673c9d44-34e6-4637-a46f-1a2c4e4e502b · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-90-522/2015(Proceso Nr. 1-95-1-00151-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija (S)Širvintų rajono apylinkės teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 31 d.Širvintos Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Onai Petniūnienei, dalyvaujant ieškovui R.

B., atsakovui G. P., jo įstatyminei atstovei ir atsakovei R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovams G. P. ir R. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė: IeÅ¡kovas R. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė priteisti 637,16 Eur (2200 Lt) turtinės ir 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ . 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., o R.

B. teismas pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kinį pripažįsta. Su atsakovės nuomone sutiko ir G. P.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad G. P. 2014 m. gegužės 17 d., apie 4 val., įsibrovė pro neužrakintus vartus į R. B. sodybos, esančios Draugystės g. 28, Å irvintų k., Å irvintų r., kiemÄ ir ten radęs neužrakintomis durelėmis R.

B. priklausantį automobilį BMW530D, tranzitiniais numeriais (duomenys neskelbtini) bei automobilyje prie pavarų svirties radęs užvedimo raktelį, juo užvedė automobilį ir, pagrobdamas šį automobilį, kainuojantį 7500 Lt, juo iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo tyčia iÅ¡lauždamas kiemo vartus, kainuojančius 500 Lt. Tokiu bÅ«du G. P. pagrobė šį automobilį, vagyste nukentėjusiajam R. B. padarydamas 7500 Lt turtinę žalÄ bei tyčia sugadino jo turto už 500 Lt.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).Dėl turtinės žalos.CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Byloje nustatyta, kad dėl ieškovui padarytos žalos kaltu 2014 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas G. P.. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė jam padarytos žalos dydį, t.y. išlaužti vartai – 500 Lt, automobilio užvedimo spyna ir jos keitimas – 500 Lt, automobilio priekinis bamperis ir jo dažymas 500 Lt, galinio bamperio remontas ir dažymas – 200 Lt, slenksčių remontas ir dažymas – 300 Lt, subraižyto automobilio kėbulo poliravimas – 200 Lt.

Iš viso – 2200 Lt, t.y. 637,16 Eur. Atsakovė sutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Dėl neturtinės žalos.CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ faktorių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis P. D. v. V. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž.

Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-393/2008). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pasikėsinta į ieÅ¡kovo R. B. turtÄ . Dėl turto sužalojimo ieÅ¡kovas patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinę įtampÄ , sukrėtimÄ . Jam teko rÅ«pintis turto atgavimu ir remontu, dėl ko patyrė papildomus nepatogumus. Tačiau teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirti turtiniai nuostoliai nėra dideli, kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo yra nepilnametis, todėl teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiks 144,81 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.CK 6.276 str. numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Å io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad G. P. yra nepilnametis, be to, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir savarankiÅ¡kų pajamų ar turto neturi, žala iki jo pilnametystės priteistina iÅ¡ jo motinos R. P. iki kol G. P. sulauks pilnametystės arba prieÅ¡ pilnametystę įgis turtÄ ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Vadovaujantis LR CPK 259 str., 270 str.,       n u s p r ę s t a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovo R. B. naudai 637,16 Eur turtinę žalÄ ir 144,81 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ G.

P. nustatant, kad iki G. P. pilnametystės arba iki kol G. P. prieÅ¡ pilnametystę įgis turtÄ ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti G. P. motina R. P.. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                               Irina Serafin