2020-02-05 Nr. AB-2594-3-62-3-01803-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-44-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01803-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 10 d. nutarimus skunde išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą; 3) įpareigoti atsakovo atstovus taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, 3, 4 dalyse nurodytus kriterijus sprendžiant izoliacijos suteikimo klausimus; 4) įpareigoti atsakovo atstovus spręsti izoliacijos klausimą pareiškėjui remiantis BVK 70 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, 3, 4 dalyse nustatytais kriterijais ir pagrindais; taip pat taikyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatas, sprendžiant izoliacijos suteikimo klausimą, kaip tai numato BVK 112 straipsnio 1, 2 dalys; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovo atstovai piktybiškai nevykdo ir ignoruoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-279-463/2018 ir joje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110, 107, 108 straipsnių pagrindu priimtą atskirąją nutartį dėl atsakovo atstovų daromų esminių ir šiurkščių pažeidimų, kurie teismo sprendimu prilyginti kankinimui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus – patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, pateikti įrodymus, kad kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų veiksmų (įpareigojimo taikyti izoliaciją) atlikimo, aiškiai nurodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, pateikti reikiamą skaičių skundo su priedais egzempliorių.

Teismas dėl reikalavimų įpareigoti atsakovo atstovus taikyti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų asmenų pagal BVK 70 straipsnio ir kitas nuostatas, spręsti klausimą dėl pareiškėjo izoliacijos BVK 70 straipsnio nustatytais kriterijais ir pagrindais paaiškino, kad pareiškėjas gali prašyti teismą įpareigoti atsakovą (-us) atlikti tik tuos veiksmus, dėl kurių atlikimo jis kreipėsi į atsakovą (-us) (analogiškais reikalavimais), o pastarasis atsisakė tokį prašymą tenkinti arba vilkina klausimo sprendimą. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad turi būti aišku, kokios konkrečios aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš skundo neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

2019 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) priteisti neturtinę žalą (50 000 Eur), jos pobūdį ir mechanizmą vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo motyvais ir argumentais; 2) įpareigoti atstovus taikyti pareiškėjui Europos kalinimo taisykles, BVK 4 straipsnio ir Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos narystės ES 2 straipsnio“ pagrindu; 3) įpareigoti atstovus įgyvendinti BVK 70 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 3, 4 dalių 112 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurių netaiko Marijampolės pataisos namų vadovas skiriant pareiškėjui izoliaciją, kurią jis turėjo iki 2019 m. balandžio mėnesio ir kuri jam buvo atimta nepagrįstai.

III. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė, kad su analogiškais reikalavimais kreipėsi į atsakovo atstovus dėl atitinkamų veiksmų (kuriuos prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti) atlikimo, o atsakovo atstovai atsisakė tuos veiksmus atlikti ar vilkina tokių veiksmų atlikimą. Pareiškėjas taip pat nepateikė reikiamo skaičiaus skundo egzempliorių. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

IV. Pareiškėjas E. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir leisti bylą nagrinėti teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai jį įpareigojo šalinti skundo trūkumus. Vykdydamas šį įpareigojimą pareiškėjas pateikė detalius paaiškinimus, paprašė iš atsakovo atstovų išreikalauti dokumentus, kurių pareiškėjas neturi.

Pareiškėjas teigia, kad jis negali padaryti skundo kopijų dėl to, kad yra kalinamas asmuo, taigi yra suvaržytos jo teisės ir galimybės, be to, atsakovo atstovai delsia daryti skundo kopijas ir po kiekvieno skundo kopijavimo atsakovo atstovai įkalbinėja pareiškėją atsisakyti skundo, pareiškėjas patiria psichologinį spaudimą, be to, jis neturi skundo originalo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, kuria skundas laikytas nepaduotu, atstovauja narkotikų platintojų interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus – patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, pateikti įrodymus, kad kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų veiksmų (įpareigojimo taikyti izoliaciją) atlikimo, aiškiai nurodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, pateikti reikiamą skaičių skundo su priedais egzempliorių. Teismas išaiškino pareiškėjui teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalinimo per teismo nustatytą terminą teisines pasekmes, t. y. kad nepašalinus trūkumų, atitinkama skundo dalis bus laikoma nepaduota ir grąžinta pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą teismas laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą ir suformuluodamas reikalavimus atlikti veiksmus (įpareigoti atstovus taikyti pareiškėjui Europos kalinimo taisykles, BVK 4 straipsnio ir Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos narystės ES 2 straipsnio“ pagrindu ir įpareigoti atstovus įgyvendinti BVK 70 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 3, 4 dalių 112 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurių netaiko Marijampolės pataisos namų vadovas skiriant pareiškėjui izoliaciją, kurią jis turėjo iki 2019 m. balandžio mėnesio ir kuri jam buvo atimta nepagrįstai), nenurodė, kad su analogiškais reikalavimais kreipėsi į atsakovo atstovus dėl atitinkamų veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad patikslintame skunde pareiškėjas nebenurodė reikalavimo panaikinti atsakovo atstovų priimtus sprendimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Tokiu atveju pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos įstatymo normos jokių jų vykdymo (taikymo) išimčių paduodant skundą teismui nenumato. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad ABTĮ įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas (skundo kopijų, skirtų kitiems proceso dalyviams, nepateikimas) nėra formalus ar nereikalingas ir, kad pareiškėjui pateikus tik vieną skundo egzempliorių, teismas teisėtai ir pagrįstai nustato terminą šiam skundo trūkumui pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015; 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje AS261-331/2014; 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje AS261-673/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, ar skundas laikytinas nepaduotu dėl ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies nevykdymo, vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-926-756/2017; 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-143/2016, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje AS-926-756/2017, pasisakydamas dėl situacijos, kai tas pats pareiškėjas E. Č. nepašalino teismo nurodyto skundo trūkumo – nepateikė ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto skaičiaus skundo egzempliorių, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nepateikus pakankamai skundo egzempliorių, jo skundas laikytinas nepaduotu, kadangi šis skundo trūkumas nebuvo ištaisytas. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje AS-926-756/2017, pasisakydamas dėl to paties pareiškėjo analogiško skundo trūkumo, pareiškėjui, kuris itin dažnai kreipiasi su skundais į administracinius teismus (ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), turėjo būti gerai žinomi Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimai, ne tik keliami skundo turiniui ir formai, bet ir reikalavimas pateikti teismui tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 25 str. 3 d.). Tačiau pareiškėjas padavė teismui tik vieną skundo egzempliorių. ABTĮ 52 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad jis negali padaryti skundo kopijų dėl to, kad yra kalinamas asmuo, kad patiria spaudimą dėl skundų atsisakymo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudarė kliūčių išsiųsti teismui skundą ir jį tikslinti. Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (ginčui aktuali 2018 m. spalio 19 d. redakcija, toliau – ir Taisyklės) 1921 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Pagal šių Taisyklių 193 punktą, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl dokumentų kopijų padarymo, o ši būtų atsisakiusi tai padaryti ar tai atlikusi nepagrįstai delsdama.

Dėl išvardytų priežasčių pareiškėjo argumentai, kuriais bandoma pateisinti ABTĮ reikalavimo dėl skundo egzempliorių kiekio nesilaikymą bei teismo įpareigojimo dėl skundo trūkumų pašalinimo tinkamo neįvykdymo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-647-629/2019 sprendžiant klausimą dėl to paties pareiškėjo skundo dalies laikymo nepaduota.

Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, atstovauja narkotikų prekeivių interesus, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė objektyvių ar subjektyvių pirmosios instancijos teismo teisėjo galimo šališkumo pagrindų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius