673b5964-bbaf-4ba3-bed5-c1dd278a67e1 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                          Civilinė byla Nr. 2A - 6 - 252 - 2014Audrius Sadauskas                                               Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00800-2013-7                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     44.2.4.1; 121.15; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės,sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. M., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,atsakovui H. P., jo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo H. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1768-882/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui H. P., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A. M. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo H. P. 10 368,49 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 526/1135 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su ant žemės sklypo esančiais statiniais: 56/100 pastato, gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas Å«kinis pastatas su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – Å¡ulinys. Kita dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, o jÄ valdo (naudoja) mirusios statinių savininkės J.

V. paveldėtojai, tarp kurių yra paveldėtojas H. P.. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ dėl ieÅ¡kovei priklausančio statinio apgadinimo, nes H. P., neturėdamas statybos leidimo, 2008 m. pradėjo nelegalias statybas, savavaliÅ¡kai rekonstravo ir perstatė jo naudojamus statinius, kuriuos paveldėjo iÅ¡ J. V.. Antstolio S. R. 2012-04-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 11 nustatyta, kad pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienos, lubos ir grindys yra įskilusios.

UAB „Skena“ atliko garažo bÅ«klės įvertinimÄ ir konstatavo, kad statinio pažeidimai yra esminiai ir tikėtina, jog atsirado dėl atsakovo neteisėtai pastatytos tvoros. UAB „Gilasta“ 2012-07-31 sudarė lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ sugadinto garažo pamatų sutvirtinimas ieÅ¡kovei kainuotų 10 368,49 Lt.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė ieÅ¡kovei A. M. iÅ¡ atsakovo H. P. 10 368,49 Lt žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-02-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nustatė, kad 2000 m. H. P. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pastatė gelžbetoninę tvorÄ . Aklina gelžbetoninė tvora įrengta pietinėje sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pusėje, 0,7 m atstumu nuo garažo 4I1/p tvoros, gelžbetoninės plokÅ¡tės įkastos į žemę apie 1 m, tvoros aukÅ¡tis – virÅ¡ 2 m. IÅ¡ antstolio S. R. 2012-04-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 11 nustatė, kad pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sienos, lubos, grindys yra įskilusios.

UAB „Skena“ 2013-01-28 garažo esamos bÅ«klės įvertinimo akte Nr. 13-01/11 nustatyta, kad garažo 4I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esama techninė bÅ«klė netenkina Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 str. nustatyto statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo esminio reikalavimo, garažo bÅ«klė yra avarinė, todėl dėl esančių neleistinų konstrukcijų deformacijų gresia statinio griÅ«tis. Akte taip pat nurodyta, jog tikėtina, kad tokia garažo techninė bÅ«klė susidarė pažeidus garažo pamatų pagrindus, kai kaimynas Å¡alia garažo montavo norminių reikalavimų neatitinkančiÄ gelžbetoninę tvorÄ .

Iš teismo paskirtos statinio ekspertizės akto Nr. 13-25 nustatė, kad pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sienose, grindyse yra įtrūkimai, atsiradę dėl pamato nuosėdžio, kurio priežastimi yra pastato pagrindo pažeidimas gretimo sklypo tvoros statybos metu. Trūkumai, defektai atsirado dėl H. P. tvoros statybos, t. y. dėl to, kad tvoros pastatymo metu buvo išjudintas gruntas. Pastato – garažo stabilumui pavojaus nėra, tačiau, siekiant išvengti pastato stabilumo problemų ateityje, pastato sienas, lubas ir grindis būtina suremontuoti.

Taip pat iÅ¡ ekspertizės akto Nr. 13-25 nustatė, kad H. P. pastatyta tvora neatitinka STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“ A priedo 9.2 punkto reikalavimų. Vadovaujantis STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“, 2000 metais gelžbetoninė tvora su pamatais be leidimo ir projekto derinimo galėjo bÅ«ti įrengta iki 1,5 m aukščio, todėl, teismo vertinimu, H. P. tenka atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 str.).

Remdamasis UAB „Gilasta“ 2012-07-31 lokaline sÄ mata, teismas laikė, jog ieÅ¡kovei pastato – garažo pamatų sutvirtinimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kainuotų 10 368,49 Lt. Siekiant užtikrinti visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui turi bÅ«ti atliktas ne kosmetinis remontas, o esminiai statybos darbai, nurodyti 2012-07-31 UAB „Gilasta“ lokalinėje sÄ matoje.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, vertindamas eksperto ir specialisto iÅ¡vadas, atkreipė dėmesį tik į iÅ¡vadas, ignoruodamas tiriamÄ jÄ dalį. Toks eksperto iÅ¡vados vertinimas neleistinas, nes neleidžia įvertinti pagrindo, kuriuo paremtos eksperto iÅ¡vados ir metodai, taikyti atliekant specialius tyrimus. Tiek ekspertizės aktas Nr. 13-25, tiek UAB „Skena“ iÅ¡vados negalėjo bÅ«ti teismo įvertintos kaip patikimi įrodymai, nes Å¡ių iÅ¡vadų formuluotės sukonstruotos prielaidų bÅ«du.

Prielaidomis, kaip žinia, teismų praktikoje draudžiama vadovautis ir vertinti jas kaip įrodymus. Be to, teismas pažeidė ir procesinę pareigÄ Ä¯vertinti visus byloje esančius įrodymus. O bÅ«tent: byloje apklausti liudytojai V. M., A. M. ir J. V. D. nurodė, kad ieÅ¡kovės minimi garažo sienų įtrÅ«kimai jau buvo atsiradę nuo 1977 m. Å ie liudijimai paaiÅ¡kina, kodėl ekspertizės ir specialisto iÅ¡vados yra tik tikėtinos, o ne kategoriÅ¡kos. Taip pat Å¡ie liudijimai paneigia ieÅ¡kovės versijÄ , kad atsakovo pastatyta tvora padarė ieÅ¡kovei žalos.

Apelianto teigimu, teismo aplinkybė dėl žalos dydžio yra nepakankamai atskleista. Be to, teismas, paskirdamas savo nuožiÅ«ra ekspertÄ , kuris ekspertizę atliko už 6 000 Lt, pažeidė ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, kai atsakovas rado ekspertÄ , nurodžiusį, jog ekspertizę atliks už 3 000 Lt. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, jog tvorÄ pasistatė 1998 m., tvoros pamato gylis – 1,20 m., tvora kaip suvirinta, taip ir stovi – jokio įtrÅ«kimo.

Žemę tvoros pastatymui iškasė rankiniu būdu, nes su technika nebuvo galimybių prieiti. Pats ekspertas A. Z. pasakė, kad ieškovės garažo plyšių amžiaus nustatyti neįmanoma, todėl kaip ekspertas S. M. galėjo nustatyti, kad sienos suskilo būtent nuo tvoros? Atsakovo atstovas advokatas paaiškino, jog garažo rūsys yra 2 m, todėl pamatų gylis ir yra toks, t. y. pakankamai didelis, dėl ko tvoros iškasimas rankiniu būdu, neliečiant grunto, jokiu būdu negalėjo sujudinti pamatų, priešingai, tik sustiprino žemės sluoksnį.

Tokiu bÅ«du, apie sienos lūžimÄ dėl tvoros negali bÅ«ti nė kalbos. Tuo tarpu trÅ«kimai atsirado ten, kur buvo paplavų duobė, kur stovi tualetas ir kur pastoviai bėga lietaus vanduo. Ekspertų iÅ¡vados, kurios grindžiamos tikėtinumu, taip pat nepaneigia liudytojų parodymų, jog 1977 m. garažo sienos jau buvo suskilinėję, pamatai nusėdę.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Byloje atlikta statybinė techninė ekspertizė, pateiktos taip pat UAB „Skena“ iÅ¡vados. Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad statinys neteko stabilumo ir buvo apgadintas dėl atsakovo savavaliÅ¡kai pastatytos tvoros. Kitos priežasties nei vienas iÅ¡ statinį tyrusių asmenų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį nebuvo laiku ir tinkamai pareikÅ¡tas, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje nesvarstytinas. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad dalį namo pirko 1999 m., tuo metu betoninės tvoros dar nebuvo, tik 2000-2001 m. pamatė tvoros luitus.

Iki tol garaže jokių įtrÅ«kimų nebuvo. Å iuo metu, kur buvo paplavų duobė, iÅ¡ kaimynų pusės stovi naudojamas tualetas (prie garažo iÅ¡ galo). IeÅ¡kovės atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad didžiosios garažo ertmės (nuo 2 cm iki 4 cm) atsirado po 2003 m. atlikto vidaus remonto – dažymo darbų. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog turėjo atsitikti kažkoks neeilinis įvykis tarp 1986 m. ir 2003 m., kuris turėjo įtakos statinio stabilumui. Å iuo atveju tai vienintelis toks įvykis per tokį laikotarpį – atsakovo savavaliÅ¡kas tvoros pastatymas.Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.Byloje ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl to, ar atsakovo H. P. pastatyta gelžbetoninė tvora turėjo įtakos ieÅ¡kovei A. M. priklausančio garažo sienų įtrÅ«kimams, t. y. turtinės žalos atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisdamas jai iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , konstatavo, jog įtrÅ«kimai, defektai atsirado bÅ«tent dėl H.

P. tvoros statybos, t. y. dėl to, kad tvoros pastatymo metu buvo iÅ¡judintas gruntas. Priimant tokį sprendimÄ esminiu įrodymu teismas laikė teismo ekspertizės aktÄ Nr. 13-25 (t. 1, b. l. 107-132). Pagal CPK 218 str., eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ ekspertizės vertinimo klausimu, taip pat yra ne kartÄ pasisakęs, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas; konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti, jeigu ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-54/2009).

Teisėjų kolegija teismo ekspertizės aktÄ Nr. 13-25 vertina kritiÅ¡kai ir jį, kaip įrodymÄ , atmeta, nes jis prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir jo pagrįstumas byloje iÅ¡ esmės yra paneigtas. Pažymėtina, jog teismas, civilinėje byloje įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).Ekspertas ekspertizės akte visiÅ¡kai nevertino parodymų liudytojų, kurie statė garaÅ¾Ä , jo pastatymo aplinkybių, todėl ekspertizės akto iÅ¡vados yra pagrįstos tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais.

Ekspertizės akte taip pat nevertinta aplinkybė, kad gale garažo( kuris kampas nusėdęs) buvo paplavų duobė ir šiuo metu yra įrengtas lauko tualetas su duobe, kuris yra naudojamas. Todėl kolegijai kelia abejonių eksperto išvada, kad garažo sienų įtrūkimai atsirado dėl betoninės tvoros pastatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas ekspertizės akto dalyje „Garažo būklės vertinimas“ nurodė, kad pastatas garažas nėra avarinės būklės, nes nustatyti įplyšimai iš lauko ir vidaus pusių nesutampa.

Taip pat nurodė, kad didžiausia deformacija atsiranda pirmaisiais metais, kai yra pažeidžiamas pastato pagrindas. Vėliau deformacijos stabilizuojasi. Å iuos eksperto teiginius patvirtino apklausti liudytojai V. M., kuri paaiÅ¡kino, jog namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirko 1973 m.; jis buvo be garažo ir Å«kinio pastato, kuriuos pasistatė 1976 m.; kitais metais jau tėvas sakė, kad skyla siena; kasė rÅ«sį Å¡alia garažo duobės ir tada pamatė, kad skyla siena; tai buvo garažo nugarinėje pusėje; garaÅ¾Ä pastatė per vienÄ dienÄ , ant neparuoÅ¡tų sienų dėjo gegnes; iÅ¡sikraustė 1993 m., įtrÅ«kimus paliko.

AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas J. V. D., kuris paaiÅ¡kino, jog apie 1990 m. jis nuomavo tÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä ir Å«kinį pastatÄ iÅ¡ A. M. ir jau tada buvo brokas – įtrÅ«kimai; apie tai savininkui sakė, kuris atsakė, jog tai nuo statybos pradžios, gal dėl per greito pamÅ«rijimo ar labai gilaus rÅ«sio po visu pastatu; galinė siena buvo įtrÅ«kusi įstrižai sienos, kairėje pusėje ir grindyse – daug kur. Dėl jau tuo metu buvusių sienų įtrÅ«kimų patvirtino ir liudytojas A.

M. (t. 1, b. l. 169-173), paaiÅ¡kinęs, jog ten gyveno 1985-1990 m., sienos buvo įtrÅ«kę vidiniame kampe, trÅ«kiai jau buvo 1985 m.; uoÅ¡vis yra sakęs, kad kaimynas iÅ¡kasė paplavų duobę už garažo ir tada garažo pamatas sėdo. Å ių liudytojų parodymų nevertino ekspertas ir teismas, kurie esminiai paaiÅ¡kina garažo sienos įtrÅ«kimų atsiradimo momentÄ ir priežastis. Todėl eksperto duota iÅ¡vada yra vertintina kritiÅ¡kai ir atmestina kaip nepagrįsta, nes jÄ duodant nėra įvertintos visos aplinkybės – garažo pastatymo skubotumas, nesustingę sienos ir pamatai, paplavų duobės buvimas ilgÄ laikÄ prie garažo galinės sienos, lauko tualetas metro atstumu nuo garažo galinės sienos. Kolegija konstatuoja, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra svarbÅ«s, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra buvę savininkai ( nuomininkai), kurie jau seniai pardavę savo nuosavybę ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ jokių pretenzijų Z.

T. M. dėl užslėptų trÅ«kumų nėra gavę. Liudytojų V. R., A. A. V., R. G., R. B., A. I. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes dalis liudytojų yra artimi ieÅ¡kovės giminaičiai, dalis liudytojų dėl ginčo dalyko nieko esminio negalėjo pasakyti, nes neatmena kada lankėsi ginčo garaže, kada pamatė įtrÅ«kimus ir pan. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas tvorÄ pastatė 2001 metais. 2013-04-15 teismo posėdyje ekspertas A. Z. paaiÅ¡kino, jog gruntas perkasamas statinio statybos metu, todėl pamato deformacija, kuri lemtų grindų ir sienų deformacijÄ , atsirastų pirmo sezono metu.

Taip pat byloje nepaneigtas apelianto teiginys, kad tvorai pamatus jis kasė rankiniu bÅ«du, nes su technika nebuvo galimybių prieiti, be to, esminiai įtrÅ«kimai atsirado ten, kur buvo paplavų duobė, kur stovi tualetas ir kur pastoviai bėga lietaus vanduo. Tuo įsitikino ir teisėjų kolegija nuvykusi į vietos apžiÅ«rÄ . Atstumas tarp garažo sienos ir pastatytos tvoros yra 70-90 cm., todėl naudoti bet kokiÄ technikÄ griovelių kasimui tikrai nebuvo galimybių. Taip pat apžiÅ«rint vietoje pasitvirtino tiek eksperto, tiek atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pagrindinis garažo pamato sėdimas yra galinės sienos kampas, kur buvo paplavų duobė ir kur stovi lauko tualetas, kuris naudojamas ir Å¡iai dienai.

Todėl nepaneigtas apelianto teiginys bei liudytojų nurodytos aplinkybės, kad garažo pamatas galėjo bÅ«ti paplautas esant paplavų duobei( pastoviam vandens buvimui) prie garažo pamato, kuris buvusių savininkų teigimu buvo nevisai sudžiÅ«vęs, kai statė garažo sienas ir dengė stogÄ . IÅ¡judinti gruntÄ bÅ«tų sudėtinga, nes tvora įkasta ne tiek giliai, kai pats garažo rÅ«sys yra apie 2 m gylio. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Vadovaudamasi Å¡iuo principu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog, prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, kad 2001 m. H. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pastatyta gelžbetoninė tvora sÄ lygojo A. M. priklausančio garažo 4I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įtrÅ«kimus. Tai, kaip minėta, galėjo sÄ lygoti tiek buvusi paplavų duobė, tiek gale garažo esantis ir Å¡iuo metu naudojamas tualetas, tiek kitos aplinkybės. Pastebėtina, jog ir 2013-01-28 garažo esamos bÅ«klės įvertinimo akte Nr. 13-01/11 ekspertas A.

Z. (t. 1, b. l. 12-16) iÅ¡vadose nurodė, jog nepatenkinama garažo 4I1/p techninė bÅ«klė, tikėtina, susidarė pažeidus garažo pamatų pagrindus, kai kaimynas Å¡alia garažo montavo norminių reikalavimų neatitinkančiÄ gelžbetoninę tvorÄ . Å iuo atveju tikėtinumas reiÅ¡kia tik kaip vienÄ iÅ¡ versijų, todėl ekspertizės akto Nr. 13-25 iÅ¡vada neturėtų bÅ«ti suabsoliutinama. Kaip jau minėta, teismo eksperto prof. dr. S. M. iÅ¡vadas (4, 5, 6, 8 klausimai/atsakymai) ekspertizės akte Nr. 13-25 kolegija vertina kritiÅ¡kai ir jas, kaip įrodymÄ , atmeta, nes jos prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.

CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija. Yra ar nėra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus ginčo situacijÄ nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (tvoros pastatymo) ir padarytos ieÅ¡kovei žalos (garažo sienų pakitimo).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmetant visiÅ¡kai.Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę.

Atsakovas H. P. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 311 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 6), jo iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ pirmosios instancijos teisme sudaro 3 000 Lt (t. 1, b. l. 91). Å ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M. (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1, 3 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai taip pat priteistina 38 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, turėtų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 311,00 Lt (tris Å¡imtus vienuolika litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , ir 3 000,00 Lt (tris tÅ«kstančius litų) ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 38,00 Lt (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymÄ Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėjai                                                                                   Birutė Jonaitienė                                                                                                   Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                   Nijolė Danguolė Smetonienė    Â