2020-01-15 Nr. AB-937-3-62-3-01466-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-886-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01466-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. apie 9.15 val. pataisos įstaigoje atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 8 nesutiko eiti į dušą 9 val., kadangi 13.00 val. pareiškėjo kamerai yra paskirtas laikas pasivaikščiojimui lauke, kuriame yra sporto įrenginiai. Dienotvarkėje numatyta, kad į dušą kameros Nr. 8 nuteistieji vedami antradieniais nuo 9 val., tačiau tikslus laikas nenustatytas iki kada, todėl manė, jog į dušą galima eiti bet kuriuo metu darbo valandomis. Antradieniais daugiau jokia kita kamera dušu nesinaudoja. Pareiškėjas pareigūnams nurodė, kad į dušą eis pasinaudojęs pasivaikščiojimo kiemeliu, tačiau pareigūnas nurodė, jog jis turi eiti dabar arba neves visiškai. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnas išprovokavo konfliktinę situaciją, todėl pareiškėjas jį pavadino „kvailiu“. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta nuobauda. Teisės aktai numato, jog nuteistiesiems turi būti suteikta teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis taip pat 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 1 d. bei 2018 m. birželio 13 d. buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje. Pareiškėjui, patalpintam į laikino sulaikymo kamerą, pareigūnas nurodė, jog negalima apsipirkti parduotuvėje, draudžiama išsiųsti laiškus bei paskambinti telefonu. Dėl to pareiškėjas patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis atsakovo atstovo Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 43/1-2807 patvirtintu „Nuteistųjų, perkeltų į 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo“ tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) 8 kamerų tipo patalpoje esantys nuteistieji į dušą yra vedami antradieniais nuo 9 val. ryto. Pabrėžė, kad pareigūnai darbo dienos metu ne tik veda nuteistuosius, kurie atlieka paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, nusiprausti, bet taip pat atlieka daugybę kitų pareiginių funkcijų, dėl ko nuteistųjų vedimas į dušą, kada jie užsinori, nėra fiziškai įmanomas. Remiantis pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu, 8 kamerų tipo patalpoje esantiems nuteistiesiems 2018 m. gegužės 29 d. apie 9.15 val. buvo pasiūlyta eiti į dušą, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti į dušą, nurodydamas, jog eis po pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareigūnui paaiškinus nuteistųjų naudojimosi dušu tvarką, pareiškėjas pradėjo garsiai šaukti, keiktis ir nemandagiai elgtis, todėl tokiais savo veiksmais jis pažeidė teisės aktus ir jam buvo paskirta nuobauda. Akcentavo, kad 3-io sektoriaus nuteistieji, gyvenantys būriuose, gali apsipirkti, o atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose yra aprūpinami higienos priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir penktadienį. Pareiškėjas turėjo galimybę 2018 m. birželio 1 d. (penktadienį), kai pateko į kamerų tipo patalpas, būti aprūpintam perkamais daiktais, tačiau tokio noro neišreiškė. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 29 d. daryti vaizdo įrašai, kuriuos mini pareiškėjas, nėra išsaugoti. Šioje situacijoje vaizdo įrašas buvo reikšmingas po įvykusio konflikto tarp pareigūno A. B. ir pareiškėjo, kai pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-374 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda, ir dar mėnesį po to, kai pareiškėjas vadovaujantis teisės aktais nuobaudą galėjo apskųsti. Pareiškėjui gautos nuobaudos neapskundus, vaizdo įrašas buvo sunaikintas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl didelių dvasinių išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimo ar bendravimo galimybių sumažėjimo į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas tik nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. apie 15 val. buvo išleistas iš kamerų tipo patalpų, tačiau 2018 m. gegužės 31 d. apie 16 val. pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, nenurodydamas priežasčių, todėl tuo metu įstaigoje nesant direktoriaus, pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo sąlygomis. Iš laikino sulaikymo patalpos pareiškėjas buvo išleistas kitą dieną, kai jam už atsisakymą gyventi paskirtame būryje buvo paskirta nuobauda.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui teisės išsimaudyti po dušu vieną kartą per savaitę bei neužtikrinus pareiškėjo teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti telefonu bei išsiųsti laiškus pareiškėjui laikinai esant kamerų tipo patalpose.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), Pataisos įstaigos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“, Aprašo nuostatomis. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo 8-oje kamerų tipo patalpoje. 2018 m. gegužės 29 d. tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai panašiai nurodė, jog 2018 m. gegužės 29 d. apie 9.15 val. uždarojoje zonoje 8-oje kamerų tipo patalpoje nuteistiesiems buvo pasiūlyta eiti į dušą, tačiau pareiškėjas pasakė, kad į dušą dabar neis, tačiau eis po pasivaikščiojimo kiemelyje laiko. 2018 m. gegužės 30 d. pasiaiškinime pareiškėjas nenurodė, kodėl į dušą norėjo eiti vėliau. Vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas teigė, kad į dušą dabar neis, tačiau eis po pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjas pateiktame 2018 m. gegužės 29 d. skunde pataisos įstaigai taip pat nurodė, jog į dušą eis tik po pasivaikščiojimo kiemelyje. Pataisos įstaigos uždarosios zonos budinčiosios pamainos priėmimo perdavimo žurnale užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas atsisakė eiti į dušą (maudytis). Teismas sprendė, kad pareiškėjas nei viename dokumente iki teismui pateikiant skundą nenurodė tiksliai, kodėl nori į dušą eiti po pasivaikščiojimo, tokias aplinkybes išdėstė tik skunde teismui, jog norėjo eiti į dušą po pasivaikščiojimo, kadangi pasivaikščiojimo kiemelyje metu norėjo pasportuoti.

10. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Pravieniškių PN-AK patvirtintą dienotvarkę bei nustatytus grafikus, konstatavo, kad pareigūnai elgėsi tinkamai, kadangi grafike aiškiai numatyta, jog į dušą nuteistieji vedami nuo 9 val., o pasivaikščiojimo grafike nurodyta, jog nuteistieji rytinio patikrinimo metu (nuo 8.10 val. iki 8.30 val.) gali informuoti pareigūnus dėl asmeninių ir kitų jiems iškilusių klausimų. Pareiškėjas prašymo dėl dušo pasinaudojimo kitu laiku rytinio patikrinimo metu neišreiškė nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjo teiginį, jog dušu gali naudotis bet kuriuo metu darbo valandomis, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pagal patvirtintą Pravieniškių PN-AK dienotvarkę ir grafikus nuteistiesiems yra griežtai reglamentuota jų dienotvarkė, o pareigūnai per darbo dieną turi atlikti ir kitas jų pareigybėje numatytas funkcijas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau jis tos galimybės atsisakė ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl dušu norėjo pasinaudoti vėliau, bei neteikė tokių prašymų rytinio patikrinimo metu, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 13 d. laikino izoliavimo patalpoje nebuvo laikomas. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą ir negalėjo apsipirkti parduotuvėje, jam buvo draudžiama išsiųsti laiškus bei paskambinti telefonu, teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 1 d., t. y.: pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2018 m. gegužės 31 d. 15.00 val.; Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 58-213 pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus; šiame nutarime nurodyta, jog 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjas apie 16.00 val. atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, priežasčių nenurodė ir 2018 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 69-367 jam buvo paskirta nuobauda, todėl 2018 m. birželio 1 d. 16.10 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas.

12. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. gegužės 31 d. buvo ketvirtadienis, o 2018 m. birželio 1 d. – penktadienis. Pareiškėjas pagal patvirtintus grafikus galėjo būti apiperkamas penktadienį, nuo 13.00 val. iki 13.30 val. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nurodė, jog pareiškėjas tokio prašymo nereiškė, o pareiškėjas skunde nenurodė, ar teikė tokį prašymą pareigūnams, nedetalizavo, kokias prekes prašė nupirkti. Skundų dėl to, jog minėtą dieną nebuvo apipirktas, pareiškėjas administracijai neteikė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, jog pareiškėjas iš karto nesikreipė į pareigūnus dėl nesuteiktos teisės apsipirkti parduotuvėje, minėtus argumentus vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus objektyviais įrodymais.

13. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas paskambinti galėjo ketvirtadienį nuo 20 val. iki 21 val., tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, jog jis kreipėsi į administraciją dėl to, o ši atsisakė suteikti teisę paskambinti. Įvertinęs byloje esančios nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenis, teismas darė išvadą, kad joje nebuvo jokių įrašų apie tai, jog pareiškėjui buvo neleidžiama skambinti; duomenų, jog pareiškėjo prašymas dėl leidimo skambinti būtų netenkintas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo suteikta teisė paskambinti.

14. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad jam būnant laikino sulaikymo kameroje jis negalėjo siųsti laiškų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su nuobaudos atlikimo sąlygomis kamerų tipo patalpose ir tai patvirtino Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 31 d. pažyma, kurią pasirašė pareiškėjas. Teismo vertinimu, nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad draudimus paskambinti, siųsti laiškus ir apsipirkti nurodė pareigūnas A. B., nes 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą dėl pareiškėjo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, priėmė kitas įgaliotas pareigūnas, ir, nurodydamas inicialus D. U., pasirašė kitas prižiūrėtojas.

15. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima.

III. 16. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad jis, atsisakydamas eiti į dušą 9 val., nurodė pareigūnams tikslią atisakymo priežastį ir tai aiškiai matyti 2018 m. gegužės 29 d. vaizdo įraše. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nuteistieji pagal Aprašą yra vedami būtent 9 val. praustis po dušu, kadangi Apraše nėra nurodyta, iki kada jie turi būti nuvesti maudytis, taigi, pareiškėjo manymu, į dušą jie vedami gali būti nuo 9 val. ir vėliau, t. y. pagal galimybes. Dėl įvykusio incidento minėtas Aprašas yra pakeistas ir šiuo metu nurodyta, jog nuteistieji vedami į dušą nuo 9 val. iki 9.30 val., taigi pataisos namų direktorius pašalino dviprasmybes.

18. Pareiškėjas teigia, kad jokių prašymų dėl prekių pirkimo teikti nereikia, nes specialistas, atsižvelgdamas į nuteistųjų lėšas, išduoda apsipirkimo lapus. Kadangi A. B. nurodė, kad pareiškėjas gali pirkti tik higienos priemones, o jų pareiškėjas pirkti nenorėjo, todėl apsipirkimo lapo jis negavo. Taigi atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises, neleisdamas jam pirkti būnant laikino sulaikymo kameroje nieko, išskyrus higienos prekes.

19. Pareiškėjas pažymi, kad einant skambinti, jokių prašymų teikti nereikia. Šiuo atveju pareigūnai atsisakė suteikti galimybę pareiškėjui skambinti, nurodydami, jog būnant kamerų tipo patalpose skambinti negalima. Taigi pareiškėjo prašymo skambinti atsakovo atstovas neregistravo, o pareiškėjas atitinkamai negali pateikti jokių įrodymų.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kam konkrečiai jis negalėjo išsiųsti laiškų, nes tai nėra esminė aplinkybė, be to, pareiškėjas neprivalo saugoti neišsiųstų laiškų. Teigia, kad pašto darbuotoja net neima parašytų laiškų, kadangi pareigūnai nurodo, jog nepriklauso pareiškėjui teisė siųsti laiškus. Be to, pareiškėjas teigia, kad visais klausimais nuteistieji gali kreiptis tik į A. B., o su M. B. pareiškėjas nebendravo ir jo nežino bei jokių draudimų pareiškėjui jis netaikė. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad jam nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje ir paaiškinti minėtas aplinkybes.

21. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovo atstovas vertina, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus, taip pat padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta gyvenamojo ploto norma, taip pat paneigti kiti jo skunde keliami argumentai.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos bei neteisėtų veiksmų. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, ir konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jog teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjui nesuteikus galimybės kartą per savaitę nusiprausti duše, o pareiškėją perkėlus į kamerą taip laikinai jį izoliuojant, buvo suvaržytos jo teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti ir išsiųsti laiškus.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, BVK, Vidaus tvarkos taisyklėse ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintuose vidiniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį nuteistųjų vedimo į dušą, apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje, skambinimo ir korespondencijos siuntimo tvarką, darė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai buvo nepagrįsti. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, teismas sprendė, kad atsakovui pareiga atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą nekilo.

26. Pareiškėjas su minėtomis teismo išvadomis apeliaciniame skunde nesutinka ir nurodo, jog pagal patvirtintą grafiką jis suprato, kad paskirtą dieną, kai nuteistieji vedami į dušą nuo 9 val., tai gali būti daroma neapibrėžtą dienos laiką, tvirtina, kad dėl neteisėtų A. B. nurodymų jam nebuvo pateikti apsipirkimo lapai, jis nebuvo išvestas paskirtu laiku paskambinti, nepaimti iš pareiškėjo laiškai, skirti išsiųsti, t. y. visos jo nurodytos teisės buvo nepagrįstai suvaržytos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad buvo pažeista jo procesinė teisė teikti žodžiu paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priėmęs pareiškėjo skundą ir gavęs Pravieniškių PN-AK atsiliepimą, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje organizuoti vaizdo konferencijos būdu (b. l. 48). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas 2018 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 52), šio prašymo esmės nekeitė teikdamas rašytinius paaiškinimus ir vėliau. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė neorganizuoti 2018 m. lapkričio 5 d. 9 val. teismo posėdžio vaizdo konferencijos būdu ir minėtą dieną bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

30. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodžiu. Tačiau to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

31. Įvertinusi bylos medžiagą, keliamo ginčo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas aiškiai nurodė pageidaujantis rašytinio proceso, atsakovo atstovui neprieštaravus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju buvo ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, o tokia forma išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas pareiškėjo procesinių teisių nepažeidė.

32. Byloje buvo nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės 29 d. ryte, kai jis dar atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpose, Pravieniškių PN-AK pareigūnas apie 9.15 val. pasiūlė eiti nusimaudyti duše, toks laikas atitiko patvirtintame grafike nurodytą nuteistųjų vedimo į dušą laiką. Šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo atstovo pareigūnai tinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, kuris įtvirtina, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, o pareiškėjui tokia galimybė buvo sudaryta. Tai, kad pareiškėjas pageidavo vėliau (po pasivaikščiojimo ir sporto kiemelyje) nusiprausti duše, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, nesudaro pagrindo konstatuoti šios teisės pažeidimo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė išsamų teisinį reguliavimą, susijusį su nuteistųjų teisės nusiprausti duše įgyvendinimu, jį detalizavo atsižvelgdamas į Pravieniškių PN-AK patvirtintus lokalinius teisės aktus ir aktualius grafikus ir padarė teise ir bylos faktais pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė kartą per savaitę nusimaudyti duše nebuvo pažeista, nes jis nepageidavo ja naudotis nustatyta tvarka. Šiai išvadai teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu nekartoja.

34. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog pareiškėjui, būnant laikinai izoliuotam kameroje (2018 m. gegužės 31 d.–2018 m. birželio 1 d. iki 16.00 val.) dėl pareigūno A. B. nepagrįstų nurodymų ar draudimų buvo suvaržyta jo teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti telefonu ir siųsti korespondenciją.

35. Byloje esantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 58-213 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ patvirtinta, kad, vadovaujantis BVK 144 straipsniu, nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, nes pareiškėjas, atsisakydamas eiti gyventi į jam paskirtą būrį, nenurodydamas priežasčių, padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą ( b. l. 70–71).

36. BVK 144 straipsnyje (taikoma 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

37. Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose nustato BVK 145 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (t. y. nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų), kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

38. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi BVK 144 straipsnyje ir BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog BVK 145 straipsnio 1 dalyje išvardinti apribojimai – gauti pasimatymus, smulkiuosius paketus, siųsti laiškus (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), paskambinti telefonu, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, – taikytini ne tik pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie perkeliami į kamerą atlikti paskirtą nuobaudą, bet ir nuteistiesiems, kurie dėl šiurkštaus nustatytos tvarkos pažeidimo perkelti į kameras laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, t. y. ir BVK 144 straipsnyje nustatytu atveju.

39. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (16.00 val.), kai buvo laikinai izoliuotas ir perkeltas į kamerą, nors tai ir nelaikytina nuobauda, neturėjo teisės pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti kitų prekių, išskyrus higienos reikmenis, siųsti laiškus šeimos nariams, draugams, grafike nustatytu laiku paskambinti telefonu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai sprendė, kad aptartos pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir nenustatė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų.

40. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė