2022-10-26 Nr. AB-25561-3-64-3-00513-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-477-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00513-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 36.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00237-e, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas Nr. 0000225 laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo pareikštas įtarimas apie 2019 m. lapkričio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, tyrimas buvo vykdomas Šiaulių AVPK Radviliškio PK. 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė prašymą Šiaulių apylinkės teismui patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismas patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. 2021 m. vasario 12 d. (praėjus 9 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo) buvo priimtas Šiaulių AVPK skundžiamas sprendimas.

3. Pareiškėjas nurodė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo nuostatų 92 punktą. Pareiškėjas padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl skundžiamo sprendimo išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenei yra iš esmės priešingos teismo išvadoms, jog pareiškėjas yra vertas pasitikėjimo. Be to, institucijos sprendime nenurodyti konkretūs motyvai, o tik akcentuojamas pats nusikaltimo padarymo faktas. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras teikdamas prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodė, kad tyrime surinkti duomenys leidžia manyti, kad pareiškėjas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau atsakovo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje, turėdamas ginklą, gali kelti realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto taikymas lemia minėto teisinio pagrindo (leidimo panaikinimui) taikymą, t. y. priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.

4. Atsakovas nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, kurie būtų patvirtinę, kad pareiškėjas yra gerai charakterizuojamas. Pareiškėjas nuo teismo nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą iki šios dienos nėra padaręs administracinių nusižengimų ar nusikaltimų, darbovietėje yra vertinamas teigiamai, kaip pareigingas, ramaus būdo, nekonfliktiškas, ir draugiškas. Vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. kokia atsakomybė už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėją net pripažinus kaltu dėl minėto įvykio, jo reputacija būtų laikoma nepriekaištinga, lygiai taip pat, kaip ir dabar. Įstatymų leidėjas numatė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra ne tokia pavojinga veika, dėl kurios turi būti naikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

5. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-3385-624/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., ties automobilių stovėjimo aikštele prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su nukentėjusiuoju, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po to pastumdamas rankomis nukentėjusįjį į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovė, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į kojas ne mažiau kaip 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. I. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Pareiškėjui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paminėti faktai charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas iš į bylą pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00053-20 nustatė, kad I. L. buvo pranešta apie įtarimą, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., ties automobilių stovėjimo aikštele prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su R. P., tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. P. į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po ko pastumdamas rankomis nukentėjusįjį R. P. į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovė, gulinčiam nukentėjusiajam R. P. spyrė į kojas ne mažiau 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo R. P. ir sudavė jam kumščiu ne mažiau 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam R. P. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies srityje, krūtinės ląstos dešinėje, muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinės – raudonio kairėje, viršutinės lūpos gleivinės vidurinės linijos projekcijoje, apatinio kairiojo VII danties nuskilimą, nosies kaulų lūžį, ūmų trauminį dešinės ausies klausos nervo uždegimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio ir ūmaus trauminio dešinės ausies nervo uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įtariamasis I. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje ir gailėjosi, pripažino pilnai dėl visų smūgių ir veiksmų nurodytų įtarime. Atsiprašė nukentėjusiojo, jam padarytą žalą atlygino.

9. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00053-20.

10. Teismas nurodė, kad ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

11. Teismas išanalizavo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

12. Teismas nurodė, kad nors Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00053-20, tačiau šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas smurtavo prieš kitą asmenį. Aplinkybė, kad dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas su nukentėjusiuoju susitaikė, nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Bylos nutraukimo pagrindas nėra reabilituojantis – nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką. Tokias aplinkybes pareiškėjas pripažino.

13. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodyta veika dėl jos pobūdžio (kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), todėl įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

14. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentą dėl praleisto termino sprendimui priimti, pažymėjo, kad nors ir atsakovas praleido 10 darbo dienų terminą sprendimui priimti, tačiau nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, vien tuo pagrindu, kad praleistas 10 darbo dienų terminas nedaro šio skundžiamo sprendimo neteisėtu.

15. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog I. L. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Teismas konstatavo, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

16. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjas akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

19. Pareiškėjas teigia, kad jis nepradėjo konflikto. Pareiškėjas tik siekė išvengti konflikto, tačiau būdamas su mažamete dukra ir žmona po R. P. aktyvių veiksmų nukreiptų prieš pareiškėją, negalėjo pasielgti kitaip, kaip tik gintis nuo užpuolėjo, bijodamas dėl savo šeimos saugumo.

20. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad termino praleidimas savaime nedaro Šiaulių AVPK sprendimo neteisėtu, yra atmestina, nes ji prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams, sukelia netikrumo ir nestabilumo jausmą, o tuo pačiu ir nepasitikėjimą valstybe ir teise. Institucija neteisėtu sprendimu pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, stabilumo bei teisinio tikrumo užtikrinimą, nors pareiškėjo teisė yra saugoma įstatymo nuostatų, tačiau priėmus neteisėtą sprendimą, ši teisė buvo panaikinta.

21. Nors teismas nurodo, kad pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminiame tyrime, tačiau išimtinai tik tuo ir yra remiamasi priimant skundžiamą sprendimą. Institucija sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus grindžia tik 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo aprašomojoje bylos dalyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad pareiškėjas kaltę pripažino ir jį dėl šių veiksmų laiko pavojingu bei keliančiu grėsmę. Institucija bei teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nepradėjo konflikto, siekė jo išvengti, maža to, turėjo domėtis jo charakteristika, kaip jis yra vertinamas visuomenėje, ar nėra padaręs daugiau nusikaltimų ar kitų pažeidimų.

22. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų (padarytas smurtinis nusikaltimas nepatenka į Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. kvalifikaciją, be to, nagrinėjamu atveju įvykis įvyko ne artimoje aplinkoje ir pagrįstų neabejotinų duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, nėra surinkta, todėl nagrinėjamoje situacijoje pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą nėra).

23. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas pažymi, kad įstatymo leidėjas 2021 m. balandžio 29 d. pakeitė Įstatymo 18 straipsnį 2 dalį ir apibrėžė, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą̨ ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai (Įstatymo 18 str. 2 d. 7 p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00237-e, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas Nr. 0000225 laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Sprendimo priėmimo pasikeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo aktualios bylos nagrinėjimui nuostatos. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, vadovaujasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2020 m. birželio 23 d. redakcija XIII-3078 2020-06-23 TAR Nr. 2020-14353) redakcija, galiojusia iki 2021 m. gegužės 5 d.

28. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

29. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes ir jų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., kilus tarpusavio nesutarimui su nukentėjusiuoju, pareiškėjas tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po to pastumdamas rankomis nukentėjusįjį į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovė, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į kojas ne mažiau kaip 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad padarytas smurtinis nusikaltimas nepatenka į Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto kvalifikaciją (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), be to, fizinis smurtas panaudotas ne artimoje aplinkoje, pažymi, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus), o ne Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (atsiradus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl šių pareiškėjo skundo teiginių, kadangi skundžiamas sprendimas priimtas kitu pagrindu, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Be to, tokie veiksmai kaip panaudotas fizinis smurtas prieš kitą asmenį, nepriklausomai nuo to, ar jis panaudotas artimoje aplinkoje ar ne, ir dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, leido charakterizuoti asmenį kaip linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, praleido 10 dienų darbo terminą, nustatytą Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu, 92 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad nors ir atsakovas praleido 10 darbo dienų terminą sprendimui priimti, tačiau nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, vien tuo pagrindu, kad praleistas 10 darbo dienų terminas nedaro šio skundžiamo sprendimo neteisėtu. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada bei pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl praleisto termino nesutinka.

35. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92 punkte nustatyta, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS (Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje) arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Radviliškis) 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties elektroninio dokumento nuorašai sukurti 2021 m. vasario 10 d. Atsižvelgus į šias aplinkybes, laikytina, kad tą pačią dieną atsakovas šiuos elektroninio dokumento nuorašus gavo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas šią informaciją apie ikiteisminį tyrimą gavo anksčiau. Kaip minėta, pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS. Atsižvelgusi į tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas 2021 m. vasario 12 d., t. y. po 2 dienų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių AVPK skundžiamą sprendimą priėmė, nepraleidus nustatyto 10 darbo dienų termino.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3308-624/2020, teigia, kad praėjus 24 dienoms po įvykio (2019 m. lapkričio 1 d.), dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo panaikintas tik 2021 m. vasario 12 d. sprendimu. Pareiškėjo nuomone, tokie institucijos veiksmai sukelia netikrumo jausmą, neapsaugo ir neužtikrina teisėtų lūkesčių apsaugos.

37. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1660/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

38. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

39. Pažymėtina, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais (Įstatymo 40 straipsnio 9 dalis). Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, esant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose nurodytiems pagrindams. Taigi, Įstatymas aiškiai nustato, kad policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali panaikinti sprendimą, kuriuo anksčiau išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kai yra Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose nustatytas pagrindas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepažeidė teisėtų lūkesčių principo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui praėjus 24 dienoms po įvykio, nėra reikšminga, kadangi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas tik 2020 m. balandžio 28 d.

40. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl termino Sprendimui priimti, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas teisės aktuose nustatyto termino Sprendimui priimti nepraleido, todėl darytina išvada, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė