P-143-8-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-8/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012 pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė: panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos rinktinės (toliau – ir Varėnos rinktinė) vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-84) dalį, kurioje pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje; įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Tribonių užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą) ir įpareigoti pašalinti pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui 2011 m. spalio 18 d. prašymą, kuriuo prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių teisės aktų: VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-554) ir VSAT vado 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-763) teisėtumą. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo papildomai prašė panaikinti VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą ir įpareigoti VSAT patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu; panaikinti VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), ir įpareigoti patvirtinti naują Aprašą, kuris užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu.

Pareiškėjas nesutiko su Įsakymo Nr. TE-84 dalimi, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. nustatyta pareiškėjo tarnybos vieta Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardoje. Paaiškino, kad sprendimas pakeisti jo tarnybos vietą turėtų būti panaikintas, nes pareiškėjo tarnybos vieta nustatyta vienasmenišku Varėnos rinktinės vado įsakymu, t. y. be pareiškėjo sutikimo pakeista esminė darbo sąlyga – darbo vieta. Pareiškėjas abejojo skundžiamo įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu, t. y. VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“, kuriuo buvo pertvarkyta Varėnos rinktinės organizacinė struktūra ir sujungti Varėnos rinktinės užkardų sargybų būriai, bei 2010 m. gruodžio 2 d.

įsakymo Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas, teisėtumu. Aiškino, kad šie norminiai teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, kad pareigūno statusas negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu, 16 straipsnio 7 dalies reikalavimui gauti pareigūno sutikimą būti perkeltam į kitas pareigas, 161 straipsnio 1 daliai, kad rotacija taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais (eiliniams pasieniečiams įstatymu nėra nustatyta rotacija).

Teigė, jog šie norminiai aktai priimti viršijus kompetenciją. Nurodė, kad išleisdamas įsakymą ir patvirtindamas Aprašą VSAT vadas nesivadovavo jokiu aukštesnės galios teisės aktu, t. y. tokie įgaliojimai jam nebuvo suteikti, o tai reiškia, kad VSAT vadas priėmė įsakymą dėl klausimo, kurio jis neįgaliotas spręsti. Manė, jog norminiai aktai neteisėti ir dėl to, kad nei vienas iš šių aktų nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Teigė, jog jeigu VSAT vado Įsakymas Nr. 4-554 ir Aprašas vertintini kaip individualūs teisės aktai, tai jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų aiškiai nustatyti suteikiamas teises ir pareigas, nurodyti akto apskundimo tvarką.

Pareiškėjas nurodė, jog jis, nors buvo priimtas į tarnybą Varėnos rinktinės Tribonių užkardos sargybų būrio pasieniečiu, vadovaujantis VSAT vado Įsakymu Nr. 4-554 buvo perkeltas į Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigas (sargybų būrys ir pareigūnai atsieti nuo konkrečios užkardos). Manė, jog ydinga tai, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nustatyta jo tarnybos vieta konkrečiame įstaigos struktūriniame padalinyje, todėl Varėnos rinktinės vadas bet kuriuo momentu be pareiškėjo sutikimo gali nustatyti jo darbo vietą, paskirti dirbti kitame, pareigybės aprašyme nenurodytame struktūriniame padalinyje.

Teigė, jog darbo vietos pakeitimas pareiškėjui sukėlė neigiamų pasekmių: padidėjo kelionės į tarnybos vietą atstumas, laiko sąnaudos ir kuro išlaidos. Nurodė, jog pasikeitus tarnybos vietai, būtų galima persikelti į artimesnę gyvenvietę, tačiau persikėlimo išlaidos nekompensuojamos, be to, persikėlimą komplikuoja tai, kad pareiškėjas turi šeimą. Teigė, jog pareiškėjo perkėlimas eiti pareigas kitoje užkardoje nebuvo įteisintas kuria nors iš pozityviojoje teisėje nustatytų formų – jis nebuvo komandiruotas ar perkeltas į kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka.

Pabrėžė, jog taip buvo paneigtos teisinio reguliavimo garantuojamos socialinės garantijos, nes jis negali gauti kelionės į kitą tarnybos vietą išlaidų kompensacijos, nėra būtinas jo sutikimas, nėra ribojama komandiruotės trukmė ir kt. Pareiškėjas teigė, jog priimdamas skundžiamą Įsakymą Nr. TE-84 VSAT vadas siekė abstrakčių tikslų, nenurodė konkrečių priežasčių, pagrindžiančių konkretaus pareigūno perkėlimą dirbti į kitą užkardą, nenurodė įsakymo apskundimo tvarkos. Dėl to, pareiškėjo teigimu, minėtas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus sprendimo reikalavimų.

Nurodė, jog sprendimas atskiru įsakymu nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Aleksandro Barausko užkardoje prieštarauja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685, 5.4 punkto reikalavimams pareigybės aprašyme nustatyti valstybės tarnautojo pavaldumą. Teigė, jog nustačius pareiškėjo tarnybos vietą atskiru įsakymu, neišspręstas pareiškėjo pavaldumo klausimas, manė, jog tai laikytina esminiu trūkumu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendė pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti norminių teisės aktų, t. y. VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 ir 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763, teisėtumą. Teismas rėmėsi LVAT praktika (LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78/2006, 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007).

Pabrėžė, kad vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Nustatė, jog VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 yra skirtas ne sukurti naujas teisės normas, reglamentuojančias VSAT pareigūnų tarnybos klausimus, o techniškai įgyvendinti VSAT pajėgų valdymą, pareigūnų tarnybos organizavimą, sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią tarnybos organizavimo vietos keitimo būdu sprendimą, gerinti VSAT ir jos padalinių – rinktinių – priimtų sprendimų kokybę.

Pabrėžė, jog VSAT vado Įsakymas Nr. 4-554 pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį ir reglamentuojamus santykius yra vidaus administravimo aktas. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netiria vidaus administravimo aktų teisėtumo, todėl nėra pagrindo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į LVAT ištirti šio įsakymo teisėtumą. Teismas vidaus administravimo aktu laikė ir VSAT vado 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763 ir juo patvirtintą Aprašą. Pabrėžė, jog pastarasis Įsakymas Nr. 4-763 priimtas siekiant užtikrinti tinkamą Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkto nuostatų įgyvendinimą.

Teismas taip pat sprendė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymo Nr. 4-554 6.1. punktą ir įpareigoti VSAT patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu. Nurodė, jog pripažinus, kad Įsakymas Nr. 4-554 yra vidaus administravimo aktas, jo nepaskelbimas „Valstybės žiniose“ nedaro šio akto negaliojančiu. Teismas padarė išvadą, kad VSAT vadas turėjo teisinį pagrindą priimti Įsakymą Nr. 4-554, šį įsakymą priėmė pagal savo kompetenciją.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir VSATĮ) 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSAT vadovauja, ją kontroliuoja ir atsako už bendrą struktūrinių padalinių veiklą VSAT vadas. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 27.1 punkte nustatyta, kad VSAT vadas organizuoja ir kontroliuoja tarnybai pavestų veiklos tikslų ir atliekamų funkcijų vykdymą, pagal Nuostatų 27.5 punktą VSAT vadas steigia, reorganizuoja ir likviduoja tarnybos rinktinės ir kitus struktūrinius padalinius, jų vidinius struktūros vienetus, o pagal 27.13 punktą, leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi.

Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog darbo organizavimo rinktinėje pertvarkymas yra VSAT vado diskrecijos teisė, kuria jis pasinaudojo, siekdamas efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Nustatė, jog VSAT vadas Įsakyme Nr. 4-554 nurodė, kad jį priima vadovaudamasis Nuostatų 27.5 punktu, taigi Įsakyme Nr. 4-554 nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Be to, pabrėžė, jog Įsakyme Nr. 4-554 VSAT vadas motyvavo, kodėl tokį įsakymą priima – siekdamas stiprinti valstybės sienos apsaugą, efektyviau kovoti su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta, pareigūnų korupcija, tobulinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgų valdymą ir pareigūnų tarnybos organizavimą.

Nustatė, jog pagal Įsakymą Nr. 4-554 pareiškėjo tarnybos vieta tapo ne konkreti rinktinės užkarda, o rinktinė, taigi perkėlus dirbti į kitą rinktinės užkardą, pareigūno darbo vieta iš esmės nesikeičia. Pabrėžė, jog Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkte nustatyta, kad pagal šio įsakymo 4.1.5 punktą nustatytos rinktinių sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos užkardose gali būti keičiamos tik suderinus su tarnybos vadovybe. Nustatė, jog tai reiškia, kad šiuo atveju pareigūno sutikimas būti perkeltam į kitą rinktinės užkardą nėra būtinas.

Paaiškino, jog, kaip matyti iš Statuto nuostatų, pareigūno sutikimas yra būtinas, kai jis perkeliamas dirbti į kitas pareigas, o Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkte reglamentuojami ne pareigūno perkėlimo į kitas pareigas klausimai, bet tarnybos vietos rinktinėje pakeitimo klausimai. Nurodė, jog, pakeitus tarnybos vietą rinktinėje, pareigūno darbo vieta iš esmės išlieka ta pati – jis dirba toje pačioje rinktinėje, tose pačiose pareigose, taigi jo teisinis statusas nesikeičia. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas Nr. 4-554 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams:

Statuto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, 16 straipsnio 7 dalyje nustatytam reikalavimui gauti pareigūno sutikimą, 161 straipsnio 1 daliai. Nurodė, jog Statuto 16 ir 161 straipsniai reglamentuoja tarnybinį kaitumą ir rotacijos atvejus, t. y. pareigūno perkėlimą į kitas pareigas, taigi šios normos nagrinėjamam atvejui netaikytinos. Teismas taip pat pabrėžė, jog Įsakymo Nr. 4-554 adresatai yra ne pareigūnai, o rinktinės, todėl nustatė, jog pareiškėjas nepagrįstai aiškino, kad Įsakymas Nr. 4-554 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nustatytų pareigūnų teisių ir pareigų, nenurodyta apskundimo tvarka.

Be to, teismas nustatė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti VSAT patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu, kadangi pagal Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą nėra keičiamos esminės darbo sąlygos – pareiškėjo darbo vieta yra Varėnos rinktinė ir ji nekeičiama, nekeičiamos pareiškėjo pareigos. Dėl to, kad pareiškėjas pasirašė sutikimą tęsti tarnybą Varėnos rinktinės sargybų būryje, pareigybės aprašymą, kurio 9 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus užkardos, kurioje yra nustatyta jo tarnybos vieta, vadui, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo ir sutiko, kad po tarnybos organizavimo pertvarkymų jo tarnybos vieta ir tiesioginis vadovas gali keistis.

Teismas sprendė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Tribonių užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą) ir įpareigoti pašalinti pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei. Teismas nustatė, jog Įsakymo Nr. TE-84 1.10 punktu pareiškėjo tolesnės tarnybos vieta nuo 2011 m. liepos 15 d. nustatyta Aleksandro Barausko užkardoje, nurodyta, kad Įsakymas Nr. TE-84 priimtas, siekiant stiprinti valstybės sienos apsaugą, efektyviau kovoti su korupcija, atsižvelgiant į Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą ir į VSAT vado 2011 m. birželio 21 d. raštą Nr. (21)-14-2643 „Dėl Varėnos rintinės pareigūnų darbo vietų pakeitimo“.

Teismas taip pat nustatė, jog pareigūnų tarnybos vietos keitimo tvarka reglamentuojama Apraše, kurio 3 punkte nustatyta, kad rinktinės vadas, siekdamas pakeisti rinktinės sargybų būrio pareigūnų nustatytas darbo vietas, tarnybos vadui iš anksto (atsižvelgdamas į tai, kad pareigūnai, kurių darbo vietas siūloma pakeisti, su patvirtintu pamainų grafiku turi būti supažindinti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo) pateikia teikimą (siūlymą) dėl rinktinės sargybų būrio pareigūnų darbo vietos pakeitimo. Teikimo kopija pateikiama ir Aprašo 6 punkte nurodytiems tarnybos centrinės įstaigos padaliniams.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad apie teikimo parengimą informuojami rinktinės sargybų būrio pareigūnai, kurių nustatytas darbo vietas siekiama pakeisti, o 6 punkte nustatyta, kad teikimas derinamas su tarnybos Štabo Veiklos organizavimo, Personalo, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybomis ir Teisės skyriumi, tarnybos Operatyvinės veiklos ir Imuniteto valdybomis, o prireikus – ir su kitais tarnybos centrinės įstaigos padaliniais, kurie per 5 darbo dienas tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdybai pateikia savo išvadas dėl teikimo.

Jei išvada per nustatytą terminą nepateikiama, laikoma, kad išvados nepateikęs tarnybos centrinės įstaigos padalinys teikimui pritaria be pastabų. 7 punkte nustatyta, kad tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdyba įvertina teikimo derinimo su tarnybos centrinės įstaigos padaliniais metu gautas išvadas ir teikia tarnybos vadui apibendrintą motyvuotą išvadą dėl teikimo su siūlymu jam pritarti (nepritarti). 10 punkte nustatyta, kad atsižvelgdamas į tarnybos Štabo veiklos organizavimo valdybos apibendrintą motyvuotą išvadą sprendimą pakeisti rintinės sargybų būrio pareigūnų nustatytą darbo vietą priima tarnybos vadas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjo tarnybos vieta rinktinėje pakeista laikantis Apraše nustatytos tvarkos: Varėnos rinktinės vadas 2011 m. birželio 1 d. teikimu Nr. (21/19-2.11)-12-1746 kreipėsi į VSAT vadą, teikimo kopijos pateiktos ir Aprašo 6 punkte nurodytiems tarnybos centrinės įstaigos padaliniams, teikimo turinys atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus turinio reikalavimus, su teikimu pareiškėjas supažindintas 2011 m. birželio 2 d., sprendimą pritarti pareiškėjo tarnybos vietos rinktinėje pakeitimui VSAT vadas priėmė, gavęs tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdybos 2011 m. birželio 20 d. motyvuotą išvadą Nr. 13-1053 ir VSAT vado pritarimą.

Nustatė, jog tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdybos motyvuota išvada yra Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 sudėtinė dalis, nes šio įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad Įsakymas Nr. TE-84 priimtas atsižvelgiant į VSAT vado 2011 m. birželio 21 d. raštą Nr. (21)-14-2643, su kuriuo ir buvo pateikta minėta išvada. Iš šių įrodymų teismas padarė išvadą, kad sprendimas pakeisti pareiškėjo tarnybos vietą rinktinėje priimtas, apsvarsčius visus galimus finansinius ir administracinius išteklius, įvertintos ir tokio sprendimo galimos pasekmės pareiškėjui – pagal Aprašo 4 punktą, individualiai įvertinama informacija, susijusi su konkretaus pareigūno tarnyba, jo šeimine padėtimi, numatoma įtaka valstybės sienos apsaugai, taip pat informacija, gauta iš rinktinių Imuniteto poskyrių.

Nustatė, jog šiuo atveju atsižvelgta į Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio pasiūlymą keisti pareiškėjo darbo vietą į darbo vietą kitoje užkardoje, nes Varėnos rinktinės Imuniteto poskyris turėjo duomenų, kad pareiškėjas, dirbdamas Tribonių užkardoje, galbūt yra susijęs su asmenimis, kurie neteisėtai gabena cigaretes per valstybės sieną Tribonių užkardos aptarnaujamoje teritorijoje. Nustatė, jog pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimui netaikytinos normos, reglamentuojančios tarnybinį kaitumą, komandiruotes, dėl to negalioja ir su tuo susijusios Statute ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos (nemokami komandiruotpinigiai, nekompensuojamos vykimo į komandiruotės vietą ar naują darbo vietą dėl tarnybinio būtinumo išlaidos, turto pergabenimo išlaidos, gyvenamosios vietos nuomos išlaidos, neaprūpinama gyvenamuoju plotu).

Teismas nustatė, jog atsakovas VSAT paaiškino, kad dėl tarnybos vietos rinktinėje pakeitimo padidėjusių išlaidų kompensavimo pareiškėjas nesikreipė, o pareiškėjas to nepaneigė. Teismas taip pat nustatė, jog nepagrįsti skundo argumentai, kad, pakeitus tarnybos vietą, neišspręstas pareiškėjo pavaldumo klausimas. Nurodė, jog Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio (pareiškėjo) pavaldumas yra aiškiai nustatytas Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010 m. spalio 1 d.

įsakymu Nr. 4-310, 9 punkte, kuriame yra nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus užkardos, kurioje yra nustatyta jo tarnybos vieta, vadui. Nenustatęs ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, ir grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą. Nustatė, kad rinktinės vadas pagrįstai perkėlė pareiškėją dirbti į kitą rinktinės užkardą, todėl grąžinti pareiškėją dirbti į Tribonių užkardą nėra pagrindo.

Pabrėžė, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme yra nustatyta darbo vieta, valstybės tarnautojo pavaldumas, taigi nėra pagrindo įpareigoti atsakovą VSAT pašalinti pareiškėjo nurodomus pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo R. M. (R. M.) reikalavimus tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjui R. M. (R. M.) buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje. Grąžinti pareiškėją R. M. (R. M.) į tarnybos vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje. Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.“.

Teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu nesutikta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554, 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas Aprašas, nėra norminiai aktai. Remdamasis ABTĮ 2 straipsnio 13, 14 dalyse, VAĮ 2 straipsnio 9, 10 dalyse įtvirtintais norminio teisės akto ir individualaus teisės akto apibrėžimais, teismas padarė išvadą, kad individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.

Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-63/2003 ir kt. Pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijami aktai neatitinka pirmiau nurodytų norminio administracinio akto kriterijų, nes 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 priimtas, vadovaujantis Nuostatų 27.5 punkto pagrindu, tobulinant VSAT pajėgų valdymą ir pareigūnų tarnybos organizavimą (Nuostatų 27.1, 27.13 p.).

Teismo nuomone, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsakymas skirtas ne sukurti naujas teisės normas, reglamentuojančias VSAT pareigūnų tarnybos klausimus, o techniškai įgyvendinti VSAT pajėgų valdymą, pareigūnų tarnybos organizavimą, t. y. vidaus administravimo aktas. 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-763 patvirtintu Aprašu buvo reglamentuotas teikimų dėl tarnybos rinktinių sargybų būrių pareigūnų darbo vietos keitimo vertinimas, nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti rinktinės vadas, siekdamas pakeisti rinktinės Sargybų būrio (Patrulių laivų būrio) pareigūnų nustatytas darbo vietas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis įsakymas priimtas siekiant užtikrinti tinkamą 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkto įgyvendinimą. Aprašo priėmimo pagrindas ir nuostatos nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tai yra norminis administracinis aktas, o ne vidaus administravimo aktas. Teismas pažymėjo, kad tam, jog tokie aktai – VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktas, 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas Aprašas, kuriuos pareiškėjas ginčijo kaip individualius administracinius aktus, būtų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, turi būti nustatyta, kad šiuose aktuose konkrečiai yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas pareiškėjui ir kuris daro įtaką pareiškėjo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) ir pažeidžia teises ir teisėtus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d., 88 str.).

Teismas nustatė, kad šiais aktais yra duoti nurodymai rinktinių vadams, kaip jie turi spręsti klausimą dėl pareigūnų darbo vietų pakeitimo. Vien tai, kad šiuose aktuose nėra nurodyta apie tai, jog keičiant pareigūno tarnybos vietą turi būti gaunamas pareigūno sutikimas, šie aktai negali būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, prieštaraujančiais Darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 straipsnio 1 daliai ir tokiu būdu pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Ar reikalingas VSAT pareigūno sutikimas, keičiant jam nustatytą tarnybos vietą, ar pagrįstai ir teisėtai keičiama konkretaus pareigūno tarnybos vieta, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į įgytą pareigūno statusą, jo tarnybos pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareigūno tarnyba.

Teismas, be to, pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad priimant jo ginčijamą VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį buvo pažeistos tarnybos santykius reglamentuojančios normos. Nagrinėdamas ir vertindamas pareiškėjo, kaip VSAT pareigūno, statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visumą, teismas vadovavosi Statuto 4 straipsnio 1 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi.

Pažymėjo, jog pagal VSATĮ 18 straipsnio 1 dalį VSAT pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į Tarnybą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Su pareigūnu nėra sudaroma darbo sutartis, kuria nustatomos DK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomosios darbo sutarties sąlygos. Valstybės tarnyboje susitarimo nėra – šalys nesitaria nei dėl darbo vietos, nei dėl funkcijų, nei dėl apmokėjimo – visa tai yra nustatyta norminių aktų arba numatyta iš anksto žinomuose ir įgaliotų subjektų tvirtinamuose pareigybių aprašymuose ir sąrašuose.

Valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio, valstybės tarnautojo ir darbuotojo teisiniai statusai skiriasi. Dėl to teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl DK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo, kaip VSAT pareigūno, tarnybos vietą, funkcijas ir kt. reglamentuoja teisės aktai, įgalioto subjekto patvirtintas pareigybės aprašymas. VSATĮ detaliai nereglamentuoja VSAT pareigūno statuso, jo pakeitimo sąlygų.

Vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 1, 5 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nurodyta, jog vadovaujantis tam tikra Statuto norma ar kito įstatymo norma VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TE-84 buvo pakeista tolimesnė pareiškėjo tarnybos vieta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas sutikimą tęsti tarnybą Varėnos rinktinės sargybų būryje, pareigybės aprašymą, žinojo ir sutiko, kad po tarnybos organizavimo pertvarkymų jo tarnybos vieta ir tiesioginis vadovas gali keistis, ir konstatavo, kad pareiškėjo teisinė padėtis nebuvo pakeista, jį perkeliant į kitą užkardą.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutiko. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, ar pareiškėjui VSAT Varėnos rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu nustatyta tarnybos vieta Tribonių užkardoje yra susijusi su pareigūno teisine padėtimi, ar perkeliant pareiškėją į kitą tarnybos vietą nebuvo pakeista pareiškėjo teisinė padėtis. Byloje esantys įrodymai teismui leido daryti išvadą, kad perkeliant pareiškėją į kitą užkardą buvo keičiama jo teisinė padėtis.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. TE-106 perkeliant pareiškėją į Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigas buvo nustatyta, jog pareiškėjo tarnybos vieta (konkreti užkarda) bus keičiama vienašališku VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymu, jog keičiamas pareiškėjo tarnybos pobūdis – pareiškėjas turės vykdyti savo funkcijas ne toje užkardoje, kuri nustatyta perkeliant jį į kitas pareigas 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. TE-106, o jo tarnybos pobūdis bus susijęs su tuo, kad jis važinės ir į kitas užkardas.

Nei pareiškėjo pasirašytame 2010 m. rugsėjo 5 d. sutikime, nei 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakyme Nr. TE-106, nei pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nurodytas toks pareiškėjo tarnybos pobūdis. Įstatymai nenumato tokio VSAT pareigūno tarnybos pobūdžio, nenustato, kad pareigūnai, esant aplinkybėms, kurios buvo nurodytos 2011 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-853, gali būti perkeliami į kitą tarnybos vietą (užkardą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. TE-106 pareiškėjo tarnybos vieta tapo ne konkreti rinktinės užkarda, o rinktinė, tačiau šiuo įsakymu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos vieta yra Varėnos rinktinė, nes įsakymu buvo nustatyta pareiškėjo tarnybos vieta Tribonių užkardoje.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas VSAT Varėnos rinktinė be pareiškėjo sutikimo pakeisdama jo tarnybos vietą, pakeitė pareiškėjo teisinę padėtį (pareigūno statusą), ir todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas patenkinti pareiškėjo reikalavimus: panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjui buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, ir grąžinti pareiškėją į tarnybos vietą VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimu, todėl sprendimo dalį, kuria nepatenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalies, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjui buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į tarnybos vietą VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje, panaikino, šiuos pareiškėjo reikalavimus patenkino.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas kitų pareiškėjo byloje pareikštų reikalavimų, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma patenkinti ir kitus pareiškėjo reikalavimus skunde nurodytais motyvais, teismas nepatenkino, o tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

IV. Atsakovas VSAT 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Atsakovas VSAT nurodo, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas, vadovaudamas rinktinei ir jos struktūriniams padaliniams, būdamas atsakingas už rinktinės ir jos struktūrinių padalinių darbo organizavimą, turėjo teisę pavesti pareiškėjui vykdyti tas pačias funkcijas ten, kur reikalingiausia ir efektyviausia (perkėlimo motyvai išdėstyti VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 preambulėje). Pareiškėją perkeliant į kitą rinktinės struktūrinį padalinį, jo darbovietė nepasikeitė, pareiškėjo tarnybinės funkcijos, turimi įgaliojimai liko tie patys. Visos teisės aktų numatytos socialinės garantijos (darbo užmokestis, vykimo į (iš) tarnybos vietą (-os) ir jos kompensavimo, aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis ir kt.), kurias pareiškėjas turėjo, vykdydamas tas pačias funkcijas Tribonių užkardoje, nepakito, jį perkėlus į Aleksandro Barausko užkardą. Pareiškėjas žinojo ir pagal užimamas pareigas turėjo ir galėjo suvokti, kad, paskyrus jį į VSAT Varėnos rinktinės Sargybų būrį, jo tarnybos vieta Tribonių užkardoje, nustatyta VSAT Varėnos rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. TE-106, gali keistis. Nors paminėti VSAT vado įsakymai nepripažinti neteisėtais, tačiau atsižvelgus į ginčijamame sprendime pateiktus argumentus dėl pareigūno statuso de facto jie neįgyvendinami, nes pagal šiuos įsakymus, esant tarnybiniam būtinumui, darbo vieta gali būti keičiama, tik keičiant pasienio sargybų vykdymo vietą rinktinės užkardose. Atsakovo VSAT teigimu, netinkamai aiškinta ir taikyta Statuto 2 straipsnio 5 dalies norma bei aukščiau paminėti norminiai teisės aktai, konstatuojant, kad pakeitus pareiškėjo tarnybos vietą (toje pačioje darbovietėje tas pačias funkcijas esant tarnybiniam būtinumui pavedus vykdyti kitoje užkardoje), buvo pakeistas pareigūno statusas (teisinė padėtis), o tai galėjo turėti įtakos, priimant galbūt neteisėtą nutartį. Be to, apie įsiteisėjusią LVAT 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012 sužinojo 2012 m. gegužės 10 d., todėl ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, per kurį gali būti paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Atsakovas VSAT prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2 t., b. l. 100–103).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Subjektyvus teisės normų interpretavimas savaime negali būti siejamas su aptariamu proceso atnaujinimo pagrindu pagal jo taikymo prasmę. Atsakovas iš esmės nesutinka su faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, kuriuos įvertinus buvo konstatuotas pareigūno (pareiškėjo) statuso pakeitimas nesant tam teisinio (įstatymo įtvirtinto) ir faktinio pagrindo, vertinimu. Tai nepagrindžia šio proceso atnaujinimo pagrindo. Prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad atsakovo VSAT prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012 pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas