672f52d8-d62e-4ebe-ae7e-614d60770422 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1367-1012/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10725-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau ir RVPL) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 12 straipsniu, prašė leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pacientę R. B., kuri 2022 m. gegužės 2 d. 2:25 val. atvyko su mama, su siuntimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini). RVPL gydyta 2018 metais, o po hospitalizacijos gydymo nuosekliai vaistų nevartojo.

PrieÅ¡ mėnesį pacientė iÅ¡sikraustė į sodybÄ ir jos elgesys kelia nerimÄ . Pacientė įsitempusi, baiminga, įtari, sudirgusi, slepianti vidinius iÅ¡gyvenimus, kaltina artimuosius. Gydytis atsisako, nes nemano, kad reikia. Diagnozė – Å«minis polimorfinis psichozinis sutrikimas su Å¡izofrenijos simptomais.

2. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovės ir apeliantės atstovas advokatas praÅ¡ymÄ palaikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 3 d. priėmė nutartį, kuria patenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir leido R. B. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti vieÅ¡ojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1 (vienÄ ) mėnesį, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 2 d.

4. Spręsdamas klausimÄ dėl R. B. priverstinio hospitalizavimo, teismas rėmėsi pateikta gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2022 m. gegužės 3 d. iÅ¡vada, byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, iÅ¡ kurių matyti, kad apeliantei konstatuotas Å«minis polimorfinis psichozinis sutrikimas su Å¡izofrenijos simptomais, dėl ko yra reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ aplinkinių ir savo sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl jai reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare.

5. Teismas konstatavo, kad viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateiktas prašymas dėl R. B. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Suinteresuotas asmuo R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį.

7. Apeliantės teigimu, nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes ji nekelia grėsmės sau, jokio vieÅ¡o konflikto neįvyko, todėl priverstinai gydyti nėra pagrindo 8. PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo su skundu nesutiko, prašė palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-15270-994/2022, kuria teismas tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir leido R. B. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti vieÅ¡ojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1 (vienÄ ) mėnesį, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 2 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas leido jÄ priverstinai hospitalizuoti nepagrįstai. Dėl nutarties (ne)teisėtumo 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, asmuo gali bÅ«ti paguldytas į psichiatrijos įstaigÄ tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.

Priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimÄ numato Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymas (toliau - PSPÄ®). Å io įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iÅ¡ paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

13. MotyvuotÄ sprendimÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas bÅ«tinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos bÅ«klę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu nurodyti asmenys priima motyvuotÄ sprendimÄ , kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientÄ bÅ«tina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismÄ dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos kreipimÄ si dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios (PSPÄ® 12 straipsnio 3-4 dalys).

14. Atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės grindžiamas argumentu, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia apeliantės R. B. pavojingumo sau ir visuomenei bei nesudaro pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, apeliantės hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) iÅ¡vadas, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįstai taikyto gydymo yra neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos iÅ¡vadoje dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo esmės nustatyta, kad apeliantei konstatuotas Å«minis polimorfinis psichozinis sutrikimas su Å¡izofrenijos simptomais, dėl ko yra reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ aplinkinių ir savo sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl jai reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare.

Gydytojos psichiatrės teigimu, R. B. bÅ«tinas gydymas ir dėl svorio netekimo, mažo kÅ«no masės indekso, nes tai kelia grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. Apeliantė ambulatoriÅ¡kai nesigydo, vaistų negeria, todėl bÅ«klė pablogėja, pacientė nekritiÅ¡ka savo bÅ«klei, neigia ligÄ , įtari giminaičių atžvilgiu.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės (pacientės) psichikos bÅ«klę vertino gydytojų psichiatrų komisija, kurios iÅ¡vadoje nurodyta, kad pacientės elgesys dėl nuodijimo kliedesių ir santykio kliedesių yra neprognozuojamas, ji yra socialiai pavojinga ir yra reali grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu ji gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ir gyvybei. Å ios aplinkybės patvirtina, kad prieÅ¡ingai atskirojo skundo teiginiams, R. B. elgesys turėjo realių grėsmės sau požymių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas gydytojų psichiatrų komisijos iÅ¡vadas apie tai, kad R. B. elgesys yra neprognozuojamas bei keliantis realų pavojų ir grėsmę pačio paciento gyvybei ir sveikatai ir, kad jai reikalinga taikyti gydymÄ stacionare, neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, nes apeliantė savo bÅ«senai nėra kritiÅ¡ka.

17. Pažymėtina, kad teismas turėdamas teisę priimti sprendimÄ dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, įvertino visus reikÅ¡mingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei motyvavo iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju priverstinis gydymas yra reikalingas pačios R. B. saugumui užtikrinti. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad teismo iÅ¡vada yra pagrįsta. Be to, pažymėtina, kad nustatytas 1 mėnesio terminas priverstiniam gydymui yra racionalus, nepažeidžiantis PSPÄ® 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos Å¡alims dalyvauti teisminiame nagrinėjime iÅ¡plaukia iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08). Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13).

19. Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo klausimÄ yra privalomas. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje nėra įmanomas dėl jo fizinės ir (ar) psichikos sveikatos bÅ«klės, jam turi bÅ«ti sudaryta galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam teisėjo psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje arba nuotolinės apklausos bÅ«du. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje gali bÅ«ti ribojamas tik teismo, nurodant priežastis.

13. CPK 582 straipsnio 5 dalis numato, kad praÅ¡ymai, paduoti XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad teismui nagrinėjant bylÄ dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimÄ ir (ar) priverstinį gydymÄ arba bylÄ dėl teismo leidimo pratęsti asmens bÅ«tinÄ jį hospitalizavimÄ ir (ar) bÅ«tinÄ jį izoliavimÄ , bÅ«tina, kad asmeniui, kurio priverstinį hospitalizavimÄ ir (ar) priverstinį gydymÄ arba bÅ«tinÄ jį hospitalizavimÄ ir (ar) bÅ«tinÄ jį izoliavimÄ praÅ¡oma pratęsti, atstovautų advokatas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu apeliantę teismo posėdyje atstovavo advokatas Zigmas Benetis (CPK 582 straipsnio 8 dalis). Teismo posėdžio metu atstovas neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui. Teismo posėdžio metu taip pat iÅ¡klausyta ir pati apeliantė. Dėl procesinės bylos baigties 15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias asmens priverstinį hospitalizavimÄ ir (ar) priverstinį gydymÄ , todėl apelianto R. B. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: apeliantės R. B. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė