673dcf96-e409-47ee-a774-7c7ca31dc9e1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-609-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14962-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant V. K.,Â

dalyvaujant ieÅ¡kovei R. Č., jos atstovui adv. A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo

civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. Č. ieÅ¡kinį atsakovui D. Č. dėl iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieškovė R. Č. 2009-11-24 su ieškiniu (b.l. 1-3)

kreipėsi į Vilniaus m. 2-ajį apylinkės teismas, prašydama priteisti sūnaus L. Č. išlaikymui iš jo tėvo, atsakovo D. Č.,

po 500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu 1995-11-01 gimė sūnus L. Č.. Šalių santuoka nutraukta 2001-05-02 Rokiškio rajono

apylinkės teismo sprendimu. 2008-01-10 sÅ«naus L. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jai pavesta faktinė sÅ«naus globa. Å iuo metu sÅ«nus yra paauglys, 14 metų amžiaus. Dėl spartaus augimo reikia dažnai pirkti naujus drabužius ir avalynę. Daugiausia iÅ¡laidų reikalauja drabužiai ir avalynė žiemos sezonui. Be to, sÅ«nus labai domisi futbolu, jis lankė Vilniaus futbolo klubÄ â€žNaujoji vėtra“. Lankant šį sportÄ nuolat organizuojamos iÅ¡vykos į kitus miestus, į kitas Å¡alis, o tai reikalauja daug iÅ¡laidų. Pablogėjus ieÅ¡kovės finansinei padėčiai sÅ«nui lankyti futbolo klubo nebeliko finansinių galimybių. Futbolo klubo iÅ¡laidos per mėnesį sudarytų apie 120 Lt, be to reikia pirkti ir

sportinę aprangÄ , specialius futbolui skirtus sportinius batelius. Atsakovas D. Č. materialiai neprisideda prie vaiko iÅ¡laikymo.

Atsakovas D. Č. pateiktu atsiliepimu (b.l. 68-69) nesutiko su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jis nuolat rÅ«pinosi sÅ«numi, teikė jam materialinį iÅ¡laikymÄ : davė grynųjų pinigų, apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų, atostogų metu kelis kartus per metus vežasi į Baltijos pajÅ«rį, perka futbolininko aprangÄ , batelius. Atsakovas taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu yra bedarbis, augina dar du mažamečius vaikus – sÅ«nų KasparÄ ir dukterį GerdÄ , kuriuos taip pat reikia materialiai iÅ¡laikyti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pateikė teismui iÅ¡vadÄ (b.l. 108), kurioje nurodo, kad L. Č., gimęs 1995-11-01 (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasėje, bÅ«relių nelanko dėl pinigų trÅ«kumo. Vaiko motina nebeiÅ¡gali iÅ¡laikyti sÅ«naus, sumokėti už bÅ«sto nuomÄ , komunalines paslaugas bei mokslus, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas – L. Č. priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvo.

Vilniaus m. 2-aisis apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu (b.l. 135-136) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo D. Č. jo sÅ«naus L. Č. iÅ¡laikymui 350 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. Č. yra ieÅ¡kovės R. Č. ir D. Č. sÅ«nus, Å¡alių santuoka nutraukta 2001-05-02. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2003-03-05 sprendimu Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo tėvu – D. Č., konstatavus, kad vaiko tėvas užtikrina teisės normose įtvirtintas pagrindines vaiko teises, sudaro geras materialines vaiko gyvenimo sÄ lygas. Vėlesniu RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2008-01-10 sprendimu nepilnamečio L. Č. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieÅ¡kove. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos

medžiagÄ , iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad tuo metu, kai L. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo tėvu D. Č., Å¡is pilnai berniuku rÅ«pinosi, pats vienas teikė jam

iÅ¡laikymÄ , Å¡iuo metu taip pat pasiima sÅ«nų per atostogas slidinėti, perka drabužius, slidinėjimo inventorių, draudžia sÅ«nų nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl kategoriÅ¡kai teigti, kad vaiko tėvas, atsakovas D. Č., visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo vaiko iÅ¡laikymo pareigos, o ieÅ¡kovė tik viena rÅ«pinasi sÅ«naus auklėjimu ir iÅ¡laikymu, negalima. Nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, teismas vertino tai, jog

atsakovas D. Č. yra sudaręs antrÄ santuokÄ su J. Č. ir joje augina du mažamečius vaikus – dukterį G. (gim.

2002-10-21) ir sÅ«nų K. (gim. 2007-07-01), be to, yra bedarbis, jo pajamas sudaro tik nedarbo draudimo iÅ¡mokos, tačiau, kita vertus, ir ieÅ¡kovės materialinė padėtis nėra gera – ji dirba nepilnÄ darbo dienÄ bendrovėje „Meibalt“, jai mokama 0,5 valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, augina sÅ«nų. Å ioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pripažino nesant objektyvių galimybių ieÅ¡kinio patenkinti pilnai, nes tai neproporcingai apsunktinų atsakovo dabartinę materialinę padėtį, bei priteisė iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui po 350 Lt per mėnesį, pažymėdamas, kad abu berniuko tėvai yra jauni, perspektyvÅ«s žmonės, todėl turėtų dėti didesnes pastangas darbo paieÅ¡koms, stengtis, kad vaikai turėtų geresnį materialinį aprÅ«pinimÄ , kurio Å¡iuo metu nei vienas, nei kitas suteikti negali.

Atsakovas D. Č. apeliaciniu skundu (b.l. 137-138) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui priteisus sÅ«naus Luko iÅ¡laikymui 350 Lt per mėnesį, nukenčia kitų dviejų atsakovo vaikų interesai. Å iuo metu atsakovas negauna jokių pajamų, kadangi darbo birža nutraukė mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos analogiÅ¡kuose bylose, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti L. Č. apie jo gaunamo iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymo dydį. Tokia vaiko apklausa buvo reikalinga paneigti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad dėl pinigų stygiaus berniukas nelanko bÅ«relių. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas rÅ«pinasi vaiku, padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistinas 350 Lt dydžio per mėnesį iÅ¡laikymas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos iÅ¡laikyti savo sÅ«nų LukÄ vykdymo tvarkos, t.y. kokia forma jis turėtų prisidėti prie sÅ«naus poreikių tenkinimo, taip pat dėl priteisto iÅ¡laikymo proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms, todėl kolegija dėl Å¡ių skundo argumentų ir pasisako.

Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad net ir visiÅ¡kas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iÅ¡ vaiko tėvų) nuo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai,

kad iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystimosi sÄ lygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo

dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir susiklosčiusiai Å¡iais klausimais teismų praktikai, sprendime aiÅ¡kiai nepasisakė dėl Å¡io konkretaus vaiko poreikių, nenustatė bendros mėnesinio iÅ¡laikymo vertės (sumos), tenkančios abiems tėvams, nenustatė proporcijų, kuriomis jie tokį iÅ¡laikymÄ teikia, tačiau teismo sprendimo motyvai, kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i ir nepakankama teikti vaikui pilno iÅ¡laikymo, todėl abu turėti dėti didesnes pastangas darbo paieÅ¡koms, leidžia kolegijai spręsti, jog teismas taikė artimÄ minimaliai mėnesinei algai iÅ¡laikymo dydžio kriterijų (800 Lt), nustatydamas vienodÄ ir lygiÄ tėvų iÅ¡laikymo pareigÄ , o priteisdamas iÅ¡ apelianto mažesnio, nei pusė MMA. dydžio iÅ¡laikymÄ , įvertino jo  sprendimo metu  esančiÄ finansinę situacijÄ bei kitų nepilnamečių iÅ¡laikytinių buvimÄ .  Â

Apeliantas skundu ginčija priteisto sÅ«nui iÅ¡laikymo – po 350 Lt kasmėnesine iÅ¡moka – dydį kitų jo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo kontekste, teigdamas, kad jo gaunamų Å¡iuo metu pajamų vienodai iÅ¡laikyti visus tris vaikus bei užtikrinti visų jų minimalių poreikių patenkinimÄ nepakanka. Toks skundo argumentas, kad kitiems savo vaikams tenka ženkliai mažesnio dydžio jo pajamų dalis, kas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų vaikų lygybės principo pažeidimÄ , teisiÅ¡kai neaktualus. CK 3.198 str. yra reglamentuoti atvejai, kuomet tėvo (motinos), turinčio pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ keliems vaikams, finansinės galimybės yra labai ribotos, tada realiai iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡laikymo suma padalinama visiems vaikams, kuriems toks iÅ¡laikymas buvo priteistas, po lygiai. Taigi nagrinėjamojoje byloje Å¡i aplinkybė yra nereikÅ¡minga, kadangi nekalbama apie kitų vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tinas iÅ¡ieÅ¡koti lėšas, juo labiau, kad kitų apelianto vaikų motina nekelia klausimo, jog dėl apelianto teikiamo sÅ«nui Lukui iÅ¡laikymo yra pažeidžiamas lygybės principas bei sumažėja dukters Gerdos ir sÅ«naus Kasparo galimybės gauti priteistÄ iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta jam iÅ¡laikymo pareiga, remiasi citata iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutarties c.b. Nr. 3K-3-495/2008 (skunde klaidingai nurodomi nutarties numerio skaičiai), kurioje faktinės aplinkybės su Å¡ios bylos aplinkybėmis nesutampa. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiami kiti klausimai, susiję su jau anksčiau nustatyto teismo sprendimu iÅ¡laikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimu pasikeitusių vaiko poreikių ir Å¡alių turtinės padėties kontekste. Be to, naudojama citata apie bÅ«tinybę individualizuoti kiekvienu atveju CK normų taikymÄ , derinti vaikų ir tėvų interesus, vėlgi negali paneigti absoliučios apelianto pareigos kasmėnesinėmis, konkretaus dydžio iÅ¡mokomis prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo ir jo kasdienių poreikių maistui, drabužiams, mokymo bei ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, pramogoms, sveikatos apsaugai (vaistai, vitaminai) patenkinimo, vaiko daliai tenkančių bÅ«sto nuomos ir komunalinių mokesčių apmokėjimo. Taigi toks apeliacinio skundo argumentas Å¡ioje faktinėje situacijoje yra deklaratyvus, nepatvirtinantis priteisto iÅ¡laikymo neadekvatumo vaiko poreikiams, todėl atmestinas kaip faktiÅ¡kai nepagrįstas. Kita vertus, ieÅ¡kovė ir neneigia apelianto papildomais dokumentais grindžiamų aplinkybių, kad apeliantas rÅ«pinasi vaiko atostogomis, yra pirkęs vaikui drabužių, kelis sykius sumokėjęs pinigų grynaisiais, kurie, pastebėtina, įskaičiuotini į iÅ¡laikymo sumÄ , duoda vaikui kiÅ¡enpinigių (L. Č. raÅ¡ytinis patvirtinimas, apelianto pateiktas apeliacinės instancijos teismui). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks epizodinis dalyvavimas vaiko iÅ¡laikyme nėra tapatus ar prilygintinas vaiko kasdienių poreikių tenkinimui, kuriuos bÅ«tina iÅ¡ anksto planuoti ir tinkamai, racionaliai paskirstyti minimalias vaikui skiriamas lėšas. Â

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto finansiniu nepajėgumu mokėti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , akcentuojant menkÄ darbo užmokestį, pagrindžiamÄ apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma, taip pat negali apspręsti apelianto pareigos teikti patį minimaliausiÄ , kaip yra nustatyta teismo sprendimu, iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Jis yra darbingas ir sveikas, taigi turi galimybę dirbti ir uždirbti pakankamai, kad galėtų iÅ¡laikyti savo vaikus, turi nekilnojamojo turto, be to, pasak ieÅ¡kovės, turi kitų pajamų (prekiauja iÅ¡ užsienio Å¡alių atsigabentais automobiliais) ir statosi namÄ .

Nors oficialiai deklaruojamos apelianto pajamos iÅ¡ darbinės veiklos yra nedidelės, ieÅ¡kovės teiginius apie oficialiai nedeklaruojamų pajamų buvimÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir pirkinių čekiai, iÅ¡duoti trečiųjų Å¡alių prekybos įstaigų. Be to, tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ â€“ ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu arba nesÄ Å¾iningu elgesiu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieno iÅ¡ tėvų turtinės  padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Šiuo atveju apeliantas neįvardijo įtikinamų priežasčių, kodėl jam nepavyksta surasti geriau apmokamo darbo, o asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad apeliantas negali įsidarbinti kitoje darbovietėje ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylÄ jis nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl iÅ¡vardintos aplinkybės negali įtakoti apeliantui nustatytos beveik minimalios vaiko iÅ¡laikymo pareigos sumažinimo ar net visiÅ¡ko jos panaikinimo, paliekant jam pačiam teisę vertinti kada ir kokia apimtimi norėtų prie vaiko iÅ¡laikymo prisidėti, prieÅ¡ingas traktavimas reikÅ¡tų beveik visos vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tos perkėlimÄ ieÅ¡kovei.

Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, o Å¡ioje nutartyje jau nurodyti sprendimo motyvavimo trÅ«kumai ar skundo argumentai prielaidų panaikinti teismo sprendimÄ nesudaro (CPK 328 str.). Kadangi teismo sprendimu nebuvo nustatytas iÅ¡laikymo priteisimo momentas, nors to reikalauja įstatymas (CK 3.200 str.), kolegija patikslina teismo sprendimo rezoliucinę dalį nuostata, kad iÅ¡laikymas kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis Å¡iuo atveju priteisimas nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos – 2009-11-24. Priteisti iÅ¡laikymo už ankstesnį periodÄ ieÅ¡kovė neprašė. Â

 Pripažinus apeliacinį skundÄ nepagrįstu, iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 8,40 Lt (b.l. 146) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

                      Â

                                            Â

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant rezoliucinę dalį, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo 2009 m. lapkričio 24 d.

Priteisti iš D. Č. 8 (aštuonis) litus 40 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos

pirmininkė                                                                Dalia

Kačinskienė

Teisėjai                                                                                   Andrutė

Kalinauskienė

                                                                                               Virginijus

Kairevičius