2021-08-10 Nr. BB-4568-1-01-1-10721-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4337/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10721-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkės), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo R. L. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl R. L. nuteisimo ir baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu nutraukti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atliko neišsamią jų analizę bei tinkamai nelygino tarpusavyje, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad nuteistasis suprato dalyvaujantis darant nusikalstamas veikas, bei, tuo labiau, veikiantis organizuota grupe. Nuteistojo gynybinės versijos atmestos tinkamai jų neištyrus, kas taip pat pagrindžia neišsamų byloje esančių įrodymų išnagrinėjimą. Taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, o tik rėmėsi pirmosios instancijos teisme gautais įrodymais, nors kai kuriuos jų pirmosios instancijos teismas atmetė. Kasatorius nurodo ir tai, kad R. L. paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti švelninama atsižvelgiant į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas (jeigu argumentai dėl R. L. nekaltumo būtų atmesti).

Visų pirma pažymėtina, kad analogiški argumentai dėl R. L. nesuvokimo jam dalyvaujant darant nusikalstamas veikas bei dėl jam paskirtos bausmės dydžio buvo nurodyti ir apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde. Nuteistojo R. L. dalyvavimas darant nusikalstamas veikas, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, konstatuotas išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, o tokios išvados motyvacija pateikiama aprašant visų nuteistųjų veiksmus, t. y. neišskiriant R. L. vaidmens. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R.

L. darant BK 180, 214 ir 289 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, tačiau, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. L. (kaip ir kitiems nuteistiesiems) inkriminavo veikimo organizuota grupe požymį. Nepaisant to kasaciniame skunde dar kartą pakartojami teiginiai, kad R. L. nesuprato dalyvaujantis darant nusikalstamas veikas (nes tik vairavo automobilį, o kitų nuteistųjų pokalbių turinio nesuprato, nes nemoka rusų kalbos), kurie buvo paneigti ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 20.1 punkte, kuriame pateikiama aiški motyvacija apie tai, kad R.

L. žinojo, kokioje bendrai daromose veikose dalyvauja ir nebuvo tik atsitiktinis jų dalyvis/vairuotojas. Analogiškais argumentais yra pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl R. L. veikimo organizuota grupe kartu su kitais nuteistaisiais. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertindami R. L. vaidmenį (taigi, ir konstatuodami jo kaltę), tačiau kasaciniame skunde pateikiama atskirų byloje esančių įrodymų analizė bei nuteistajam palanki jų interpretacija, tačiau nenurodoma, kodėl nustatant bylos aplinkybes iš esmės buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Kaip pirmiau minėta, kasacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų netiria ir iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, todėl nesant konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK nuostatų pažeidimą vertinant įrodymus, konstatuotina, kad nėra BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo. Kiti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir taip pažeidė BPK nuostatas, laikytini deklaratyviais, nes, visų pirma, BPK nėra nustatyta pareiga apeliacinės instancijos teismui atlikti įrodymų tyrimą, antra – šis pažeidimas grindžiamas iš esmės vien tik nesutinkant su byloje atliktu įrodymų vertinimu, kas, kaip aikščiau minėta, nėra kasacijos dalykas.

Kasacinio skundo argumentai dėl R. L. paskirtos bausmės dydžio taip pat nesudaro pagrindo bylos nagrinėti kasacine tvarka. Į analogiškus kasatoriaus argumentus dėl pagrindo švelninti bausmę R. L., atsižvelgiant į tariamą jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamas veikas, atsakė apeliacinės instancijos teismas 37 ir 37.1 punktuose. Be to, nagrinėjant bylą kasacine tvarka nėra vertinamas paskirtos bausmės dydis per se (pats savaime), o nagrinėjama tai, ar paskiriant bausmę buvo laikomasi baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. L. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas