Legislator Case Law & Legislation
2025-11-26 Nr. AB-20902-3-62-3-02918-2023-1 AI generated

2025-11-26 Nr. AB-20902-3-62-3-02918-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-11-26 Nr. AB-20902-3-62-3-02918-2023-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-11-26 Nr. AB-20902-3-62-3-02918-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-425-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02918-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 50SK-413-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo proj. Nr. 5-1, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 50SK-414-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo proj. Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas 2), kuriais patvirtino nuosavybės teisių į D. P. senelio prieš nacionalizaciją turėtą žemę atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenis.

2.2. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 12 d. NŽT vadovui pateikė skundą, prašydama panaikinti nurodytus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų, nustatytų pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) GeoLTD matininko T. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, patvirtinimo klausimą.

2.3. NŽT nutraukė administracinę procedūrą, pradėtą pagal pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, ir informavo apie tai pareiškėją 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1SS-189-(7.5.) (toliau – ir Raštas). Apskundus šį Raštą teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-624/2022 (toliau – ir LVAT nutartis) panaikino Rašte nurodytą sprendimą nutraukti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundo nagrinėjimą (toliau – ir Sprendimas), t. y. pripažino jį neteisėtu.

2.4. Pareiškėja turi teisę į neturtinės žalos, padarytos jai neteisėtu NŽT Sprendimu, atlyginimą. Atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, yra nurodyti LVAT nutartyje, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šioje administracinėje byloje iš naujo nebeįrodinėtini.

2.5. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 22 d. sužinojo, kad NŽT Druskininkų skyrius priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, kuriais patvirtino nuosavybės teisių į D. P. senelio prieš nacionalizaciją turėtą žemę atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB GeoLTD matininko T. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėja siekė minėtų sprendimų teisėtumo patikrinimo, tačiau atsakovas eliminavo pretendentės teisę kvestionuoti nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuotų natūra grąžinamų žemės sklypų kadastro duomenis, tiesiog nutraukdamas administracinę procedūrą, pradėtą pagal jos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą. Dėl neteisėto NŽT Sprendimo pareiškėja buvo priversta bylinėtis teismuose beveik tris metus.

2.6. Gindama nuosavybės teisių atkūrimo procese šiurkščiai pažeistą jos teisę, pareiškėja patyrė nepatogumus – beveik tris metus buvo priversta riboti laisvalaikį, mažiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui (pasiruošimui pamokoms, bendruomeninei ir metodinei veiklai mokykloje). Be to, pareiškėją kankino neteisingumo jausmas, pyktis ant nuosavybės teisių atkūrime dalyvaujančios valstybės institucijos. Tai destruktyviai žeidė jos psichinę sveikatą, mažino savivertę, silpnino socialinius ryšius su kitais žmonėmis – šeima, kolegomis, bendradarbiais ir giminėmis. Teisminis procesas dėl neteisėto NŽT sprendimo kėlė pareiškėjai įtampą, nerimą, neleido jai susitelkti ties šeimos narių ir kitų jai artimų žmonių problemomis, pedagogei būtinu kvalifikacijos kėlimu ir savišvieta. Dėl neteisėto NŽT sprendimo pareiškėja nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. patyrė neturtinę žalą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje neturtine žala pripažįstamą nerimą, neteisybės jausmą, bejėgiškumo jausmą, įtampą.

2.7. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėja patyrė dėl neteisėto NŽT Sprendimo.

2.8. Neteisėtas NŽT Sprendimas sukėlė pareiškėjai neigiamus padarinius – neteisingumo jausmą, pyktį ant valstybės institucijos, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą ir įtampą, kurių nebūtų buvę, jei nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantis atsakovas būtų tinkamai įgyvendinęs savo pareigą. NŽT turi prisiimti atsakomybę už neteisėtą Sprendimą ir atlyginti dėl jo pareiškėjos patirtą neturtinę žalą.

3. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime prašė atmesti skundą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V35-806 patvirtintino natūra grąžinamų 0,0333 ha žemės sklypo ir 0,0167 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkų m., planus. Sprendimu 1 suformuotas grąžintinas natūra 0,0167 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 5-1, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkų m., ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, o Sprendimu 2 suformuotas grąžintinas natūra 0,0333 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 5, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkų m., ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys.

3.2. Pareiškėja pateikė NŽT direktoriui 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 ir įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių iš naujo išspręsti natūra grąžinamų žemės sklypų kadastro duomenų tvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) klausimą.

3.3. NŽT 2020 m. sausio 28 d. Raštu pareiškėja informuota, jog NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgusi į tai, kad klausimas dėl natūra grąžintinų pareiškėjai žemės sklypų formavimo yra nagrinėjamas teisme, nutraukė pareiškėjos skundo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko N. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Druskininkų mieste nagrinėjimą. LVAT nutartimi šis Raštas panaikintas.

3.4. Vykdydama LVAT nutartį, NŽT išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.1SS-1299-(7.5.) informavo pareiškėją, kad NŽT Druskininkų skyrius pagal jam priskirtą kompetenciją atliko jam priskirtus veiksmus, t. y. ginčijamais 2015 m. spalio 20 d. sprendimais suformavo natūra grąžintinus žemės sklypus, siekiant atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra (turėtoje virtoje), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti minėtus Druskininkų skyriaus sprendimus.

3.5. Kadangi pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas administracinis sprendimas, nėra aišku, kokias neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjos motyvai dėl atsiradusios neturtinės žalos yra tik hipotetinio pobūdžio, grindžiami prielaidomis. Pareiškėja, nurodydama, kad patyrė skunde nurodytus nepatogumus, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz. išrašo iš medicininių dokumentų apie diagnozuotą sveikatos pablogėjimą, fizinės būklės pakitimus, išvadų apie jos, kaip pedagogės, darbo kokybės nukentėjimą). Todėl nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad pareiškėjos teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjai.

3.6. Pareiškėja praleido senaties terminą paduoti skundą. Pareiškėja skunde nurodo, kad Rašte išdėstytas Sprendimas sukėlė žalą jai, tačiau ji kreipėsi į teismą dėl žalos, praėjus daugiau nei trejiems metams po Sprendimo priėmimo.

II. 4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėja pateikė NŽT vadovui 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB GeoLTD matininko T. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, patvirtinimo klausimą.

5.2. Rašte nurodytu sprendimu NŽT nutraukė pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundo nagrinėjimo procedūrą dėl to, kad klausimas dėl natūra grąžintinų žemės sklypų formavimo yra nagrinėjamas teisme.

5.3. LVAT nutartimi panaikintas NŽT Rašte nurodytas sprendimas nutraukti pareiškėjos NŽT direktoriui pateikto 2019 m. gruodžio 12 d. skundo nagrinėjimą, konstatavus, jog toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

6. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1–4 dalių nuostatomis ir konstatavo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nes konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės nustatymas nėra būtina sąlyga žalai priteisti.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus jos skundą nagrinėjusios valstybės institucijos veiksmus (neveikimą), žalos padarymo pareiškėjai faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui atsiradusios žalos, tačiau tam tikrais atvejais yra ir dar viena būtina sąlyga priteisti žalos atlyginimą – savalaikis savo teisės kreiptis į teismą realizavimas.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja sieja jai padarytą neturtinę žalą su aplinkybe, kad LVAT nutartyje pripažinta, jog atsakovas Raštu nepagrįstai nutraukė pareiškėjos NŽT direktoriui pateikto 2019 m. gruodžio 12 d. skundo nagrinėjimo procedūrą.

9. Teismas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 9 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismų praktika, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjos skundą, todėl, konstatavus, jog pareiškėja nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl žalos priteisimo iki ieškinio senaties termino pabaigos, teismas turi taikyti atsakovo prašomą jo teisių gynimo būdą ir atmesti skundą.

10. Teismas, pripažino nepagrįstu pareiškėjos nurodomą ieškinio senaties termino pradžios traktavimą, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kad ji patyrė neturtinę žalą laikotarpiu nuo neteisėto Rašte išdėstyto sprendimo priėmimo iki LVAT nutarties priėmimo, o pagrindas kreiptis į teismą dėl šios žalos priteisimo atsirado tik 2022 m. gegužės 18 d., priėmus LVAT nutartį, nes tik tada pareiškėja sužinojo, kad NŽT jos atžvilgiu priėmė neteisėtą aktą.

11. Teismas akcentavo, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą, o CK 6.271 straipsnyje nėra preziumuojama, kad oficialus (objektyvus) tam tikrų veiksmų ar neveikimo pripažinimas neteisėtais yra būtina prielaida konstatuoti, kad asmuo subjektyviai suvokė, jog buvo pažeistos jo teisės ir tokiu būdu jis įgijo teisę į žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyvaus pobūdžio kriterijais, ji nėra siejama su faktine aplinkybe, jog kažkas oficialiai konstatavo, kad buvo neteisėti valstybės institucijų veiksmai ar neveikimas.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nuo NŽT Rašto priėmimo iki LVAT nutarties priėmimo teigė, jog patyrė neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėja aiškiai suvokė, kad NŽT Rašte esantis Sprendimas pažeidžia jos teises, nes dėl šio NŽT Sprendimo ji 2020 m. vasario 28 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), o vėliau – teismui, ir, teikdama šiuos skundus, subjektyviai suvokė, kad skundžiamas NŽT Sprendimas pažeidžia jos teises ir ji gali ginti jas, teikdama skundą įstatymo nustatyta tvarka.

13. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia dėl reikalavimo atlyginti žalą, padarytą Sprendimu, kurį pareiškėja apskundė dar 2020 m. vasario 28 d., siejama su subjektyviu pareiškėjos suvokimu, kad toks NŽT Sprendimas pažeidžia jos teises, bet nėra siejama su faktine aplinkybe, jog NŽT Sprendimas oficialiai turi būti pripažintas neteisėtu teismo, norint reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo suvokia, kad, skųsdamas jo teises pažeidžiantį administracinį sprendimą, jis gali reikalauti ir žalos, kildinamos iš tokio sprendimo, atlyginimo, o laukdamas, kol skundžiamas sprendimas bus oficialiai pripažintas neteisėtu tam, kad vėliau galėtų lengviau įrodyti skundžiamo sprendimo neteisėtumą, kaip sąlygą reikalauti žalos atlyginimo, pats prisiima rizika praleisti ieškinio senaties terminą reikalauti žalos atlyginimo atskirame procese dėl nuginčyto sprendimo pasekmių.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. skunde Komisijai nurodė, jog ji gavo Raštą 2020 m. sausio 31 d., todėl konstatavo, kad apie Rašte išdėstytą Sprendimą, kuris pažeidžia jos teises, pareiškėja sužinojo jau 2020 m. sausio 31 d. ir laiku per įstatymo nustatytą terminą apskundė jį Komisijai. Teismas nurodė, kad pareiškėja, teikdama 2020 m. vasario 28 d. skundą Komisijai, neabejotinai turėjo suvokti ir suvokė, kad jos teisės buvo pažeistos NŽT Sprendimu. Teismas konstatavo, jog ieškinio senaties termino eiga reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti prasidėjo 2020 m. vasario 28 d., kai pareiškėja apskundė NŽT Sprendimą, iš kurio ji ir kildina neturtinę žalą, ir šis terminas, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, pasibaigė 2023 m. vasario 28 d.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėją pateikė skundą dėl neturtinės žalos, padarytos NŽT Sprendimu, atlyginimo į teismą 2023 m. spalio 11 d., konstatavo, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, darė išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tokiu pagrindu atmetus skundą, pareiškėjos skundo reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės netikrinamas.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, neturtinės žalos, padarytos neteisėtu Rašte esančiu Sprendimu, atlyginimą (3 500 Eur).

17. Pareiškėja pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą, nepagrįstai įvertino pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį kaip vienkartinį, netinkamai nustatė termino ieškiniui dėl pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimo paduoti pabaigą ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuoto precedento analogiškoje administracinėje byloje.

18. Pareiškėja teigia, kad jos teisių pažeidimas buvo tęstinis: prasidėjo 2020 m. sausio 28 d., NŽT priėmus neteisėtą Sprendimą, o baigėsi 2022 m. gegužės 18 d., priėmus LVAT nutartį. Būtent šiuo laikotarpiu patirtus nepatogumus, įtampą ir kitus neigiamus išgyvenimus pareiškėja skunde teismui nurodė kaip NŽT jai padarytą neturtinę žalą, kurią ji prašo priteisti iš atsakovo. Pareiškėja vadovaujasi CK 1.127 straipsnio 5 dalimi.

19. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skundui dėl neteisėtais NŽT veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo prasidėjo kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė esminį CK 1.127 straipsnyje nustatytų teisės normų pažeidimą, ir šis pažeidimas lėmė neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą.

20. Pareiškėja pažymi, kad tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018, kurioje pareiškėja taip pat prašė priteisti jai neturtinės žalos, padarytos NŽT neteisėtais veiksmais, atlyginimą, ir jis buvo priteistas. Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ji kildina neturtinę žalą iš analogiško trunkamojo NŽT neveikimo, todėl jos skundas turi būti tenkinamas.

21. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį CK 1.127 straipsnyje nustatytų teisės normų pažeidimą, neatsižvelgė į vienodos, nuoseklios, neprieštaringos teismų praktikos poreikį ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovės civilinę atsakomybę.

22. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjos reikalavimų ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad pareiškėja praleido senaties terminą kreiptis dėl žalos, padarytos NŽT Sprendimu, atlyginimo, ir teigia, kad pareiškėjos skundas pagrįstai nebuvo tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą, todėl atmetė pareiškėjos skundą.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos teisių pažeidimas buvo tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas skundui dėl neteisėtais NŽT veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo prasidėjo kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.127 straipsnį.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog dėl neteisėto NŽT sprendimo ji patyrė neturtinę žalą nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gegužės 18 d..

28. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Bendrąja teisine prasme tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1475-492/2016).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais ir / ar neveikimu yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo to momento, kai tokie aktai buvo priimti / ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma / ar turėjo būti žinoma (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1220/2012 konstatuota, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyvaus pobūdžio kriterijais, ji nėra siejama su faktine aplinkybe, jog kažkas oficialiai konstatavo, kad buvo neteisėti valstybės institucijų veiksmai ar neveikimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pažeidimas buvo tęstinis.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2020 m. sausio 28 d., todėl pareiškėja, 2023 m. spalio 11 d. kreipdamasi į teismą su skundu, praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018 patvirtina pareiškėjos poziciją, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovo padarytas pažeidimas yra tęstinis, pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018 pareiškėja kildino neturtinę žalą iš neteisėtų NŽT veiksmų (neveikimo), nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. neveikiant pagal teisės aktų reikalavimus. Minėtoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatų nesilaikymas yra trunkamasis pažeidimas, padarytas vieninga veika (neveikimu), kuris tęsėsi tam tikrą laikotarpį ir baigėsi tik 2015 m. rugsėjo 17 d. Taigi administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018 atsakovo neteisėtas neveikimas, neatliekant atitinkamų teisės aktuose nustatytų veiksmų, pripažintas kaip trunkamasis pažeidimas.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja grindžia neturtinę žalą iš Sprendimo, kuriuo nutraukta administracinė procedūra, neteisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui priėmus Raštą, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie šiuo Raštu priimtą Sprendimą nutraukti administracinę procedūrą, pradėtą pagal pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, pareiškėja turėjo suvokti, kad jos skundas, kuriuo pareiškėja prašė NŽT vadovo panaikinti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų, nustatytų pagal uždarosios UAB GeoLTD matininko T. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, patvirtinimo klausimą, nebus nagrinėjamas ir kad šie atsakovo veiksmai bei su jais susiję pareiškėjos inicijuoti veiksmai (be kita ko, Rašto apskundimas) sukelia (gali sukelti) pareiškėjai neturtinę žalą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas sietinas su momentu, kai pareiškėja susipažino su Raštu ir jame išdėstytu Sprendimu.

33. Taigi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos nurodytos administracinės bylos Nr. eA-1700-556/2018 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo analogiškai vertinti situaciją nagrinėjamoje byloje.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai taikė ieškinio senatį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis