei pačių pateiktą raštišką informaciją apie Projekto įgyvendinimo sutarčių eigą ir saugoti ją 5 metus po paskutinio mokėjimo ir kt. (Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ 3.5.5 punktas)). Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ 4.4. punkte įtvirtinta galutinio paramos gavėjo atsakomybė, jeigu atliekant auditą ar kitus patikrinimus paaiškės, kad iš Projekto lėšų buvo apmokėtos išlaidos, kurios nėra tinkamos apmokėjimui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, – šitos išlaidos išieškomos iš galutinio paramos gavėjo. Galutinio paramos gavėjo turtinė atsakomybė dėl Europos Komisijos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų, Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ nuostatų pažeidimo numatyta ir šios Sutarties 6.1, 6.2 punktuose.

Pareiškėjas, Vilniaus rajono savavaldybės administracija (perkančioji organizacija) ir jungtinės veiklos grupė UAB „Grundolita“, UAB „August ir Ko“ ir UAB „Kortas“, atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „Grundolita“, 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. A56-679-(3.18) „Neries upės baseino projektas, I investicijų paketas. Vilniaus rajonas: Sudervės nuotekų valyklų statyba“ (VAGK bylos II t., b. l. 96–98), kurioje rangovas UAB „Grundolita“ įsipareigojo užsakovui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atlikti šioje sutartyje nurodytus darbus, o įgyvendinančioji institucija Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui už tinkamai atliktus ir užbaigtus darbus sutartyje nurodytą kainą (išlaidas, patirtas po projekto lėšų tinkamumo termino pabaigos, t. y. 2010 m. gruodžio 31 d., apmoka užsakovas). Sutarties kaina (be PVM) numatyta 2 970 907,80 Lt, iš kurių Sanglaudos fondo dalis – 2 330 677,17 Lt, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos – 640 230,63 Lt.

Agentūra, gavusi Valstybės kontrolės, atlikusios Projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 auditą, pastabą dėl inter alia rangos sutarties Nr. A56-679-(3.18) vykdymo metu patirtų išlaidų garantijoms ir draudimams, kurios nepagrįstos šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir dėl to yra netinkamos finansuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. APVA-2910 „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“ (b. l. 113) pasiūlė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikti Agentūrai Rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų garantijoms ir draudimams pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas 2013 m. spalio 10 d. lydraščiu Nr. 819, be kita ko, pateikė Agentūrai UAB „Grundolita“ pateiktų dokumentų, galinčių pagrįsti išlaidas garantijoms ir draudimams vykdant Rangos sutartį, kopijas (VAGK bylos I t., b. l. 67–100).

Agentūra, 2013 m. gruodžio 27 d. atlikusi pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Rangos sutartyje nustatytų išlaidų sutarties garantijoms ir draudimams tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis, 2014 m. sausio 24 d. surašė išvadą (b. l. 105–108), kurioje nurodė, kad pagal Rangos sutartį dokumentais pagrįstų išlaidų suma yra 33 041,80 Lt, o kiekių sąrašuose ir darbų pakeitimuose numatyta išlaidų suma bendrai garantijoms ir draudimams yra 35 000,00 Lt, todėl 1 958,20 Lt, t. y. 567,13 Eur, pripažintinos netinkamomis finansuoti. Byloje ginčijamu 2014 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T1-26 (b. l. 112) atsakovas nustatė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“, vykdydamas Rangos sutartį Nr. A56-679-(3.18), netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies garantijų / laidavimų ir draudimų įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą, tuo pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 4 dalies d punktą; nurodė pareiškėjui per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti 1 958,20 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Įsakymu Nr. T1-26, iš pradžių apskundė jį VAGK, po to – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurie pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovo 2015 m. spalio 27 d. teismui pateikti papildomi duomenys – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. ((18.159-01)-5K-1502833)6K-1502080 „Dėl lėšų pervedimo Sanglaudos fondo projektui Nr. 2005/LT/16/C/PE/004“ bei prie jo pridėtas Europos Komisijos 2015 m. vasario 4 d. raštą Nr. Ares(2015)462428 patvirtina, kad Komisija pritarė 567,13 Eur išlaidų išskaičiavimui iš deklaruojamų Projekto tinkamų išlaidų.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde teigia, kad išlaidos nepagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti, Agentūra, atlikusi dokumentų patikrinimą, prieš išmokėdama Europos Sąjungos paramos ir valstybės fondo lėšas, pagrįsti draudimų ir garantijų išlaidų neprašė, šias išlaidas pripažino tinkamomis, be to, apelianto nuomone, nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma 1 958,20 Lt susidarė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grundolita“ veiksmų.

Apelianto argumentą, kad atsakovas prieš išmokėdamas paramos lėšas, išlaidas garantijoms / laidavimams ir draudimams pripažino tinkamomis, todėl ginčijamą Įsakymą Nr. T1-26 priėmė nepagrįstai, paneigia pirmiau pateikta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, nuostatų sisteminė analizė, kuri leidžia vienareikšmiškai teigti, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcijos gali ir turi būti vykdomos ne tik mokant paramą (ex ante), bet ir ją išmokėjus (ex post). Tokią pat išvadą suponuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punktas, kuris numato, kad paramos lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to jam išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.12 ir 11.17 punktuose (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 905 redakcija) Agentūrai, kuri vykdo Įgyvendinančiosios institucijos funkcijas aplinkos apsaugos srityje (Administravimo taisyklių 3 punktas), suteikti įgaliojimai atlikti iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu bei imtis veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, tarpinės institucijos įgaliojimu Paramos grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą. Paminėtų ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normų visuma suteikė atsakovui pakankamą teisinį pagrindą net ir po Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo momento pripažinti pareiškėjo išlaidas garantijų / laidavimų ir draudimų įmokų daliai apmokėti netinkamomis finansuoti.

Apelianto argumentas dėl atsakomybės perkėlimo rangovui UAB „Grundolita“, dėl kurio kaltės, apelianto manymu, susidarė nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma (1 958,20 Lt), taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal Paramos grąžinimo taisyklių II skyriaus „ES finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą“ nuostatas, neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas privalo grąžinti projekto vykdytojas.

Paramos grąžinimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai lėšos gautos iš 2000–2006 metų Sanglaudos fondo, projekto vykdytoju laikytinas rangovas, paslaugų teikėjas ar prekių tiekėjas ir (arba) galutinis paramos gavėjas. Kaip minėta, Sutarties Nr. 2009/GPG/9/ 4.4 ir 6.1 punktuose expressis verbis įtvirtinta, kad paaiškėjus, jog iš Projekto lėšų buvo apmokėtos išlaidos, kurios nėra tinkamos apmokėjimui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, šitos išlaidos išieškomos iš galutinio paramos gavėjo (šiuo atveju pareiškėjo); būtent galutinis paramos gavėjas privalo grąžinti neteisėtai išmokėtas Sanglaudos fondo lėšas.

Rangovas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas paramos gavėju, nes jis tik atliko Rangos sutartyje numatytus darbus, kurie buvo perduoti pareiškėjui. Kad Rangos sutartis buvo vykdoma dalyvaujant pareiškėjui, jis priėmė atliekamus darbus, įrodo ir byloje pateikti atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 5 (b. l. 43–50), kuriuos prieš pateikiant Agentūrai patvirtino pareiškėjo įgalioti atstovai. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas turėjo tiek pareigą, tiek ir galimybę įsitikinti išlaidų pagrįstumu, bei paneigia apelianto argumentus, kad jis nėra atsakingas už tinkamą paramos lėšų panaudojimą.

Jei sutartyje nėra aptarta kitaip, paprastai užsakovui tenka pareiga priimti rangos darbus (CK 6.681 str., 6.694 str.), tai reiškia ir jo atsakomybę už priimtų darbų atitikimą sutartyje numatytoms sąlygoms. Parama yra skiriama užsakovo priimtiems darbams, netinkamai savo pareigas įvykdžiusiam užsakovui tenka atsakomybė už paramos lėšų netinkamą panaudojimą ir jų grąžinimą. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai, kad bendra nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma (1 958,20 Lt) susidarė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grundolita“ veiksmų ir todėl ginčijamas Agentūros direktoriaus 2014 m. sausio 24 d.

įsakymas Nr. T1-26 turi būti panaikintas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovas pripažino išlaidas garantijoms ir draudimams netinkamomis finansuoti iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų. Pažymėtina, kad bylos šalys iš esmės nesutaria dėl pripažintų netinkamomis finansuoti išlaidų realumo, kurio, anot Agentūros, pareiškėjas neįrodė.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs administracinėje byloje ir VAGK byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas dokumentais už garantijas / laidavimus ir draudimus pagrindė 33 041,80 Lt išlaidų sumą iš deklaruotos bendros 35 000,00 Lt sumos, vadinasi, likusi 1 958,20 Lt išlaidų suma yra nepagrįsta dokumentais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada sutinka, todėl pakartotinai pareiškėjo 2013 m. spalio 10 d. lydraščiu Nr. 819 Agentūrai pateiktų dokumentų garantijų ir draudimų išlaidoms pagrįsti (VAGK bylos I t., b. l. 67–100) apžvalgos nepateikia.

Kaip minėta, Sanglaudos fondą įsteigiančio Reglamento Nr. 1164/94 II priedo D straipsnio „Mokėjimai“ 1 dalyje (pakeista 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999) įtvirtinta, kad finansinės paramos išmokos gali būti atliekamos tik atsižvelgus į realiai padarytas išlaidas, kurios turi būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba apskaitos dokumentais, turinčiais lygiavertę įrodomąją vertę. Europos Komisijos 2002 m. liepos 29 d. reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos, 8 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad mokėjimo institucija turi įsitikinti toliau išvardytų sąlygų įvykdymu, tarp jų ir tuo, kad išlaidų ataskaita apima tik toliau nurodytas išlaidas, faktiškai padarytas per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais. Europos Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas išlaidų, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, realumui, nustatyta, kad šios išlaidos turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos turi būti susijusios su valstybės narės patvirtintu mokėjimu, kurį ji realiai padarė arba išlaidos buvo padarytos jos vardu <...>. Remiantis Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d punkto norma, tinkamos sąnaudos gali apimti pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas, jeigu jos konkrečiai pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su projektu.

Minėtos reglamentų nuostatos yra papildančios viena kitą dėl realiai patirtų išlaidų pagrindimo sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais ir reiškia, kad šių sąlygų įvykdymas keliamas visais atvejais, taip pat ir pareiškėjui, siekiančiam pagrįsti paramos lėšomis apmokamų išlaidų realumą. Reikalavimai pridėtinių išlaidų ir kitų sąnaudų pagrindimui kyla Reglamento Nr. 1164/94 II priedo D straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio, 22 straipsnio 4 dalies d punkto pagrindu, todėl teisėjų kolegija papildomai nepateikia argumentų dėl FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų taikymo, nes jie neturi lemiančios reikšmės ginčijamų aplinkybių vertinimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijant išlaidų realumo aplinkybes valstybės narės išlaidų apmokėjimo faktas yra reikšmingas tik kartu su tokio mokėjimo pagrįstumą patvirtinančiais duomenimis. Nustačius, kad išlaidos buvo patirtos nesant jų pagrįstumą patvirtinančių duomenų, nėra kliūčių tokių duomenų pareikalauti iš paramą gaunančių subjektų. Nagrinėjamu atveju Agentūra tai padarė 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. APVA-2910 pasiūlydama UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikti Agentūrai Rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų garantijoms ir draudimams pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad paramos sutarties esmė – Sanglaudos fondo lėšų panaudojimas tiksliniams projektams įgyvendinti. Nustačius, kad paramos gavėjui skirtos finansuoti lėšos nebuvo panaudotos paramos sutartyje numatytiems tikslams įgyvendinti, aplinkybę, patvirtinančią gautų lėšų panaudojimo pagrįstumą, turi įrodyti lėšas panaudojęs subjektas – paramos gavėjas. Šiuo atveju pareiga pagrįsti realiai patirtas išlaidas garantijų / laidavimų ir draudimų įmokoms sumokėti pagal pirmiau aptartą ES ir Lietuvos Respublikos nustatytą teisinį reguliavimą tenka pareiškėjui, kuris, atsakydamas į Agentūros 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. APVA-2910 pateiktą siūlymą pateikti Agentūrai patirtas išlaidas garantijoms ir draudimams pagrindžiančius dokumentus, 2013 m. spalio 10 d. lydraščiu Nr. 819 kartu su kitais dokumentais nepateikė Agentūrai dalies (1 958,20 Lt) garantijų / laidavimų ir draudimų įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas Agentūra pagal Rangos sutartį yra Įgyvendinančioji institucija, kuriai pagal šią sutartį teko pareiga sumokėti sutartyje nurodytą kainą, o galutinis paramos gavėjas ir užsakovas yra pareiškėjas, vien tai suponuoja jo pareigą pagrįsti paramos lėšų panaudojimo realumą.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (Pažeidimų nustatymo taisyklių ir šalinimo 1 punktas). Remiantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (ginčui aktuali nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), 2, 4 punktais, pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas inter alia yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo įsakymas, o 5 punkte nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas (apeliantas) laikytinas projekto vykdytoju, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšas būtent iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. T1-26 dėl paramos lėšų grąžinimo yra priimtas siekiant teisėtų tikslų – tinkamo Sanglaudos fondo tikslinių lėšų panaudojimo; nustačius pažeidimą – netinkamų išlaidų finansavimą, pritaikytos priemonės – nurodymas pareiškėjui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti 1 958,20 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną, buvo būtinos, pritaikytos laikantis ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir, konstatavus, kad būtent tokio dydžio išlaidų dalis nebuvo pagrįsta jos realumą patvirtinančiais dokumentais, vertintinos kaip proporcingos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė