Legislator Case Law & Legislation
672b16cb-e13a-4dcb-8c71-af297aacbf29 AI generated

672b16cb-e13a-4dcb-8c71-af297aacbf29 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 672b16cb-e13a-4dcb-8c71-af297aacbf29
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J.. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl LPS „Solidarumas“ pirmininko ir LPS Solidarumas" pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atnaujinti ieÅ¡kininės senaties terminÄ dėl LPS „Solidarumas“ XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo.

Legislator headnote

AI generated

672b16cb-e13a-4dcb-8c71-af297aacbf29 · Vilniaus apygardos teismas: Nustačius Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumus, ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas jiems paÅ¡alinti. Vilniaus apygardos teismo 2011-04-11 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-16 nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010-08-26, t.y. pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . Todėl pradinis ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį, kuriame reiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, teismui pateikė nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-296-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05599-2010-9                                           Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.13.; 27.7.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Nacionalinės jaunimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, paslaugų ir turizmo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sÄ jungos, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ ir Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Nacionalinės jaunimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Paslaugų ir turizmo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sÄ jungos, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ ieÅ¡kinį dėl Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, dalies sprendimų bei 2010-08-21 Koordinacinės tarybos sprendimų panaikinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo byloje – A.

J.. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl LPS „Solidarumas“ pirmininko ir LPS Solidarumas" pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atnaujinti ieÅ¡kininės senaties terminÄ dėl LPS „Solidarumas“ XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo.

Nurodė, kad 2010-06-05 įvyko Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (toliau - atsakovas) XII ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas, kuriame iÅ¡ visų iÅ¡rinktų 150 delegatų, dalyvavo 136 delegatai. Pagal atsakovo įstatų 5.2 straipsnio 2 punktÄ suvažiavimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į ji iÅ¡rinktų delegatų, tai yra 100 delegatų. Dalyvavę suvažiavime 136 delegatai sudarė 91 procentÄ visų iÅ¡rinktų delegatų, todėl suvažiavimo priimti sprendimai pirmaisiais darbotvarkėje numatytais klausimais - dėl atsakovo pirmininko ataskaitos, dėl revizijos komisijos ataskaitos laikytini teisėtais.

Delegatams pradėjus svarstyti svarbiausius ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo darbotvarkės klausimus - vadovaujančiųjų organų rinkimus - buvo grubiai pažeista atsakovų įstatų nustatyta suvažiavimo vedimo ir rinkimų procedÅ«ra, todėl dalis, apie 40 suvažiavimo delegatų, atsisakė dalyvauti suvažiavimo darbe ir išėjo iÅ¡ salės. Suvažiavime neliko reikalingo delegatų skaičiaus, užtikrinančio kvorumÄ , todėl delegatų priimti sprendimai dėl vadovaujančiųjų organų rinkimo laikytini neteisėtais ir naikintini.

Atsakovo pirmininko rinkimuose dalyvauti užsiregistravo ne visi dalyvavusieji 136, bet 129 delegatai, kas sudaro 86 % visų delegatų. Ä® atsakovo pirmininkus delegatų buvo pasiÅ«lyti 7 kandidatai. Po balsavimo du kandidatai - V. J. ir A. J., surinkę atitinkamai – 58 ir 52 balsus, išėjo į antrÄ rinkimų etapÄ . Po antro balsavimo, balsų skaičiavimo komisijai suskaičiavus balsus, už V. J. buvo atiduoti 65 balsai, už A. J. 64 balsai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.93 straipsnio 6 dalis nustato, kai balsuojama raÅ¡tu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija, balsų skaičiavimo komisijos sprendimas yra galutinis.

Tokiu bÅ«du, kaip surinkęs daugiau suvažiavimo delegatų balsų, balsų skaičiavimo komisijos sprendimu atsakovo pirmininku buvo patvirtintas V. J.. Tačiau balsų skaičiavimo komisijos sprendimu patvirtintas pirmininku V. J. atsisakė pirmininko pareigų trečiojo asmens naudai. Savo apsisprendimÄ nebÅ«ti atsakovo pirmininku V. J. privalėjo pareikÅ¡ti kandidatų į pirmininkus aptarimo metu iki įraÅ¡ymo į balsavimo biuletenius ir iki balsų skaičiavimo komisijos patvirtinimo. Kai delegatų iÅ¡rinktas pirmininkas atsisakė pareigų, dalis delegatų reikalavo, kad suvažiavimas pavestų balsų skaičiavimo komisijai organizuoti pakartotinę pirmininko rinkimo procedÅ«rÄ .

Prasidėjus delegatų ginčams dėl neteisėtai iÅ¡rinkto pirmininko, pirmininko pareigų atsisakymo, trečiasis asmuo, nesant delegatų pritarimo, be balsų skaičiavimo komisijos sprendimo, save laikydama iÅ¡rinkta pirmininke, pasiÅ«lė delegatams toliau iÅ¡rinkti pirmininko pavaduotojÄ . Nesutikdami su tokiais suvažiavimo vedimo procedÅ«ros pažeidimais, grupė delegatų, parėmusių V. J. kandidatÅ«rÄ , atsisakė dalyvauti suvažiavime ir išėjo iÅ¡ salės. Trečiojo asmens pasiÅ«lymu suvažiavimo delegatų priimtas sprendimas iÅ¡rinkti atsakovo pirmininkės pavaduotoju V.

J. laikytinas neteisėtu, nes atsakovo pirmininkės pareigas trečiasis asmuo užėmė neteisėtai, daliai delegatų pasitraukus iÅ¡ suvažiavimo, nebeliko įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo, todėl visi vėlesni suvažiavimo priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini. Atsakovas ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡o, pasikeitus nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovams arba 2011-10-12 ieÅ¡kinį pripažinus nauju, taikyti senaties terminÄ ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovo pirmininku iÅ¡rinktas ne V. J., neduoda pagrindo skųsti teismui atsakovo vadovybės rinkimų rezultatų. IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti atsakovo XII suvažiavimo sprendimus dėl pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų ir tokiu bÅ«du siekia palikti atsakovÄ be vadovų. IÅ¡rinkti ieÅ¡kovų lÅ«kesčius atitinkančius atsakovo vadovus gali tik kitas neeilinis ataskaitinis-rinkiminis atsakovo suvažiavimas, kuris pagal atsakovo įstatų 5.2.1.1 punktÄ Å¡aukiamas 2/3 atsakovo Koordinacinės tarybos narių iniciatyva arba 1/2 atsakovo suvažiavimo delegatų reikalavimu.

Atsakovo XII suvažiavimo delegatų ir Koordinacinės tarybos narių absoliuti dauguma pritaria suvažiavimo nutarimui pirmininke iÅ¡rinkti trečiÄ jį asmenį, o jos pavaduotoju V. J.. Atsakovo pirmininkės ir pavaduotojo rinkimai vyko pagal atsakovo įstatus. Kai antrojo turo balsavimo rezultatai buvo paskelbti abejotinais, nes vienas iÅ¡ delegatų pasiraÅ¡ytinai gavo kelis balsavimo biuletenius ir balsavo du kartus už vienÄ kandidatÄ , o skirtumas tarp kandidatų surinktų balsų sudarė tik vienÄ balsÄ (65 ir 64 balsai) V.

J. oficialiai atsisakė pirmininko pareigų. Suvažiavimui pirmininkavusi K. K. pasiÅ«lė ir suvažiavimas nutarė atsakovo pirmininku patvirtinti trečiÄ jį asmenį. Po tokio suvažiavimo nutarimo kai kurie delegatai sukėlė sumaiÅ¡tį, salėje liko ir pirmininko pavaduotojo rinkimuose dalyvavo 71 delegatas, už pirmininko pavaduotojo V. J. kandidatÅ«rÄ balsavo 69 suvažiavimo delegatai. Atsakovo įstatai nenumato balsų skaičiavimo komisijos sudarymo ir kaip elgtis tokioje situacijoje, kai vienas antrame atsakovo pirmininko rinkimų ture dalyvavęs asmuo atsisako pirmininko pareigų.

Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti tais pačiais kaip ir atsakovas argumentais.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir nusprendė pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius nusikalstamos veikos požymius.   Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirmasis netinkamo ieškovo ieškinys teismui buvo pateiktas 2010-08-26, t.y. nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui.

Nustačius Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumus, ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas jiems paÅ¡alinti. Vilniaus apygardos teismo 2011-04-11 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-16 nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010-08-26, t.y. pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . Todėl pradinis ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį, kuriame reiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, teismui pateikė nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-27 protokoline nutartimi, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, netinkamas ieÅ¡kovas, jam sutinkant, buvo pakeistas tinkamais ieÅ¡kovais (t. 1, b.l. 149). Tais atvejais, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia netinkamas ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinio senaties termino eiga nutraukiama nuo tos dienos, kuriÄ teismas priima nutartį netinkamÄ ieÅ¡kovÄ pakeisti tinkamu. Todėl nuo 2011-09-27 prasidėjo naujas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties eigos terminas. IeÅ¡kovai 2011-10-12 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimus: panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atnaujinti ieÅ¡kininės senaties terminÄ dėl atsakovo XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai reikalavimÄ panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, pareiÅ¡kė nepraleidę ieÅ¡kinio senaties termino, o atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra nepagrįstas.Pasikeitus ieÅ¡kovams, jų pateiktame ieÅ¡kinyje yra suformuluotas ir praÅ¡ymas - atnaujinti ieÅ¡kininės senaties terminÄ dėl atsakovo XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo.

Ieškinyje nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai, todėl vadovaujantis CPK 78 straipsnio 3 dalimi, šis prašymas atmestinas.Ieškovai prašo panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus šiais argumentais: atsakovas pažeidė CK 2.93 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes mano, kad, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija, balsų skaičiavimo komisijos sprendimas yra galutinis.

O kilus abejonėms dėl balsavimo teisėtumo turėjo bÅ«ti surengta pakartotinė pirmininko rinkimo procedÅ«ra, kas nebuvo padaryta; pirmininku iÅ¡rinktas asmuo negalėjo atsisakyti pareigų po balsavimo rezultatų paskelbimo; pavaduotojo rinkimai vyko pasiÅ¡alinus daliai delegatų, t.y. ieÅ¡kovų nuomone nesant kvorumo.Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010-04-10 iki 2010-06-18) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatÄ ir veiklÄ bei formuoti savo veiklos programÄ . Profesinės sÄ jungos yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys (CK 2.34 str. 2 d.). CK 2.34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡iesiems juridiniams asmenims CK VII skyrius – juridinio asmens organai – taikomas subsidiariai. Pagal atsakovo įstatų 5.1. punktÄ aukščiausias atsakovo organas yra suvažiavimas, kurio kompetencija įtvirtinta 5.2 punkte (t.1, b.l.7-12).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje nustatytÄ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijÄ , darytina iÅ¡vada, kad akcininkų susirinkimas prilyginamas profesinės sÄ jungos suvažiavimui. CK 2.93 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad CK 2.93 straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos akcininkų (pajininkų) susirinkimui. Todėl Å¡iame straipsnyje įtvirtintos taisyklės gali bÅ«ti taikomos tik kolegialių organų (Koordinacinės tarybos, valdybos, revizijos komisijos ir kt.) balsavimui ir nėra taikomos profesinių sÄ jungų suvažiavimui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovų argumentai, kad, vadovaujantis CK 2.93 straipsnio 6 dalimi, iÅ¡rinktam atsakovo pirmininkui atsisakius pareigų, turėjo bÅ«ti rengiamas pakartotinis balsavimas atmestini kaip nepagrįsti. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad iÅ¡rinktasis pirmininkas neturėjo teisės atsisakyti pareigų po to, kai balsų skaičiavimo komisija paskelbė pirmininko rinkimų rezultatus. Sandoriai sudaromi iÅ¡reiÅ¡kiant juos sudarančių valiÄ . Atsakovo įstatai, teisės aktai nereglamentuoja kaip turi bÅ«ti elgiamasi, kai vienas kandidatas atsisako pareigų kito kandidato naudai, kuriuo metu Å¡is veiksmas gali bÅ«ti atliktas.

Todėl iÅ¡rinktasis atsakovo pirmininkas bet kuriuo metu galėjo pareikÅ¡ti savo valiÄ trečiojo asmens naudai – nebÅ«ti atsakovo pirmininku. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimo dalyje dėl atsakovo pirmininko rinkimų ieÅ¡kovų nurodytais pagrindais.Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad iÅ¡ suvažiavimo pasiÅ¡alinus daliai delegatų nebeliko įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo, dėl ko visi vėlesni suvažiavimo priimti sprendimai, tame tarpe ir pirmininko pavaduotojo rinkimai, yra neteisėti ir naikintini.

Ä®statų 5.2 punkte nustatyta, kad suvažiavimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį iÅ¡rinktų delegatų. IÅ¡ pateikto protokolo matyti, kad į suvažiavimÄ atvyko 135 delegatai (t. 1, b.l. 89), todėl suvažiavimas – teisėtas. Ä®statų 5.2.3 punkto 2 papunktyje nustatyta, kada sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Taigi, 2/3 ir didesne suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma galėjo bÅ«ti tvirtinami įstatai bei jų pakeitimai. Ä®statų 5.2.3 punkto 3 papunktyje nustatyta, kad suvažiavimas balsų dauguma priima nutarimus dėl kitų klausimų.

Ä®statuose nėra nustatyta atsakovo pirmininko, jo pavaduotojo rinkimo tvarka, todėl darytina iÅ¡vada, kad primininkas, jo pavaduotojas iÅ¡renkamas paprasta dalyvaujančių suvažiavime delegatų balsų dauguma. Å iuo atveju tam, kad bÅ«tų priimtas nutarimas dėl pirmininko pavaduotojo iÅ¡rinkimo, už jį turėjo bÅ«ti atiduota ne mažiau kaip pusė balsavime dalyvaujančių delegatų balsų. Už pirmininko pavaduotojÄ balsavo 71 delegatas, todėl pirmininko pavaduotojas iÅ¡rinktas taip pat teisėtai.

Pagal įstatų 5.2 punkto 3 papunktį suvažiavime dalyvauja atsakovo narių iÅ¡rinkti asmenys – delegatai. Å ie asmenys yra kolektyvinių atsakovo narių – kitų profesinių sÄ jungų - atstovai, iÅ¡rinkti atstovauti Å¡ių asmenų interesus aukščiausiame atsakovo valdymo organe. Tokiu bÅ«du delegatams yra suteikiamas pasitikėjimas, perduodamos visų jų atstovaujamų asmenų teisės ir pareigos, tikintis, kad jie tinkamai atstovaus visų jos delegavusios organizacijos narių interesus.

Todėl dalies suvažiavimo delegatų, tame tarpe ir dalies ieškovų atstovų, pasišalinimas iš suvažiavimo vertintinas kaip netinkamas jiems suteiktų teisių ir pareigų įgyvendinimas, neatsakingumas atstovaujamųjų atžvilgiu. Toks elgesys laikytinas neprotingu, neteisėtu, prilygintinas piktnaudžiavimui suteikta teise. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl asmenų savavališkai pasišalinusių iš suvažiavimo interesai, nulemti priešingo teisei elgesio negali būti ginami.

Todėl tuo pagrindu, kad dalis delegatų pasiÅ¡alino iÅ¡ suvažiavimo jam nepasibaigus, taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimo dalyje dėl atsakovo pirmininko pavaduotojo rinkimų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieÅ¡kovų argumentus, kuriais jie grindžia reikalavimÄ , dėl kitų Å¡alių ir trečiojo asmens argumentų, įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas kad jie nebuvo esminiais sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui balsavimo biuletenius bei balsų skaičiavimo komisijos protokolus ir nurodė, kad, perskaičiavus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkės pateiktus balsavimo biuletenius, rasti 65 balsavimo biuleteniai, kuriais suvažiavimo delegatai balsavo už A.

J., ir 64 balsavimo biuleteniai, kuriais buvo balsuota už kitÄ kandidatÄ â€“ V. J. (t.2, b.l. 112). Balsų skaičiavimo 2010-06-05 protokolo 3 punkte yra Å¡ie įraÅ¡ai: V. J. už 65, A. J. už 64 (t.2, b.l. 111). Mano, kad buvo suklastoti balsavimo rezultatai, ir praÅ¡o teismo kreiptis į prokuratÅ«rÄ . CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui.

Pateikti dokumentai rodo, kad protokole užfiksuoti duomenys neatitinka balsavimų biuletenių skaičiaus už kandidatus, todėl praÅ¡ymas tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai Nacionalinės jaunimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, paslaugų ir turizmo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sÄ jungos, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ ir Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys.

Nurodė, kad byloje didelę reikÅ¡mę turi Å¡alių paaiÅ¡kinimai, todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.          IeÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:         1) Pirmos instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje ir bylos nagrinėjimo metu teigė, jog iÅ¡rinktasis pirmininkas neva apskritai neturėjo teisės atsisakyti pareigų, jeigu balsų skaičiavimo komisija paskelbė pirmininko rinkimų rezultatus.

Å i iÅ¡vada neatitinka tikrovės. IÅ¡rinktasis pirmininkas turėjo teisę atsisakyti savo pareigų, tačiau turėjo bÅ«ti įvykdytos tam tikros sÄ lygos. LPS įstatai nepakankamai reglamentuoja vadovo paskyrimo ir atÅ¡aukimo procedÅ«rÄ . Todėl Å¡iuo atveju taip pat pagal analogojÄ gali bÅ«ti taikomas Akcinių bendrovių įstatymas, kurio 37 str. 5 d. Nustato, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas raÅ¡ytinį atsistatydinimo praneÅ¡imÄ jį iÅ¡rinkusiam bendrovės organui.

Bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimÄ atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo praneÅ¡imo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo iÅ¡rinktas bendrovės vadovas turi suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , į kurio darbotvarkę bÅ«tų įtraukti bendrovės vadovo atÅ¡aukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. IÅ¡rinktas pirmininkas V. J. savo apsisprendimÄ nebÅ«ti LPS pirmininku privalėjo pareikÅ¡ti kandidatų į pirmininkus aptarimo metu iki įraÅ¡ymo į balsavimo biuletenius ir iki balsų skaičiavimo komisijos patvirtinimo.

Balsų skaičiavimo komisijai patvirtinus balsavimo rezultatus, V. J. turėjo atsistatydinti aukščiau minėta tvarka, įvykdęs įstatymo reikalavimus. Po V. J. atsisakymo nuo LPS pirmininko posto, nebuvo jokio balsavimo dėl tokios susiklosčiusios situacijos. Tretysis asmuo A. J. suvažiavimui pareiškė, kad dėl V. J. apsisprendimo nebūti LPS pirmininku ji turi eiti šias pareigas ir be balsavimo dėl savo kandidatūros pati pasiskyrė LPS pirmininke. Tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.          2) Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. ir CK 2.90 str. protokolas – yra pagrindinis dokumentas, kuriuo žymima suvažiavimo eiga.

BÅ«tent su protokolu gali susipažinti juridinio asmens dalyviai ir bÅ«tent iÅ¡ protokolo turinio galima teigti apie padarytus pažeidimus ir atitinkamai į juos reaguoti. Po antro balsavimo, balsų skaičiavimo komisijai suskaičiavus balsus, už V. J. buvo atiduoti 65 balsai, už A. J. – 64 balsai. Tai užfiksuota protokole. Manytina, kad bÅ«tent tokiais skaičiais ir turėjo vadovautis pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ . Be to, turėjo bÅ«ti įvertinta ta aplinkybė, kad balsavimo biuletenius suvažiavimo metu, visų delegatų akivaizdoje, kai dar buvo filmuojama, nebuvo įmanoma suklastoti.

O jų saugojimo metu (nuo suvažiavimo dienos iki pateikimo teismui) biuletenius galima buvo suklastoti, tačiau ieškovai neturėjo jokios galimybės to padaryti, nes biuletenius saugojo atsakovas ir tretysis asmuo. Todėl teismo sprendimas ne tik pažeidžia materialines teisės normas, bet ir yra tendencingas.

3) Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad iÅ¡ suvažiavimo pasiÅ¡alinus daliai delegatų, nebeliko įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo. IÅ¡ tikrųjų ginčijamo suvažiavimo pradžioje susirinko pakankamai delegatų ir kvorumas buvo. Tačiau po V. J. atsisakymo bÅ«ti LPS pirmininku, daliai delegatų pasitraukus iÅ¡ suvažiavimo, salėje nebeliko delegatų skaičiaus, atitinkančio LPS įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumui. Pagal bendrÄ taisyklę taikant Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 1 d., nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu.

Tačiau pagal Profesinių sÄ jungų įstatymÄ ir LPS įstatus profesinės sÄ jungos yra savanoriÅ¡kos, savarankiÅ¡kos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Vadinasi LPS turėjo teisę nustatyti savo veiklos reglamentavimÄ , neprieÅ¡taraujantį įstatymams, tame tarpe ir dėl suvažiavimo kvorumo. Ä® bylÄ buvo pateikti ginčijamo suvažiavimo vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose matosi, kad suvažiavimo metu buvo konstatuota, kad balsuojant dėl pirmininko pavaduotojo nėra kvorumo, nes dalis delegatų, protestuodami paliko salę.

Vadinasi de facto balsuojant dėl kiekvieno klausimo buvo nustatinėjamas kvorumas, kuris yra svarbus ne tik LPS suvažiavimo pradžioje, bet ir jo eigoje.4) PraÅ¡o prijungti naujus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui 2013-08-26, nurodydami, jog 2012-09-08 LPS “Solidarumas” Koordinacinė taryba priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ LPS “Solidarumas”: Nacionalinę jaunimo profesinę sÄ jungÄ â€žSolidarumas“, paslaugų ir turizmo profesinę sÄ jungÄ â€žSolidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinę sÄ jungÄ , Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininkÄ V.

M., o Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sÄ jungos pirmininkę A. V. be pagrindo paÅ¡alino iÅ¡ LPS “Solidarumas” Valdybos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovų skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad profesinių sÄ jungų steigimÄ , status ir veiklÄ reguliuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymas, o privataus status juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai profesinių sÄ jungų veikloje netaikytini.

LPS įstatuose yra įtvirtinta nuostata, kad suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį iÅ¡rinktų delegatų. IÅ¡ pateikto suvažiavimo protokolo matyti, kad į suvažiavimÄ atvyko ir atitinkama tvarka užsiregistravo 135 delegatai, todėl pagal nustatytÄ kvotÄ â€“ suvažiavimas laikytinas teisėtu. 2/3 ir didesne suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma (kvalifikuota balsų dauguma), kaip nustatyta Ä®statų 5.2.3. punkto 2 papunktyje, galėjo bÅ«ti tvirtinami įstatai bei jų pakeitimai.

Įstatų 5.2.3. punkto 3 papunktyje nustatyta, kad suvažiavimas balsų dauguma priima nutarimus dėl kitų klausimų. Įstatuose nėra nustatyta pirmininko, jo pavaduotojo rinkimų tvarka, todėl darytina išvada, kad pirmininkas ir jo pavaduotojas išrenkamas paprasta dalyvaujančių suvažiavime delegatų balsų dauguma. Šiuo atveju tam, kad būtų priimtas nutarimas dėl pirmininko pavaduotojo išrinkimo, už jų turėjo būti atiduota ne mažiau kaip pusė balsavime dalyvavusių delegatų balsų.

Už pirmininko pavaduotojÄ balsavo 71 delegatas. Nurodytų teisės normų ir aplinkybių kontekste, manytina, kad suvažiavimas įvyko teisėtai, taip pat pirmininko pavaduotojo rinkimų rezultatai yra vienareikÅ¡miÅ¡kai teisėti ir pagrįsti. IeÅ¡kovai painioja teisines kategorijas – “atsisakymÄ â€ ir “atsistatydinimÄ â€, kaip atsisakymÄ sudaryti darbo sutartį ir atsistatydinimÄ kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ . IeÅ¡kovai nepagrįstai taiko Akcinių bendrovių 37 str. 5 d. nuostatas, kadangi Å¡ioje įstatymo nuostatoje reglamentuojami teisiniai santykiai, atsirandantys po darbo sutarties sudarymo.

Å iuo atveju rinkimų rezultatai, nesvarbu ar juos paskelbia suvažiavimo pirmininkas, ar balsų skaičiavimo komisija, yra pagrindas sudaryti darbo sutartį ir tuo pačiu – rinkimus laimėjęs asmuo, įgyja specialiÄ jÄ teisę – teisę, bet ne pareigÄ , jÄ sudaryti. Asmeniui nesutinkant, priverstinis specialiosios teisės įgyvendinimas ir darbo santykių atsiradimas, neatitinkantis asmens tikrosios valios, prieÅ¡tarautų DK įtvirtintiems darbo santykių teisinio reglamentavimo principams, bÅ«tent DK 2 str. 1 d. 2 p. Ä®tvirtintai asmens laivei pasirinkti darbÄ .

Kadangi Å¡ioje byloje didelę reikÅ¡mę turi Å¡alių paaiÅ¡kinimai praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Bylos Å¡alys pateikė praÅ¡ymus nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrÄ taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nustatytas iÅ¡imtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡tinius įrodymus, primos instancijos teisme vykusių posėdžių protokolus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl įstatymų normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl ieÅ¡kovų ir atsakovo praÅ¡ymas netenkintinas ir byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti ieÅ¡kovų 2013-08-26 pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie nėra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybės.Byloje nustatyta, kad Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ XII-ojo suvažiavimo, vykusio 2010-06-05, protokole (t.

I, b.l. 88-94) nurodyta, jog iÅ¡ suvažiavime turėjusių dalyvauti 150 delegatų atvyko 135. Pirmininkas buvo renkamas dviem etapais. Pirmajame iÅ¡ penkių kandidatų daugiausiai surinko V. J. (58 balsus) ir A. J. (52 balsus). Antrojo etapo metu balsavimui buvo iÅ¡dalinti 129 biuleteniai, V. J. gavo 65 balsus, A. J. – 64 balsus. Kilus nesutarimams dėl balsavimo tvarkos ir pateikus pasiÅ«lymÄ perbalsuoti, V. J. atsisakė savo kandidatÅ«ros, todėl LPS pirmininke buvo patvirtinta A. J. (t. I, b.l. 93). Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl CK 2.93 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų taikymo Å¡alių ginčo teisiniams santykiams.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog CK 2.93 str. 8 d., nustatanti, kad Å¡io straipsnio taisyklės netaikomos akcininkų (pajininkų) susirinkimui, reiÅ¡kia ir Å¡ių taisyklių netaikymÄ profesinių sÄ jungų suvažiavimui. Atsižvelgdami į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡alių ginčui turėtų bÅ«ti taikomos ir kitos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Pagal CK 2.34 str. 2 d. ir 2.38 str. nuostatas profesinės sÄ jungos yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, todėl jiems CK VII skyrius, reglamentuojantis juridinių asmenų organų funkcijas ir kompetencijÄ , sprendimų priėmimo tvarkÄ , taikomas subsidiariai.

Tai yra, kai minėtų klausimų nereglamentuoja konkrečias juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai, taikomas nurodytas CK antros knygos skyrius. Kadangi yra priimtas specialus Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymas, tai minėtas skyrius profesinėms sÄ jungoms taikomas tiek, kiek Profesinių sÄ jungų įstatymas nereglamentuoja aukščiau minėtų klausimų. Taip pat Profesinių sÄ jungų įstatymo egzistavimas lemia, kad kitų juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai, tame tarpe ir Akcinių bendrovių įstatymas, nėra taikomas profesinėms sÄ jungoms.

Profesinių sÄ jungų įstatymas nedetalizuoja minėtų klausimų tik nustato, kad profesinės sÄ jungos įstatuose turi bÅ«ti nurodyta visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) kompetencija, suÅ¡aukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atÅ¡aukimo tvarka (8 str. 2 d. 6-7 p.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad CK 2.93 str. 6 d. gali bÅ«ti taikoma ir profesinės sÄ jungos visuotinio suvažiavimo balsavimo tvarkai.

Pagal CK 2.46 str. 1 d. juridiniai asmenys, tame tarpe ir profesinės sÄ jungos, veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ įstatuose (t. I, b.l. 7-12) numatyta, kad aukščiausiasis valdymo organas yra LPS suvažiavimas (5.1.1. punktas), kuris yra teisėtas, jei dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį iÅ¡rinktų delegatų (5.2.2 punkto 1 papunktis). Suvažiavime nutarimai priimami visų dalyvaujančių delegatų balsų dauguma (iÅ¡skyrus atvejus, kai priimami nutarimai dėl LPS veiklos nutraukimo ar reorganizavimo) (5.2.2. punkto 2 papunktis).IÅ¡ aukščiau nurodytų 2010-06-05 vykusio LPS „Solidarumas“ suvažiavimo protokolu nustatytų aplinkybių matyti, jog LPS „Solidarumas“ pirmininkas buvo renkamas dviem etapais.

Dėl pirmo etapo balsavimo, kurio nugalėtojais buvo pripažinti du daugiausiai iÅ¡ penkių kandidatų surinkę asmenys, teisėtumo jokių ginčų tarp suvažiavimo narių nekilo, todėl jis yra pripažintinas teisėtu. Po antro balsavimo, nariams iÅ¡kėlus pageidavimÄ dėl pakartotinio balsavimo, daugiausiai balsų surinkęs kandidatas nutarė atsiimti savo kandidatÅ«rÄ tam, kad nekiltų jokių nesusipratimų (t. I, b.l. 93). Taigi, pirmininke liko patvirtinta A. J., kuri buvo antroji pagal surinktÄ balsų daugumÄ pirmajame etape ir dėl kurio teisėtumo klausimų nekilo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad likus antrajame etape tik dviems kandidatams ir vienam iÅ¡ jų atsiėmus savo kandidatÅ«rÄ , pakartotinis balsavimas netenka prasmės, nes lieka tik vienas kandidatas, kuris ankstesniame balsavimÄ jau surinko teisėtÄ balsų daugumÄ . Todėl, egzistuojant minėtoms konkrečioms balsavimo aplinkybėms, CK 2.93 str. 6 d. nėra taikytina.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo iÅ¡vada, jog pagal aukščiau nurodytas atsakovo įstatų nuostatas pirmininko pavaduotojas buvo iÅ¡rinktas teisėtai, nes įstatuose nėra nustatyta atsakovo pirmininko, jo pavaduotojo rinkimo tvarka, todėl iÅ¡ pagal įstatų 5.2.2 ir 5.2.3 punktus jie renkami paprasta dalyvaujančių suvažiavime delegatų balsų dauguma.Pagal CPK 300 str. 1 d. jeigu nagrinėjant civilinę bylÄ paaiÅ¡kėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui.Balsų skaičiavimo 2010-06-05 protokolo 3 punkte yra įraÅ¡yta, jog už V.

J. yra 65 balsai, o už A. J. – 64 balsai (t.2, b.l. 111). Byloje yra pateikti balsavimo biuleteniai, tarp kurių rasti 65 balsavimo biuleteniai, kuriais suvažiavimo delegatai balsavo už A. J., ir 64 balsavimo biuleteniai, kuriais buvo balsuota už kitÄ kandidatÄ â€“ V. J. (t.2, b.l. 112). Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. apibrėžtÄ dokumento klastojimo sudėtį – dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. IÅ¡ byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad balsavimo biuleteniais nustatytas rezultatas ir nurodytas protokole nesutampa, taigi nusikalstamos veikos požymių yra, todėl pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ apie Å¡iÄ aplinkybę praneÅ¡ti prokurorui.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovams, kad toks civilinę bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimas nereiÅ¡kia konstatavimo tikrai egzistuojant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti nustatyta tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ BPK nustatyta tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.         Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 907,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinio proceso metu ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovui yra priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai „Solidarumas“ (j.a.k. 290806370), lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų Nacionalinės jaunimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (j.a.k. 300602369), Panevėžio dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (j.a.k. 193048257), Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (j.a.k. 154300155), paslaugų ir turizmo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (j.a.k. 193074412), UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sÄ jungos (j.a.k. 126215598), smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (j.a.k. 300095880) ir Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (j.a.k. 145664359) 907,50 Lt (devynis Å¡imtus septynis litus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius