673795f2-2016-4e2a-a7a4-10808bb5347d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1879-153/2012;pirmosios instancijos teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas;procesinio dokumento kategorija 121.1; 122.1; 122.3; 122.5; 128.11. (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 25 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ skundÄ dėl antstolės A.

A. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „SEB lizingas“, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja antstolei A. A. padavė skundÄ praÅ¡ydama panaikinti antstolės patvarkymÄ vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02613 ir leisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ jos banko sÄ skaitos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokesčius valstybės ir VSDFV biudžetams. Nurodė, kad antstolė 2012-04-17 patvarkymais areÅ¡tavo visas pareiÅ¡kėjos sÄ skaitas, nenurodydama, kad bendrovė iÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų gali atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti privalomus mokesčius valstybei ir VSDFV.

PareiÅ¡kėjos nuomone, tokie antstolės veiksmai pažeidžia CPK 754 str. numatytÄ iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumÄ , darbuotojai negauna darbo užmokesčio, taip yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, bendrovė negali laikytis įstatymų ir laiku atsiskaityti su valstybe bei VSDFV, dėl to patiria papildomų iÅ¡laidų: delspinigių, palÅ«kanų ir pan., dėl tokių antstolės veiksmų bendrovėje susiklostė sudėtinga finansinė situacija.Antstolė 2012-05-16 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , nurodė, kad CPK 754 str., sprendžiant skolininko praÅ¡ymÄ , negali bÅ«ti taikomas, nes Å¡is straipsnis reglamentuoja priverstinio vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus.

Priimtame teismo sprendime, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, nenumatyta leidimo daryti iÅ¡imtis atsiskaitant su darbuotojais, valstybe. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nustatė, kad antstolė A. A. vykdo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 208 811,71 Lt įsiskolinimo, 6 proc. metinių palÅ«kanų ir 5 176 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „Vicus“ iÅ¡ieÅ¡kotojo AB „SEB lizingas“ naudai. 2011-08-16 patvarkymu Nr. 0036/10/01635 antstolė areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos bankų sÄ skaitose esančias skolininkės lėšas skolos ir vykdymo iÅ¡laidų dydžio ribose.

Teismas nurodė, kad pareiškėja neteisingai supranta bei traktuoja CPK 754 str., kuriame nurodyta reikalavimų patenkinimo eilė, kai iš vieno skolininko išieškomos skolos kelių kreditorių naudai ir išieškotos sumos nepakanka visiems reikalavimams patenkinti. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02613 iš pareiškėjos nėra vykdomi išieškojimai pagal jos darbuotojų reikalavimus ar pagal mokesčių inspekcijos ir VSDFV reikalavimus, todėl pareiškėjos darbuotojai bei valstybės ir VSDFV biudžetai nėra skolininkės kreditoriai vykdymo proceso prasme, pagal jų prašymus nėra pradėti vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu.

Antstolė, remdamasi CPK 665 str., skolininkei neįvykdžius raginimo skolÄ sumokėti per nustatytÄ terminÄ , visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymus areÅ¡tuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias jos bankų sÄ skaitose. CPK 665 str. nenumato jokių iÅ¡imčių, todėl antstolis, nukreipdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko pinigines lėšas, neturi jokio teisinio pagrindo plačiau traktuoti Å¡iÄ teisės normÄ , skolininko juridinio asmens darbuotojams ar valstybės biudžetui suteikti prioritetÄ prieÅ¡ vykdomajame dokumente nurodytÄ kreditorių, ir leisti skolininkui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų daryti atsiskaitymus.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja negali remtis teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje jai buvo leista iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti privalomus mokesčius. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai ginčas tarp Å¡alių nėra galutinai iÅ¡spręstas, todėl įstatymas leidžia ribojant skolininko – atsakovo teises daryti tam tikras iÅ¡imtis. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu prioritetas teikiamas kuo greitesniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui, o ne skolininko darbuotojų interesų gynimui.

Teismas konstatavo, kad antstolė skundžiamu patvarkymu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo patvarkymo naikinti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – leisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir privalomus mokesčius valstybei ir VSDFV.

Apeliantė nurodė tokius motyvus:1. Pagal CPK 754 str. reikalavimai, kylantys iÅ¡ darbo užmokesčio, turi pirmumo eilę prieÅ¡ kitus kreditorinius reikalavimus, iÅ¡skyrus reikalavimus iÅ¡ įkeisto turto. Tokia įstatymo formuluotė nereiÅ¡kia, kad darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas esant areÅ¡tuotoms įmonės sÄ skaitoms neturi pirmumo eilės, jeigu darbuotojai neprisiteisė užsidirbto darbo užmokesčio ir nesikreipė į antstolius. Toks įstatymo traktavimas prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams, nes: darbuotojas laiku negaudamas darbo užmokesčio, pats ir jo Å¡eimos nariai patiria materialinių sunkumų; darbuotojas patiria papildomų iÅ¡laidų, susijusių su kreipimusi į teisininkus ir teismus dėl darbo užmokesčio priteisimo;

įmonė patiria papildomų delspinigių, palÅ«kanų, teismo ir vykdymo iÅ¡laidų, o tai neigiamai atsiliepia jos komercinei-Å«kinei veiklai ir gali įtakoti nemokumÄ ir bankrotÄ ;2. Teismų praktikoje taikoma nuostata, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkui leidžiama atsiskaityti su ieÅ¡kovu, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais turi bÅ«ti taikoma ne tik turto areÅ¡to atveju, bet ir vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kadangi tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir palengvina skolininko ir įmonės darbuotojų padėtį;3.

Darbdavys privalo ne tik laiku sumokėti darbo užmokestį, bet ir su darbo santykiais susijusius privalomus mokesčius už darbuotojÄ valstybės ir VSDFV biudžetui, todėl minėti mokėjimai turi prioritetÄ prieÅ¡ kitus įsiskolinimus. Dėl apeliantei priklausančios banko sÄ skaitos areÅ¡to įmonės finansinė padėtis gali tapti kritinė.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ antstolė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad įstatymas nenumato pirmenybės pareiÅ¡kėjos kitoms prievolėms vykdyti prieÅ¡ jau vykdomus teismo sprendimus.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pradėtas pagal įsiteisėjusio sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , netaikant CPK 144–147 str. numatytų iÅ¡lygų. Vilniaus apygardos teismas jau taikė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iÅ¡lygÄ ir priteistos sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstė dalimis, tačiau kreditorius nuo 2011 m. kovo mėn. negavo nei vienos įmokos.Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB „SEB lizingas“ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Turto areÅ¡tas – įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas gali bÅ«ti taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.) ir kaip priemonė vykdymo procese (CPK 675 str. 1 d.).

Išieškojimas iš skolininko turto yra viena iš įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 str. 2 d. 1–2 p.).Byloje kilo ginčas, ar civilinės bylos nagrinėjimo metu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės juridinio asmens piniginių lėšų areštas su išlyga – leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo biudžetui – galioja ir turi būti taikoma priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu, išieškant iš skolininkės (atsakovės) priteistas išieškotojo (ieškovo) naudai sumas iš vykdymo metu areštuotų piniginių lėšų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal CPK 665 straipsnį iÅ¡ieÅ¡kojimas pirmiausia nukreipiamas į skolininko pinigines lėšas ir įstatymas nenumato jokių iÅ¡imčių, jog iÅ¡ skolininko areÅ¡tuotų piniginių lėšų be vykdomajame raÅ¡te nurodyto kreditoriaus bÅ«tų leista daryti atskaitymus skolininko darbuotojams ar mokėti mokesčius valstybei.Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4580-661/2010 ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – už 261 124,92 Lt areÅ¡tavo atsakovui UAB „Vicus“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas Å¡iuo turtu disponuoti ir nesant turto ar esant jo nepakankamai, už trÅ«kstamÄ sumÄ areÅ¡tavo atsakovei UAB „Vicus“ priklausančias pinigines lėšas, leisdamas iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, iÅ¡mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir nutarties vykdymÄ pavedė ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui.

Vilniaus apygardos teismas 2010-09-06 nutartimi pakeitė 2010-03-19 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , sumažindamas jį iki 208 811,71 Lt. Vėliau, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ir įsiteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡ieÅ¡kotoja AB „SEB lizingas“ pateikė 2011-09-15 (reg. Nr. 2613) antstolei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo 208 811,71 Lt įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5176 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ apelianto UAB „Vicus“.

Antstolė A. A. 2011-09-20 patvarkymu priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir paragino skolininkę sprendimÄ Ä¯vykdyti geruoju (CPK 510, 611 str.). Kadangi skolininkė gera valia sprendimo neįvykdė per antstolės raginime įvykdyti sprendimÄ geruoju terminÄ , antstolė priėmė patvarkymÄ dėl skolininkės lėšų areÅ¡to ir vadovaudamasi LR CPK 689 str. 5 d. įpareigojo banko įstaigas areÅ¡tuotas lėšas pervesti į antstolės kontoros depozitinę sÄ skaitÄ . Taigi Å¡iuo atveju antstolė vykdė ne Vilniaus apygardos teismo 2010-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4580-661/2010 dėl ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 261 124,92 Lt su vėlesniu 2010-09-06 nutarties pakeitimu, o įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2011-03-16 sprendimÄ , todėl skirtingai nuo pateiktos vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-09-06 nutarties, vykdomajame dokumente Nr. 2-1129-661/2011 nenumatyta iÅ¡lyga – leidžianti apeliantei iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo biudžetui.

Todėl tokios iÅ¡lygos vykdydama teismo sprendimÄ apelianto įmonei netaikė ir antstolė. LR CPK 662 str. l d. nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas, laikydamasis LR CPK 664 str., 665 str., nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raÅ¡tu nurodyti, iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡koma pirmiausia. LR CPK 662 str. 3 d. numato, kad jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iÅ¡ kokio turto iÅ¡ieÅ¡koti, antstolis, laikydamasis LR CPK 664 str. 665 str. nustatytos tvarkos, pats nustato, iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡koti.

Nagrinėjamu atveju kreditorius AB „SEB lizingas“ iki priverstinio vykdymo pradžios antstolei nenurodė, iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 665 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ apeliantei priklausančias pinigines lėšas. CPK 665 straipsnio 2 dalis nustato, jog antrÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančių pinigų, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos, taip pat iÅ¡ kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje.

Remiantis Å¡ia įstatymine nuostata, daroma iÅ¡vada, jog antstolė pagrįstai, vadovaudamasi LR CPK 662 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdė laikydamasi LR CPK 665 straipsnyje nustatytos eilės, tai yra pirmiausia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į pinigines lėšas. Apeliantė mano, jog antstolė privalo dalį iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų palikti skolininko žinioje, kad apeliantė galėtų sumokėti atlyginimÄ darbuotojams ir mokesčius biudžetui, tačiau Å¡is apeliantės argumentas nėra pagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti įvykdytas iÅ¡ieÅ¡kant apelianto skolÄ iÅ¡ kito apelianto įmonei priklausančio turto.

Taip pat atmestinas apeliantės motyvas dėl CPK 689 str. 4 d. taikymo, nes byloje nėra duomenų, kad apeliantė pagal vykdomuosius dokumentus privalo atsiskaityti su kitais išieškotojais (įmonės darbuotojais, valstybės biudžetu), šiuo atveju byloje pateikti įrodymai dėl vieno išieškotojo AB „SEB lizingas“. Taigi apeliantės pareiga sumokėti darbuotojams darbo užmokestį ir mokesčius valstybės biudžetui nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtus vien dėl to, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo metu apeliantės įmonėje susiklostė sudėtinga finansinė padėtis.Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliantės atskirasis skundas dėl skundžiamos teismo nutarties atmestinas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties nekeisti. Teisėja                                                                                                           Galina Blaževič                         Â