672b6533-3363-4357-a5e5-ef219d9540ee · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                            Baudž. byla Nr. 1A-31-107/2014Teisėjas Gintaras Stonkus                                        Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00978-2012-5                                                                           Procesinio sprendimo kategorija                                              1.2.27.1.; 1.2.27.5. (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                           2014 m. balandžio 24 d.             Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,   teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286, 290 straipsnius ir nuteistas:             pagal BK 286 straipsnį – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda,             pagal BK 290 straipsnį – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda.

             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikas nuo 2012-12-04 iki 2012-12-06 ir nustatyta galutinė bausmė – 46 MGL (5980 litų) dydžio bauda.             IÅ¡ S. Ž. D. R. priteista 800 litų neturtinei žalai atlyginti.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,           n u s t a t ė :

             S. Ž. nuteistas už tai, kad 2012-12-04, apie 15.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,97 promilių girtumas), Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK KPS vyr. tyrėjui D. R., l. e. tyrėjo pareigas V. V. ir tyrėjui A. S., atvykusiems į S. Ž. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) , turint tikslÄ atlikti kratÄ gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo Vandalino Vainiaus priimtÄ nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00936-12, policijos pareigÅ«nus keikė necenzÅ«riniais žodžiais, o pareigÅ«nams reikalaujant įleisti į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir tyrėjui A.

S. jį (S. Ž.) paėmus už kairės rankos žastikaulio bei papraÅ¡ius pasitraukti, čiupo A. S. už rÅ«bų ties krÅ«tine, stipriai stÅ«mė nuo savęs, dėl to pastarasis nugara atsitrenkė į sienÄ . Vyr. tyrėjui D. R. griebiant S. Ž. už rankos ir taip mėginant jį sulaikyti, S. Ž. staigiu delno smÅ«giu į krÅ«tinę vyr. tyrėjÄ D. R. nustÅ«mė nuo laiptų ir iÅ¡ striukės Å¡oninės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukęs atsuktuvÄ grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtÄ .

Vyr. tyrėjui D. R. ir tyrėjui A. S. sugriebus S. Ž. už rankų riešų ir jį laikant, l. e. tyrėjo pareigas V. V. artinantis prie S. Ž., S. Ž. vienÄ kartÄ koja spyrė V. V. ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Vyr. tyrėjui D. R. ir tyrėjui A. S. S. Ž. pargriovus ant žemės, pastarajam stengiantis iÅ¡trÅ«kti ir taip aktyviais veiksmais prieÅ¡inantis policijos pareigÅ«nams, l. e. tyrėjo pareigas V. V., panaudojęs spec. priemones – aÅ¡arines dujas, vienu rankos smÅ«giu iÅ¡ S. Ž. rankos iÅ¡mušė atsuktuvÄ ir, paėmęs už rankos rieÅ¡o, jį laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , S. Ž. spyrė D. R. į deÅ¡iniÄ jÄ kojÄ , dėl to D. R. suklupo, taip D. R. padarė deÅ¡iniojo čiurnos sÄ nario vidinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, t. y. nežymiai D. R. sužalojo. Taip S. Ž. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus ir, pavartodamas bei grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams.             Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Ž. teigia, kad apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40; „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ).             BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiÅ¡kia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu.

Įžeidimas gali pasireikÅ¡ti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad atsakomybę už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimÄ numato ne tik baudžiamieji, bet ir administraciniai įstatymai. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė, be kita ko, kyla už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«no teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu, kÅ«no gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

IÅ¡ principo ATPK 187 straipsnio ir BK 290 straipsnio paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ , veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (kasacinė nutartis Nr.  2K-505/2010).

IÅ¡ esmės teismų praktika, atribojant administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl valstybės tarnautojo ar vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, remiasi į objektyviųjų Å¡ių veikų požymių turinį. Vertinant BK 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniÅ¡kai į pareigÅ«nus; kokie konkrečiai necenzÅ«riniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu. Å iuo aspektu didelę reikÅ¡mę turi ir necenzÅ«rinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar Å¡ie žodžiai buvo sakomi pareigÅ«nams paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių.

Be to, reikÅ¡mės turi ir tokios aplinkybės, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiÅ¡ka atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vieno kitam, ar nebuvo kaltininkas iÅ¡provokuotas tokiam elgesiui ir pan. (kasacinė nutartis 2K-324/2013).             Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo jo veikoje buvus BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neatskleista, kokie bÅ«tent žodžiai buvo pasakyti pareigÅ«nams, kaip intensyviai jie buvo vartojami, ar Å¡iuos žodžius girdėjo paÅ¡aliniai asmenys, ar jis (S. Ž.) Å¡iuos žodžius vartojo suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ bei suprasdamas, kad įžeidžia pareigÅ«nus, vykdančius pareigas, ir to norėjo, ar pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris peržengtų administracinės atsakomybės ribas.             Nuteistasis S. Ž. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V.

V. jo pavartotus žodžius nurodyti atsisakė. Nukentėjusysis A. S. esÄ pasakytus įžeidžiančius žodžius detalizavo ir parodė, kad S. Ž. jiems sakė „gaidžiai“. Nukentėjusysis D. R. parodė, kad įsižeidė pavadintas „mentu“, kadangi jis yra pareigÅ«nas, teigė, jog „mentai – nepadorus atsiliepimas“. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu jokių duomenų apie tai, jog įvykusį konfliktÄ matė paÅ¡aliniai asmenys, negauta. Be to, apylinkės teismas skyrė nepakankamai dėmesio galimam pareigÅ«no D.

R. šališkumo klausimo aptarimui. Teismas apsiribojo duomenimis apie tai, jog po atlikto tarnybinio patikrinimo D. R. veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog asmuo, kurio pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gauta nutartis dėl kratos, yra J. B. – labai geras pareigūno D. R. bičiulis. Šios aplinkybės parodo, kad S. Ž. pavartoti necenzūriniai žodžiai iš tiesų buvo tik pyktis dėl susidariusios konfliktiškos situacijos tarp jo ir kaimyno J.

B., kurio pusėn stojo policijos pareigÅ«nas D. R.. Be to, apeliantas neatmeta galimybės, kad prieÅ¡ jį buvo panaudota provokacija, mat patalpos, kuriose buvo nutarta daryti kratÄ , jam (S. Ž.) nepriklauso. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, jo dalyvavimas darant kratÄ nebuvo bÅ«tinas (BPK 154 straipsnio 4 dalis). Tačiau pareigÅ«nai dėl nežinomų priežasčių vis tik nusprendė procesinių prievartos priemonių imtis dalyvaujant jam (S. Ž.) ir galbÅ«t taip jį iÅ¡provokavo nusikalsti.

Nuteistojo nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad jo veika nebuvo tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę – iÅ¡sakyti žodžiai realaus žeminančio ir įžeidžiančio poveikio asmenims, kuriems jie buvo taikomi, neturėjo, todėl jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, sudėties nėra.             Apeliantui taip pat buvo inkriminuojamas pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nams, teigiant, jog jis stÅ«mė nuo savęs pareigÅ«nus, iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡sitrauktu atsuktuvu grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtÄ , spyrė pareigÅ«nams.             BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasiprieÅ¡inimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobÅ«džiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Administracinę atsakomybę paprastai užtraukia tokie atvejai, kai kaltininko veika nesusijusi su intensyviu muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis 2K-324/2013).             Nuteistojo S. Ž. nuomone, nagrinėjamoje byloje pakankamų objektyvių duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti iÅ¡vadÄ apie tai, kad jo veikos pavojingumas peržengė administracinio delikto ribas, nėra.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustų pareigÅ«nų parodymai yra prieÅ¡taringi, be to, vertinant jų parodymus, svarbu atsižvelgti į jų procesinį statusÄ â€“ nukentėjusieji, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nukentėjusysis D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Ž. pastojo jiems keliÄ , po to iÅ¡sitraukė atsuktuvÄ , dėl to D. R. iÅ¡ karto puolė S. Ž., nes pareigÅ«nams iÅ¡kilo grėsmė. D. R. kartu su V. V. už rankų nutempė S. Ž. laiptais žemyn ir pasiguldė ant žemės. S. Ž. visÄ laikÄ muistėsi, prieÅ¡ jį buvo panaudotos aÅ¡arinės dujos.

S. Ž. D. R. įspyrė. Vėliau, atsakinėdamas į teisėjo klausimus, D. R. ėmė teigti, kad S. Ž. prieÅ¡ grumtynes spyrė V. V. į krÅ«tinę. Nukentėjusysis V. V. parodė, kad S. Ž. nustÅ«mė jį nuo laiptų, po to nustÅ«mė ir D. R., spyrė V. V. į kojÄ , o D. R. įspyrė bÅ«damas apipurkÅ¡tas aÅ¡arinėmis dujomis, besimuistydamas. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad S. Ž., nenorėdamas įleisti pareigÅ«nų, pastÅ«mė D. R. ir V. V., po to abu pareigÅ«nai nutempė S. Ž. nuo laiptų ir pasiguldė ant žemės. A.

S. nematė, kad S. Ž. bÅ«tų spyręs kuriam nors iÅ¡ pareigÅ«nų, teigė, kad jo rankose atsuktuvo nematė. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, lieka neaiÅ¡ku, ar S. Ž., iÅ¡skyrus pastÅ«mimo veiksmus, iÅ¡ viso vartojo dar kokius nors smurtinius veiksmus. Tačiau po to prieÅ¡ S. Ž. buvo pavartota nemaža neproporcingų priemonių: koviniai veiksmai, aÅ¡arinės dujos, antrankiai. Nuteistasis mano, kad jo parodymai apie įvykusį konfliktÄ paneigti nebuvo. Jam einant durų link, jis buvo nutrauktas nuo laiptų, o traukiamas nuo laiptų, jis nesÄ moningais ir netyčiniais veiksmais koja kliudė pareigÅ«nÄ D.

R. ir padarė sužalojimÄ . Apeliantas jam įspirti nenorėjo, atsuktuvu pareigÅ«nams negrasino. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis A. S. patvirtino, jog nematė, kad jis (S. Ž.) bÅ«tų kam nors spyręs ar grasinęs atsuktuvu, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog jis sÄ moningai siekė suduoti smÅ«gius pareigÅ«nams ar grasino prieÅ¡ juos pavartoti fizinį smurtÄ , negalima. Apelianto veiksmai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tad jo veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties.             Nuteistasis S. Ž. atkreipia dėmesį į tai, kad, atribojant administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ bei pasiprieÅ¡inimÄ jam, bÅ«tina įvertinti padarytÄ veikÄ pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis.

Be to, reikia neužmirÅ¡ti, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) padarius teisės pažeidimÄ . Å iuo aspektu paminėtina teismų praktikos suformuota nuostata, jog negali bÅ«ti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Be to, baudžiamosios teisės moksle laikomasi nuomonės, kad tokiais atvejais, kai yra ATPK ir BK normų konkurencija, taikomas įstatymas, Å¡velninantis atsakomybę ar kitaip palengvinantis padariusio veikÄ asmens teisinę padėtį.             Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio.

Tačiau BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik apsvaigimÄ nuo alkoholio, bet ir tokios bÅ«senos įtakÄ nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga Nr. 28; Teismų praktika 28). Pastaroji aplinkybė nėra nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto nuomone, Å¡i aplinkybė jam inkriminuota nepagrįstai.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį, apeliantas mano, jog jis keistinas, Å¡velninant jam paskirtÄ bausmę, nes jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai.              Nuteistasis S. Ž. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti, jį iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje BK 286, 290 straipsniuose numatytų nusikaltimų požymių, nukentėjusiojo D. R. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo gauta mirties liudijimo AA Nr. 742434 kopija, kurioje nurodyta, kad S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, įraÅ¡o Nr. 109 (t. 2, b. l. 34).

             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad mirusiajam baudžiamasis procesas negalimas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju reikalingumo tęsti procesÄ dėl mirusiojo reabilitavimo nėra, apeliaciniame skunde ginčijama tik nuteistojo S. Ž. padarytos nusikalstamos veikos juridinis vertinimas, jo kaltė, civilinio ieÅ¡kinio klausimai, o tai nėra pagrindas mirusiajam reabilituoti.

Å io pagrindo nebuvimÄ patvirtina ir byloje surinkti įrodymai.              Nors nuosprendis dėl Å¡io nuteistojo naikintinas ir baudžiamoji byla S. Ž. nutrauktina (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau procesas Å¡ioje byloje buvo tęsiamas mirusiojo sutuoktinės D. Ž. 2014-03-20 praÅ¡ymu (t. 2, b. l.

33) mirusiajam reabilituoti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).              Nuteistojo S. Ž. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo S. Ž. nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį kvalifikuotos teisingai.             Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. Ž. neigė, kad prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, parodė, kad jam skambino vienas iÅ¡ pareigÅ«nų ir pasakė, kad nori atvykti, o jis pasakė, kad atsiųstų Å¡aukimÄ .

Prie kiemo sustojo automobilis, iš jo išlipo 3 asmenys. Nuteistasis iš pareigūno žodžių suprato, kad bus daroma krata. D. R. parodė nutartį kratai daryti, įteikė nutartį ir jam, tačiau, dėl ko bus atliekama krata, nepaaiškino. Nuteistasis perskaitė nutartį iki B. pavardės ir toliau nebeskaitė, padėjo nutartį ant automobilio stogo. S. Ž., pamatęs D. R., suprato, kad krata yra neteisėta, nes D. R. nuo kratos darymo turėjo nusišalinti, kadangi yra giminaitis. S. Ž. matė, kad D.

R. pas J. B. prieÅ¡ porÄ metų kepė Å¡aÅ¡lykus, jis dažnai bÅ«na J. B. sodyboje. Paskaitęs nutartį, S. Ž. pasakė, kad nori paskambinti advokatui, ir ėjo link durų, o pareigÅ«nai gal suprato, kad jis bėga ir iÅ¡ nugaros puolė, pagavo ir nutempė už apykaklės nuo laiptų, po to paguldė, panaudojo aÅ¡arines dujas. Krisdamas galėjo pareigÅ«nÄ užkliÅ«ti koja. Kai jį paguldė, jis nusikeikė, pasakė „mentai“, jokių kitų žodžių nesakė. PrieÅ¡ atvažiuojant policijos pareigÅ«nams, jis remontavo automobilį, turėjo rankose atsuktuvÄ , paskui atsuktuvas iÅ¡krito ar jį paėmė (t. 1, b. l. 165–168).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D.

R. parodė, kad tyrėjas V. V. gavo nutartį kratai atlikti, o jis virÅ¡ininko paliepimu turėjo padėti atlikti kratÄ . Jam, V. V. ir A. S. nuvykus į kratos atlikimo vietÄ , S. Ž. buvo kieme prie savo automobilio. S. Ž. parodė tarnybinius pažymėjimus, o V. V. jam padavė nutartį. S. Ž. pradėjo skaityti. Perskaitęs B. pavardę, pasakė, kad nieko nedarysit, ir numetė nutartį ant automobilio. V. V. pasakė, kad perskaitytų visÄ nutartį, tačiau S. Ž. pasakė, kad nieko neskaitys ir jie kratos nedarys.

Ä®vyko ginčas. S. Ž. sakė, kad skambins advokatui, tačiau jis advokatui neprisiskambino. S. Ž. atbulas nuėjo prie namo durų, sakė, kad į vidų jie neįeis. A. S. S. Ž. pasakė, kad Å¡is pareigÅ«nų reikalavimus privalo vykdyti. Kai A. S. priėjo prie durų, S. Ž. A. S. nustÅ«mė, iÅ¡sitraukė atsuktuvÄ ir užsimojo. Pamatęs, kad iÅ¡kilo grėsmė, D. R. puolė S. Ž. laikyti už deÅ¡inės rankos, o A. S. – už kairės rankos ir vedė jį nuo laiptų. S. Ž. draskėsi.

V. V. liepė nesiprieÅ¡inti, klausė jo, ar supranta, kad tai yra pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams, kad turi sutikti su teisėtais pareigÅ«nų reikalavimais. PrieÅ¡ tai, kai prie A. Ž. norėjo prieiti V. V., S. Ž. jam spyrė koja į krÅ«tinę. V. V. panaudojo aÅ¡arines dujas, iÅ¡mušė iÅ¡ rankų atsuktuvÄ . Kai skaitė nutartį, S. Ž. atsuktuvo rankose neturėjo, nes nutartį laikė abiem rankomis. S. Ž. pasakė, kad jie nieko nedarys, kad užtampys juos po teismus. S. Ž. visÄ laikÄ prieÅ¡inosi, buvo norėta laikyti jį už kojų, kad neįspirtų, bet, imant S. Ž. už kojų, jis įspyrė D.

R. į deÅ¡inės kojos čiurnÄ ir D. R. suklupo. S. Ž. vadino juos „mentais“, necenzÅ«riniais žodžiais. Buvo iÅ¡kviestas pastiprinimas, reikėjo antrankių. D. R. patyrė fizinį skausmÄ , nors į gydytojus nesikreipė, tačiau dvi savaites Å¡lubavo, koja buvo iÅ¡tinusi, bet į darbÄ Ä—jo (t. 1, b. l. 168–172).              Teisiamajame posėdyje nukentėjusieji V. V. ir A. S. apie įvykio aplinkybes parodė analogiÅ¡kai, patvirtino, kad S. Ž. prieÅ¡inosi, vartojo prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ , juos įžeidinėjo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais (t. 1, b. l. 188–191, 191–193).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V.

V. parodė, kad A. S. ir D. R. buvo tik padėjėjai kratai atlikti. Nukentėjusysis patvirtino, kad, A. S. einant link durų, S. Ž. užstojo keliÄ ir pasakė, kad kratos jie nedarys. S. Ž. prispaudė A. S. prie sienos. Tada sureagavo D. R.. S. Ž. D. R. nustÅ«mė, iÅ¡sitraukė atsuktuvÄ . V. V. priėjus prie S. Ž., S. Ž. jam spyrė koja. V. V. liepė S. Ž. nesiprieÅ¡inti, bet S. Ž. vis tiek prieÅ¡inosi, vadino juos „mentais“, necenzÅ«riniais žodžiais, kurių nukentėjusysis įvardyti nenorėjo, grasino, kad užtampys po teismus.

V. V. papurÅ¡kė S. Ž. aÅ¡arinių dujų, iÅ¡mušė jam iÅ¡ rankų atsuktuvÄ . S. Ž. buvo paguldytas ant žemės, jis spyrė D. R. (t. 1, b. l. 188–191).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad S. Ž. neleido daryti kratÄ . A. S. prie S. Ž. priėjus, jis jį pastÅ«mė, po to nustÅ«mė D. R.. S. Ž. rankoje turėjo atsuktuvÄ . V. V. stovėjo A. S. už nugaros. S. Ž. paėmę už rankų nuvedė nuo laiptų, paguldė ant žemės. S. Ž. vadino juos „gaidžiais“, kitokiais keiksmažodžiais.

Kaip S. Ž. įspyrė D. R., A. S. nematė, bet prieÅ¡indamasis įspirti galėjo (t. 1, b. l. 191–193).             Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris, panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas.

             Pagrindinis kriterijus sprendžiant BK 286 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ yra kaltininko veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas. Atribojimui turi reikÅ¡mės ir nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. PasiprieÅ¡inimas teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, iÅ¡reikÅ¡tas fiziniu smurtu arba grasinimu jį panaudoti, paprastai (iÅ¡skyrus mažareikÅ¡mes veikas) užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, numatytÄ BK 286 straipsnyje.

Fizinis smurtas – tai smÅ«giai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, ir panaÅ¡iai. Nesunkaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas iÅ¡eina už BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties ribų ir kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika. Grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtÄ â€“ tai įvairÅ«s pasakymai, judesiai, gestai, akivaizdžiai rodantys nukentėjusiajam, kad prieÅ¡ jį nedelsiant bus pavartotas fizinis smurtas.

ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato pasiprieÅ¡inimÄ tik policijos pareigÅ«nams ar policijos rėmėjams, ir tik tiems iÅ¡ jų, kurie konkrečioje situacijoje eina jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas. Jeigu kaltininkas Å¡iems asmenims prieÅ¡inosi nevartodamas prieÅ¡ juos fizinio smurto ar negrasindamas jį tuoj pat pavartoti, veika paprastai kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas.             Netikėti nukentėjusiųjų D. R., A. S. ir V. V. parodymais, kad S. Ž. naudojo prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams, juos įžeidė, nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusieji D. R., A. S. ir V. V. davė parodymus bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir prisiekę sakyti tiesÄ , o nuteistasis S. Ž. kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis) atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimÄ netrauktinas, priesaikos sakyti tiesÄ nebuvo saistomas. Ä®statymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-567/2010).              Nukentėjusieji A.

S. ir V. V. dėl S. Ž. prieÅ¡ juos pavartoto fizinio smurto patyrė fizinį skausmÄ , tačiau į teismo med. ekspertÄ nesikreipė, nes ant kÅ«no neliko smurto žymių. Tai, kad A. S. nematė to momento, kai S. Ž. spyrė D. R., nereiÅ¡kia, kad tokio veiksmo nebuvo. Å iÄ aplinkybę matė V. V.. Kad dėl S. Ž. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo D. R. sveikata, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. D. R. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: deÅ¡inio čiurnos sÄ nario vidinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje.

Dėl Å¡ių sužalojimų D. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 30).              Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. Ž. neneigė, kad galėjo pareigÅ«nÄ užkliÅ«ti koja, kad rankoje laikė atsuktuvÄ . Tam, kad kiltų pagrindas baudžiamajai atsakomybei, numatytai BK 286 straipsnyje, atsirasti, pakanka judesių, gestų, akivaizdžiai rodančių nukentėjusiajam, kad prieÅ¡ jį nedelsiant bus pavartotas fizinis smurtas.             Apeliaciniame skunde paminėti nukentėjusiųjų parodymų skirtumai nėra esminiai ir S. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 286 straipsnio 1 dalį nekeičia.             Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte numatytas vienas iÅ¡ kriminalinės žvalgybos užduočių – daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieÅ¡ka.             Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡is ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju pavartoti prievartÄ .

Å io įstatymo 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigÅ«nai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Ä®statymais pagrįsti policijos pareigÅ«nų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už Å¡ių reikalavimų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.             Tiek nuteistasis S. Ž., tiek ir apeliaciniame teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja D. Ž. teigė, kad konfliktas tarp S. Ž. ir policijos pareigÅ«nų kilo dėl to, jog kratÄ norėjo daryti D.

R., kuris yra J. B. bičiulis (t. 2, b. l. 37).             Tai, jog tarp S. Ž. ir J. B. vyko nesutarimai, nereiÅ¡kia, jog krata buvo atliekama neteisėtai. IÅ¡ 2012-12-04 kratos protokolo matyti, kad kratÄ atliko policijos tyrėjas A. S., dalyvaujant vyr. tyrėjui D. R., tyrėjui V. V. bei A. G. ir D. Ž. (t. 1, b. l. 65–66).             Pagal S. Ž. skundÄ dėl D. R. galimo tarnybinio nusižengimo Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyris atliko tyrimÄ .

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje policijos pareigÅ«no D. R. veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių neįžvelgta (t. 1, b. l. 179–183).             Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutarties turinys patvirtina, kad, atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 68-1-00936-12 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. B. turto sugadinimo, siekiant surasti ir paimti daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – orinį Å¡autuvÄ bei Å¡ovinius, buvo leista atlikti kratÄ S. Ž. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) priklausančiose K.

G., S. Ž. priklausančioje negyvenamojoje patalpoje – garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir D. Ž. priklausančiame gyvenamajame name, pagalbinėse patalpose ir Å«kiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64).             Kratos metu S. Ž. gyvenamojoje vietoje buvo surastas vienvamzdis Å¡autuvas, tuščia metalinė dėžutė su juodos spalvos užraÅ¡u „Top Shot“ 500 Diabolo 4,5 mm kalibro (t. 1, b. l. 65–66). Å i aplinkybė parodo, kad S. Ž. aktyviais veiksmais, grasindamas pavartoti fizinį smurtÄ ir jį pavartodamas, norėjo policijos pareigÅ«nams sutrukdyti atlikti kratÄ ir surasti Å¡autuvÄ bei Å¡audmenis.

             Tai, kad patalpos, prie kurių padarytos nusikalstamos veikos, S. Ž. nuosavybės teise nepriklausė, jis nebuvo jų savininkas, nusikalstamų veikų kvalifikacijai ir jų pavojingumo vertinimui įtakos neturi. Å iuo adresu S. Ž. ir buvo surastas. Nukentėjusieji D. R., A. S. ir V. V. kaip policijos pareigÅ«nai vykdė savo kaip valstybės pareigÅ«nų funkcijas, jų reikalavimai netrukdyti įvykdyti teismo nutartį ir atlikti kratÄ buvo teisėti. To, kad su nutartimi kratai atlikti buvo supažindintas, S. Ž. neneigė.

Kad S. Ž. buvo įteikta teismo nutartis, jam buvo pasakyta, jog bus atliekama krata, patvirtino ir kratÄ stebėjusi liudytoja A. G. (t. 1, b. l. 193–194). S. Ž. policijos pareigÅ«nų reikalavimus netrukdyti atlikti kratÄ privalėjo vykdyti. Savo pasiprieÅ¡inimu teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams, grasinimų ir fizinės jėgos prieÅ¡ pareigÅ«nus panaudojimu S. Ž. iÅ¡provokavo policijos pareigÅ«nus imtis prieÅ¡ jį fizinės prievartos veiksmų ir taip užtikrinti teismo nutarties įvykdymÄ .

S. Ž. gyvenamojoje vietoje kratos metu surasti daiktai – vienvamzdis Å¡autuvas, tuščia metalinė Å¡audmenų dėžutė su juodos spalvos užraÅ¡u „Top Shot“ 500 Diabolo 4,5 mm kalibro (t. 1, b. l. 65–66) – patvirtina, kad krata buvo rezultatyvi dėl jos savalaikiÅ¡kumo.              Teisiamajame posėdyje liudytojas L. C. patvirtino, kad, atliekant kratÄ , kriminalistams buvo reikalinga pagalba, nes asmuo prieÅ¡inosi. Nuvykus į vietÄ , rado paguldytÄ asmenį, kuriam uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos komisariatÄ .

Šis buvo apsiašarojęs nuo dujų, norėjo nusiprausti, automobilyje elgėsi normaliai (t. 1, b. l. 193).             Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nevartodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat pavartoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007).

Pagrindo taikyti Å¡velnesnę atsakomybę, numatytÄ ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, Å¡iuo konkrečiu atveju pagrindo nebuvo ir bÅ«ti negalėjo, nes S. Ž. policijos pareigÅ«nams D. R., V. V. ir A. S. pasiprieÅ¡ino fiziniu smurtu, tuo smurtu nežymiai sutrikdė D. R. sveikatÄ .             Už pareigÅ«no įžeidimÄ galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimÄ , ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų pareigÅ«nų įžeidimÄ kaltininkas turi atsakyti baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali bÅ«ti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigÅ«nų įžeidimÄ atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobÅ«dį.

             Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Å iame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Ar žodžiai yra iÅ¡tariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo iÅ¡tarti. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).             BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliÄ jų veiklÄ .

Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas.              Iš aptartų nukentėjusiųjų D. R., A. S. ir V. V. parodymų matyti, kad nuteistasis S. Ž. policijos pareigūnus išvadino „mentais“, „gaidžiais“ bei kitais įžeidžiančiais žodžiais, kurių nukentėjusieji įvardyti nenorėjo, tuo metu, kai policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas.

Kad policijos pareigÅ«nus iÅ¡vadino „mentais“, nuteistasis S. Ž. neneigė. S. Ž. paminėtus žodžius pavartojo suprasdamas jų prasmę, žinojo, kad tokie terminai policijos pareigÅ«nams įžeisti vartojami ir nusikaltėlių žargone, pavartotais žodžiais siekė policijos pareigÅ«nus pažeminti, paniekinti ir įskaudinti.              Abejoti, ar S. Ž. pavartoti žodžiai yra įžeidžiantys ir žeminantys žmogaus garbę ir orumÄ , nėra jokio pagrindo.

Tai, kad S. Ž. sakė necenzÅ«rinius žodžius policijos pareigÅ«nams, nepaneigta ir apeliaciniame skunde. S. Ž. savo veikos pavojingumÄ suvokė, policijos pareigÅ«nus įžeidinėjo, žemino vieÅ¡ai, esant name ir L. G.. Akivaizdu, kad S. Ž. įžeidė nukentėjusiųjų garbę ir orumÄ , siekė pakenkti jų moraliniam prestižui, ir toks įžeidinėjimas niekuo nepateisinamas.              Aplinkybę, kad S. Ž. nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus, patvirtino jam nustatytas 0,97 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 92).

Nuteistojo S. Ž. elgesys patvirtina, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio įtakos nusikalstamų veikų padarymui turėjo. Manyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamų veikų padarymui įtakos neturėjo, nėra jokio pagrindo, todėl Å¡i aplinkybė nuteistojo S. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta pagrįstai.              Remiantis aptartų įrodymų visuma, S. Ž. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, yra įrodyta, jo kaltė abejonių nekelia, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.             Kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas mirusiojo S. Ž. sutuoktinės praÅ¡ymu mirusiajam reabilituoti, todėl buvo svarbu patikrinti nuosprendžio dalies dėl nuteistojo kaltės pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Nuteistajam mirus, skirtinos bausmės dydžio klausimai nenagrinėtini.             Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nuteistajam mirus, išspręstinas klausimas ir dėl civilinio ieškinio. Iš nuteistojo S. Ž. D. R. skundžiamu nuosprendžiu priteista 800 litų neturtinei žalai atlyginti. Ši nuosprendžio dalis, mirus nuteistajam, naikinama kartu su visu nuosprendžiu.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, kolegija                                                n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286, 290 straipsnius 46 MGL (5980 litų) dydžio bauda, panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti dėl S. Ž. mirties.             Kolegijos pirmininkas                                                                     Stasys Valužis  Teisėjai                                                                                   Dalius Jocys                                                                                   Linas Pauliukėnas