6730f02f-07ed-4e89-a0e7-a42e3483c163 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-943-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01398-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui S. Z. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Bendida“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ su tiesioginiu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. Z. 100 518,90 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai atsakovas buvo LUAB „Bendida“ vadovu, bendrovė nedeklaravo 100 518,90 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), todėl atsakovas padarė 100 518,90 Eur žalos ieškovei.

3. Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punktÄ iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ (toliau – LUAB „Bendida“) bankroto pripažinimo tyčiniu (bylos Nr. B2-1192-924/2022).

4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas jo civilinės atsakomybės klausimas, civilinę atsakomybę kildinant iÅ¡ atsakovo, kaip buvusio LUAB „Bendida“ vadovo, pareigų vykdymo, civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas grindžiant mokestinio ginčo procesiniais dokumentais ir teismų sprendimais mokestiniame ginče. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigÄ nuosekliai iÅ¡analizuoti mokestinio ginčo dokumentų turinį ir įvertinti, ar LUAB „Bendida“ valdymo organai gali bÅ«ti laikomi atsakingais dėl mokestinio ginčo metu papildomai apskaičiuotų PVM ir su PVM susijusių sumų (civilinė byla Nr. 2-630-910/2022).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė grindžia ieškinį tais pačiais mokestinio ginčo dokumentais ir juose aprašytomis bendrovės veiklos aplinkybėmis, susijusiomis su mokestinių prievolių vykdymu. Taigi, iš dalies sutampa nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos dalykas – abiejose bylose turi būti atliekamas tų pačių mokestinio ginčo duomenų tyrimas, siekiant įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas.

Kai dviejuose skirtinguose teismuose tuo pačiu metu nagrinėjamose civilinėse bylose turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos analogiÅ¡kos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikÅ¡mę teisingam bylų iÅ¡sprendimui, ir bylose dalyvauja tos pačios Å¡alys, neracionalu dubliuoti tų pačių faktinių aplinkybių tyrimÄ . Be to, nesustabdžius bylos, yra rizika, kad teismai padarys dvi skirtinas ir viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvimo. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir sustabdė bylÄ iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-1192-924/2022.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nes abiejose bylose civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos grindžiamos mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis dėl galbÅ«t pažeistų mokestinių prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo.

Teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys. Dėl to, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas sustabdė bylÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 7. Trečiasis asmuo atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 7.1. Teismas sustabdė bylÄ tik formaliais pagrindais, nes nutartyje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ . Nutartyje teismas nenurodė nei kokie kitoje byloje nustatyti konkretÅ«s faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai, nei kokie faktai teismui apskritai reikalingi, kurių negali nustatyti jis pats. 7.2. Nepaisant to, kad abiejose bylose vertinamos aplinkybės, susijusios su buvusio įmonės vadovo veiksmais, tik tai nėra pagrindas sustabdyti bylÄ , nes bylose nagrinėjamos aplinkybės vertinamos skirtingais aspektais, skiriasi jų įrodinėjimo dalykai.

Tyčinio bankroto byloje tikrinami privedimo prie bankroto požymiai ir prezumpcijos, bet konkrečių įmonės valdymo organų atsakomybė nenustatinėjama. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas įmonės tyčinio bankroto klausimas, turi bÅ«ti vertinami ne tik konkretÅ«s veiksmai ar sandoriai, lėmę įmonės bankrotÄ , bet taip pat turi bÅ«ti įvertinta aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , visuma. Žalos atlyginimo byloje sprendžiama iÅ¡imtinai dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Nepaisant nuo to, kaip bus iÅ¡spręstas tyčinio bankroto klausimas, nagrinėjamoje byloje turės bÅ«ti atskirai įvertintos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. 7.3. Byla susijusi su vieÅ¡uoju interesu operatyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismui sustabdžius bylÄ , jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgai. 7.4. Kitose pagal VMI ieÅ¡kinius inicijuotose bylose pateikti analogiÅ¡ki praÅ¡ymai sustabdyti bylas iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinės bylos Nr. e2-1312-392/2022 ir Nr. e2-449-587/2022).

Vis dėlto, teismams priėmus nutartis sustabdyti bylas, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis panaikintos pirmosios instancijos teismų nutartys (civilinės bylos Nr. e2-704-790/2022 ir Nr. e2-536-467/2022). Dėl to nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra pagrindo sustabdyti bylÄ .

8. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Nepaisant to, kad nėra privalomų bylos sustabdymo pagrindų, iÅ¡ dalies sutampa Å¡ios ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylų dalykas. Bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjimo dalykas daug platesnis, joje vertinamos priežastys, kodėl LUAB „Bendida“ tapo nemoki, ar tos priežastys galėtų bÅ«ti vertinamos kaip kieno nors kaltė.

Dėl to teismas pagrįstai sustabdė bylÄ . 8.2. Netikslinga ir neekonomiÅ¡ka vienu metu Å¡alims dalyvauti keliuose teisminiuose procesuose, kuriuose iÅ¡ esmės nagrinėjamos tos pačios aplinkybės. Tyčinio bankroto bylos rezultatas ir byloje nustatytos bendrovės nemokumo priežastys turės didelę reikÅ¡mę bylos Å¡alių pozicijai Å¡ioje byloje. Dėl to gali nelikti prasmės toliau tęsti nagrinėjamÄ bylÄ . 8.3. Nepaisant to, kad trečiasis asmuo atskirajame skunde praÅ¡o vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriomis panaikintos pirmosios instancijos teismų nutartys dėl bylų sustabdymo, apeliacinės instancijos teismas priėmė pirmiau nurodytas nutartis atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės norÄ tose bylose tęsti procesÄ .

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė sutiko, kad bÅ«tų sustabdyta byla. Jeigu teismas toliau bylÄ nagrinėtų prieÅ¡ Å¡alių valiÄ , bÅ«tų pažeistas dispozityvumo principas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas sustabdė bylÄ ar ne, kai pagrindÄ sustabdyti bylÄ jis iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, kad kitoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismo iÅ¡nagrinėtos aplinkybės ir nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

Dėl bylos sustabdymo pagrindų, nustatytų CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 164 straipsnio 4 punkte 10. Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, nes abiejose bylose civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos grindžiamos mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis dėl galbÅ«t pažeistų mokestinių prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo.

Dėl to teismas sustabdė bylÄ pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi nurodytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nėra pagrindas sustabdyti bylÄ nei pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nei pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ .

11. CPK 163 straipsnyje įtvirtinti privalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnyje – fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylÄ kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti bÅ«tina. Pažymėtina, kad teismas neturi taikyti pastarojo bylos sustabdymo pagrindo formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, jog iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ .

12. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant iÅ¡vengti situacijų, kai yra priimami prieÅ¡taringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties byloje Nr. e2-704-790/2022 10 punktas).

13. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje (kitose neiÅ¡nagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktas).

Teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai jam, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).

14. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ bylos privalomojo sustabdymo pagrindÄ , visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios praÅ¡oma sustabdyti bylÄ .

15. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui, kaip buvusiam LUAB „Bendida“ vadovui, dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atlikusi LUAB „Bendida“ 2012 m. sausio 1 d.–2013 m. birželio 30 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ , nustatė, jog LUAB „Bendida“ nesumokėjo į valstybės biudžetÄ mokėtino 100 518,90 Eur PVM. Dėl to, anot ieÅ¡kovės, atsakovas padarė jai 100 518,90 Eur žalos.

IeÅ¡kovės teigimu, per atsakovo vadovavimo laikotarpį LUAB „Bendida“ teikė neteisingas PVM deklaracijas, kuriose deklaruodavo 0 proc. PVM, tokiu bÅ«du iÅ¡vengdama privalomų sumokėti mokesčių mokėjimo. IeÅ¡kovės vertinimu, bÅ«tent atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsakingas už neteisingų mokesčio deklaracijų pateikimÄ . Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, turės nustatyti, yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti ar ne.

16. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje spręsdamas iÅ¡ esmės tokį pat klausimÄ dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, pažymėjo, kad nepaisant to, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareiÅ¡kėja, be kita ko, remiasi tomis pačiomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybėmis, susijusiomis su bendrovės netinkamai deklaruotu ir sumokėtu PVM, vis dėlto tokios aplinkybės pirmiau minėtoje byloje vertinamos ne siekiant nustatyti įmonei sukeltÄ Å¾alÄ ar už jos atsiradimÄ atsakingÄ asmenį (klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Å¡ioje byloje yra nagrinėjamas taikant anksčiau galiojusio Ä®BÄ® nuostatas, kuriame nebuvo nustatytas toks reikalavimas), bet kitais aspektais.

Nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. birželio 9 d. nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria patenkintas pareiÅ¡kimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir grÄ Å¾indamas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar yra įstatyme nustatyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. jis turi vertinti, ar VMI nustatytas pažeidimas dėl neteisingai taikyto 0 proc.

PVM tarifo kvalifikuotinas kaip Å¡io mokesčio vengimas, ar nepagrįstai taikant nurodytÄ PVM tarifÄ , buvo siekiama tyčia privesti bendrovę prie bankroto, ar kitų tikslų ir pan. (civilinė byla Nr. e2-704-790/2022). Taigi, nors abiejose nurodytose bylose yra remiamasi aplinkybėmis, susijusiomis su VMI atliktu LUAB „Bendida“ patikrinimu ir jos nustatytais mokestinių teisės aktų nuostatų pažeidimais, vis dėlto nagrinėjamos bylos ir bylos dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjimo dalykai skirtingi, todėl Å¡ios aplinkybės bus vertinamos skirtingais aspektais.

17. Ä®vertinus abiejų bylų įrodinėjimo dalykÄ , kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti bylose, nėra jokio pagrindo spręsti, kad negalima nagrinėti bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta byla dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kad tarp bylų yra toks teisinis ryÅ¡ys, kuris kliudo pačiam teismui iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti bylai reikÅ¡mingų faktų. Apeliantė teisingai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi aplinkybe, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių priežasčių bei motyvų, kodėl atitinkamas aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas deliktinės civilinės atsakomybės aspektu negali būti atliekamas nagrinėjamojoje byloje. Tokių aplinkybių nenurodė ir šalys savo procesiniuose dokumentuose.

18. Pasisakant dėl atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytų aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo tikslingumo ir civilinio proceso tikslų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. PrieÅ¡ingai negu teigia atsakovas, bÅ«tent sustabdžius nagrinėjamÄ bylÄ , teismo procesas neiÅ¡vengiamai užsitęs. Teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų vilkinti bylÄ (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Apeliantė teisingai nurodė, kad pirmiau nurodyti tikslai ypatingai reikÅ¡mingi bankroto procese. Dėl to bylos sustabdymo pagrindai negali bÅ«ti taikomi tik formaliai. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylos sustabdymo konkrečioje byloje, privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios yra įstatyme įtvirtintas pagrindas bylai sustabdyti.

Nagrinėjamojoje byloje nenustačius pagrįstų aplinkybių, kliudančių teismui pačiam nustatyti visas bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkins jos nagrinėjimÄ ir neatitiks pirmiau nurodytų civilinio proceso tikslų.

19. Be to, atsakovo teiginiai, kad nesustabdžius bylos bÅ«tų pažeistas dispozityvumo principas, nes byla bÅ«tų nagrinėjama prieÅ¡ Å¡alių valiÄ , nepagrįsti. Dispozityvumo principas nėra absoliutus. Be to, pastaruoju principu negali bÅ«ti remiamasi siekiant vilkinti procesÄ ar kitaip piktnaudžiauti, t. y. negalima prisidengti vienokiais ar kitokiais civilinio proceso principais ir tuo pačiu piktnaudžiauti procesu. BÅ«tent teismas vadovauja procesui, kontroliuoja Å¡alių veiksmus procese siekdamas, kad byla nebÅ«tų vilkinama ir bÅ«tų kuo operatyviau iÅ¡nagrinėta.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Taigi, byla negali bÅ«ti sustabdyta formaliai ir tik dėl to, kad Å¡alys praÅ¡o. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas sustabdyti bylÄ pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ar pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ .

Akcentuotina, kad apeliantė teisingai pažymėjo, jog tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant iš esmės analogiškus prašymus dėl bylų sustabdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis byloje Nr. e2-536-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022). Priešingai negu teigia atsakovas, pirmiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo bylose ieškovė prašė sustabdyti bylas, bet apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis sustabdytos bylos.

Dėl to atsakovo nurodyta nagrinėjamos bylos aplinkybė, kad ieÅ¡kovė sutiko su praÅ¡ymu sustabdyti bylÄ , yra nereikÅ¡minga ir nelemia pagrindo skirtingai traktuoti nagrinėjamoje byloje susidariusios ir pirmiau aptartose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose buvusių situacijų.

20. Kiti atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ byloje dalyvaujančių asmenų pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties 21. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai, kas pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylos sustabdymo, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį ir pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , tik formaliai rėmėsi privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bylos sustabdymo iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymas sustabdyti bylÄ atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti atsakovo S. Z. praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ . Teisėjas Tomas Venckus