673f8d8a-53c8-46a6-9b2e-b3e910f23f7f · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-332/2015                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00066-2014-0                                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                             1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.4.8.; 2.1.7.;                                                     2.1.7.4.; 2.1.14.; 2.1.15.;                                         2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.       (S)                                                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant nukentėjusiajam J.

Å ., jo atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,gynėjui advokatui Algirdui MilaÅ¡auskui,nuteistajam A. S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. S. per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , t. y.

J. Š. atlyginti 32,46 Eur (trisdešimt du eurus keturiasdešimt šešis euro centus). Nukentėjusiojo J. Š. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 32,46 Eur (112,10 Lt) turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista J. Š. iš A. S. 32,46 (trisdešimt du eurus keturiasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo J. Š. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumai ir priteista J.

Å . iÅ¡ A. S. 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. S. nuteistas už tai, kad jis 2014-09-27, apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), laukymėje prie miÅ¡ko, žodinio konflikto metu sugriebė J. Å . už sprando, taip sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmÄ , po ko tęsdamas savo smurtinius veiksmus ir du kartus suduodamas J. Å . į galvÄ , tuo pastarajam padarydamas kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inės pusės virÅ¡utinėje dalyje ir kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, bei suduodamas J.

Å . į krÅ«tinę ir padarydamas kraujosruvÄ krÅ«tinės deÅ¡inės pusės sienelės projekcijoje ties apatiniais Å¡onkauliais, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad jis su skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, jam paskirta bausme ir įpareigojimu J.

Å . atlyginti turtinę žalÄ nesutinka, nes jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo ir žalos nukentėjusiajam. Teigia, kad jis viso teisminio proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, jog jis jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nepadarė, tačiau teismas Å¡iuos teiginius vertino kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius nukentėjusiojo, privataus kaltintojo J. Å . teiginiams, kuriuos teismas nepagrįstai įvardino kaip nuoseklius. Nuteistojo A. S. teigimu, privataus kaltintojo J. Å . aiÅ¡kinimai akivaizdžiai sukelia abejones jo objektyvumu, nes remiantis bylos duomenimis nėra aiÅ¡ku, kodėl J.

Å . ilgÄ laikÄ po menamo konflikto niekur nesikreipė reikalingos medicininės arba policijos pagalbos ir vėliau konflikto kilimo laikÄ nurodė vėlesnį. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, jog J. Å . telefono Nr. 112 skambino 16.55 val., į policijÄ atvyko 17.38 val., pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad neteisėti veiksmai jo atžvilgiu buvo padaryti 16.45 val., t.y. nurodė laikÄ artimÄ paties kreipimosi į policijÄ laikui, tačiau jau 15.45 val. jis skambino mobiliuoju telefonu medžiotojui P. J. ir sakė apie konfliktÄ , o vėliau ir B.

P.. B. P. skambino jam (apeliantui) telefonu ir teiravosi apie konfliktÄ 15.58 val., o jis (apeliantas) telefonu bendravo su B. P. 16.01 val. Tai faktinės aplinkybės, kurios, apelianto nuomone, pagrįstai sukelia abejones nukentėjusiuoju pripažinto asmens objektyvumu ir patikimumu, nes per tokį laikÄ asmuo galėjo įgyti ant kÅ«no medikų užfiksuotus pėdsakus kitomis, nei jis nurodė ir teismas pripažino nuosprendžiu, aplinkybėmis. Todėl, nuteistojo A. S. teigimu, teismas byloje nepagrįstai neiÅ¡reikalavo visos J.

Å . mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinės apie byloje nagrinėjamo įvykio dienos komunikacinius įvykius. Be to, privatus kaltintojas J. Å . teigė, kad įvykio vietoje jis (apeliantas) turėjo medžioklinį Å¡autuvÄ , tačiau teismas medžioklinio Å¡autuvo turėjimo/neturėjimo aplinkybių netyrė ir nesiaiÅ¡kino, nors Å¡ių J. Å . teiginių paneigimas taip pat sukeltų pakankamas abejones dėl jo kaltinimų teisingumo. Nuteistasis A. S. nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog po jo (apelianto) ir                   J.

Å . pokalbio jis (J. Å .) važiuodamas motociklu susitiko jam žinomus jų medžiotojų bÅ«relio valdybos narius I. F. ir E. P., tačiau prie jų nesustojo ir nesikalbėjo, t.y. nesustojo, kuomet jie sveikindamiesi kėlė rankas, nesiskundė nukentėjęs bei neparodė smurto veiksmų pėdsakų. Be to, J. Å . buvo su akiniais ir Å¡almu, vairavo motociklÄ , tačiau apeliantui kyla abejonės, ar asmuo, patyręs fizinius smurto veiksmus į galvos sritį, galėjo normaliai jaustis, vairuoti motociklÄ , komunikuoti su kitais asmenimis, objektyviai pateikti informacijÄ , o teismui Å¡ios aplinkybės pasirodė nesvarbios.

Todėl, apelianto nuomone, teismas neteisingai, subjektyviai vertino bylos duomenis, prisilaikė privataus kaltintojo pasakojimo, galimai turėjo iÅ¡ankstinę neigiamÄ jo (apelianto) atžvilgiu nuomonę. A. S. teigimu, teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog remiasi nukentėjusio J. Å ., jo teiginius patvirtinančių liudytojų I. F., E. P., V. B. parodymais, o liudytojų S. P. ir V. V. parodymus vertino kritiÅ¡kai.

Tačiau, apelianto nuomone, teismas netinkami, neobjektyviai analizavo kitų teismo procese apklaustų asmenų parodymus, kurie iš esmės paneigė liudytojų                I. F., E. P., V. B. teiginius. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad šie nukentėjusiam padedantys asmenys, apklausti liudytojais teismo proceso metu, palaikė gerus, draugiškus santykius su nukentėjusiuoju, todėl jų parodymai gali būti duoti J. Š. naudai ir būti neobjektyvūs, tačiau teismui šie parodymai atrodė pakankamai patikimi ir priimtini, o parodymai asmenų, kurie buvo teisme apklausti jo (apelianto) pageidavimu – nepriimtini teismui ir vertinti kaip neobjektyvūs ir nepatikimi.

Apelianto manymu, tokia teismo iÅ¡vada nėra tinkamai argumentuota. Nuteistasis A. S. pažymi, kad apklaustos teisme liudytojos – jo sutuoktinės R. S. parodymai teismui irgi netiko, jie nepagrįstai vertinti abejotinais. Teismas, nagrinėdamas jo atžvilgiu bylÄ , suteikė privilegijas nukentėjusiuoju pripažintam asmeniui – J. Å . ir jam artimo suinteresuoto asmens – P. J. parodymams. Apelianto teigimu, liudytojas P. J. turėdamas jam asmeninių pretenzijų dėl to, kad jis (apeliantas) medžiotojų valdyboje balsavo dėl jo medžiotojo veiklos sustabdymo, teismo proceso metu Å¡aliÅ¡kai teikė daugiau jo kaltę grindžiančius duomenis, nors jie prieÅ¡taravo liudytojo V.

B. teiginiams, tačiau teismas nesiaiškino tokių prieštaringai nurodomų neva buvusių faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusysis J. Š. yra Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-10-29 nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas dėl medžiotojų būrelio, kurio nariai jis (apeliantas) ir J. Š. yra, dokumentų klastojimo (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.), nes ši aplinkybė yra ilgai besitęsiančių nesutarimų priežastis bei tariamas pagrindas tam, kad J.

Š. nuolat jam (apeliantui) bei kitiems medžiotojams, prisidėjusiems prie jo (J. Š.), kaip medžiotojo, veiklos sustabdymo, priekaištauja ir reiškia įvairias nepagrįstas pretenzijas, kelia nesutarimus, kaltina neva jo atžvilgiu daromais neteisėtais veiksmais. Šie duomenys, apelianto nuomone, paaiškina tai, dėl ko nukentėjusysis J. Š. jį apkalba.Nuteistasis A. S. skunde teigia, kad teismas, remdamasis suinteresuotų asmenų teiginiais ir medicinos specialisto išvada, pripažino jį kaltu padarius tyčinius smurto veiksmus, nors pats teismo medicinos specialistas teisme nurodė, jog jo išvados yra tikimybinės, o ne kategoriškos.

Taigi nors baudžiamojoje byloje kaltinimo įrodymus renka ir teismui pateikia kaltintojas, tačiau, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismui kategoriÅ¡kų jo kaltės duomenų nepateikta. Tai, kad jis sutinka J. Å . sumokėti 1000 litų ir taikytis, nėra jo kaltės įrodymas, ir tokia teismo iÅ¡vada, kad tai įrodo jo kaltę, yra nepagrįsta. Be to, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad po tariamo įvykio jis skambino visiems medžiotojų bÅ«relio nariams ir su jais kalbėjosi siekiant save apginti, ir tiktai paskui skambino į policijÄ , nes tokios teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių ir bylos duomenų.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas iÅ¡vadas, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis ir manymais, spėliojimais bei vieno suinteresuoto asmens teiginiais.

Byloje jis yra kaltinamas dėl J. Å . sumuÅ¡imo ir sužalojimo, tačiau kokiais konkrečiais jo veiksmais tai buvo daroma nėra nei vieno liudytojo parodymais nustatyta, liudytojų parodymuose nurodytas tik teiginys, kad jiems yra žinoma, jog bÅ«tent jis (apeliantas) sužalojo J. Å .. Apelianto nuomone, procesas nebuvo sÄ Å¾iningas ir neÅ¡aliÅ¡kas, duomenų vertinimas vyko ne pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, teismo padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius nusikaltimÄ ir skirtos bausmės nėra pagrįstos objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais, todėl jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Nagrinėjamu atveju teismas neteisingai aiÅ¡kino ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ jį, nepadariusį nusikaltimo, pripažino kaltu ir skyrė bausmę, neatsižvelgiant į kodekse įtvirtintÄ teisinę nuostatÄ , kad bausmė skiriama tiktai tam, kuris padaro nusikaltimÄ ir yra kaltas. Teismas, iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs bylos duomenų, juos vertindamas neobjektyviai, padarydamas nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , suteikė suinteresuotiems liudytojams privilegijas, jų parodymus vertindamas vieninteliais ir teisingais, nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir skyrė jam bausmę, todėl neteisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 11 str., Lietuvos Respublikos BPK 6 str., 20 str. 4 d., 5 d., 44 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. nuostatas ir pažeidė jo teises į teisingÄ ir objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismo procesÄ .

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusysis J. Å . ir jo atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Nuteistasis A. S. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Å iaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už fizinio smurto panaudojimÄ J.

Å . atžvilgiu ir fizinio skausmo jam sukėlimÄ bei nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ . Tvirtina, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė liudytojų S. P., V. V., R. S. parodymus, taip pat nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais, neobjektyviais ir nepatikimais nukentėjusiojo J. Å . ir jam artimo suinteresuoto asmens P. J. parodymais, teigia, kad teismas netinkamai, neteisingai ir neobjektyviai vertino bylos duomenis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis ir spėliojimais bei vieno suinteresuoto asmens teiginiais, neteisingai aiÅ¡kino ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ jį nepagrįstai pripažino kaltu ir paskyrė bausmę.

Taigi nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę ir stengiasi sumenkinti nukentėjusiojo ir nukentėjusiajam palankius parodymus davusių liudytojų parodymus.Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Å iaulių apylinkės teismo iÅ¡vados dėl A. S. kaltės bei jo veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė kaltinamojo A. S., nukentėjusiojo J. Å ., liudytojų R. S., P. J., B. P., S. B., S. P., V. V., I. F., E. P., V. B. parodymus, specialisto J. Sakalo teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), byloje esančias fotonuotraukas, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014-11-19 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei, vadovaudamasis Å¡ių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo suraÅ¡ymo ekonomiÅ¡kumo, jų nekartoja, visuma, o ne prielaidomis, manymais, spėliojimais ir vieno suinteresuoto asmens teiginiais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad A.

S., smurtaudamas J. Å . atžvilgiu – sugriebęs J. Å . už sprando ir du kartus suduodamas jam į galvÄ bei į krÅ«tinę nukentėjusiam sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistojo A. S. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas.

Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl A. S. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A.

S. kaltės, ir, remdamasi Å¡ių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. S. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. S. atžvilgiu, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija A. S. apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis J.

Å . dėl anksčiau kilusių ir ilgai besitęsiančių jų tarpusavio nesutarimų, susijusių su medžiotojų bÅ«relio veikla, jį (A. S.) apkalba, vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.Apeliantas skunde nurodo nesutinkantis, kad nukentėjusiojo J. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s, teigia, kad jo parodymai nepatikimi ir neobjektyvÅ«s, kaip ir liudytojų I. F.,                  E. P., V.

B. ir P. J., palaikiusių gerus, draugiÅ¡kus santykius su nukentėjusiuoju ir davusių jam palankius parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. Å ., liudytojų I. F., E. P., V. B. ir P. J. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, nukentėjusysis ir liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų Å¡altiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014-11-19 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį A.

S., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Nuteistasis A. S. skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo liudytojos – jo sutuoktinės R. S. parodymais. Tačiau atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ios liudytojos parodymais, kadangi liudytoja R. S. yra nuteistojo sutuoktinė, suinteresuota bylos baigtimi, be to, ji, kaip pati nurodė, nematė visos tarp jos vyro A. S. ir nukentėjusiojo J.

Å . kilusio konflikto eigos, todėl galėjo net nematyti to momento, kada A. S. panaudojo smurtinius veiksmus J. Å . atžvilgiu. Nuteistojo A. S. nuomone, teismo procesas nebuvo sÄ Å¾iningas ir neÅ¡aliÅ¡kas, teismas neteisingai, netinkamai ir subjektyviai vertino bylos duomenis, galimai turėjo iÅ¡ankstinę neigiamÄ jo (apelianto) atžvilgiu nuomonę ir pažeidė jo teises į teisingÄ ir objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismo procesÄ . Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo Å¡aliÅ¡kas.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje neÅ¡aliÅ¡kumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylÄ , pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiÅ¡kia, kad teismo procesas turi bÅ«ti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Daugiau duomenų, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, nuteistasis A. S. nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant                          A. S. bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, pagrįstai A. S. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kurio terminas artimas laisvės apribojimo bausmės minimumui. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės.Taip pat pažymėtina, kad nustačius, jog A. S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiojo J. Å . civilinis ieÅ¡kinys turinei ir neturtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai, nes J. Å . dėl nusikalstamų A. S. veiksmų buvo priverstas kreiptis į ekspertÄ , gydytojus, pirko vaistus, todėl patyrė iÅ¡laidų, be to, jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ , kitus neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus Å¡iuos kriterijus, atsižvelgęs į tai, kad sunkesnių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nėra, į nuteistojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iÅ¡ A. S. nukentėjusiajam J. Å . pagrįstai priteisė visÄ praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos dydį – 32,46 Eur, o praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino ir pagrįstai iÅ¡ A. S. nukentėjusiajam J.

Å . priteisė 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir Å¡i suma nelaikytina per maža. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. S. padarytÄ veikÄ , paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Nukentėjusiojo J.

Å . atstovas advokatas R. Dobrovolskis apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitÄ (2015-05-13, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį, kad nukentėjusysis J. Å . sumokėjo jam 150 Eur už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, ir prašė iÅ¡ nuteistojo A. S. priteisti nukentėjusiojo J. Å . turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-523/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobÅ«dį bei jos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma yra aiÅ¡kiai per didelė, ji neproporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡i suma mažintina iki 80 Eur ir priteistina iÅ¡ A.

S..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti.priteisti iÅ¡ nuteistojo A. S. nukentėjusiajam J. Å . 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Vidmantas Mylė