2022-04-27 Nr. AB-11292-3-62-3-00020-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2172-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00020-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. K. A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. K. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. K. A. S. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21S42668 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2021 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3K-212 „Dėl komisijų sudarymo“ sudarytos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 6K-2545 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis privalėjo bėgti iš savo kilmės šalies ir pagrindė savo prieglobsčio suteikimo prašymą. (Duomenys neskelbtini) veikia daugybė valstybės remiamų kovotojų ir teroristinių organizacijų, kurios vykdo persekiojimą bei represijas. Savo kilmės šalyje pareiškėjas negali pasinaudoti nei teisine, nei tinkama medicinine pagalba.

3. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundė jį ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė, nurodydama, kad Sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, jog būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisę į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nagrinėjamu atveju Komisija sprendime nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime ir Komisijos sprendime nurodyta aplinkybe, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių yra kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei, t. y. pareiškėjas kilmės valstybėje sulaukė grasinimų, kadangi iki 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra kilusi reali grėsmė, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, pareiškėjui kyla reali grėsmė, kad, sugrįžus į savo kilmės šalį, jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjo motyvus ir argumentus, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

6. Pareiškėjo teigimu, Komisija sprendime neįvertino jo išdėstytų aplinkybių, Sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, pareiškėjui nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti. Be to, nors Sprendime teigiama, kad pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jau anksčiau buvo atvykęs į Europą, tačiau vėliau vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). Dabar planuoja pasilikti Europoje, nes kilmės šalyje jam yra nesaugu (iki 2011 metų dirbo amerikiečių statybos įmonėje).

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skunde pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai numato, jog Komisija prieglobsčių prašytojų skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis pagrindė savo prašymą nurodydamas konkrečias aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo abstraktus ir nedetalus, į klausimus, ar asmeniškai jam buvo grasinama, nuo tiesaus atsakymo pareiškėjas išsisukinėjo, pokalbį nukreipdavo kita linkme. Pareiškėjas negalėjo įvardinti įmonės, kurioje dirbo, pavadinimo, taip pat asmenų, kurie jam grasino, grupuotės pavadinimo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

12.1. 2021 m. liepos 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 4 asmenis, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną ir prisistačiusius (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp jų buvo ir pareiškėjas.

12.2. Pareiškėjas raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo gyvybei gresia pavojus (grasina nusikalstamos grupuotės).

12.3. 2021 m. liepos 29 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad: pabėgo iš (duomenys neskelbtini), nes nuo 2008 m. iki 2010 m. dirbo su amerikiečiais (tie, kas (duomenys neskelbtini) dirba su amerikiečiais, yra nužudomi); pareiškėjas 2015 metais išvyko į (duomenys neskelbtini), ten buvo 4 mėnesius, tačiau grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) pareiškėją bandė paveikti psichologiškai; pareiškėjas norėjo patekti į (duomenys neskelbtini), bet žmona atsisakė plaukti; pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini) milicijos nariai, reikalavo, kad nustotų dirbti su amerikiečiais, ketino nužudyti; dabar pareiškėjo gyvybei gresia pavojus.

12.4. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jam uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyta pagrindo jį panaikinti.

13. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo kilmės valstybę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija, teismas nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, atsakinėdamas į papildomus klausimus apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjas neįvardino grasintojų vardų, pavardžių, negalėjo įvardinti jam grasinusios partijos ar milicijos pavadinimo. Pareiškėjas teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten jam nesaugu, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo šeimos nariai iki šiol saugiai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

16. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas nusprendė, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį teismo įvertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir todėl nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas apibendrino, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

17. Tačiau teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) ir / ar pat Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjo situacijai teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinta iki dvejų metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. teismas nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės 3 ir 4 punktus, bei atitinkamą Komisijos sprendimo dalį. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas įvertino, kad šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas neapgrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jog jis dirbo amerikiečių įmonėje ir dėl to susilaukė grasinimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad nei atsakovas, nei teismas nepateikė duomenų apie tai, jog visuomenė priima asmenis, dirbančius (duomenys neskelbtini) su amerikiečiais (šiuo atveju liko neišsiaiškinta, kokias pareigas pareiškėjas užėmė amerikiečių įmonėje). Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Be to, Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo Sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teigia, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

27. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė, nes kilmės valstybėje iki 2011 m. dirbo amerikiečių įmonėje (tie, kas (duomenys neskelbtini) dirba su amerikiečiais, yra nužudomi). Taip pat prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad sulaukia grasinimų, tačiau jo pasakojimas buvo bendro pobūdžio ir neišsamus. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįvardino grasintojų vardų, pavardžių, negalėjo įvardinti jam grasinusios partijos ar milicijos pavadinimo. Pareiškėjo pasakojimas neleido nustatyti tariamo persekiotojo, persekiotojo tikslų ar motyvų persekioti pareišėją.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

34. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, iš esmės nėra. Pareiškėjas jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

35. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi naujausiomis 2021 m. EPPB gairėmis bei kitų tarptautinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Taigi tai yra patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. Pažymėtina, kad EPPB 2021 m. gairėse yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų EPPB 2021 m. gairėse padarytas išvadas.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. K. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė