Legislator Case Law & Legislation
67357f0b-e6fb-483f-8017-89d52562831f AI generated

67357f0b-e6fb-483f-8017-89d52562831f · Kauno apylinkės teismas

Case Number 67357f0b-e6fb-483f-8017-89d52562831f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-305-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00180-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, kaltinamajam D. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

67357f0b-e6fb-483f-8017-89d52562831f · Kauno apylinkės teismas: Kitas nuteistasis M. A. visÄ dienÄ buvo su juo kartu ir tai matė. Žino dar, kad A. D., kai tik buvo atvežtas į zonÄ , jau turėjo planų atsiskirti atskirai nuo kitų nuteistųjų, todėl sugalvojo, kad tÄ galima padaryti, jeigu bus sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų. Kaip jis galėjo susižaloti, nežino. Tuo metu buvo darbe, todėl nebuvo gyvenamojoje sekcijoje. Kai sėdėjo kieme ir matė, kaip pareigÅ«nai iÅ¡vedė A. D., tai jau buvo grįžęs iÅ¡ darbo. Tai gali patvirtinti meistrė, kuri paraÅ¡o laikÄ , kada jis grįžta iÅ¡ darbo, nes kitaip nepraleidžia pro kontrolės praleidimo punktÄ (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-305-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00180-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, kaltinamajam D. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, nukentėjusiajam A.

D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, teistas: 1) 2008 m. liepos 14 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 45 paroms; 2) 2010 m. spalio 13 d.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 40 parų. Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis bausmė subendrinta su 2008 m. liepos 14 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areÅ¡tas 60 parų; 3) 2012 m. gruodžio 5 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 145 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis. 5 dalies l punktÄ . Paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 4) 2013 m. rugpjūčio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos 2012 m. gruodžio 5 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 5) 2013 m. spalio 2 d.

Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. 2013 m. lapkričio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. spalio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 6) 2014 m. gegužės 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 2 d. Telšių rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir 2013 m. lapkričio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 7) 2014 m. rugsėjo 18 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2013 m. lapkričio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 8) 2014 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 28 d.

Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, 2013 m. lapkričio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimis subendrinta laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. 2015 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2014 m. rugsėjo 18 d. Telšių rajono apylinkės teismo ir 2014 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams; 9) 2018 m. balandžio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį - 8 metams laisvės atėmimo; 10) 2018 m. gegužės 7 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 7 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir D.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmė neatlikta (bausmės pradžia 2017 m. birželio 19 d., bausmės pabaiga 2025 m. birželio 19 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : D. A. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje, PravieniÅ¡kių k., KaiÅ¡iadorių raj., 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.30 val. užėjęs į 8-o bÅ«rio 2-Ä jÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties tyčia sugriebė lovoje gulėjusio Å¡ioje patalpoje gyvenančio A.

D. deÅ¡inę kojÄ ir ne mažiau kaip penkis kartus jÄ trenkė į metalinį lovos rėmÄ , po to A. D. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ , tokiu bÅ«du jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to sumuÅ¡imu ir pavirÅ¡inėmis žaizdomis deÅ¡inėje blauzdoje. Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktÄ jam kaltinimÄ neprisipažino ir parodė, kad matė, kaip A. D. išėjo iÅ¡ sektoriaus. Jis iÅ¡eidinėjo su dviem pareigÅ«nais ir jis dar paklausė, kas atsitiko.

A. D. į tai nieko neatsakė. Po kiek laiko gavo kvietimÄ pas tyrėjÄ . Mano, kad A. D. sakydamas, kad jis jį sumušė, tiesiog jį apkalba, nes nenori bÅ«ti 2-ame sektoriuje. Karantino tipo patalpose gyvena nedaug žmonių, ten yra geresnės sÄ lygos, nuteistieji yra atskirti. Dėl to A. D. ir iÅ¡galvojo istorijÄ apie sumuÅ¡imÄ , kad ten patekti. Kadangi jis A. D. kartais paÅ¡iepdavo dėl teistumo už mamos sumuÅ¡imo, tai gal dėl to jis dabar ir sako, kad jis sumušė. IÅ¡ tikrųjų A. D. nemušė, iÅ¡ viso net nebuvo įvykio vietoje.

Kitas nuteistasis M. A. visÄ dienÄ buvo su juo kartu ir tai matė. Žino dar, kad A. D., kai tik buvo atvežtas į zonÄ , jau turėjo planų atsiskirti atskirai nuo kitų nuteistųjų, todėl sugalvojo, kad tÄ galima padaryti, jeigu bus sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų. Kaip jis galėjo susižaloti, nežino. Tuo metu buvo darbe, todėl nebuvo gyvenamojoje sekcijoje. Kai sėdėjo kieme ir matė, kaip pareigÅ«nai iÅ¡vedė A. D., tai jau buvo grįžęs iÅ¡ darbo. Tai gali patvirtinti meistrė, kuri paraÅ¡o laikÄ , kada jis grįžta iÅ¡ darbo, nes kitaip nepraleidžia pro kontrolės praleidimo punktÄ (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l.

9) Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimÄ , kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais: Nukentėjusysis A. D. parodė, kad D. A. jau kurį laikÄ iki Å¡io įvykio prie jo kabinėjosi. Ä®vykio dienÄ D. A. atėjo į gyvenamÄ jÄ sekcijÄ ir užsipuolė jį dėl nežinomų aplinkybių. Tai įvyko dienos metu po pietų. Jis ir D. A. gyveno viename lokaliniame sektoriuje, bet skirtingose gyvenamosiose sekcijose.

Kai D. A. atėjo į jo patalpÄ , jis buvo savo gyvenamojoje vietoje, gulėjo lovoje. Kadangi Å¡iame lokaliniame sektoriuje gyvena dirbantys žmonės, kurie vedami į darbÄ , neatsimena, ar buvo patalpoje daugiau žmonių. Pats D. A. į patalpÄ atėjo vienas, pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ dėl jo teistumo, kabinėjosi, kad yra nuteistas už motinos sumuÅ¡imÄ , iÅ¡vadino dėl to jį necenzÅ«riniais žodžiais, o po to ir užpuolė gulintį. gulintį. Bandant atsistoti pagriebė jo kojÄ ir ėmė daužyti į metalinę lovÄ .

Trenkė gal kokius penkis kartus. Daužė deÅ¡inę kojÄ Ä¯ lovos rėmÄ . Po to dar bandė smÅ«giuoti su ranka į veidÄ , kelis kartus įspyrė. Pataikė su koja į kairės rankos plaÅ¡takÄ , buvo sužalotas trečias plaÅ¡takos pirÅ¡tas. Po smÅ«gio labai skaudėjo rankÄ . Užėjus pareigÅ«nams D. A. pasiÅ¡alino. Jis dar iÅ¡eidamas pasakė, kad dar užeis. Po įvykio taip pat teko bendrauti su kaltinamuoju, jis grasino susidoroti, per kitus asmenis perduoda linkėjimus, grasina. PrieÅ¡iÅ¡kas nusistatymas vis dar tęsiasi.

Medikai jį apžiÅ«rėjo dar tÄ pačiÄ dienÄ , 15 minučių bėgyje po įvykio. PareigÅ«nams iÅ¡ karto tada nurodė, kas įvyko, įvardijo ir asmenį, kuris jį sumušė. Nukentėjusiojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis įvykio vietoje parodė, kad įvykis buvo patalpoje Nr. 8-2, kur buvo jo gyvenamoji vieta. Parodė lovÄ , kuri įvykio metu buvo jo ir kurioje jis gulėjo. Naudodamas maketÄ A. D. paaiÅ¡kino ir parodė, kaip gulėjo lovoje.

Parodė, kad tuo metu gulėdamas lovoje ir žiÅ«rėdamas televizorių buvo primigęs ir gulėjo taip, kad galva buvo lovos kojÅ«galyje, nes televizorius buvo prieÅ¡ais. Parodė, kad dėl to tuo metu kai priėjo D. A., jo deÅ¡inė koja buvo arčiau lovos kraÅ¡to. Jis ėmė sėstis tada ant lovos ir D. A. pabandė jam įspirti koja, dėl ko jis, kad atsitraukti toliau ir iÅ¡vengti smÅ«gio atsilenkė sėdėdamas toliau nuo kraÅ¡to labiau į lovos tolimesnį kraÅ¡tÄ . Tada D. A. ir pagriebė arčiau buvusiÄ jo deÅ¡inę kojÄ ir ėmė jÄ daužyti į metalinį lovos rėmÄ .

IÅ¡ viso trenkė gal 5 kartus, po to dar pabandė jam suduoti smÅ«gį, bet jis vėl atsitraukė gilyn, arčiau tolimesnio lovos kraÅ¡to. Po to pradėjo jam priekaiÅ¡tauti dėl to, kaip jis elgiasi su savo motina. Nukentėjusysis įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad tuo metu patalpoje buvo ir kitų nuteistųjų, vienas kurių vardu Rolandas, parodė lovÄ , kur jis sėdėjo. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sužalotÄ rankos plaÅ¡takÄ pastebėjo tik po įvykio. Dėl įvykio metu patirto iÅ¡gÄ sčio net nesuprato kuriuo metu ir kaip D.

A. jam pataikė į plaÅ¡takÄ ir jÄ sužalojo. Kai pareigÅ«nai jį sumuÅ¡tÄ iÅ¡vedinėjo iÅ¡ patalpų, tai kieme matė sėdinti D. A., tačiau tuo metu jo pareigÅ«nams nenurodė, nes bijojo dėl kÄ tik patirto iÅ¡gÄ sčio (2 t., b. l. 3-6, 8-9) Liudytojas R. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. buvo jį privertęs sakyti netiesÄ . Taip, kaip jis buvo parodęs ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kinti liepė A. D., kuris grasino jo močiutei, jeigu atsisakys liudyti jo naudai.

Kadangi dabar močiutė mirusi, tai nebijo sakyti tiesÄ . IÅ¡ tikrųjų įvykio iÅ¡ viso nematė, o tyrėjai dėl to pamelavo. Tai padarė ir dėl to, kad pats nukentėjusysis A. D. apklausos metu pas tyrėjÄ buvo Å¡alia visos jo apklausos metu. Žino tik, kad D. A. ir A. D. nelabai ir bendraudavo tarpusavyje, nes jie gyvena skirtinguose bÅ«riuose. Tyrėjai papasakojo viskÄ , kÄ jam papasakoti buvo liepęs A. D.. Tuo tarpu įvykio metu jis dirbo prausykloje. Gyveno vienoje patalpoje su A. D., jų lovos Å¡alia viena kitos.

Ä®vykio dienÄ , kai grįžo po darbo, A. D. jam liepė sakyti, kad jį sumušė D. A., dar pagrasino, kad žino, kur jo močiutė gyvena. Nors D. A. pažinojo tuo metu iÅ¡ matymo, bet nebuvo matęs iÅ¡ viso, kad tÄ dienÄ jis bÅ«tų atėjęs į jų bÅ«tį. Sužalojimų pas A. D. taip pat nematė. Dabar pasakoja tiesÄ , nes nenori, kad bÅ«tų apkaltintas nekaltas žmogus. Liudytojas Ž. E. paaiÅ¡kino, kad jis buvo uždarytas į karantino patalpÄ apie 2 mėnesius. Ten taip pat atvedė ir A.

D.. Kai paklausė jo, kodėl jis čia, tai A. D. pasakė, kad jį sumušė atėjęs D. A. su dar kažkuo. Apie tai jis jo ir paprašė paliudyti tyrėjams. Pats įvykio, apie kurį jam A. D. pasakojo, nematė, todėl tyrėjai negalėjo apie tai ir papasakoti. Sakė tai tyrėjai, bet ji vis tiek jį apklausė. Yra girdėjęs tik kalbas tarp nuteistųjų, kad A. D. nuteistas dėl nusikaltimo prieÅ¡ mamÄ ir, kad jį reikia dėl to sumuÅ¡ti. Tokias kalbas girdėjo iÅ¡ kitų nuteistųjų, bet ne iÅ¡ D.

A.. Nežino, kaip tyrėja rašė tÄ protokolÄ ir kodėl įrašė, kad jis matė sumuÅ¡imÄ . Gal ji susimaišė, nes turėjo ir kitÄ bylÄ su juo. A. D. iÅ¡ tikrųjų minėjo jam, kad jį sumušė, bet kaip viskas įvyko, jam neaiÅ¡kino, sužeidimų nerodė. Ant jo veido nesimatė mėlynių. IÅ¡ D. A. nieko negirdėjo apie įvykį. Niekada nematė, kad D. A. kabinėtųsi prie A. D.. Liudytojas M. A. paaiÅ¡kino, kad su D. A. gyveno vienoje patalpoje, kartu dirbo. Atsimena, kad jie kartu buvo kieme, kai atėjo pareigÅ«nai ir iÅ¡sivedė A.

D.. Tai buvo rugpjūčio mėn., bet tikslios dienos nežino, apie 3-4 val. dienos metu. D. A. jo dar paklausė, kur jis eina, bet jis jam nieko neatsakė. TÄ dienÄ , kai grįžo iÅ¡ darbo, D. A. buvo visÄ laikÄ kartu su juo, nebuvo kažkur atskirai nuėjęs. Todėl A. D. galėjo patirti sužalojimus dar tuo metu, kai D. A. buvo darbe. Kai pareigÅ«nai vedė A. D., tai iÅ¡ viso nematė ant jo veido jokių sužalojimų. O pats D. A. net nebuvo sulaikytas. Liudytojas Linas Noreika paaiÅ¡kino, kad nuteistieji D.

A. ir A. D. jam yra žinomi. Teko su jais bendrauti. Ä®vykio dienÄ IÅ¡ Vilniaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos virÅ¡ininko sulaukė telefoninio skambučio apie tai, kad galimai yra sužalotas nuteistasis A. D.. Buvo praneÅ¡tas tik pats sužalojimo faktas, jokių galimų įtariamųjų dėl sumuÅ¡imo nebuvo nurodyta. Su kitu pareigÅ«nų G. A. nuvyko į gyvenamÄ jÄ patalpÄ . A. D. gulėjo ant savo lovos, o ant jo kairės rankos matėsi sužalojimai. Jis buvo nuvestas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , uždarytas į karantino patalpas.

Karantino patalpoje buvo apie 4-5 asmenis, kurie buvo sužaloti iÅ¡ ankščiau. Ž. E. buvo karantino patalpoje. Ar ten buvo R. S., nežino. Mano, kad A. D. buvo iÅ¡ tikrųjų sumuÅ¡tas, nes jam nėra prasmės kurti tokiÄ istorijÄ , kadangi kamerų tipo patalpoje nukentėjusiojo ar liudytojo niekas nelaiko izoliuoto. Jeigu nuteistasis nenori gyventi patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais, jis nurodo priežastis, dėl ko jis nenori ten gyventi. Tokius asmenis 1-2 parom perkelia į saugiÄ zonÄ . Jeigu jo paaiÅ¡kinimas dėl priežasčių pripažįstamas nepagrįstu, jam skiriama drausminė nuobauda ir jis uždaromas į baudos izoliatorių.

Jeigu nustatoma, kad yra reali grėsmė, nuteistasis perkeliamas į kitÄ Ä¯staigÄ ar patalpÄ . Tuomet toks perkėlimas nėra nuobauda. A. D. Å¡iuo atveju dėl jo perkėlimo į kitÄ patalpÄ ar pataisos įstaigÄ dėl to, kad jam yra reali grėsmė gyventi Å¡iuose pataisos namuose su kitais nuteistaisiais, į administracijÄ iÅ¡ viso nesikreipė. A. D. nurodė, kad jį sumušė kitas nuteistasis D. A.. Konkrečios priežasties, dėl ko buvo sumuÅ¡tas, jis nenurodė. Ä®vykio liudytojų taip pat neįvardino.

Dėl įvykio tik surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , o smulkiau įvykio aplinkybių netikrino. Vėliau tyrimÄ dėl Å¡io įvykio atliko kita pareigÅ«nė. Žino, kad nuteistasis D. A. gyvena ne toje pačioje patalpoje kaip A. D., tačiau D. A. galėjo lankytis ir nukentėjusiojo patalpoje, nes patalpos yra tame pačiame pastate. Todėl nuteistieji tame pačiame pastate dienos metu gali vaikščioti, lankytis ne savo gyvenamosiose patalpose, nors tai ir draudžia taisyklės. Patruliavimo metu sulaikius nuteistÄ jÄ kitoje patalpoje, jam bÅ«tų suraÅ¡ytas tarnybinis.

Tačiau situacija tokia, kad realiai nėra galimybės patalpų užrakinti, nes yra bendras pasivaikščiojimo kiemelis. Kiemelis ir įėjimas į patalpas filmuojami, tačiau vaizdo įraÅ¡ai saugomi 10 dienų. Kameros Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo peržiÅ«rėtos. Liudytoja Aurelija Pukalskienė paaiÅ¡kino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl A. D. sužalojimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, kad savo patalpoje žiÅ«rėjo televizorių ir į jo patalpÄ atėjo D.

A., kuris priėjęs prie jo lovos vartojo necenzÅ«rinius žiodžius ir sužalojo jam kojÄ . A. D. po apklausos nurodė asmenis kurie buvo patalpoje. Pasakė, kad jie gali neÅ¡nekėti, nes gali bijoti D. A.. Nuteistasis R. S. nurodė, kad matė įvykį, todėl jis buvo apklaustas kaip liudytojas. S. pasakė, kad matė kaip atėjo D. A. ir sužalojo A. D.. Protokolas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ jo žodžių. Å io liudytojo apklausos metu, patalpoje galėjo bÅ«ti tik kita pareigÅ«nė. Tačiau protokole nenurodyta, kad ji dalyvavo Å¡ioje apklausoje, nes ji dirba kartu tame pačiame kabinete.

Todėl laikoma, kad liudytojas R. S. buvo apklaustas vienas, kitiems asmenims nedalyvaujant apklausoje. Vėliau Å¡is liudytojas galėjo pakeisti parodymus tik dėl to, kad įtariamasis D. A. jam padarė poveikį. A. D. liudytojo apklausoje nedalyvavo, tiesiog jie buvo apklausiami vienas paskui kitÄ , tačiau apklausos buvo atskiros. Atsimena, kad liudytojas S. nuosekliai davė parodymus ir neatrodė, kad jam kažkas grasino. Jis paskui pasakė, kad bijo dėl D. A.. Klausė ar suteiks administracija jam saugumÄ po apklausos.

Jis nuosekliai ir riÅ¡liai viskÄ papasakojo. Buvo atlikta viena R. S. apklausa ir daugiau su juo neteko bendrauti. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliko ir liudytojo Ž. E. apklausÄ . Jis apklausos metu nurodė, kad paties įvykio nematė, tik paaiÅ¡kino, kad pats nukentėjusysis A. D. jam sakė, jog buvo sumuÅ¡tas D. A., be to, kad yra girdėjęs kaip D. A. kabinėjasi prie A. D.. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo fiksuota suraÅ¡ant protokolÄ iÅ¡ liudytojo žodžio, protokolas buvo duotas jam perskaityti.

Liudytojas Ž. E. nenurodė, kad nemoka skaityti ar raÅ¡yti, nepareiÅ¡kė jokių pastabų dėl turinio ir savo ranka po apklausa pasirašė. Liudytoja Sonata Baumilaitė paaiÅ¡kino, kad rugpjūčio 21 d. buvo gautas tarnybinis praneÅ¡imas dėl A. D. sužalojimų. To paties mėnesio 30 d. buvo iÅ¡kviestas A. D. patikslinti aplinkybių. Iki to laiko su nukentėjusiuoju nebendravo. To nedarė, nes pagal įstatymÄ numatytas 10 dienų terminas aplinkybių patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui.

Tikslinant įvykio aplinkybes A. D. paaiÅ¡kino, kad rugpjūčio 21 d. apie 15.30 val. į jo patalpÄ atėjo D. A., kuris pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius ir norėjo jį sužaloti su kėde. Ä®vykio metu sužalojo jo rankÄ ir kojÄ , dar iÅ¡eidamas pasakė, kad jis ramiai negyvens ir jį sudaužys. Ä®vykio vietoje tuo metu nukentėjusiojo parodytos aplinkybės nebuvo patikrintos. Buvo iÅ¡ karto pradėtas ikiteisminis tyrimas ir daugiau jokių veiksmų ji kaip tyrėja Å¡ioje byloje neatliko.

Su kitais, karantino patalpoje buvusiais nuteistaisiais, nebendravo. Liudytojas G. A. paaiÅ¡kino, kad prisimena, kaip jam teko iÅ¡vesti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų A. D.. Buvo popietė, kai Linas Noreika pasakė, kad 2 sektoriuje gali bÅ«ti sužalotų asmenų. TÄ dienÄ buvo atsakingas už įstaigÄ , todėl kartu su Linu Noreika nuėjo į gyvenamÄ patalpÄ . A. D. rado patalpoje ir jis pasakė, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Tada nuteistasis buvo pristatytas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ir ten jau su juo bendravo kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai.

Buvo tada pateikta rekomendacija nuteistÄ jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Dėl to nuteistasis buvo patalpintas į karantino patalpas. Jis pats nuteistÄ jį A. D. ten ir nuvedė. Kiek atsimena, tai A. D. vienos rankos pirÅ¡tai ir blauzda buvo sužaloti. Todėl jam buvo suteikta medicininė pagalba. Atsimena, kad kai iÅ¡vedė A. D. iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, tai lauke buvo daug kitų nuteistųjų. Ar jų tarpe buvo D. A., neužfiksavo. Liudytoja Jurgita Å amatauskienė paaiÅ¡kino, kad yra siuvimo cecho meistrė, todėl skirsto darbus nuteistiesiems.

D. A. pas mane dirbo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. jis dirbo 6 val., tai yra ne pilnÄ darbo dienÄ . Taip kartais bÅ«na, kad juos paleidžia anksčiau, nes jie atlieka visus darbus greičiau. TÄ dienÄ D. A. pradėjo dirbti nuo 7 val. ir turėjo grįžti iÅ¡ darbo 14 valandÄ , tai yra dviem valandom anksčiau, nes paprastai dirbama iki 16 val. Kai iÅ¡ darbo nuteistasis iÅ¡leidžiamas anksčiau nei priklauso, tai iÅ¡raÅ¡omas leidimas, kuris užregistruojamas į knygÄ . Apie įvykį, dėl kurio D. A. kaltinamas, nieko negirdėjo ir nežino, nes nuteistieji jai nieko nepasakoja.

Liudytojas Alfredas ArkuÅ¡auskas paaiÅ¡kino, kad jis dirba PravieniÅ¡kių pataisos namuose Å¡eimos gydytoju. Å io įvykio neprisimena, o iÅ¡ dokumentuose padarytų įrašų iÅ¡ karto po įvykio negali pakomentuoti, kaip galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai. Neatsimena, ar pats nukentėjusysis jo apžiÅ«ros metu kÄ nors komentavo. ApžiÅ«rėjus nukentėjusįjį buvo matyti, kad tai yra labai lengvas sužalojimas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta vieta - PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 8-o bÅ«rio 2-os brigados gyvenama patalpa.

Nustatyta, kad įvykis vyko prie dviaukÅ¡tės lovos, pažymėtos 15 ir 16 numeriais. Fotonuotraukoje užfiksuota, kad Å¡alia lovos praėjime ant prie lango stovinčios spintelės padėtas televizorius (1 t., b. l. 11-15) Nukentėjusiojo A. D. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuota, kad nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad buvo sumuÅ¡tas D. A., kai savo gyvenamojoje patalpoje buvo užpultas ir iÅ¡vadintas necenzÅ«riniais žodžiais. D. A. trenkė jo kojÄ Ä¯ metalinę lovÄ , koja įspyrė į rankÄ , o iÅ¡eidamas dar pagrasino, kad ateis ir sudaužys su vamzdžiu (1 t., b. l. 17-18).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 99(2)-197 nurodyta, kad buvo apžiūrėtas A. D.. Apžiūros metu nustatyta: kairės plaštakos III-jo piršto sumušimas, sutinusi galinė falanga. Dešinėje blauzdoje dvi 1x1 cm poodinės žaizdelės. (1 t., b. l.

8) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2018 m. rugsėjo 10 d. išvadoje Nr. G2777/2018(02) nurodyta, kad A. D. konstatuota kairės plaštakos III-čio piršto sumušimas ir paviršinės žaizdos dešinėje blauzdoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l.

28) Valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho siuvimo dirbinių meistrės Jurgitos Å amatauskienės 2018 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu Nr. 404, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis D. A. darbÄ baigė 14.00 val. (2 t., b. l. 19-21) IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis D. A. jo paties iÅ¡provokuoto konflikto metu, kai jis atėjo pas nukentėjusįjį A. D. į gyvenamÄ sias patalpas, tyčia prikibo prie nukentėjusiojo ir smurtavo jo atžvilgiu.

Smurtaudamas ne mažiau kaip penkis kartus trenkė sugriebęs nukentėjusiojo deÅ¡inę kojÄ Ä¯ metalinį lovos rėmÄ , po to dar spyrė A. D. po vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ ir į rankÄ , taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nors pats D. A. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytoje vietoje ir bÅ«du smurtavęs nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu ir neigė iÅ¡ viso smurtavęs bei sudavęs jam smÅ«gius, nes įvykio metu buvo iÅ¡vestas į darbÄ , o tokiÄ versijÄ grindė liudytojo R.

S. teisme pasikeitusiais parodymais bei paaiÅ¡kinimais, kad tyrėjai jis melagingai buvo parodęs, kad matė įvykį, kurio metu D. A. sumušė nukentėjusįjį, taip pat paaiÅ¡kinimais, kad įvykio metu buvo darbe bei liudytojo M. A. parodymais, kad jis tuo metu, kai pareigÅ«nai iÅ¡vedė nukentėjusįjį A. D., buvo kieme prie gyvenamųjų patalpų ir dar spėjo nukentėjusiojo paklausti, kur jis eina, taip pat, kad A. D. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas dar tada, kai D. A. buvo darbe, tokius kaltinamojo parodymus, o taip pat ir jo nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimus bei jais grindžiamÄ versijÄ apie tai, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo, paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti visi kiti įrodymai.

Kaip matyti iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, jis iÅ¡ esmės neigia buvęs įvykio vietoje, kai nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas. D. A. paaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo iÅ¡vestas į darbÄ . Kaip nustatyta iÅ¡ nukentėjusiojo A. D. paaiÅ¡kinimų, liudytojų G. A. ir Lino Noreikos parodymų, nukentėjusysis užpultas ir sumuÅ¡tas galėjo bÅ«ti 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.30 val. Tai patvirtina ir tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl A. D. traumos“ ( 1 t., b. l. 6), taip pat ir Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma ( 1 t., b. l. 8), kur užfiksuota, kad tÄ pačiÄ dienÄ 15.50 val. nukentėjusysis jau buvo pristatytas medicininei apžiÅ«rai.

Tuo tarpu, kai nurodyta Valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho siuvimo dirbinių meistrės Jurgitos Å amatauskienės 2018 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡ime Nr. 404, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis D. A. darbÄ baigė 14.00 val. ir buvo iÅ¡leistas grįžti į savo bÅ«rį (2 t., b. l. 19-21). Tai savo paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja Jurgita Å amatauskienė. Taigi, iÅ¡analizuoti įrodymai patvirtina, kad įvykio laiku, tai yra 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.30 val. kaltinamasis D.

A. jau buvo baigęs darbÄ ir grįžęs į savo bÅ«rį, kuris yra tame pačiame lokaliniame sektoriuje kaip ir nukentėjusiojo. Tuo pačiu Å¡ie įrodymai paneigia ir liudytojo M. A. parodymus, kad A. D. galėjo bÅ«ti sužalotas dar tuomet, kai D. A. buvo darbe. Ta aplinkybė, kuriÄ nurodė liudytojas M. A., kad kaltinamasis D. A. buvo kieme, kai pareigÅ«nai iÅ¡vedinėjo nukentėjusįjį A. D. iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, niekaip nepatvirtina kaltinamojo versijos, kad jis nemušė nukentėjusiojo, nes ir pats nukentėjusysis buvo nurodęs analogiÅ¡kas aplinkybes, kad jį iÅ¡vedant jis matė D.

A. kieme, tik pabijojo jį tÄ kartÄ parodyti pareigÅ«nams. Tuo pačiu parodė, kad iÅ¡vestas buvo praėjus apie 15 minučių nuo sumuÅ¡imo. Tai reiÅ¡kia, kad liudytojas M. A. matė D. A. kieme jau po to, kai nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas, o ne prieÅ¡ tai. Dėl to jo paaiÅ¡kinimai, kad tÄ dienÄ jis visÄ laikÄ buvo kartu su D. A., vertinami, kaip patvirtinantys tik tÄ faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis po nukentėjusiojo sumuÅ¡imo išėjo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų į laukÄ ir ten buvo iki kol pataisos namų pareigÅ«nai iÅ¡vedė sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ .

Tuo tarpu nukentėjusysis A. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jį sumušė D. A., kai jis savo gyvenamojoje vietoje gulėjo lovoje. Tas aplinkybes, apie kurias nukentėjusysis davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jis parodė ir įvykio vietoje atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 3-6). Sugretinus parodymų patikrinimo vietoje metu ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 11-15) protokoluose užfiksuotas aplinkybes, fotonuotraukoje bei vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas įvykio vietos detales, neabejotina, kad nukentėjusysis parodė tÄ pačiÄ vietÄ , kur gyveno ir gulėjo lovoje įvykio metu.

Kaip nustatyta, lovos bei kitų daiktų jos atžvilgiu padėtis išlikę iš esmės nepakitę, todėl parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavusio kaltinamojo ir gynybos iškelta versija, kad tai yra galimai kita vieta ar esmingai pakeistas baldų išdėstymas, yra visiškai nepagrįsta. Kaip matyti iš nukentėjusiojo įvykio vietoje parodytų aplinkybių, jis įvykio metu gulėjo lovoje taip, kad galėtų žiūrėti televizorių, kuris, kaip matyti iš įvykio apžiūros protokolo, įvykio metu stovėjo ant spintelės, esančios prie lango, tai yra prie lovos galvūgalio.

Dėl to nukentėjusysis įvykio metu gulėjo lovoje tokioje padėtyje, kad jo galva buvo lovos kojÅ«galyje. Akivaizdu, kad esant tokioje padėtyje, nukentėjusiojo deÅ¡inysis Å¡onas buvo arčiau lovos kraÅ¡to, prie kurio tik ir buvo galima prieiti. Dėl to teismas nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus apie tai, kad kaltinamasis sugriebė bÅ«tent jo deÅ¡inę kojÄ po to, kai nepavyko jam įspirti, nes nukentėjusysis atsitraukė nuo smÅ«gio, ir trenkė jÄ Ä¯ metalinį lovos rėmÄ , o po to dar ir įspyrė jam, pagal jo įvykio vietoje parodytas aplinkybes vertina kaip patikimus, nes jie atitinka ne tik jo paties paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme, bet ir kitų liudytojų paaiÅ¡kinimus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, taip pat ir specialisto iÅ¡vada nustatytas aplinkybes, tiek dėl sužalojimo masto, tiek ir dėl sužalojimų pobÅ«džio, lokalizacijos bei kitų sužalojimo padarymo aplinkybių.

Pagal nukentėjusiojo įvykio vietoje parodytas aplinkybes nustatyta, kad kaltinamajam, įvertinus jo buvusiÄ padėtį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiojo deÅ¡inė koja buvo arčiau, nes nukentėjusysis prasidėjus konfliktui pabandė atsisėsti ir atsisukti veidu į kaltinamÄ jį, todėl jis jÄ ir sugriebė pirmiausia, kai prieÅ¡ tai dar nepavyko koja įspirti nukentėjusiajam, nes Å¡is sėdėdamas ant lovos kraÅ¡to atsitraukė giliau (tolyn nuo lovos kraÅ¡to), bei ėmė trankyti į lovos rėmÄ .

Kaip buvo nustatyta nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo tyrimÄ atlikusio specialisto iÅ¡vada, A. D. konstatuota kairės plaÅ¡takos III-čio pirÅ¡to sumuÅ¡imas ir pavirÅ¡inės žaizdos deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat galėjo bÅ«ti padaryti ir savigynos metu (1 t., b. l.

28) Nukentėjusysis, kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡analizuotų jo parodymų, buvo parodęs, kad bÅ«tent deÅ¡inę jo kojÄ kaltinamasis sugriebęs trankė į lovos metalinį rėmÄ . Pagal tai, kaip nukentėjusysis Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kino duodamas parodymus bei parodė įvykio vietoje naudodamas maketÄ , akivaizdu, kad sužalojimai blauzdoje toje vietoje, kuri apraÅ¡yta specialisto iÅ¡vadoje, galėjo bÅ«ti padaryta tik tuomet, kai kaltinamasis sugriebęs nukentėjusiojo deÅ¡inę kojÄ trenkė kelis kartus jÄ Ä¯ metalinį lovos rėmÄ .

Nors nukentėjusysis tiksliai negalėjo parodyti, kaip jam galėjo bÅ«ti sužalotas kairės plaÅ¡takos pirÅ¡tas, nes patyrė didelį iÅ¡gÄ stį ir tiesiog nepajuto sužalojimo momento paties įvykio metu, iÅ¡ jo įvykio vietoje parodytų aplinkybių, kad po to, kai kaltinamasis baigė trankyti jo kojÄ Ä¯ lovos rėmÄ , jam dar buvo spirta kelis kartus, o jis aktyviai bandė iÅ¡vengti smÅ«gių koja ir gynėsi užsidengdamas rankomis ar bandydamas atsitraukti toliau nuo kaltinamojo, matyti, kad Å¡is sužalojimas buvo padarytas Å¡itų smÅ«gių (spyrių koja) pasėkoje, apie kÄ nukentėjusysis buvo parodęs dar ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas pažymi, kad ir specialistas savo išvadoje patvirtino, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti savigynos metu, jam tuo metu būnant įvairiose padėtyse. Tokios išvados visiškai atitinka nukentėjusiojo parodytas aplinkybes įvykio vietoje dėl buvimo įvairiose padėtyse, kai jis buvo mušamas, bei dėl aktyvios gynybos stengiantis išvengti smūgių, dėl ko jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Kad nukentėjusysis iš karto po įvykio dar iki jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jį sumušė kaltinamasis D.

A., patvirtina ir liudytojo Ž. E. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Å is liudytojas patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitiko ir bendravo karantino patalpoje, kur nukentėjusysis jam papasakojo, kad jį sumušė D. A.. Nors, kaip nustatyta, liudytojas pats įvykio nematė, jo parodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis nesugalvojo apkalbėti kaltinamojo, o iÅ¡ karto po įvykio įvardijo tikrÄ jį kaltininkÄ . Tai, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio motyvo apkalbėti kaltinamojo patvirtino ir liudytojas Linas Noreika, kuris parodė, kad iki įvykio A.

D. nebuvo iÅ¡sakęs praÅ¡ymo perkelti jį gyventi į kitÄ bÅ«tį ar kitus pataisos namus, nebuvo pranešęs jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų gyventi jam paskirtame bÅ«ryje. Dėl to jam nebuvo jokio reikalo dirbtinai sukurti situacijÄ dėl jo sumuÅ¡imo ir tuo tikslu apkalbėti kitÄ nuteistÄ jį. Taip pat bÅ«tina pažymėti, kad nukentėjusiojo parodymai ir juose užfiksuotos aplinkybės dėl jo sumuÅ¡imo iÅ¡ esmės atitinka ir liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis patvirtino matęs įvykį.

Parodė, kad jo metu bÅ«tent D. A. sumušė nukentėjusįjį A. D. jo gyvenamojoje vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patys savaime negali bÅ«ti laikomi įrodymais, tačiau jie gali bÅ«ti naudojami kaip priemonė kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Todėl Å¡ioje byloje jie analizuojami ir vertinami tiek, kiek tai bÅ«tina kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. iÅ¡ esmės pakeitė savo parodymus ir tvirtino, kad iÅ¡ tikrųjų įvykio net nematė, o tyrėjai sakė netiesÄ , tačiau detaliai ir logiÅ¡kai negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip atsitiko, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos protokole užfiksuoti iÅ¡ esmės kitokie jo parodymai nei tie, kuriuos jis davė teisme.

Nors pateikė versijÄ , kad taip jį pasielgti privertė pats nukentėjusysis, kuris ji privertė ikiteisminio tyrimo metu duoti jam naudingus parodymus, be to, dalyvavo ir jo apklausoje, dėl ko negalėjo apie tai praneÅ¡ti tyrėjai ir pasakyti tiesos, tokia pateikta versija prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip nustatyta, nukentėjusysis A. D. iÅ¡ karto po įvykio apie 15 minučių bėgyje buvo pristatytas medicininei apžiÅ«rai, po kurios jis iÅ¡ karto buvo uždarytas į karantino patalpas.

Tokie įrodymai patvirtina, kad po įvykio jis neturėjo laiko tam, kad įkalbėti liudytojÄ R. S. duoti jam naudingus parodymus. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo, jis iÅ¡samiai ir detaliai atpasakojo įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, tam, kad sužinoti Å¡ias aplinkybes iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimo, jeigu jų iÅ¡ tikrųjų nebÅ«tų pats matęs, liudytojui R. S. objektyviai negalėjo pakakti tiek laiko, kiek užtruko pataisos namų pareigÅ«nų atvykimas į įvykio vietÄ (apie 15 minučių), kad iÅ¡vesti nukentėjusįjį.

Vėliau jau nukentėjusysis buvo uždarytas į karantino patalpas. Tuo tarpu liudytojas R. S. teisme paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ tik, kai jis grįžo iÅ¡ darbo, o tai reiÅ¡kia jau vėliau, A. D. jam liepė parodyti tyrėjai reikalingas aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatyta, jog po įvykio 15 minučių bėgyje nukentėjusysis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ jo gyvenamosios patalpos ir daugiau į jÄ tÄ dien negrįžo, nes 15.50 val. buvo apžiÅ«rėtas gydytojo, o iÅ¡ karto po to buvo patalpintas karantine, Dėl to jis neturėjo net objektyvios galimybės tÄ dienÄ vėliau, kaip tvirtina liudytojas R.

S., papraÅ¡yti paliudyti jo naudai ir atitinkamai kaltinamojo D. A. nenaudai. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė liudytoja Aurelija Pukalskienė, nukentėjusysis ir liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti vienÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ , jų apklausos vyko viena paskui kitÄ , kas patvirtina, kad jie iÅ¡ esmės neturėjo net galimybės susitikti ir aptarti įvykio aplinkybių po vieno iÅ¡ jų apklausos, kad parodyti analogiÅ¡kas aplinkybes. Tai patvirtina ir atliktų apklausų protokoluose nurodyti laikai (1 t., b. l. 21-22, 31-32).

Be to, liudytoja Aurelija Pukalskienė, atlikusi judviejų apklausas, patvirtino, kad liudytojo R. S. apklausoje nukentėjusysis nedalyvavo, liudytojas R. S. viskÄ papasakojo iÅ¡samiai ir nuosekliai, susipažino su apklausos protokolu ir jį pasirašė, dėl ko nebuvo jokių įtarimų, kad jis sako netiesÄ . Taip pat teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. S. parodymai atitinka ne tik nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, taip pat įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu nurodytas aplinkybes.

Todėl teismas sprendžia, kad liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė tas aplinkybes, kurias iÅ¡ tikrųjų pats matė ir suvokė bei atsiminė apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tai yra neabejotinai parodė tikrÄ sias savo paties matytas ir suvoktas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu teisme pakeitė savo parodymus ir nors negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių tai padarė, teismas sprendžia, kad tokiÄ jo pozicijÄ galėjo nulemti baimė susilaukti kaltinamojo neigiamos reakcijos.

Tai, kad liudytojas R. S. bijojo kaltinamojo ir dėl to objektyviai galėjo bijoti duoti jam nenaudingus parodymus teisme, kur teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai dalyvauja ir pats kaltinamasis, matyti ir iÅ¡ liudytojos Aurelijos Pukalskienės parodymų apie tai, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu apie tai buvo prasitaręs, domėjosi, ar neigiamo poveikio iÅ¡ D. A. atveju administracija užtikrins jo saugumÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas vertina liudytojo R. S. parodymus, duotus teisme, kaip neatitinkančius tikrovės, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje suriktiems ir iÅ¡analizuotiems įrodymams ir jais nustatytoms aplinkybėms, ir dėl to jais nesivadovauja, o aukščiau atliktos įrodymų analizės ir vertinimo metu rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tam, kad patikrinti kitus byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus.

Aukščiau aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo parodymus ir keliamas versijas dėl to, kad jis nukentėjusiojo negalėjo sužaloti. Dėl to teismas kaltinamojo parodymuose iÅ¡keltas versijas laiko tik kaip kategoriÅ¡kÄ , tačiau niekuo nepagrįsta, kaltinamojo gynybinę pozicijÄ . Teismo vertinimu, iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo D. A.) ir jo padarytos veikos (suduotų smÅ«gių koja, taip pat ne mažiau kaip penkis kartus trenktos į metalinį lovos rėmÄ nukentėjusiojo kojos), nei dėl tokia veika, pasireiÅ¡kusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tai, kad D. A. veikė tiesiogine tyčia, matyti iÅ¡ to, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo faktiÅ¡kai be jokios dingsties, priekaiÅ¡taudamas dėl nukentėjusiojo anksčiau padaryto nusikaltimo aplinkybių, tokiu bÅ«du iÅ¡provokuodamas konfliktÄ . Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatyti smÅ«giai, suduoti koja, nukentėjusiojo kojos daužymas į metalinę lovÄ buvo labai stiprÅ«s, daugybiniai, kÄ patvirtina ir sukelti padariniai, veika palydėta necenzÅ«riniais žodžiais ir grasinimais, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslÄ tik sužaloti.

Tokia veika buvo aiÅ¡kiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiÅ¡kiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieÅ¡ A. D., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiÅ¡kų tikslÄ jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobÅ«dis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumÄ , dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A.

D. jį muÅ¡damas padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra nusikaltimÄ , už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ D. A. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę. Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

D. A. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jau anksčiau deÅ¡imt kartų teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, Å¡iuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 46-47), kas rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nėra vedęs, nei bÅ«damas laisvėje, nei laisvės atėmimo vietoje Å¡iuo metu nedirba, nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina griežčiausia savo rūšimi iÅ¡ visų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimas, savo dydžiu artima Å¡ios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.

Paskirtoji bausmė privalės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip nustatyta, Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir D.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Å iuo metu bausmė neatlikta (bausmės pradžia 2017 m. birželio 19 d., bausmės pabaiga 2025 m. birželio 19 d.). Kadangi D. A. naujÄ nusikaltimÄ padarė neatlikęs aukščiau nurodytos Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos bausmės, tai bausmė, paskirta jam už naujÄ nusikaltimÄ , privalės bÅ«ti subendrinta su Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirta bausme pagal BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedant.

Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį. Nustatyta, kad D. A. paskirtos ir jo šiuo metu atliekamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2025 m. birželio 19 d. (b. l. 45-46).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai dienai neatlikta bausmės dalis pagal Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį yra 6 metai 29 dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam terminuotÄ laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirtos ir Å¡iai dienai neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (6 metų 29 dienų) pridėti visÄ Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (6 mėnesius) ir D. A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ 6 metams 6 mėnesiams 29 dienoms.

PaskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos (nuo 2019 m. gegužės 21 d.). Daiktinius įrodymus byloje – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis