A-520-1392-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–1392/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03628-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bankroto eiga“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Bankroto eiga“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3R‑274(2010/03-4R-377); panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-69 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam, kaip AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui, paskirtas įspėjimas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (toliau – ir Įmonė) iškelta bankroto byla, o jos administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“. UAB „Vermosa“ direktoriaus 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 0932/01 administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirta B. B. 2006 m. lapkričio 21 d. įvykęs Įmonės kreditorių susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas) nutarė kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus pakeitimo. AB „Turto bankas“ 2006 m. gruodžio 11 d. teikimu Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi atstatydino UAB „Vermosa“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“.

Nuo paskyrimo dienos administravimo paslaugas teikė UAB „Bankroto eiga“ vadovas J. Ū. Nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. administravimo paslaugas teikia įgaliotas asmuo Z. J. (toliau – ir administratorius). Pažymėjo, jog jis UAB „Bankroto eiga“ vadovavo trumpą laikotarpį (2010 m. vasario 1 d. – 2010 m. lapkričio 26 d.). Jis jokių sprendimų, susijusių su Įmonės administravimu, nepriiminėjo, administravimo paslaugų šioje bankroto byloje neteikė, nes kaip administratoriaus pagrindinė veiklos vieta yra Panevėžio apskrityje. Pažymėjo, kad Susirinkimo nutarimais 2005 m. gegužės 26 d., 2005 m. rugpjūčio 22 d., 2008 m. vasario 19 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. sutvarkyti įmonės archyvą (kuris susidaro iš dokumentų, susijusių su darbo santykiais už laikotarpį nuo 1949 metų) buvo pavesta UAB „Vermosa“.

Šiam tikslui skirta 24 000 Lt, kuriuos buvęs administratorius gavo iš įmonės parduoto turto. Sutinkamai su jo ataskaitomis už 2005 – 2007 metus, 2006 m. birželio 1 d. buvo sudaryta su archyvare sutartis, kuri liko neįvykdyta. UAB „Vermosa“ ne tik nesumokėjo archyvarei sutartimi nustatyto avanso, bet pažeisdama susirinkimo nutarimus, su darbo santykiais susijusių dokumentų į savivaldybės archyvą nepridavė, o šiam tikslui numatytus pinigus pasiėmė kaip atlyginimą. UAB „Vermosa“ skundą dėl ataskaitų tvirtinimo nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 8 d. konstatavo, kad bankroto administratorius neatlieka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytų pareigų, nevykdo susirinkimo sprendimų. 2007 m. spalio 4 d.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad 2007 m. kovo 8 d. nutartyje nurodyti trūkumai nėra pašalinti. Kaip vėliau paaiškėjo, archyvas liko nesutvarkytas buvusio įmonės vadovo A. M. vadovaujamos UAB „Šklėriai“ patalpose Verkių g. 44, Vilniuje. Naujai paskirtam administratoriui dokumentai, kaip tai numatyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje, perduoti pilna apimtimi nebuvo: juos UAB „Vermosa“ perdavinėjo dalimis (2007 m. gruodžio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. vasario 27 d., 2008 m. kovo 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d.), po ilgų derybų ir susirašinėjimų (pateikta eilė raginimų, pretenzijų: 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. liepos 23 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d.).

Antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-08-21 nustatyta, kad 2008 m. vasario 20 d. įmonės dokumentai, esantys patalpoje Verkių g. 44-207, Vilniuje, yra netvarkingi, neparuošti perdavimui. Antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-10-932 nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. šios patalpos buvo užrakintos, UAB „Vermosa“ atstovai neatvyko perduoti minėtų dokumentų. 2010 m. birželio 22 d. ir 2010 m. liepos 7 d. į UAB „Bankroto eiga“ kreipėsi buvę įmonės darbuotojai K.

P. (K. P.) ir K. G. su prašymais išduoti nustatytų formų pažymas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo. Administratorius raštiškai išaiškino apie laikiną negalimumą (kol archyvas nebus tinkamai perimtas įstatymo nustatyta tvarka) išduoti prašomus dokumentus. 2010 m. liepos 13 d. buvęs Įmonės vadovas A. M. pateikė atsakovui 2010 m. liepos 10 d. skundą, prie kuriuo buvo pridėta 2005 m. kovo 23 d. dokumentacijos perdavimo-priėmimo akto Nr. 5 (toliau – ir Aktas) kopija. Iš jo turinio tapo žinoma, kad įmonės archyvas buvo tinkamai perimtas UAB „Vermosa“ direktoriaus J.

M. 2005 m. kovo 23 d. Paaiškėjus šiai aplinkybei, administratorius 2010 m. liepos 28 d. ir pakartotinai 2010 m. rugsėjo 21 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymais dėl vykdomojo rašto priverstinai išreikalauti įmonės archyvą iš UAB „Vermosa“. Visi dokumentai administratoriui buvo perduoti tik 2010 m. spalio 18 d. Tą pačią dieną pagal rangos sutartį perimti tvarkyti archyvarės L. R. Juos sutvarkius, nuo 2010 m. lapkričio 17 d. buvo perdavinėjami saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvui, priduoti 2010 m. lapkričio 22 d. 2010 m. liepos 16 d.

UAB „Bankroto eiga“ gavo Departamento raštus – 2010 m. liepos 14 d. Nr.(6.16)A12- 2292 ir 2010 m. liepos 14 d. Nr. (6.16)A12-2300 – su prašymu iki 2010 m. liepos 20 d. pateikti išsamų paaiškinimą dėl K. P. ir A. M. skundų. 2010 m. liepos 20 d. Administratorius pateikė 2010 m. liepos 19 d. atsakymą į šiuos skundus, pridėjo atitinkamus priedus. 2010 m. liepos 26 d. UAB „Bankroto eiga“ gavo Departamento 2010 m. liepos 26 d. raštą Nr. (6.16)X2-2396 su prašymu iki 2010 m. liepos 30 d. pateikti išsamų paaiškinimą dėl K.

G. 2010 m. liepos 22 d. skundo. 2010 m. liepos 29 d. Administratorius pateikė atsakymą į šį skundą. 2010 m. liepos 29 d. UAB „Bankroto eiga“ gavo Departamento 2010 m. liepos 29 d. raštą Nr. (6.14)A2-2455 su prašymu iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. pateikti išsamų atsiliepimą dėl UAB „Šklėriai“ 2010 m. liepos 22 d. skundo Nr. 10/34 dėl patalpų atlaisvinimo. 2010 m. rugpjūčio 4 d. administratorius pateikė atsakymą į šį skundą. 2010 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Bankroto eiga“ gavo Departamento 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (6.14)A2-2548 su prašymu iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. pateikti išsamų paaiškinimą dėl VšĮ „Ditus“ 2010 m. rugpjūčio 4 d. skundo dėl bankroto administratoriaus veiksmų. 2010 m. rugpjūčio 17 d. administratorius pateikė atsakymą į šį skundą, pridėjo atitinkamus priedus.

Pažymėjo, kad Departamento įsteigta BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorių UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ veiklos tikrinimo komisija (toliau – ir Departamento komisija) 2010 m. rugpjūčio 18 d. įpareigojo administratorių raštu pateikti paaiškinimą, kokių įmonės dokumentų neperdavė atstatydintas administratorius. 2010 m. rugpjūčio 18 d. administratorius pateikė atsakymą, pridėjo atitinkamus priedus: Nr. 1 (išdėstyti dokumentai, kuriuos buvęs administratorius perdavė per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.);

Nr. 2 (išdėstyti dokumentai, kurie yra nurodyti Akte ir buvusio administratoriaus iš dalies perduoti 2008 m. rugsėjo 30 d.); Nr. 3 (išdėstyti dokumentai, kurie yra nurodyti Akte, bet buvusio administratoriaus iki atsakymo surašymo dienos nėra perduoti). Departamento komisija 2010 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolu Nr. BK-13 svarstydama darbotvarkės 1 punkto klausimą dėl įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo ir pažymų buvusiems darbuotojams išdavimo, nutarė, kad UAB „Vermosa“, perduodama Įmonės dokumentus UAB „Bankroto eiga“, nepažeidė įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų;

UAB „Bankroto eiga“, perimdama įmonės dokumentus iš UAB „Vermosa“, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus. 2010 m. spalio 1 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas pateikė Veiklos tikrinimo komisijos pirmininkui prašymą Nr. 144/10-k pakartotinai apsvarstyti šį darbotvarkės 1 punkto klausimą. Prašė atsižvelgti į turimus duomenis dėl UAB „Vermosa“ Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 ir 20 punktų bei 11 straipsnio 9 dalies reikalavimų bei tvarkos pažeidimo. 2010 m. spalio 12 d. administratorius pateikė Departamentui 2010 m. spalio 7 d. rašytines pastabas dėl Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolo.

Atkreipė dėmesį, kad ši institucija galimai padarė techninę klaidą ir sumaišė atstatydinto bei veikiančio bankroto administratorių pavadinimus, nes Akte paminėtus pažeidimus padarė būtent UAB „Vermosa“, o dalis archyvo liko jos neperduota, nepaisant daugkartinių prašymų, raginimų ir susitikimų. 2010 m. spalio 14 d. UAB „Bankroto eiga“ teisininkai pateikė Departamentui 2010 m. spalio 13 d. papildomus paaiškinimus. Pareiškė, kad Įmonės dokumentai pilnai nebuvo perimti dėl atstatydinto administratoriaus kaltės. Taip pat prašė Departamentą įvertinti šios institucijos tarnautojų (kurie dalyvavo 2010 m. rugsėjo 27 d. susitikime, kurio metu UAB „Vermosa“ turėjo perduoti visus dokumentus, tačiau dėl UAB „Vermosa“ kaltės dokumentai ir vėl liko neperduoti) šališkumą.

Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 6 d. jis gavo Veiklos tikrinimo komisijos pirmininko teikimą be datos ir registracijos Nr. (toliau – ir Teikimas), su pasiūlymu skirti jam drausminę nuobaudą. Dėl šio Teikimo jis paaiškinimus Departamentui pateikė 2010 m. spalio 14 d. Nurodė, kad UAB „Bankroto eiga“ vadovu tapo tik 2010 m. vasario 1 d. Iki tol vadovavo J. Ū., kuris ir vykdė Įmonės bankroto procedūras iki 2009 m. rugsėjo 9 d. Vėliau administravimą vykdė kitas asmuo – Z. J. Būtent šie kvalifikuoti administratoriai teikė 2009 – 2010 metais Departamentui visą medžiagą dėl bankroto eigos Įmonėje.

Pats šios Įmonės administravimo procedūrose nedalyvavo, nes veikia Panevėžyje. 2010 m. spalio 15 d. jis gavo Departamento 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-69 skirti jam įspėjimą dėl Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto reikalavimų pažeidimo. Dėl šio sprendimo Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 9 d. pateikė Komisijai skundą. 2010 m. lapkričio 22 d. papildomai įteikė prašymą atidėti skundo nagrinėjimą, nes tuo pačiu metu buvo šaukiamas susirinkimas, kuriame numatyta svarstyti ir skunde minėtus klausimus. 2010 m. lapkričio 22 d. susirinkime kreditoriai, išnagrinėję jo prašymą apsvarstyti kito administratoriaus kandidatūrą, vienbalsiai balsavo prieš administratoriaus pakeitimą; taip pat 99,64 proc. dalyvaujančių balsų patvirtino administratoriaus ataskaitą. 2010 m. lapkričio 22 d. (tuo pačiu laiku, kai vyko susirinkimas ir teismui buvo pateiktas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti) Komisija išnagrinėjo skundą jam nedalyvaujant.

Departamento komisija 2010 m. rugsėjo 23 d. protokole (kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas) nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, dėl ko buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Teigė, kad protokole minėtame 2010 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame rašte nurodytos aplinkybės aiškiai prieštarauja tam, kas išdėstyta administratoriaus 2010 m. spalio 7 d. rašytinėse pastabose, UAB „Bankroto eiga“ teisininkų 2010 m. spalio 13 d. papildomuose paaiškinimuose. Pažymėjo, jog Departamentas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų.

Kad buvęs administratorius delsė perduoti įmonės archyvą, kad likę neperduoti dokumentai negalėjo būti perimti iš jo anksčiau ir nesutvarkyti, be administratoriaus daugkartinių rašytinių raginimų ir dokumentų dalinio perėmimo aktų patvirtina antstolių sudaryti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Pabrėžė, jog dėl UAB „Vermosa“ bankroto procedūrų vilkinimo ir susirinkimo sprendimų nevykdymo net du kartus pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas (nutartys 2007 m. kovo 8 d. Nr. 2-258/2007 ir 2007 m. spalio 4 d. Nr. 2-609/2007).

Faktas, jog įmonės dokumentai galiausiai buvo perduoti tik 2010 m. spalio 18 d., kai UAB „Vermosa“ juos tinkamai surūšiavo, sunumeravo ir sudarė perduodamų dokumentų aprašą, patvirtina, kad nesutvarkyti dokumentai negalėjo būti perimti ankščiau, nesilaikant tokios rūšies dokumentacijos perdavimui taikomų griežtų reikalavimų. Archyvarės pažyma apie atliktus darbus, darbų priėmimo-perdavimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo patvirtinimai byloja apie šių, su darbo santykiais susijusių dokumentų, ypač didelę apimtį ir negalimumą jų perimti be atitinkamų procedūrų.

Teikime dėl nubaudimo yra užfiksuotos ne visos bylos aplinkybės, o nubaustos šalies teikiami argumentai apskritai nebuvo nagrinėjami, tuo buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytas objektyvumo principas. Be to, taikomos poveikio priemonės būtent jo (kuris bankroto procedūrų šioje byloje nevykdė) požiūriu nemotyvuotos ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėjo, jog net jei sutinkant, kad Administratoriaus veikoje buvo pažeidimų, jis objektyviai negalėjo kontroliuoti bankroto proceso kitame mieste.

Be to, vienas iš Departamento komisijos narių protokole nurodė, kad ši institucija neužtikrino visų aplinkybių objektyvų įvertinimą ir atsisakė jį pasirašyti. Pareiškėjas teigė, jog 2010 m. spalio 8 d. priimdamas skundžiamą įsakymą, Departamentas pažeidė esmines procedūras, dėl ko nebuvo užtikrinta jo galimybė pateikti paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus. Departamento komisijos pirmininko teikimas skirti jam drausminę nuobaudą (be datos ir registracijos Nr.) parengtas ne ankščiau nei 2010 m. rugsėjo 30 d., jam įteiktas – 2010 m. spalio 6 d.

Pažymėjo, kad jis gyvena ir vykdo veiklą Panevėžyje. Kadangi nedalyvavo Vilniuje vykdomose bankroto procedūrose, pateikti motyvuotus atsiliepimus jam prireikė papildomo laiko susitikti su kitais UAB „Bankroto eiga“ darbuotojais ir Įmonės kreditoriais, susipažinti su bankroto bylos medžiaga (kuri nuo 2005 m. susidaro iš keliolikos tomų dokumentų), skundais ir dėl to vykusiu susirašinėjimu su Departamentu (pradedant nuo pirmojo UAB „Šklėriai“ 2009 m. gegužės 20 d. pateikto skundo – parengta virš 30 rašytinių atsakymų).

Nepaisant to, jis 2010 m. spalio 14 d. pateikė Departamentui savo paaiškinimus. Tą pačią dieną papildomus paaiškinimus pateikė UAB „Bankroto eiga“ teisininkai, kurie tiesiogiai dalyvavo dokumentų perdavimo procedūrose nuo 2008 metų pradžios. Be to, rašytines pastabas 2010 m. spalio 12 d. pateikė administratorius, kuris vykdė procedūras nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. ir turėjo visą su skundais susijusią informaciją, rengė dėl jų atsakymus Departamentui, taip pat ir juos teikusiems asmenims. Dar ankščiau savo 2010 m. spalio 1 d. prašymą pakartotinai apsvarstyti darbotvarkės 1 punkto klausimą Departamento komisijos pirmininkui pateikė įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris dalyvauja byloje nuo bankroto 2005 m. vasario 21 d. pradžios.

Kadangi skundžiamas įsakymas priimtas 2010 m. spalio 8 d., t. y. suėjus tik dviem dienom nuo teikimo apie nubaudimą gavimo 2010 m. spalio 6 d. dienos – akivaizdu, kad Departamento nebuvo nagrinėjami minėti 2010 m. spalio 12 d. – 2010 m. spalio 14 d. UAB „Bankroto eiga“ raštai, kuriuose išdėstytos svarbios bylai teisingai išnagrinėti faktinės aplinkybės. Taip pat Departamentas nenagrinėjo ir UAB „Bankroto eiga“ teisininkų 2010 m. spalio 13 d. raštiškos informacijos dėl šios institucijos tarnautojų šališkumo. Nepaisant jų 2010 m. gruodžio 8 d. pakartotino kreipimosi – jokio atsakymo į teisininkų informaciją nėra gauta.

Akcentavo, jog pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktų reikalavimus, jam neužtikrintos teisės iki nuobaudos paskelbimo 2010 m. spalio 8 d. dienos pateikti savo paaiškinimus, o suinteresuotam asmeniui (kurio teisėms, kaip juridiniam asmeniui, turi įtakos vadovo atžvilgiu inicijuota nubaudimo procedūra) – išdėstyti savo nuomonę ir pateikti papildomą informaciją. Įsakymas surašytas nekonkrečiai, nes Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto dispozicija, pagal kurią jis nubaustas, susidaro iš trijų dalių: arba jis negynė visų kreditorių interesų, arba įmonės teisių ir interesų, ar blogai organizuodavo ir atlikdavo būtinus bankroto proceso darbus.

Tik iš Komisijos sprendimo tapo žinoma, kad jis kaltinamas ne tik pažeidęs dokumentų iš buvusio administratoriaus perėmimo procedūrą, bet ir tuo, kad negynė įmonės buvusių darbuotojų interesų: neišdavė jiems susijusių su darbo santykiais pažymų. Tuo tarpu Teikime nurodyta, kad jis baudžiamas tik už dokumentų iš buvusio administratoriaus neperėmimą, siūlymas skirti drausmines nuobaudas grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu ir 11 straipsnio 9 dalimi, o protokole Departamento komisija nurodė apskritai kitą asmenį, kuris, jos nuomone, atsisakė perimti dokumentus UAB „Bankroto eiga“ vardu – administratorių Z.

J. Be to, Teikimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio reikalavimų, nes yra be datos. Šiuo pagrindu priimtas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes ne tik nemotyvuotas, parengtas pažeidžiant esmines procedūras, bet ir nepatvirtintas antspaudu. Pažymėjo ir tai, kad skundžiamas Komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimas priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti jo pagrįstumą, nes buvo apribotos jo galimybės pateikti naujus įrodymus. Komisijos pranešimas Nr. 9R-241(2010/03-4R-377) apie 2010 m. lapkričio 22 d., 14.30 val.

šaukiamą posėdį datuotas 2010 m. lapkričio 9 d. Pranešimas Nr. 156/10-k apie pakartotinio įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimą 2010 m. lapkričio 22 d., 15 val., kreditoriams buvo išsiųstas ankščiau – 2010 m. spalio 28 d. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad sutampa Komisijos ir susirinkimo posėdžių data ir laikas. Pakeisti pakartotinio kreditorių susirinkimo datą neįmanoma. Susirinkime privalomas administratoriaus (kuris teikė ataskaitą) dalyvavimas. Taip pat būtinas teisininko (kuris irgi teikė ataskaitą) dalyvavimas.

Taipogi susirinkime turėjo palaikyti savo poziciją dėl bankroto administratoriaus pakeitimo ir jis, inicijavęs šį klausimą. Apie šias aplinkybes Komisija buvo informuota faksimiliniu ryšiu 2010 m. lapkričio 22 d. prašymu atidėti skundo nagrinėjimą. Pareiškėjo manymu, buvo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Išnagrinėjusi skundą Komisija nesivadovavo šio įstatymo 81 straipsnyje numatytais principais, kurie taikomi ir šiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas nurodė, kad 2010 m. liepos 7 d., t. y. prieš gaudamas pareiškėjo prašymą, jau buvo gavęs buvusių įmonės darbuotojų K. P., K. G. bei buvusio įmonės darbuotojo Č. M. skundus dėl neišduodamų pažymų. Departamentas 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (6.14)A2-3191 adresuotu UAB „Vermosa“, UAB „Bankroto eiga“ ir UAB „Šklėriai“ prašė UAB „Šklėriai“ sudaryti galimybes UAB „Vermosa“ perduoti, o UAB „Bankroto eiga“ perimti įmonės dokumentus, esančius patalpose, adresu Verkių g. 44-207, Vilniuje. 2010 m. spalio 7 d.

Departamento direktoriui pateiktas Departamento tarnautojo, o ne Departamento komisijos pirmininko, kaip teigia pareiškėjas, 2010 m. spalio 7 d. registruotas teikimas Nr. A4-566 „Dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorių veiklos tikrinimo“, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindintos tiek UAB „Bankroto eiga“ tiek UAB „Vermosa“. Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-68 už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimą, nustatytą atlikus BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ vadovui A.

Z. buvo skirtas įspėjimas. Nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Šiuo atveju Departamentas vertino tik trunkamąjį pažeidimą – Įmonės dokumentų perdavimą-perėmimą.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų.

Be to, UAB „Bankroto eiga“ bankroto administratoriumi paskirta 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi, tuo tarpu į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl dokumentų perdavimo) kreipėsi tik 2010 m. liepos 28 d. ir pirmieji Įmonių bankroto įstatyme 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyti ieškiniai administratoriaus pradėti reikšti tik 2009 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 20 d. atlikti likusių esamoje būklėje įmonės dokumentų perėmimą-perdavimą ir UAB „Bankroto eiga“ buvo įpareigota buvusiems įmonės darbuotojams išduoti pažymas apie gautas draudžiamąsias pajamas pensijai gauti ir iki 2010 m. lapkričio 8 d. pateikti Vilniaus apygardos teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos.

Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutarties konstatuojamojoje dalyje buvo pažymėta, kad antstolio D. Š. 2008 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, jog UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo atsisakė perimti tokioje būklėje esančius dokumentus, bei nurodė, kad dokumentus perims, kuomet perduodančioji pusė juos pateiks susiūtus ir suantspauduotus. Šis faktas leidžia teigti, kad įmonės dokumentai nebuvo perimti ne todėl, kad UAB „Vermosa“ jų neperdavė, o todėl, kad UAB „Bankroto eiga“ netenkino perduodamų dokumentų būklė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto eiga“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjo reikalavimus, o savo poziciją iš esmės pagrindė tais pačiais motyvais kaip ir pareiškėjas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vermosta“. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB „Vermosta“ atstatydinta iš AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus ir šios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto eiga“. A. M., K. P., K. G., Č. M., VšĮ „Ditus“, UAB „Šklėriai“ skundais kreipėsi į Departamentą dėl UAB „Bankroto eiga“ veiksmų, susijusių su netinkamu bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administravimo procedūrų vykdymu.

Buvę AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ darbuotojai K. P., K. G., Č. M. savo skunduose nurodė, kad bankrotą vykdantis administratorius neišduoda prašomų pažymų apie dirbtus šioje įmonėje laikotarpius bei turėtas draudžiamąsias pajamas. Departamento direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-44 buvo sudaryta Departamento komisija bankrutavusios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratorių UAB „Vermosta“ ir UAB „Bankroto eiga“ veiklai tikrinti. Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. BK-13 nutarta laikyti, kad Bendrovė, perimdama bankrutuojančios įmonės dokumentus iš UAB „Vermosta“, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

Minėtame protokoliniame nutarime pažymėta, kad UAB „Bankroto eiga“ pažeidimas pasireiškė tuo, kad bankroto administratorius nesiekė perimti bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dokumentų archyvo ir šiais veiksmais buvo pažeisti tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesai. Departamento skyriaus vedėjo pavaduotojo teikime už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 11 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimus UAB „Vermosta“ buvusiam vadovui J. M. ir UAB „Bankroto eiga“ vadovui V.

M. siūloma skirti drausmines nuobaudas. Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-69, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 2 punktu, 17 punktu, už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto pažeidimą UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. skirtas įspėjimas. Komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 3R-247(2010-/03-4R-377) pareiškėjo skundas dėl Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V-69 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir laikė, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausiai būtina įvertinti skundžiamo Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Tai pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005, 2009 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-437/2009).

Tokiu būdu, nagrinėjant pareiškėjo skundo motyvų pagrįstumą, būtina ne tik įvertinti ar priimant skundžiamus aktus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau ir tai ar šie procedūriniai pažeidimai (jei tokie būtų nustatyti) pripažintini esminiais, t. y. tokio pobūdžio, jog turėtų būti naikintini ir patys aktai. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsniu, Taisyklių 16 punktu. Pastebėjo, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad UAB „Bankroto eiga“ atstovas Z. J. su Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. protokolinėmis išvadomis buvo supažindintas 2010 m. rugsėjo 24 d.

Nors Taisyklės nenustato termino, per kurį bankroto administratorius, dėl kurio veiklos buvo atliekamas tyrimas, gali teikti savo paaiškinimus dėl patikrinimo išvadų, teismas sprendė, jog iki 2010 m. spalio 8 d., t. y. iki skundžiamo Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo, UAB „Bankroto eiga“ turėjo pakankamai laiko išreikšti savo nuomonę bei pateikti papildomus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. Tuo tarpu UAB „Bankroto eiga“ atstovo Z. J. pastabos ir vadovo V. M. paaiškinimai Departamentui buvo pateiki 2010 m. spalio 12 d. bei 2010 m. spalio 14 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Teismas sprendė, kad UAB „Bankroto eiga“, neišreiškusi savo nuomonės dėl Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. išvadų per protingą terminą, neveikė rūpestingai ir atidžiai, todėl pareiškėjo skundo motyvai, jog buvo apribotos jo procesinės teisės, nepagrįsti. Pažymėjo ir tai, jog UAB „Bankroto eiga“ pozicija dėl Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokoliniu nutarimu padarytų išvadų buvo išreikšta ir UAB „Bankroto eiga“ atstovų 2010 m. spalio 13 d. raštu, tačiau pats pareiškėjas 2010 m. spalio 19 d. raštu prašė 2010 m. spalio 13 d. rašte nurodytų aplinkybių nenagrinėti, nes šis raštas buvo surašytas neįgaliotų asmenų.

Pastebėjo, jog ikiteisminėje nagrinėjamo ginčo stadijoje surinkti įrodymai (AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ darbuotojų K. P., K. G., Č. M. skundai, Departamento direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. V-44 dėl komisijos sudarymo, UAB „Bankroto eiga“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimai, Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. protokolinis nutarimas) liudija, kad tiek UAB „Bankroto eiga“ atstovams, tiek V. M. buvo aišku dėl kokių veiksmų (neveikimo) yra pradėtas vykdytų bankroto procedūrų tyrimas, todėl skunde išdėstyti motyvai, jog Departamento komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. protokoliniame nutarime bei skundžiamame Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d.

įsakyme kaltinimai formuluojami nekonkrečiai, teismo nuomone, yra nepagrįsti. Teismas vadovavosi Taisyklių 17 punktu ir padarė išvadą, jog Departamento direktorius, įvertinęs tai, kad vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio nuostatomis V. M. vienvaldiškai veikia kaip UAB „Bankroto eiga“ vadovas, skundžiamu įsakymu įspėjimą paskyrė teisėtai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2010 m. lapkričio 22 d. raštu Komisiją informavo, kad jos paskirtame posėdyje dalyvauti negalės, jei Komisija nuspręs nagrinėti ginčą jam nedalyvaujant, prašė remtis pateiktais rašytiniais įrodymais bei pateiktame skunde išdėstytais argumentais.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 34 punktu ir padarė išvadą, kad Komisija, 2010 m. lapkričio 22 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą skundą dėl Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo panaikinimo teisės aktų, reglamentuojančių skundo nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo procedūras, nepažeidė. Teismas taip pat rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir atkreipė dėmesį, kad iš skundžiamo Departamento 2010 m. spalio 8 d.

įsakymo matyti, kad jisai yra pasirašytas, tačiau nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Teismas sprendė, kad Departamento 2010 m. spalio 8 d. įsakymo nepatvirtinimas antspaudu nelaikytinas tokio pobūdžio skundžiamo akto trūkumu, dėl kurio pats aktas turėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog pareiškėjo skundo motyvai dėl Departamento 2010 m. spalio 8 d. įsakymo ir Komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų yra nepagrįsti.

Vertindamas Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakyme bei Komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendime pateiktas faktines aplinkybes, teismas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad UAB „Bankroto eiga“ Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji, būdama bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratore, iš buvusio šios bendrovės bankroto administratoriaus UAB „Vermosta“ neperėmė bankrutuojančios įmonės dokumentų, t. y. neveikė visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus atitinkančiu būdu, nes netinkamai atliko bankroto administravimo procedūras.

Antstolė A. P., vykdydama UAB „Vermosta“ prašymą, 2010 m. rugsėjo 16 d. konstatuodama faktines aplinkybes dėl bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ archyvinių dokumentų, surašė faktinių aplinkybių fiksavimo protokolą Nr. 173/10-92. Minėtame protokole pažymėta, kad atvykus adresu Verkių g. 44-207, Vilniuje, bei atidarius archyvo patalpas, nustatė, kad visi šiose patalpose esantys dokumentai yra tvarkingai susegti į segtuvus ir aplankus, ant nugarėlių yra lapeliai su užrašais, leidžiantys identifikuoti kokios įmonės, kokios rūšies bei kuriais metais išleisti dokumentai yra segtuve ar aplanke.

Visi segtuvai ir aplankai yra sudėlioti į lentynas, dauguma jų surūšiuoti pagal datas, įmones, dokumento rūšis. Atsitiktine tvarka buvo patikrinta dalis bylų, ypatingai atkreipiant dėmesį į darbuotojų asmens bylas su atlyginimų skaičiavimais, sulyginant ar rastos bylos buvo įtrauktos į 2005 m. kovo 23 d. dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktą Nr.

5. Archyvo apžiūros metu buvo rastos bei nufotografuotos 12 bylų (pavaidintos „Atlyginimai“ ir „Įsakymai“), nurodytų 2005 m. kovo 21 d. dokumentacijos priėmimo-perdavimo akte Nr. 5 ir susijusių su bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ darbuotojų atlyginimų skaičiavimu. Departamento darbuotojų, dalyvavusių antstolės A. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. fiksuotoje AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ archyvinių dokumentų apžiūroje, 2010 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios ir buvo fiksuotos minėtame faktinių aplinkybių fiksavimo protokole.

Taip pat pažymėta, kad bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dokumentai yra adresu Verkių g. 44-207, Vilniuje, todėl, teismo nuomone, UAB „Bankroto eiga“ turėjo galimybę savalaikiai perimti šiuos dokumentus iš buvusio administratoriaus UAB „Vermosta“ ir tokiu būdu išvengti susiklosčiusios situacijos, kai buvusiems bankrutuojančios įmonės darbuotojams neišduotos pažymos jų gautam darbo užmokesčiui patvirtinti ir pensijai apskaičiuoti. Tokiu būdu, įvertinęs A. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių fiksavimo protokole bei Departamento darbuotojų 2010 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Bankroto eiga“ įgaliotiems asmenims nebuvo esminių kliūčių iki 2010 m. rugsėjo 16 d. perimti bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ archyvinius dokumentus.

Šių dokumentų perėmimas, o kartu ir bankroto administravimo procedūrų vykdymas, buvo nepateisinamai vilkinimas ir tokiu neveikimu pažeistos tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių (nagrinėjamu atveju buvusių darbuotojų K. P., K. G., Č. M.) teisės bei teisėti interesai. Teismo nuomone, pareiškėjo skundo motyvai, jog ne UAB „Bankroto eiga“, o UAB „Vermosta“ yra kalta dėl AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dokumentų archyvo neperdavimo ir šios bendrovės neveikimas yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu yra nepagrįsti.

Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis yra priimta iki UAB „Bankroto eiga“ paskyrimo bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriumi, taigi minėta nutartis su UAB „Bankroto eiga“ vykdytų bankroto procedūrų vertinimu nesusijusi. Tuo tarpu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu išnagrinėto ginčo dalykas visiškai nesusijęs su AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ archyvinių dokumentų perdavimu. Tai, jog minėtame sprendime pažymėta, kad archyviniai dokumentai nebuvo tinkamai perduoti UAB „Bankroto eiga“, nepateikiant šių aplinkybių teisinio vertinimo, teismo nuomone, negali būti pagrindu išvadai, jog nagrinėjamu atveju, kai akivaizdžiai buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės buvusių darbuotojų interesai, nėra UAB „Bankroto eiga“ kaltės. Be to, pastebėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartyje konstatuota, jog tiek UAB „Bankroto eiga“, tiek UAB „Vermosta“ nededa maksimalių pastangų, kad bankrutuojančios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dokumentai būtų perduoti ir perimti, minėta nutartimi šioms bendrovėms nustatytas terminas likusiems bankrutuojančios įmonės dokumentams perduoti.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl teismas pareiškėjo skundo motyvus, jog Komisija savo sprendime remiasi neįsiteisėjusia nutartimi, laikė nepagrįstais. Pažymėjo, jog 2007 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto eiga“. Tai, kad po 2010 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties jau 2010 m. spalio 18 d. buvo perimti dokumentai, teismo nuomone, rodo, kad dokumentų perėmimo procedūrą buvo galima pakankamai operatyviai atlikti.

Apie vykstantį dokumentų perėmimo procesą įmonės vadovas žinojo. Dėl to ginčo nėra. Teismas vertino, jog pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės, kad perimti visus dokumentus trukdė tai, jog jie nebuvo tinkamai sutvarkyti, kad UAB „Vermosa“ siūlė perduoti tik raktą nuo patalpų, bet nesutiko pasirašyti dokumentų priėmimo-perdavimo akto, negali būti objektyviu pateisinimu tokį ilgą laiką neatlikti dokumentų perėmimo. Teismas taip pat sprendė, jog tai, kad vieno iš Departamento komisijos narių nuomonė dėl atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinimo prieštarauja kitų komisijos narių vertinimui, nelaikytina esmine aplinkybe vertinant Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d.

įsakymo ir Komisijos 2010 m. kovo 16 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakyme ir Komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Iš skundžiamo sprendimo turinio matosi, kad teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais. Kad ypač didelės apimties, nuo 1949 metų susikaupęs BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ archyvas buvo nesutvarkytas, kad nebuvo įmanoma perimti jį tokios būklės, paliudijo ir UAB „Bankroto eiga“ teisininkas bei įgaliotas atlikti administravimo procedūras asmuo. Bet ginčijame sprendime K. K. paliudijimai interpretuojami atsakovo naudai, o liudytojo Z. J. parodymais nesiremta. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra pasisakyta, kodėl nebuvo vertinami UAB „Bankroto eiga“ pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kiti rašytiniai įrodymai.

2. Teismo liko neįvertinta aplinkybė, kad atstatydintam administratoriui užvilkinus dokumentų perdavimą – neatsirado neigiamų pasekmių. Nuo 2010 m. lapkričio 17 d. pažymos buvusiems bankrutavusios įmonės darbuotojams išduodamos Vilniaus miesto savivaldybės archyve. Už dokumentų tvarkos pažeidimą taip pat nubausta ir UAB „Vermosa“, bet turimais duomenimis administracinėje byloje Nr. 3-61-3-02983 jai nuobauda panaikinta.

3. Nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka, jeigu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. dėl to paskirtas posėdis apeliacinėje byloje Nr. 2-829/2011.

4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šiame administraciniame procese nagrinėjusios skundus institucijos padarė procedūrinių pažeidimų, tačiau nusprendė, kad jie nėra esminiai. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino, kas vis dėl to buvo nubaustas: ar V. M., kaip įmonės vadovas, ar UAB „Bankroto eiga“, kaip juridinis asmuo – sukelia ABTĮ 141 straipsnyje numatytas pasekmes.

5. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu į apeliacinį procesą turėtų būti įtraukiamas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas, atstovaujamas pirmininko. 2011 m. sausio 11 d. įvykusiame susirinkime kreditoriai vienbalsiai nusprendė, kad administratorius šioje bankroto byloje veikia nepriekaištingai, tinkamai vykdo bankroto įstatymo numatytas pareigas ir gina visų kreditorių interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto eiga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-69, kuriuo skirta nuobauda – įspėjimas UAB „Bankroto eiga“ tuometiniam direktoriui V. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tik bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išsiaiškinta, jog administratorius UAB „Bankroto eiga“ yra baudžiamas už tariamą bankroto procedūrų neatlikimą: dokumentų perėmimo nevykdymą. Bendrovei faktiškai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apsiginti (teikiant atsikirtimus ir įrodymus) ginčą nagrinėjant dar ikiteisminėje stadijoje – Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, bei vėliau Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iš esmės iš Įsakymo net nebuvo aišku, kam yra skirtas įspėjimas ir už kokį konkretų pažeidimą (kokios pareigos UAB „Bankroto eiga“ tariamai nevykdė, nors, Departamento nuomone, privalėjo).

2. Antstolė A. P. fiksavo tik UAB „Vermosa“ nurodytas, selektyviai iš konteksto ištrauktas aplinkybes, todėl antstolės faktinių aplinkybių protokolas yra gana šališkas ir neatspindintis realių faktinių aplinkybių.

3. UAB „Bankroto eiga“ gavusi 2005 m. kovo 23 d. dokumentacijos perdavimo priėmimo akto Nr. 5 kopiją iš karto ėmėsi visų įmanomų priemonių dokumentams išreikalauti. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Bankroto eiga“ galėjo išnaudoti elementarias teisines priemones ir perimti dokumentus.

4. Departamento atstovų tikslas yra vienas – nubausti UAB „Bankroto eiga“, visiškai nekreipiant dėmesio į kreditorių susirinkimo raštus, prašymus, skundus, į Lietuvos apeliacinio bei Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis dar 2007 metais buvo konstatuotas UAB „Vermosa“ neveikimas, procedūrų vilkinimas, veikimas priešingai kreditorių interesams, buvusio direktoriaus interesų protegavimas.

5. UAB „Bankroto eiga“ niekada neatsisakė perimti įmonės dokumentų, visuomet ragino ir reikalavo iš UAB „Vermosa“ dokumentus perduoti pagal dokumentų perdavimo aktą. Bankroto administratorius tik atsisakė vykdyti Departamento tarnautojų D. S. ir G. G. neteisėtus reikalavimus dokumentus imti „maišais“, be jokių apyrašų ar aktų. Be to, UAB „Vermosa“ siekė perduoti tik raktus nuo patalpų, o ne dokumentus, UAB „Vermosa“ net kelis kartus atsisakė perduoti dokumentus pagal vietoje sudarytą dokumentų perdavimo aktą.

6. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad vieno komisijos nario nuomonė nieko nereiškia, nesutiktina su tokia teismo pozicija, nes būtent šis komisijos narys visas aplinkybes vertino objektyviai ir matydamas Departamento atstovų neteisėtus veiksmus dėl bankroto administratoriaus, situacijos iškreipimą, nesutiko tokio protokolo pasirašyti, nes jis neatitinka visų Departamentui bei komisijos nariams pateiktų aplinkybių.

7. Departamentas teikimą dėl nuobaudos skyrimo grindė išimtinai subjektyvia suinteresuotų Departamento atstovų nuomone, visiškai neatsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, neanalizuodamas, dėl kieno kaltės ilgalaikio saugojimo dokumentai buvo perduoti UAB „Bankroto eiga“ tik 2010 m. spalio 18 d. Taikant bet kokias sankcijas daromas neigiamas poveikis teisinėn atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė. Galiojant šiai nepagrįstai skirtai nuobaudai, Departamentas atsisako duoti sutikimą teismui dėl naujų įmonių administravimo, be to, panaikinus licenciją kelios dešimtys bankrutuojančių bendrovių, kurių interesus gina bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga“ (įskaitant visų instancijų teismuose, prokuratūrose ir kitose įstaigose), gali likti be administratoriaus ir kreditorių interesai šiose bylose tikrai nukentės, galbūt net ir liks neapginti. Toks tendencingas bankroto administratoriaus nubaudimas už tariamus pažeidimus yra visiškai neproporcingas pasekmėms.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bankroto eiga“ apeliacinį skundą jį palaiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto eiga“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo sutinka.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas atsiliepime iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat nurodo, kad faktas, jog Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija gali panaikinti UAB „Bankroto eiga“ leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimą, ir dėl to kai kurioms bankrutuojančioms, bankrutavusioms įmonėms gali tekti keisti bankroto administratorių, niekaip neatleidžia Departamento nuo objektyvaus interesantų skundų nagrinėjimo ir kitų teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bankroto eiga“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Šios bylos dalykas yra Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V‑69, kuriuo yra skirta nuobauda UAB „Bankroto eiga“, teisėtumas ir pagrįstumas. UAB „Vermosa“ atsakomybės klausimas administruojant šią Įmonę buvo išspręstas priėmus Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-68 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ vykdžiusiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“, tačiau Departamento sprendimai dėl UAB „Vermosa“ nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

2. UAB „Bankroto eiga“ apeliaciniame skunde akcentuoja, kad neperėmė Įmonės dokumentų iš UAB „Vermosa“, nes šie buvo netvarkingai sudėti, nesunumeruoti. Departamentas atkreipia dėmesį, kad šių dokumentų būklė yra konstatuota antstolės A. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš antstolės A. P. konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, kad minėti dokumentai buvo tvarkingai saugomi vienose patalpose, todėl teiginiai, kad buvo neaišku, kur yra šie dokumentai, kad jie buvo tiek netvarkingi, kad juos būtų tekę nešti maišais, yra visiškai nepagrįsti.

3. UAB „Bankroto eiga“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paskirta šios Įmonės administratore jau nuo 2007 m. lapkričio 15 d., todėl visiškai nepateisinama, kad UAB „Bankroto eiga“, tiek laiko administruodama Įmonę, nesiėmė veiksmų dėl dokumentų išreikalavimo, ir tik Departamentui pradėjus atlikti UAB „Bankroto eiga“ veiklos patikrinimo procedūras, imtasi aktyvių veiksmų siekiant perimti Įmonės dokumentus.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Departamentas kreipėsi į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl leidimo UAB „Bankroto eiga“ teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimo. Tačiau tai nesusiję su Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V-69 teisėtumu ir pagrįstumu. Faktas, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija gali panaikinti UAB „Bankroto eiga“ leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimą, ir dėl to kai kurioms bankrutuojančioms, bankrutavusioms įmonėms gali tekti keisti bankroto administratorių, nesaisto Departamento veiksmų kreipiantis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V-69 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ vykdančiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“, kuriuo pareiškėjui V. M., kaip AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui, paskirtas įspėjimas (b. l. 88).

Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. įspėjimas skirtas, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 2 ir 17 punktu. Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2999/2011 nutarė pradėti tyrimą dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Šis sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs, jis taip pat paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės žinios, 2012 m. gegužės 30 d., Nr. 61-3080).

Nurodytoje administracinėje byloje teisėjų kolegija, tirdama norminio administracinio akto teisėtumą, pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (pvz., administracinės bylos Nr. I1-4/2006, I8-15/2007, I444-4/2008).

Teismas pažymėjo, jog bylai aktualioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šia nuostata Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo suteikta teisė įgyvendinti administratorių veiklos kontrolę, o bylai aktuali Įmonių bankroto įstatymo redakcija iki 2012 m. kovo 1 d. (iki minėto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo) tiesiogiai nenumatė Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos nustatyti ir taikyti poveikio priemones administratoriams dėl jų veikloje atsiradusių teisės aktų pažeidimų.

Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį į tai, jog teisinės atsakomybės taikymas ir sankcijų skyrimas yra siejami su tam tikrais asmens teisių suvaržymais dėl jo veikimo ar neveikimo, kuriuo pažeidžiamos teisės normos (pvz., administracinė byla Nr. I575-19/2009). Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto nuostatas bei į sąvokos „nuobauda“ lingvistinę reikšmę, teismas darė išvadą, jog Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą.

Be to, padaryta išvada, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje Įsakymas priimtas ir nuobauda AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. skirta būtent Taisyklių 17 punkto, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo pripažintas prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagrindu. Taigi teisme nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo buvo neteisėtu pripažinta norminio administracinio akto dalis, įtvirtinusi administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą (kaip tai nurodyta administracinėje byloje Nr. I502-12/2012), kurios pagrindu AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. ginčijamu Įsakymu skirtas įspėjimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs (pvz., administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011), jog teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Padaryta išvada, jog, jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui V. M. skirta nuobauda – įspėjimas – yra neteisėta, ir panaikinti ginčijamą Įsakymą. Priešingas aiškinimas prieštarautų susiformavusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012; 2012 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1696/2012; 2012 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1698/2012, 2012 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2554/2012, 2012 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2296/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1534/2012, 2012 m. spalio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2082/2012), nebūtų suderinamas su nurodytais teisės principais, pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012).

Padariusi nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su Įsakymo teisėtumu, nenagrinėja, dėl jų papildomai nepasisako. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijamas Įsakymas negali būti paliktas galioti, todėl jis panaikinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Įsakymas naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bankroto eiga“ apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. M. skundą tenkinti ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-69 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ vykdančiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė