2018-09-06 Nr. AB-15263-3-63-3-01611-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4374-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01611-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 45; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Tarnybos Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą iš naujo; 3) priteisti solidariai iš atsakovų Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1614-777/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Smart Solutions“, kurioje ji siekia atgauti jai priteistą neišmokėtą darbo užmokestį 6 000 Eur. Tarnyba atsisakė jai paskirti advokatą, tuo pažeisdama jos teises. Dėl Tarnybos veiksmų pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nervinę įtampą, pažeminimą, fizinį skausmą, kurį sukėlė neaiški jos materialinė padėtis, ateitis, galimybė išgyventi.

2. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (kartu, Tarnyba atstovaudama Lietuvos valstybę) (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi 793,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias ji įpareigota sumokėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Tarnyba pakartotinai 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-7108 kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti patvirtinantį dokumentą apie sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

2.2. Pažymėjo, jog Tarnyba 2017 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI) su prašymu suteikti informaciją dėl vykdomos iš pareiškėjos išskaitos pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei gavo pranešimą, kad 793,86 Eur skolos išieškojimas iš pareiškėjos valstybės naudai nėra baigtas. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.

2.3. Nurodė, jog nesant neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pareiškėja nepagrindė teiginių apie jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius, 2017 m. rugsėjo 27 d. gavęs pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. eB2-1614-777/2017, nustatė, kad iš pareiškėjos į valstybės biudžetą yra priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos: Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-315-283/2013 240,00 Lt (69,51 Eur); Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-314-279/2013 1 584,04 Lt (458,77 Eur);

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-337-739/2013 215,50 Lt (62,41 Eur). Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-486-609/2011 konstatavo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2011 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-87-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą yra teisėtas ir pagrįstas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidas 440,00 Lt (127,43 Eur) pareiškėja yra pagristai įpareigota sumokėti.

Klaipėdos tarnyba 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ir įpareigojo ją sumokėti į valstybės biudžetą 61,50 Lt (17,81 Eur). Klaipėdos tarnyba 2012 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-31-12 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ir įpareigojo ją sumokėti į valstybės biudžetą 200,00 Lt (57,92 Eur). Tarnybų sprendimai nenuginčyti. Klaipėdos tarnyba 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir informavo apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir nurodė, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino neapmokėtos nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 49-50).

Klaipėdos tarnyba analogiškais raštais kreipėsi į pareiškėją 2016 m. birželio 22 d. (b. l. 47-48), 2017 m. birželio 19 d. (b. l. 45-46). Pakartotinai Tarnyba 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti patvirtinantį dokumentą apie sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau pareiškėja Tarnybai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji yra sumokėjusi anksčiau nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas 793,86 Eur (2 741,04 Lt). Tarnyba 2017 m. spalio 12 d. raštu (b. l. 40-41) kreipėsi į VMI su prašymu suteikti informaciją dėl vykdomos iš pareiškėjos išskaitos pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

VMI 2017 m. spalio 13 d. (b. l.

42) informavo, kad antstolės V. D. yra išieškotos dvi įmokos kodu 5630 (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) – 123,69 Eur, mokėjime nurodytas tekstas „1-314-279/2013“ ir 18,74 Eur, mokėjime nurodytas tekstas „1-315-283/2013“. Taigi, pagal šiuos duomenis pareiškėja yra sumokėjusi tik 142,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatomis, sprendė, jog VGTPĮ nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai priėmė 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

6. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos skundo dalis dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo yra atmesta, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą.

7. Kadangi teismas nenustatė Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl atmetė ir pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo – priteisti 5 procentus metinių palūkanų.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjos skundas atmestas, netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 9. Pareiškėja T. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neteisingai ir suinteresuotai, pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.

9.2 Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė nušalinti teisėją, kuri yra neobjektyvi ir neteisinga, nesiremia įstatymu, daro žalą pareiškėjai ir jos šeimos nariams.

9.3 Šiuo metu pareiškėjos turtinė padėtis dar labiau pasunkėjo, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Rūpybos skyrius iki šiol nesumokėjo pareiškėjai ir jos vaikui priklausančios socialinės pašalpos nepasiturintiems asmenims, taigi kankina nežmogiškomis sąlygomis, palieka be pinigų, laiko skurde, nesuteikia teisės oriai gyventi.

10. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo, Tarnybos įpareigojimo spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą iš naujo, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, jį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl Tarnyba pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

12. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog jai pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, sprendimas priimtas jai nedalyvaujant teismo posėdyje, teisėja buvo šališka ir neobjektyvi, nesudaryta galimybė ją nušalinti, todėl buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su procesinių dokumentų neįteikimu bei bylos nagrinėjimu jai nedalyvaujant teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai 2018 m. sausio 29 d. paštu buvo išsiųsta atsakovo atsiliepimo kopija su priedais ir teismo šaukimas į 2018 m. kovo 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdį (b. l. 52–53). Tačiau šie procesiniai dokumentai grįžo pareiškėjai neįteikti, nurodant, kad ji neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo laiką (b. l. 56). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nedirba, bylos paskyrimu teismo posėdžiui telefonu ar žodžiu nesidomėjo, 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbti specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ (b. l. 58). Šios nutarties nuorašą bei atsakovo atsiliepimo kopiją, taip pat teismo pranešimą su pagrindinėmis procesinėmis teisėmis ir pareigomis teismas taip pat išsiuntė pareiškėjai paštu (b. l. 59–60). Taigi, atsižvelgiant į tai, šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (ABTĮ 72 str. 3 d.). Taip pat, kadangi į 2018 m. kovo 12 d. teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 62). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su procesiniais dokumentais, dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ar pasinaudoti kitomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo nuorašas pareiškėjai taip pat siųstas paštu tuo pačiu adresu (b. l. 69), tačiau šį kartą ji laišką su nuorašu gavo, su sprendimu susipažino ir pateikė apeliacinį skundą dėl jo (b. l. 71–72).

15. Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, buvo šališka ir neobjektyvi, be to, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė teisėją nušalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors, kaip minėta, informacija apie paskirtą byloje teismo posėdį (laiką ir vietą) bei bylą nagrinėsiančią teisėją pareiškėjos nepasiekė (b. l. 52–53, 56), tačiau dar pareiškėjos skundo priėmimo metu iš teismo 2017 m. gruodžio 1 d. bei 2018 m. sausio 4 d. nutarčių (b. l. 8–9, 22–24), kuriomis teismas sprendė skundo priėmimo klausimą ir kurios pareiškėjai buvo išsiųstos ir ji su jomis susipažino (b. l. 10–12, 25–26), pareiškėja galėjo suprasti, kokia teisėja nagrinėja jos bylą, juo labiau, kad teisėja pranešėja byloje paskirta kitą dieną po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui. Tokiu būdu pareiškėja iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės turėjo teisę pareikšti teisėjai nušalinimą (ABTĮ 44 str. 5, 6 d.), tačiau to nepadarė. Nepaisant to, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo ir jokių aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka ar neobjektyvi. Kadangi minėtas pareiškėjos teiginys yra abstraktus ir nepagrįstas jokiais argumentais, jis atmetamas.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan