6729a540-06da-49bf-875e-9ef0ca49244c · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-164-979/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01864-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.2.;2.5.10.10.2.3.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.16.;3.1.7.1.; 3.1.7.7.1.4.; 3.1.7.4.; 3.1.7.5.;3.1.7.7.;3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui S. B., atstovui advokatui Edmundui Luotei, atsakovo atstovui G.

T., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Linai Gervelienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Stiklo gama“, J. J. dėl nusikalstama veika padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas S. B., patikslinęs pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 6 870,94 Eur žalÄ , t. y. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3 b. l. 59-70).

Nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo UAB „Stiklo gama“ dažytoju, 2011 m. gegužės 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalota jo sveikata, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kairo dilbio, kairės plaÅ¡takos, deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimų. Sveikata sužalota vykdant darbo funkcijas, darbdaviui pažeidus įstatymus, reglamentuojančius darbo saugÄ , dėl ko UAB „Stiklo gama“ atsakingas darbuotojas J. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies, pripažinta, kad atlygintina 25 000 Lt neturtinė žala, kadangi 5 000 Lt neturtinės žalos buvo atlyginta bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ UAB „Stiklo gama“ priteista 20 000 Lt neturtinės žalos, iÅ¡ darbdavio civilinės atsakomybės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ – 3 397,08 Lt turtinės žalos, susijusios su sveikatos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidomis, atlyginimas.

Pažymėjo, kad iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo mokama 100 proc. nedarbingumo pašalpa, nuo sužalojimo iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, vėliau – 50 proc. netekto darbingumo lygis, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. išmokėta padidėjusi netekto darbingumo pensija – 4 516,52 Eur (15 594,63 Lt), netekto darbingumo periodinė kompensacija – 3 391,73 Eur. Pagal paskaičiavimus negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais, 2011 m. sudarė 4 371,08 Lt, kai vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) 1 092,77 Lt; 2012 m. – 13 051,08 Lt, kai VDU 1 087,59 Lt; 2013 m.

– 12 988,93 Lt, kai VDU 1 087,59 Lt; 2014 m. – 13 051,085 Lt, kai VDU 1 087,59 Lt; 2015 m. – 2 204,91 Eur (7 613,13 Lt), kai VDU 1 087,59 Lt. Negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. sudarė 14 792,43 Eur (51 075,30 Lt), atėmus gautÄ padidėjusiÄ nedarbingumo pensijos dalį – 4 516,52 Eur, ir nedarbingumo periodinę kompensacijÄ â€“ 3 391,73 Eur, negautos pajamos nuo 2011 m. rugpjūčio 23 iki 2015 m. liepos 31 d. sudarė 6 884,18 Eur.

Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėta padidėjusi netekto darbingumo pensija – 477,54 Eur (1 648,85 Lt), netekto darbingumo periodinė kompensacija – 347,20 Eur, negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais – 750,20 Eur, todėl negautos pajamos 750,20 Eur. Bendra negautų pajamų suma nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 7 634,38 Eur. Nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra ieÅ¡kovo ir darbdavio, kurio civilinė atsakomybė drausta, kaltė (miÅ¡ri kaltės forma), todėl įvertinus veiksmų pavojingumo laipsnį ir atsakomybių skirtingumÄ (ieÅ¡kovo – civilinė, darbdavio – baudžiamoji), sutinka mažinti praÅ¡omos priteisti turtinės žalos, kaip negautų pajamų, dydį 10 proc. iki 6 870,94 Eur.

Pažymėjo, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovas negali dirbti darbo, susijusio su rankų pirÅ¡tų pasikartojančiais judesiais, nors yra nustatytas dalinis darbingumas (40 proc.), todėl laiko, kad iÅ¡ esmės prarado galimybę susirasti darbÄ pagal iÅ¡silavinimÄ ir darbinę patirtį (vairuotojas-autoÅ¡altkalvis), juolab, iÅ¡ karto po nelaimingo atsitikimo dėl pergyvenimų, susijusių su besivystančiu neįgalumu, iÅ¡sivystė psichinė liga – sunkiai iÅ¡reikÅ¡ta depresijos forma.

Registracijos darbo biržoje metu ieÅ¡kovui nebuvo pateiktas nė vienas darbo pasiÅ«lymas. Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ teiktÄ pasiÅ«lymÄ dirbti laiko nenuoÅ¡irdžiu, be to darbas pas buvusį darbdavį po nelaimingo atsitikimo sukeltų neigiamus padarinius psichinei bÅ«senai.Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (t. 3 b. l. 27-28, 103-104). Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamam ginčui, yra nustatyta, kad ieÅ¡kovui žala atsirado ne tik dėl darbdavio, bet ir paties ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, nes oro pistoletu džiovino besisukantį volÄ , žinodamas, kad tai daryti pavojinga ir draudžiama, juolab, atliko sau itin pavojingu bÅ«du, stovint Å¡alia įrenginio ir oro pistoletu džiovinant volus rankos be ieÅ¡kovo valinių veiksmų negalėjo atsidurti tarp volų, net nualpus nėra jokios galimybės rankoms papulti tarp volų.

IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl dėl didelio neatsargumo jam negalėjo bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Sprendžiant dėl kaltės dalies (miÅ¡ri kaltė), tenkančios nukentėjusiajam ir atsakingam asmeniui, svarbu ne tik atsakomybės rÅ«Å¡is, bet faktinės aplinkybės ir kiekvieno asmens veiksmai sÄ lygoję žalos atsiradimÄ (priežastinis ryÅ¡ys). BÅ«tinoji žalos atsiradimo sÄ lyga buvo ieÅ¡kovo veiksmai. Stiklo dažymo įrenginys „Burkle“ be automatinės blokiruotės ilgÄ laikÄ buvo eksploatuojamas tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje, pats savaime nekėlė jokio pavojaus.

Darbdavio įtaka žalos atsiradimui yra formalaus pobÅ«džio, įsigyjant įrenginį „Burkle“, nebuvo žinoma apie papildomÄ blokiruotę. IeÅ¡kovo ir darbdavio kaltės dalis yra ne mažesnė nei 50 proc. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, neteisingai skaičiuoja negautas pajamas, laikydamas save faktiÅ¡kai nedarbingu, t. y. negautos pajamos skaičiuojamos kaip praradus 100 proc. darbingumÄ . Skaičiuojant turtinę žalÄ , kaip negautas pajamas, darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais atsižvelgiama į darbuotojo netekto darbingumo lygį.

Negautų pajamų sÄ voka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį, be to, visos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. IeÅ¡kovo VDU iki nelaimingo atsitikimo buvo 1 087,59 Lt. Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. vasario 22 d. ieÅ¡kovo darbingumo lygis 40 proc. (netektas darbingumas 60 proc.), todėl priklausytų kompensuoti 652,55 Lt/mėn. (1 087,59 1 Lt (VDU/mėn.) x 60 proc.).

Aktualiu laikotarpiu mokėta 692,28 Lt/mėn. netekto darbingumo pensija ir 224,64 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija, viso 916,92 Lt/mėn., juolab, nuo 2012 m. sausio 1 d. netekto darbingumo pensija – 727,02 Lt/mėn., netekto darbingumo periodinė kompensacija – 285,70 Lt/mėn, viso 1 012,72 Lt/mėn., taigi mokėtos socialinio draudimo išmokos viršijo kompensuotinas pajamas. Nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo darbingumo lygis 45 proc. (netektas darbingumas 55 proc.), todėl priklausytų kompensuoti 598,17 Lt (1 087,59 (VDU/mėn.) x 55 proc.), nuo 2012 m. kovo 1 d. mokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija – 261,89 Lt/mėn., netekto darbingumo pensija – 727,02 Lt/mėn., viso 988,91 Lt, taigi mokėtos socialinio draudimo išmokos viršijo kompensuojamas pajamas.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ieškovui mokėtos 988,91 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokos, nedarbingumo lygis nepasikeitęs, todėl žalos atlyginimas nepriklauso. Nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo darbingumo lygis 40 proc. (netektas darbingumas 60 proc.), todėl priklausytų kompensuoti 652,55 Lt/mėn. (1 087,59 Lt (VDU/mėn.) x 60 proc.). Aktualiu laikotarpiu – 2013 m. rugpjūčio mėn., išmokėtos 980,46 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokos, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.

– 965,10 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokos, be kita ko, 2014 metais – 965,10 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokų, 2015 metais – 284,79 Eur/mėn. (983,32 Lt/mėn.) socialinio draudimo išmokų t. y. daugiau nei kompensuotinų pajamų. Ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovo gautos socialinio draudimo išmokos viršija kompensuotinas pajamas, todėl žalos atlyginimas dėl negautų pajamų nepriklauso. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Stiklo gama“, J.

J., atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 3 b. l.79-81) nurodė, kad su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, skaičiuodamas negautas pajamas, nepagrįstai prie darbo užmokesčio prideda iki nelaimingo atitikimo gautÄ pensijos dalį ir atima visas gautas socialines iÅ¡mokas už tÄ laikotarpį, juolab, bÅ«tų prarastas 100 proc. darbingumas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atitinkamais laikotarpiais darbingumas buvo nuo 40 proc. iki 45 proc., nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2029 m. gegužės 6 d. nustatytas 60 proc. bendras netektas darbingumas, t. y. 40 proc. darbingumas.

Dėl padidėjusio nedarbingumo procento ieškovui padidinta netekto darbingumo pensija nuo 346,14 Lt (100,24 Eur) 2010 metais, šiuo metu – 215,35 Eur. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nuo 2011 metų rugsėjo – 224,64 Lt, vėliau padidėjo iki 238,08 Lt (68,96 Eur), šiuo metu – 69,44 Eur. Skaičiuojant negautas pajamas iš vidutinio darbo užmokesčio turi būti atimama padidėjusi nedarbingumo pensijos dalis, periodinė netekto darbingumo kompensacija ir iki sužalojimo gauta nedarbingumo pensija, t. y. visos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju.

IeÅ¡kovui konstatuota depresija nėra susijusi su nelaimingu atitikimu darbe ir neturėjo įtakos nedarbingumo lygio nustatymui, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažymose nėra nurodytas diagnozės kodas LTK-10 F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas) ar F32.20 (sunkios depresijos epizodas). Laiko, kad ieÅ¡kovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo yra didesnė nei 10 proc. Nustatyta, kad ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje, didelis neatsargumas pasireiÅ¡kė tuo, kad sukantis velenams džiovino įrenginį įjungtÄ , nors tai griežtai draudžiama.

Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas pripažino, kad su panaÅ¡iais įrenginiais dirbo seniai, turėjo patirties ir žinojo, kad trÅ«ksta blokiruotės ir pavojinga džiovinti neiÅ¡jungus, veikdamas prieÅ¡ingai, t. y. neiÅ¡jungęs džiovino velenus, prisiėmė sau didelę rizikÄ ir atsakomybę dėl galimų pasekmių. IeÅ¡kovo didelis neatsargumas, dirbant įrenginiais, neginčytinas. PraÅ¡ydami priteisti patirtas ir pagrįstas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pažymėjo, kad pagal pradinį ieÅ¡kinį nepagrįstai buvo atsakovais, privalėjo naudotis advokato paslaugomis, t. y. teikė atsiliepimÄ , atstovavo pirmos instancijos teisme, atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir, grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, teikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, tęsė atstovavimÄ pirmos instancijos teisme. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo dažytoju UAB „Stiklo gama“ (t. 1 b. l. 83-84). 2011 m. gegužės 9 d.

įvyko nelaimingas atsitikimas – ieÅ¡kovas, norėdamas užbaigti dažymo velenų džiovinimÄ , neiÅ¡jungęs įrenginio „Burkle“, pradėjo džiovinimÄ oro srove, atsirėmė kaire ranka į guminį dažymo velenÄ , kuris įtraukė rankÄ , avarinio iÅ¡jungimo mygtuko nepasiekęs, bandė deÅ¡ine ranka iÅ¡traukti įkliuvusiÄ tarp velenų kairę rankÄ , tačiau besisukantys velenai įtraukė deÅ¡inę rankÄ (Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012 toliau – Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012).

IeÅ¡kovui buvo sužalota sveikata, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kairo dilbio, kairės plaÅ¡takos, deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimų. Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ atsakingas darbuotojas J. J. dėl įstatymų, reglamentuojančių darbo saugÄ , pažeidimo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 179 straipsnio 1 dalyje, t. y. privalėdamas užtikrinti saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymÄ ir privalėdamas žinoti apie naudojamÄ techniÅ¡kai netvarkingÄ Ä¯renginį „Burkle“ (neveikė apsaugos blokiruotė) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniÅ¡kai netvarkingÄ Ä¯renginį (Nuosprendis).

Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. sausio 26 d. drausta AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas Serija LD Nr. 94344766 (t. 1 b. l. 123-124). IeÅ¡kovo nuomone, socialinio draudimo iÅ¡mokos nekompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo prarastų pajamų, todėl kreipėsi į teismÄ dėl žalos (negautų pajamų) iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – darbdavio draudiko atlyginimo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas sudaro nuostolius, padarytus sveikatos sužalojimu, t. y. nukentėjusiajam turi bÅ«ti atlyginamos jo negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota. Å is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 str. 4 d.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka nevisiÅ¡kai padengia atsiradusiÄ Å¾alÄ , vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, likusiÄ Å¾alos dalį turi atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).Bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Neteisėtų veiksmų faktas – darbo saugos taisyklių pažeidimas, patvirtintas procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012 (CK 6.246, 6.248 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 182 str.). Ginčas tarp šalių kilo dėl atlygintinos žalos, kaip prarastų pajamų, dydžio ir kaltės dalies dėl nelaimingo atsitikimo paskirstymo tarp nukentėjusiojo (ieškovo) ir darbdavio (trečiojo asmens). Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

Nors įtvirtintas visiÅ¡kas žalos atlyginimas, negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos, todėl skaičiuojant atlygintinÄ Å¾alÄ bÅ«tina įvertinti, kad jÄ atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, iki nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovo mėnesines pajamas sudarė netekto darbingumo pensija ir darbo užmokestis, po nelaimingo atsitikimo – netekto darbingumo pensija ir periodinė netekto darbingumo kompensacija, todėl apskaičiuojant dėl negautų pajamų patirtÄ Å¾alÄ bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kovo praradimus, o bÅ«tent, ar dėl nelaimingo atsitikimo mokamos socialinio draudimo iÅ¡mokos padengia galimai atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. kompensuoja prarastÄ pagal iÅ¡likusį darbingumo lygį darbo užmokesčio dalį.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovui buvo nustatytas bendras 50 proc. darbingumas (50 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 55), mokėta 363,51 Lt/mėn. netekto darbingumo pensija (t.1 b. l.70-79).

Nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo dažytoju UAB „Stiklo gama“ (t. 1 b. l. 83-84). Ieškovas skaičiuodamas negautas pajamas iki nelaimingo atsitikimo VDU nurodo 2011 metais – 1 092,77 Lt, 2012-2015 metais – 1 087,59 Lt. Ginčo tarp šalių dėl VDU skaičiavimo nėra ((duomenys neskelbtini) str.), todėl juo vadovaujamasi skaičiuojant nekompensuotas dėl nelaimingo atsitikimo pajamas. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. vasario 22 d. papildomai nustatytas nedarbingumas 60 proc. (darbingumas 40 proc.) (t. 1 b. l. 12), pradėta mokėti periodinė netekto darbingumo kompensacija 224,64 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 692,28 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 328,77 Lt/mėn.) (t. 1 b. l. 70-79), viso 916, 92 Lt.

Dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas neteko galimybės gauti 60 proc. VDU, t. y. 655,62 Lt (1 092,71 Lt x 60 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautÄ netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 553,41 Lt (916,92 Lt-363,51Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra 102,21 Lt/mėn. (655,62 Lt - 533,41 Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. vasario 22 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 613,26 Lt (6 mėn. x 102,21 Lt).Nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 rugpjūčio 22 d. bendras darbingumas 40 proc. (60 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 60, 64), nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 55 proc. (45 proc. darbingumas) (t. 2 b. l.65), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 261,89 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn.) (t. 1 b. l. 70-79), viso 988, 91 Lt.

Dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas neteko galimybės gauti 55 proc. VDU, t. y. 598,17 Lt (1 087,17 Lt x 55 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautÄ netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 625,40 Lt (988,91 Lt-363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 27,41 Lt/mėn. (598,17 Lt - 625,40Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. socialinio draudimo iÅ¡mokomis virÅ¡ijo nekompensuotas pajamas 27,41 Lt/mėn.Nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. bendras darbingumas 40 proc. (60 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 66, 68), nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 55 proc. (45 proc. darbingumas) (t. 2 b. l. 67), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 261,89 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn.) (t. 1 b. l.70-79), viso 988,91 Lt.

Dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas neteko galimybės gauti 55 proc. VDU, t. y. 598,17 Lt (1 087,59 Lt x 55 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautÄ netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 625,40 Lt (988,91 Lt-363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 27,41 Lt/mėn. (598,17 Lt - 625,40Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. socialinio draudimo iÅ¡mokomis virÅ¡ijo nekompensuotas pajamas 27,41 Lt/mėn.Nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. bendras nedarbingumas – 60 proc. (40 proc. darbingumas) (t. 1 b. l. 68, t. 2 b. l. 69, 71), nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 50 proc. (50 proc. darbingumas) (t. 1 b. l. 67, t. 2 b. l. 70,), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 238,08 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn.) (t. 1 b. l. 70-78, t. 3 b. l.13-15) , viso 965,10 Lt.

Dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas neteko galimybės gauti 50 proc. VDU, t. y. 543,80 Lt (1 087,59 Lt x 50 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautÄ netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialio draudimo iÅ¡mokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 601,59 Lt (965,10 Lt-363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 57,79 Lt/mėn. (543,80 Lt - 601,59 Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. socialinio draudimo iÅ¡mokomis virÅ¡ijo nekompensuotas pajamas 57,79 Lt/mėn.Nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2029 m. gegužės 6 d. bendras darbingumas – 40 proc. (60 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 73, 75), nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. neterminuotai nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 50 proc. (50 proc. darbingumas) (t. 2 b. l. 74), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 238,08 Lt/mėn. (68,96 Eur/mėn) ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (211,38 Eur) (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn. (105,28 Eur), viso 965,10 Lt ( Eur) (t. 3 b.l.13-15).

Dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas neteko galimybės gauti 50 proc. VDU, t. y. 543,80 Lt (157,50 Eur) (1 087,59 Lt x 50 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautÄ netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt (105,28 Eur), pripažintina, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 601,59 Lt (174,23 Eur) (965,10 Lt- 363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 57,79 Lt/mėn. (543,80 Lt - 601,59 Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. socialinio draudimo iÅ¡mokomis virÅ¡ijo nekompensuotas pajamas 57,79 Lt/mėn.Ä®vertinus visumoje nustatytas aplinkybes, ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 613,26 Lt (6 mėn. x 102,21 Lt) (177,61 Eur).Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ skaičiavimÄ , nekompensuotų pajamų suma nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

– 7 634,38 Eur. Skaičiavimas atliktas neįtraukiant iki nelaimingo atsitikimo gautos netekto darbingumo pensijos dalies, tačiau nevertinant po nelaimingo atsitikimo atitinkamai iÅ¡likusios darbingumo dalies. Tokiam skaičiavimui pagrįsti ieÅ¡kovo atstovas pateikė argumentÄ , kad nors ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies yra darbingas, tačiau nelaimingo atsitikimo patirti sužalojimai ir likę reiÅ¡kiniai, o bÅ«tent, iÅ¡sivysčiusi rankų nejautra, riboti rankų pirÅ¡tų judesiai, deÅ¡iniojo nykščio ir alkÅ«nės kontraktÅ«ros (sustingimas) riboja galimybes susirasti ir dirbti darbÄ pagal specialybė ir darbinę patirtį, juolab, iÅ¡ karto po nelaimingo atsitikimo dėl pergyvenimų, susijusių su besivystančiu neįgalumu, ieÅ¡kovui iÅ¡sivystė psichinė liga – sunkiai iÅ¡reikÅ¡ta depresijos forma.

Teismo vertinimu nurodyti argumentai tiesiogiai susiję su nelaimingo atsitikimo padariniais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui baudžiamojoje byloje neturtinė žala įvertinta 25 000 Lt (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, t. 1 b. l. 20-32). CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo institutas apima tiek asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tiek nepatogumus dėl nelaimingo atsitikimo.

Akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , be kita ko, buvo vertinamas dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusio sveikatos sužalojimo sunkumas, pasekmės tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, liekamieji reiÅ¡kiniai, turėtų galimybių praradimas ir pan., todėl pakartotinis nelaimingo atsitikimo padarinių vertinimas sprendžiant klausimÄ dėl žalos negautų pajamų aspektu atlyginimo prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.) bei neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai (CK 6.250 str.).

Atsakovo, trečiųjų asmenų akcentuojama aplinkybė, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti įskaitomos visos ieÅ¡kovui mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, tame tarpe iki nelaimingo atsitikimo fakto mokėta netekto darbingumo pensijos dalis, prieÅ¡tarauja CK 6.283 straipsnyje įtvirtintam žalos atlyginimo principui, kad nukentėjęs asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei nebÅ«tų padaryta žala. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas siejamas su konkrečiu nelaimingu atsitikimu, todėl nagrinėjamu atveju iki nelaimingo atsitikimo gautos nedarbingumo pensijos dalies iÅ¡skaičiavimas reikÅ¡tų ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusiojo, turtinės padėties pabloginimÄ nei buvo iki nelaimingo atsitikimo, t. y.

žalos atsiradimo fakto.Sprendžiant kaltės dalies dėl nelaimingo atsitikimo paskirstymo tarp nukentėjusiojo (ieÅ¡kovo) ir darbdavio (trečiojo asmens) klausimÄ svarbu nustatyti kiekvieno veiksmus (neveikimÄ ). Procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje konstatuota, kad darbdavio atsakingas asmuo (trečiasis asmuo), privalėdamas užtikrinti saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymÄ ir privalėdamas žinoti apie naudojamÄ techniÅ¡kai netvarkingÄ Ä¯renginį „Burkle“ (neveikė apsaugos blokiruotė) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniÅ¡kai netvarkingÄ Ä¯renginį, tuo tarpu, nukentėjusysis (ieÅ¡kovas), bÅ«damas raÅ¡tu supažindintas su įrenginio „Buekle“ instrukcija ir žinodamas apie blokiruotės nebuvimÄ , įrenginį oro pistoletu džiovino sukantis velenams (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, t. 1 b. l. 20-32) ((duomenys neskelbtini) str.).

Akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir žala atsirado tiek dėl darbdavio atsakingo asmens (trečiojo asmens), tiek dėl paties nukentėjusiojo (ieÅ¡kovo) veiksmų (miÅ¡ri kaltės forma). Nustatyti ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) ir trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Pareiga maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis darbo saugos reikalavimų neabejotinai tenka darbdaviui. Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais esant konstatuotam faktui, kad ne visi saugos reikalavimai buvo įvykdyti, pripažintina, kad tai sÄ lygojo nelaimingo atsitikimo įvykimÄ ir žalos atsiradimÄ toje apimtyje, kurioje nebuvo užtikrinta tinkama ir saugi darbų aplinka, sudarant galimybę neigiamų pasekmių atsiradimui.

Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo, be kita ko, dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, kurių negalėjo nesÄ lygoti jo valia. Asmenų betarpiÅ¡kai mačiusių nelaimingÄ atsitikimÄ ir ieÅ¡kovo susižalojimo faktÄ nebuvo, juolab, pats ieÅ¡kovas (nukentėjusysis) negalėjo paaiÅ¡kinti rankų patekimo tarp volų aplinkybių nei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nei bylos nagrinėjimo teisme metu (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, 2016 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as, 41:10 iki 1:05:50).

Pagal pateiktÄ ieÅ¡kovo darbo vietos ir funkcijų apibÅ«dinimÄ , aplinkybę, kad besisukantys įrenginio velenai (volai) yra apie 1,4-1,5 metro aukÅ¡tyje, tuo tarpu džiovinimas turėjo bÅ«ti atliekamas iki 20 cm atstumu nuo įrenginio, ieÅ¡kovui, esant 1,68 metro Å«gio, eliminuotina bet kokia elementari prielaida rankoms pakliÅ«ti tarp velenų (volų) (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, 2016 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as, 41:10 iki 1:05:50). Aplinkybė, kad iki nelaimingo atsitikimo fakto, ieÅ¡kovas gavo pastabų iÅ¡ darbdavio atstovo, vėliau sudaužė netoliese darbo vietos stovėjusį stiklÄ (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, t. 1 b. l. 20-32), galėjo sÄ lygoti emocinę bÅ«senÄ , be kita ko, įtakoti neapgalvotų ir neatidžių veiksmų (neveikimo) spontaniÅ¡kumÄ .

Darbdavio atsakingo atstovo veiksmai baudžiamojoje byloje įvertinti kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nukentėjusiojo (ieškovo) – didelis neatsargumas. Nusikalstamo nerūpestingumo kaip neatsargios kaltės formos esmė yra pavojingų pasekmių nenumatymas ir galėjimas bei turėjimas jas numatyti (BK 16 str. 3 d.). Didelio neatsargumo kaip kaltės formos samprata CK nėra pateikiama. Tarptautinėje praktikoje dideliu neatsargumu (gross negligence – angl., grobe Fahrlässigkeit – vok., faute lourde – pranc.) laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).

CK komentare nurodyta, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga. – Vilnius: Justitia, 2003. P. 339). Ä®vertinus ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) ir trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) pareigos laikytis tam tikrų elgesio reikalavimų mÄ stÄ (maksimalus, minimalus), veiksmų specifiÅ¡kumÄ , veikimo (neveikimo) pavojingumÄ ir kaltės formas, pripažintina, kad ieÅ¡kovo (nuketėjusiojo) kaltės dalis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra ne daugiau kaip 30 proc., trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) – 70 proc.

Esant nustatytai kaltės dėl nelaimingo atsitikimo daliai, atlygintina žala mažintina proporcingai ieškovo (nukentėjusiojo) nustatytai kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d.), o būtent, 30 proc. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 177,61 Eur, todėl atlygintinos žalos dydis yra 124,33 Eur (177,61 x 70 proc.). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 124,33 Eur žalai atlyginti.CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies (1,8 proc.). Å aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidos už pagalbÄ advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas IÅ¡laidos priteisiamos pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 868,86 Eur (3 000 Lt) iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3 b. l. 53, t. 3 b. l. 74), trečiasis asmuo UAB „Stiklo gama“ – 734,43 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2 b. l. 30-31, 138-139), kurias patyrė kaip atsakovas pagal pradinį ieÅ¡kinį.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , procesiniuose dokumentuose analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, Å¡alių advokatų dalyvavimÄ teisminiame bylos nagrinėjime, aplinkybę, kad byla buvo iÅ¡ naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, pripažintina, kad Å¡alių patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 8.2., 8.9., 8.10., 8.11., 8.18. punktuose nurodytus maksimalius dydžius.

Pagal tenkintus ir atmestus ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovui atlygintina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudarytų – 15,64 (1,8 proc. x 868,86 Eur (3 000Lt) , trečiajam asmeniui – 721,21 (98,20 proc. x 734,43 Eur). Užskaičius ginčo Å¡alių tarpusavio vienarÅ«Å¡ius reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CK 6.130-6.140 str.), trečiajam asmeniui atlygintina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 705,57 Eur.Ä®statyme numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 4 d., Rekomendacijų 11 punktas).

Ä®vertinus ieÅ¡kovo reikalavimų pobÅ«dį, jų atsiradimo pagrindÄ (reikalavimai kildinami iÅ¡ darbo teisinių santykių, kur ieÅ¡kovas (darbuotojas) laikomas silpnesne ginčo Å¡alimi, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas siekiant apginti savo, kaip darbuotojo, galimai pažeistas teises), atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ar netinkamai atliko savo procesines pareigas bylos teisminio nagrinėjimo metu, laikytina, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nepriteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui UAB „Stiklo gama“ patirtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 ir 2 d.).IeÅ¡kovas, kreipiantis į teismÄ atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei priteistinas iÅ¡ atsakovo, trečiųjų asmenų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 20 Eur ( minimalus mokėtinas žyminis mokestis), po 6,66 Eur (CPK 80 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,90 Eur.

Tenkinus patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (1,8 proc.) atlygintina valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis iÅ¡ ieÅ¡kovo sudarytų – 20,52 Eur, atsakovo, trečiųjų asmenų – po 0,13 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Bendrai iÅ¡ atsakovo, trečiųjų asmenų – po 6,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 124,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt keturis eurus 33 centus) ieÅ¡kovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,52 Eur (dvideÅ¡imt eurų 52 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ , įmokos kodas 5660.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 6,79 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 79 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ , įmokos kodas 5660. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“, j. a. k. 302493541, 6,79 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 79 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ , įmokos kodas 5660.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,79 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 79 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ , įmokos kodas 5660. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė