672aa4ef-ae19-4034-ab1d-3edd29da97ab · Kauno apygardos teismas

?Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-151-264/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08342-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R.

A. B. ir P. W. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Apželdinimas“, akcinė bendrovė Å iaulių bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini);

3) atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos.

2. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. V. bei jo sutuoktinės A. V. įpėdinės, B. J. M. ir R. A. B., kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ , praÅ¡ydamos atkurti nuosavybės teises į: (1) iki 1940-07-22 J. V. valdytÄ 12 ha ploto žemę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) (prie dabartinio (duomenys neskelbtini)); (2) iki 1940-07-22 A. V. valdytÄ 32,2 ha ploto žemę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) (dabartinėje (duomenys neskelbtini)). 2011-03-28 B. J. M. ir R. A. B. kreipėsi į NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje (toliau - AtkÅ«rimo byla) pripažinti, kad iki 1940 m.

žemės nacionalizacijos A. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini), o A. V. - 31,7224 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini). 2011-07-22 NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo B. J. M. ir R. A. B., kad, atsižvelgiant į jų 2011-03-28 praÅ¡ymÄ , taip pat gautus Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Kauno apskrities archyvo atsakymus, buvo pakartotinai peržiÅ«rėti AtkÅ«rimo byloje esantys nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. 2011-06-22 protokolu nutarta pripažinti faktus, t. y. kad iki 1940 m.

žemės nacionalizacijos J. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini), o A. V. - 31,7262 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Å¡iuo Protokoliniu sprendimu buvo priimtas ne vienas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. 2016-10-12 NŽT Kauno miesto skyrius informavo pareiÅ¡kėjus, kad NŽT Rizikų vertinimo departamentas, atlikęs AtkÅ«rimo byloje parengtų „iÅ¡vadų dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir paskaičiuotų verčių“ teisėtumo vertinimÄ , konstatavo daugiau nei prieÅ¡ 5 metus priimto 2011-06-22 protokolinio sprendimo dėl faktų nustatymo nepagrįstumÄ .

Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno miesto skyrius įpareigojo pareiÅ¡kėjus kreiptis į teismÄ dėl faktų nustatymo ir pateikti NŽT Kauno miesto skyriui tai įrodančius dokumentus.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo aiškios pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė, tik nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba vertino Kauno miesto skyriaus pateiktose J. V. ir A. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius, taip pat Kauno apskrities archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad vėliausi J. V. ir A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knygos, kuriose įrašyti:

J. V., valdęs (duomenys neskelbtini) 7,9901 ha sklypÄ ir turėjęs 1 mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ , 1 negyvenamÄ jį namÄ ; A. V., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 3,1720 ha žemės, 2 medinius gyvenamuosius namus, 4 negyvenamuosius namus. Taip pat konstatavo, kad 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas, kuriame J. V. nurodė esantis 12,00 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas - nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Pažymėjo, kad Å¡is aktas taptų J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, tik teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 12,00 ha žemės (duomenys neskelbtini).

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Apželdinimas“ praÅ¡o pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip neįrodyta, taip pat kaip kreipusis į teismÄ praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjams dar 2000-2007 metais buvo žinoma, kad jų turimų bei atsakingai institucijai pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad J. V. nuosavybės teise iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės valdė 12,00 ha žemės, o A. V. – 31,7262 ha žemės, todėl sprendimas atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjų nurodomo dydžio teritorijÄ negali bÅ«ti priimamas.

Teigia, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. V. ir A. V. 1940 m. nacionalizuojant žemę nuosavybės teise valdė pareiškėjų nurodomo ploto žemę. Pareiškėjams nuosavybės teisės negali būti atkuriamos į didesnę nei 7,9901 ha bei 3,1720 ha ploto žemę. Bylos medžiagoje esantis 1940-08-07 paties J. V. surašytas bei pasirašytas dokumentas nepatvirtina, kad J. V. nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės (duomenys neskelbtini). Priešingai, 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygos (juose esantys duomenys) 1940-08-07 dokumente užfiksuotus duomenis paneigia.

PareiÅ¡kėjų į bylos medžiagÄ pateiktas 1944-03-17 Hipotekos knygos iÅ¡raÅ¡as pagal dokumento sudarymo datÄ laikytinas vėliausiu dokumentu, tačiau, kaip yra matyti, į šį dokumentÄ perkelti kur kas ankstesni duomenys, t. y. duomenys, kurie fiksuoti dar 1939 m. Pažymėjo, jog 1944-03-17 Hipotekos knygos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog: (i) A. V. 1921 m. apskritai įsigijo tik 24,2860 ha dydžio žemės sklypÄ , o Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjų deklaruojamÄ pozicijÄ , kad iÅ¡ A. V. 1940 m. buvo nusavinta net 31,7262 ha ploto žemė; (ii) A.

V. nuosavybės teise priklausiusi žemė buvo aktyviai ir pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjama kitiems subjektams.

5. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Å iaulių bankas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Tik praÅ¡yme bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant nurodė, kad su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutinka bei palaiko suinteresuoto asmens UAB „Apželdinimas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytus argumentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies – nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1) J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini);

2) A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Taip pat atnaujino R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui.

7. Dėl J. V. 12,00 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise Å¡ios žemės nacionalizavimo metu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiÅ¡kėjais, kad jų nurodytos aplinkybės bei byloje esantys tai patvirtinantys duomenys leidžia spręsti, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 ha (tame tarpe 7,9901 ha) ploto žemę (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog į bylÄ nėra pateikta duomenų, leidžiančių tokia iÅ¡vada pagrįstai abejoti. Teismas nesutiko, kad Å¡ioje byloje, kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 179-180), kurioje įraÅ¡yta, jog J. V. valdė (duomenys neskelbtini) 7,9901 ha sklypÄ .

8. Teismo vertinimu, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas 1940-08-07 Aktas (1 t. b.l. 100-101), kuriame nurodyta, kad J. V. yra 12,00 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, bei (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195 (1 t., b.l. 105-110) nurodyti duomenys apie J. V. nuosavybės teise turėtos žemės plotÄ (1932 metais - 24,16 ha) bei 1934 m. - 1939 m. laikotarpiu J. V. atliktus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (iÅ¡ viso parduota 4,6529 ha), patvirtina labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo ne mažiau kaip 12,00 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini).

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos pažymos pastaboje įraÅ¡yta, kad tikslesnių duomenų apie J. V. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (pastatus ir žemę) nepilnai iÅ¡likusiuose archyvo dokumentuose nėra, todėl tai gali reikÅ¡ti, kad dokumentai, susiję su 12,00 ha žemės valdymu nėra iÅ¡likę. Pažymėjo, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas.

10. Dėl A. V. 31,7262 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise Å¡ios žemės nacionalizavimo metu. Teismas, spręsdamas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tik iÅ¡ dalies sutiko su pareiÅ¡kėjais apie A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavęs visus pareiÅ¡kėjų pateiktus dokumentus iÅ¡ archyvų, kitÄ bylos medžiagÄ sprendė, jog galima padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 31,3507 ha ploto žemę nuosavybės teise. Nurodė, jog į bylÄ nėra pateikta duomenų, leidžiančių tokia iÅ¡vada pagrįstai abejoti. Teismas nesutiko, kad Å¡ioje byloje, kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 194-195), kurioje įraÅ¡yta, jog A.

V. valdė (duomenys neskelbtini) Å«kyje 3,1720 ha sklypÄ . Teismas mokesčių inspekcijos darbuotojo įraÅ¡o faktinio duomens įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę įvertino visų bylos faktinių duomenų kontekste, todėl nurodė, jog jis vertintinas kaip nepakankamas tik 3,1720 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto buvimui konstatuoti. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjais, kad iÅ¡ Å¡ios registracijos knygos nėra aiÅ¡ku bÅ«tent kada Å¡ie duomenys yra fiksuoti (kokį 1940 metų mėnesį, dienÄ ), kokiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais remiantis Å¡is įraÅ¡as buvo padarytas.

Pažymėjo, kad esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtÄ Å¾emės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, tačiau tik tuo atveju jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios iÅ¡vados.

11. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Apželdinimas“ nurodyta aplinkybe, kad byloje esantys duomenys dėl 1921-02-24 A. V. ir J. V. (pirkėjai) bei D. – F. G. (pardavėjos), atstovaujamos įgaliotinio A. B., sudaryto (duomenys neskelbtini) esančios žemės pirkimo - pardavimo sandorio, t.y. pagal Ipotekos knygos iÅ¡raÅ¡Ä pirkėjai įsigijo 24 ha 2860 kv. m. žemės sklypÄ , tuo tarpu pareiÅ¡kėjų pateikto 1921-02-24 J. V. ir A. V. ir D. G. sudaryto pirkimo-pardavimo akto nuoraÅ¡o kopijoje (1 t., b.l. 102-104) nurodyta, kad parduodama apie 45 margus, t.y. apie 31,95 ha (1 margas - tai apie 0,71 ha), tačiau teismas Å¡iuo atveju rėmėsi vėlesniais duomenimis (mokesčių byla). Pažymėjo, kad nuo 1921-02-24 iki 1935-02-15 A. V. galėjo įsigyti daugiau žemės nei tik minėtu sandoriu, kÄ iÅ¡ esmės ir patvirtina mokesčių byloje esantys duomenys.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų kartu su 2017-11-03 prašymu pateiktas 1944-03-17 Ipotekos knygos išrašas (2 t., b.l. 5-7) apie A. V. nuosavybės teise valdyta žemė (duomenys neskelbtini), paneigia pačių pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad yra duomenų tik apie 1939 metų II pusmetį sudarytus 4 sandorius, iš viso parduodant 0,4462 ha (4462 m2) žemės dalį.

13. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis, A. V. 1939-1940 metais iÅ¡ viso pardavė ne 4462 m2 žemės, o ne mažiau kaip 8217 m2 žemės. Apie daugiau sudarytų minėto turto pardavimo sandorių byloje duomenų nėra, jų nepateikta ir per gan netrumpÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esančių ir aukščiau iÅ¡vardintų leistinų įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad A. V. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 31,3507 ha (tame tarpe 3,1720 ha) ploto žemės (duomenys neskelbtini).

15. Dėl termino atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų darbuotojų neaiÅ¡kios bei nenuoseklios pozicijos (sprendimų), vykstant dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų atitinkamiems svarstymams, pretendentai pagrįstai tikėjo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimui pakanka. PareiÅ¡kėjams buvo suteiktas lÅ«kestis, jog jiems ir nesikreipiant į teismÄ gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į pageidaujamÄ Å¾emę.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pripažintinas svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas terminas pretendentams pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teismas patenkinęs pareiÅ¡kėjų reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, pripažino, jog terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – praleistas dėl svarbių priežasčių – nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo – todėl praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 17. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Apželdinimas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-1169-924/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų R. A. B. ir P. W. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal bylos eigoje pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1 Dėl Sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad J.

V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės. Teismas, nustatęs faktÄ , kad J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 ha, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iuo klausimu suformuotos praktikos. 17.2 Nei AtkÅ«rimo įstatymo 9 str., nei Tvarkos 12 p. nėra numatyta, kad paties asmens raÅ¡tu suraÅ¡ytas liudijimas apie savo nuosavybės (turto) apimtį (iÅ¡skyrus tokiam liudijimui artimÄ testamentÄ ) yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas.

Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi 1940 m. paties J. V. užsienyje surašytu bei pasirašytu dokumentu (1 t., e.b.l. 100-101), kuris nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas ir kuriame užfiksuotos žemės apimties (12,00 ha) nepatvirtina jokie bylos medžiagoje esantys nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. 17.3 Priešingai nei sprendė teismas, 1940 m. paties J. V. užsienyje surašyto dokumento duomenų nepatvirtina ir 1997-12-04 Lietuvos archyvų departamento (duomenys neskelbtini) archyvo pažymėjime Nr. V-195 (1 t., e.b.l. 105-110) užfiksuoti duomenys.

Å iame dokumente skirtingais laikotarpiais nurodoma visiÅ¡kai skirtinga nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos žemės apimtis. Jame užfiksuota, kad J. V. jam priklausančiÄ Å¾emę pakankamai aktyviai bei pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjo kitiems fiziniams asmenims, taip pat nėra nurodyta, kiek konkrečiai žemės turėjo J. V. 1934-1939 m. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima iÅ¡vada, kad 4,6529 ha žemės J. V. laikotarpiu nuo 1934 iki 1939 m. pardavė 1934 m. turėdamas bÅ«tent tiek pat, kiek turėjo 1932 m., t. y. 24,16 ha. 17.4 J.

V. nacionalizacijos metais (1940 m.) valdė kur kas mažesnio ploto žemę nei byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygos (1 t., e.b.l. 179-180; 194-195), Tvarkos 12 p., yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, ir Å¡iose knygose yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kad J. V. (duomenys neskelbtini) 1940 metais (t. y. nacionalizacijos metais) mokesčius mokėjo tik už 79901 kv. m. žemės (1 t., e.b.l. 179-180). 17.5 PareiÅ¡kėjų į bylÄ pateikti dokumentai negali bÅ«ti laikomi paneigiančiais 1940 m.

Mokesčių mokėtojų knygose užfiksuotus duomenis apie J. V. ir A. V. valdyto turto apimtį, kadangi Å¡ie dokumentai, kaip 2017-08-28 praÅ¡yme pripažįsta ir patys pareiÅ¡kėjai, patvirtina „atleidimÄ â€œ nuo mokesčių už visiÅ¡kai kitÄ laikotarpį (t. y. nuo 1925 m. iki 1929 m. ir nuo 1930 m. iki 1933 m.). Bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad J. V. ir A. V. (arba jų įgaliotiniai) 1940 m. mokesčius mokėjo ne už visÄ , o tik už kokiÄ nors dalį nuosavybės teise valdytos žemės. 17.6 Dėl Sprendimo dalies kuria nustatyta, kad A.

V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha žemės. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygose (1 t., e.b.l. 179-180; 194-195) užfiksuotais duomenimis, kuriais remiantis galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ pat 1940 m. nacionalizacijÄ A. V. nuosavybės teise valdė ne daugiau nei 3,1720 ha žemės. 17.7 1944-03-17 Ipotekos knygos iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti duomenys ne tik kad paneigia pareiÅ¡kėjų byloje deklaruotÄ ir Sprendimu patvirtintÄ iÅ¡ A.

V. nusavintÄ Å¾emės kiekį, tačiau patvirtina tai, kad Å¡iai priklausiusi žemė, tuoj pat prieÅ¡ pradedant vykdyti turto nacionalizacijÄ , buvo aktyviai bei pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjama tretiesiems asmenims. 17.8 Sprendžiant dėl nusavinto žemės kiekio (ploto), turėtų bÅ«ti vadovaujamasi tais duomenimis, kurie yra užfiksuoti artimiausiu turto nacionalizacijai laikotarpiu (t. y. 1940 m. užfiksuotais duomenimis). 17.9 Dėl termino atnaujinimo. PareiÅ¡kėjai byloje pripažino ir bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys, kad AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytÄ terminÄ pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus arba kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo pareiÅ¡kėjai yra ženkliai praleidę (pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kimÄ byloje pateikė tik 2017-04-12 (1 t., e.b.l. 1-17). 17.10 Teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai iki 2016-10-12 praneÅ¡imo gavimo objektyviai negalėjo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kadangi nežinojo, kad jų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad J.

V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės, o A. V. – 31,7262 ha žemės, yra neteisinga. 17.11 Neatsižvelgta, kad pareiÅ¡kėjai AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytÄ terminÄ (2003-12-31) praleido dėl pačių nerÅ«pestingumo ir aplaidumo bei kiek vėliau, t. y. jau po AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyto termino praleidimo, patys pareiÅ¡kėjai akivaizdžiai elgėsi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai (piktnaudžiavo teise). 17.12 PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, pareiÅ¡kėjai negalėjo pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje yra pakankamai dokumentų, kurie patvirtina jų deklaruojamo dydžio žemės valdų valdymÄ nuosavybės teise.

Akivaizdu, kad kitu atveju pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų rinkę bei atsakingai institucijai teikę papildomų dokumentų, anot jų, patvirtinančių jų deklaruojamo dydžio žemės valdų nuosavybės teise valdymÄ . 17.13 AtkÅ«rimo įstatymo nuostatų neatitinkantis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2011-06-22 sprendimas (1 t., e.b.l. 28), kurio priėmimÄ lėmė tik pačių pareiÅ¡kėjų neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas elgesys, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, negalėjo bÅ«ti pagrindu termino atnaujinimui pateikti dokumentÄ â€“ teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai R. A. B. ir P. W. M. praÅ¡o:

1) nutraukti bylÄ pagal 2018 m. spalio 10 d. UAB „Apželdinimas“ apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-1169-924/2018 panaikinimo dalyje, kuria nuspręsta nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo pateikimui, o teismui nusprendus bylÄ Å¡ioje dalyje nagrinėti iÅ¡ esmės - atmesti UAB „Apželdinimas“ apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ;

2) atmesti 2018 m. spalio 10 d. UAB „Apželdinimas“ apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-1169-924/2018 panaikinimo dalyje, kuria nuspręsta nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo pateikimui, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ;

3) priteisti pareiÅ¡kėjų R. A. B. ir P. W. M. naudai iÅ¡ UAB „Apželdinimas“ visas pareiÅ¡kėjų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jeigu tokių bus, pagal iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 18.1. Apeliantė neturi teisės teikti apeliacinį skundÄ , reikalaujant panaikinti sprendimÄ dėl nustatyto fakto, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) bei AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino pateikti teismo sprendimÄ dėl Å¡io fakto nustatymo, atnaujinimo, nes nepateikta duomenų, kad apeliantė bÅ«tų savininkė arba nuomininkė nekilnojamojo turto, esančio buvusioje (duomenys neskelbtini). 18.2.

Nesutinka, kad teismine tvarka nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktus turi bÅ«ti vadovaujamasi vėliausiai iÅ¡duotais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. 18.3. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti 1940-08-07 Aktu. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjai yra pateikę kitus nurodytus dokumentus, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog minėtame dokumente užfiksuotas faktas, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). 18.4.

Mokėtojų registracijos knygos išraše nenustatytu laiku užfiksuotus duomenis paneigia teismui pateikti dokumentai, kurių duomenys įrodo, kad nuo 1932 metų, kai J. V. nuosavybės teise valdė 24,16 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. žemės nacionalizacijos J. V. pardavė tik 5,6347 ha žemės. 18.5. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų apie J. V. sudarytus kokius nors kitus byloje nesančius (duomenys neskelbtini) valdytos žemės pirkimo pardavimo ar kitokius sandorius. 18.6.

Teismo iÅ¡vadÄ , kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl neva neteisėto sprendimo Å¡ioje dalyje. 18.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokėtojų registracijos knygos iÅ¡raÅ¡e užfiksuotų duomenų nepagrįstumÄ Ä¯rodo ir administracine tvarka Institucijos priimtas galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti faktus, kad J.

V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) bei, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). 18.8. Apeliacinio skundo motyvas, kad sprendime konstatuotas faktas apie tokios iÅ¡vados nebuvimÄ neva negalėjo bÅ«ti pripažįstamas sudarančiu pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytÄ terminÄ (Apeliacinio skundo 56 p.), prieÅ¡tarauja AtkÅ«rimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytam reglamentavimui bei Lietuvos teismų suformuotai praktikai. 18.9.

AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino praleidimÄ sÄ lygojo Institucijos tik 2016 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas įpareigoti pareiÅ¡kėjus pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų nustatyti 2011 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Institucijos pripažinti minėti faktai. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad pareiÅ¡kėjai praleido minėtÄ terminÄ dėl nesvarbių priežasčių.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra visapusiÅ¡kai įvertinus bylos aplinkybes ir iÅ¡tyrus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 19.1. 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas, kuriame J. V. nurodė esantis 12,00 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas - nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Atsižvelgiant į tai, tuometinio (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus specialistų susirinkimo 2011 m. birželio 22 d. protokole, pirmiau minėtas aktas nepagrįstai pripažintas J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu į valdytÄ 12,00 ha plotÄ . Pažymėtina, kad Å¡is aktas taptų J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, tik teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 12,00 ha žemės (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados 20. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Ä®vertinus apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Apeliacijos dalykas - teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies pareiškimas dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos juridinių faktų nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

23. PareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), o A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), taip pat prašė atnaujinti pareiÅ¡kėjams R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos faktus nustatė, nes laikė juos įrodytais.

25. LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

26. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad R. A. B. ir J. M. iki 2001-12-31 pateikė 1997-10-03 praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į J. V. 12 ha ir A. V. 32,2 ha iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, todėl nuosavybės teisės pagal minėtas įstatymo nuostatas turėjo bÅ«ti atkuriamos pareiÅ¡kėjos R. A. B. ir jau mirusios J. M. vardu, perduotos pastarosios įpėdiniui P. W. M. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 27. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

28. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau AtkÅ«rimo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Å io įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali bÅ«ti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant iÅ¡vadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

29. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis Å¡iomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus.

30. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Å¡ios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

Dėl J. V. žemės (duomenys neskelbtini) 31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini).

32. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį faktÄ , nepagrįstai vadovavosi 1940 m. paties J. V. užsienyje suraÅ¡ytu bei pasiraÅ¡ytu dokumentu (1 t., e.b.l. 100-101), nes tai nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Nurodo, kad artimas 1940 m. nacionalizacijos laikotarpiui nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra 1940 m. Mokesčių mokėtojų knyga (1 t., e.b.l. 179-180), kurioje yra užfiksuoti duomenys, patvirtinantys kur kas mažesnio dydžio žemės valdos valdymÄ nuosavybės teise (t. y. 7,9901 ha). Tai yra, lygiai tiek, kiek buvo pripažinta dar 2000-09-25 už nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsakingos institucijos priimtu sprendimu (3 t., e.b.l. 91-92).

33. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės nurodytų dokumentų įrodomosios reikÅ¡mės bei juos vertino atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ teisingai.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 179-180), kurioje įraÅ¡yta, jog J. V. valdė (duomenys neskelbtini) 7,9901 ha sklypÄ , nes kaip minėta Å¡ios nutarties 29 ir 30 punktuose nagrinėjamu atveju taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus.

Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ , bÅ«tina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu, todėl, esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtÄ Å¾emės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios iÅ¡vados.

35. Bylos duomenys: 1926-05-17 J. V. iÅ¡duotas nuosavybės dokumentas - pažymėjimas Nr.10857 - kuriame nurodyta, kad J. V. nuosavybės teise priklausė 80,9378 ha ploto žemė (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 99), (duomenys neskelbtini) archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195 (1 t., b.l. 105-110) nurodyti duomenys apie J. V. nuosavybės teise turėtos žemės plotÄ (1932 metais - 24,16 ha) bei 1934 m. - 1939 m. laikotarpiu J. V. atliktus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (iÅ¡ viso parduota 4,6529 ha), patvirtina labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad 1940-08-07 Akto patvirtinimo dienÄ J. V. galėjo bÅ«ti 12 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini) savininku, akte užfiksuoti duomenys patvirtinti to laikotarpio atsakingų asmenų, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jame esančių duomenų teisingumu.

36. Kauno apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime, 2011-03-16 pažymoje dėl nekilnojamojo turto nacionalizavimo Nr. (10.6) V10-794, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-05-12 pažymėjime Nr. T-522-V (1t.e.b.l. 166, 178) pastabose įraÅ¡yta, kad tikslesnių duomenų apie J. V. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (pastatus ir žemę) nepilnai iÅ¡likusiuose archyvo dokumentuose nėra, kad nekilnojamojo turto nacionalizavimo aktai archyvui saugoti neperduoti, todėl akivaizdu, kad dokumentai, susiję su 12,00 ha žemės valdymu nėra pilnai iÅ¡likę.

Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, 1940 m. Mokėtojų registracijos knygos iÅ¡raÅ¡e pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) J. V. valdytÄ tik 7,9901 ha ploto žemę, neturi lemiamos įrodomosios reikÅ¡mės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos skyriaus specialistų komisijos yra priimtas ir galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omus nustatyti faktus bei jo pagrindu buvo parengti dokumentai nuosavybės teisių atkÅ«rimui (1 t.e.b. l. 27-28).

37. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų kitų pretendentų į žemę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie 1932 m. - 1940 m. laikotarpiu J. V. sudarytus žemės pardavimo sandorius, kad nuosavybės teisės į 12 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) galėjo priklausyti ne J. V., o kam nors kitam. Dėl A. V. žemės (duomenys neskelbtini).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini).

39. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį faktÄ , turėjo vadovautis tais duomenimis, kurie užfiksuoti 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygoje (1 t., e. b. l. 194-195) bei kuriais remiantis galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ pat 1940 m. nacionalizacijÄ A. V. nuosavybės teise valdė ne daugiau nei 3,1720 ha žemės.

40. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo dėl Å¡ios skundžiamos sprendimo dalies. 41. (duomenys neskelbtini) valstybinio archyvo 1992-01-17 pažymėjime Nr. V-415 (1 t., b. l. 145) nurodyta, kad A.

V. nekilnojamojo turto mokesčių byloje yra 1935-02-15 nekilnojamojo turto žinių lapas, kuriame nurodoma, kad A. V. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Å«kyje, susideda iÅ¡ 32 ha 1724 m2 nuosavos žemės, taip pat nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentuose, 1939-1941 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įraÅ¡yta A. V., mokėjusi mokesčius už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant dėl nusavinto žemės kiekio (ploto), turėtų būti vadovaujamasi artimu 1940 m. nacionalizacijos laikotarpiui dokumentas, t. y. 1944-03-17 Ipotekos knygos išrašu (2 t., e.b.l. 5-7), kuriame aiškiai užfiksuota ir konkrečiai nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) ipotekos knygos Nr. 117 duomenimis, A. V. yra tik 24,2860 ha žemės savininkė (įrašas padarytas 1939-07-14), tačiau šie duomenys niekaip nepaneigia aplinkybės, kad A. V. iki 1940 m.

žemės nacionalizacijos galėjo turėti daugiau žemės, nes kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas aplinkybė, kad mokesčių mokėtoja A. V. 1940 metais už 1939 metus sumokėjo 316,80 Lt dydžio nepaprastÄ jį nekilnojamojo turto mokestį (t. y. tokio paties dydžio mokestį kaip ir 1935 m.) už (duomenys neskelbtini) valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina faktÄ , kad ji iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini).

42. Nors 1944-03-17 Ipotekos knygos išraše užfiksuoti duomenys apie A. V., kad ji vienerių metų laikotarpiu, t. y. nuo 1939-06-20 iki 1940-06-26, sudarė 8 žemės pardavimo kitiems fiziniams asmenims sandorius, tačiau iš viso jais buvo parduota tik 0,8147 ha žemės (2 t.e.b.l. 5-7). Byloje jokių duomenų, kad iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos A. V. būtų perleidusi daugiau kaip 0, 8217 ha žemės iš 32 ha 1724 m2 nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 1940 m.

Mokėtojų registracijos knygos iÅ¡raÅ¡e pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) Å«kyje A. V. valdytÄ tik 3,1720 ha ploto žemę, neturi lemiamos įrodomosios reikÅ¡mės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus specialistų komisijos yra priimtas ir galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omus nustatyti faktus bei jo pagrindu buvo parengti dokumentai nuosavybės teisių atkÅ«rimui (1 t.e.b. l. 27-28).

43. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstai leistų abejoti tuo, kad (duomenys neskelbtini) A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 31,3507 ha ploto žemę nuosavybės teise, pagrįstai pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl Å¡io fakto nustatymo tenkino iÅ¡ dalies (CPK .85 str.). Dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti 44. Terminas pateikti dokumentus įrodančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius su nuosavybės turėtoju nustatytas iki 2003 gruodžio 31 dienos, pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d.

įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

45. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai sprendė termino atnaujinimo klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos apie tai, jog pareiÅ¡kėjų valia atkurti nuosavybės teises buvo iÅ¡reikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, tÄ valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ Ä¯galiota valstybės institucija/os priėmė (akceptavo) kaip tinkamÄ , pradėjo ir tęsė nuosavybės teisės grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ , priėmė atitinkamus sprendimus, kuriais atkÅ«rė nuosavybės teises ir tik Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raÅ¡tu Nr. 8SD- 6130-( 14.8.94) ,,Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J.

V. ir A. V. iki 1940 m. turėtÄ Å¾emę“ informavo pareiÅ¡kėjus, kad jie turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjams bÅ«tinybė kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo atsirado tik po paminėto 2016 m. spalio 12 d. raÅ¡to gavimo, t.y. žymiai vėliau ir pretendentams jau atkÅ«rus nuosavybės teises, nustačius, kad nuosavybės teisės galėjo bÅ«ti atkurtos ne į 12 ha žemės plotÄ nuosavybės teise valdytÄ J.

V., o į 7,9901 ha, tuo tarpu A. V. valdytas žemės plotas ne 31,7262 ha, o 3,1720 ha. (1 t. e. b. l. 29-30, 3 t. e. b. l. 96-125), todėl terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pagrįstai atnaujintas.

46. Pažymėtina, kad sprendžiant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į EŽTT ( Europos žmogaus teisių teismo) ir kasacinio teismo pozicijÄ dėl bÅ«tinybės imtis priemonių užtikrinti realiÄ asmens teisę naudotis savo nuosavybe ir negalimumo asmenims užkrauti pernelyg didelę naÅ¡tÄ tais atvejais, kai nuosavybės grÄ Å¾inimo procese atsiranda klaidų ar neapsižiÅ«rėjimo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

Taip pat įvertintina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas, prasidėjęs 1991 metais, buvo sudėtingas, naujas, beprecedentis, todėl pripažįstant valstybės klaidų tikimybę, būtų neproporcinga neigti ir piliečių teisę suklysti atliekant susijusius veiksmus ( teikiant pareiškimus, reiškiant prašymus ar pan.).

47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 49.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nepriteistinos.

50. PareiÅ¡kėjai atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė iÅ¡ apeliantės priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl Å¡is praÅ¡ymas nespręstinas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja AuÅ¡ra Baubienė