6727dc00-e045-4003-ad43-e51623e5ac0d · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1319-524/2015Teisėja Danutė Žvinklytė                                        (Proceso Nr. 2-61-3-03119-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija (S) 32.6.1.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Irmos Čuchraj, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės R.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, PajÅ«rio kredito unija, dėl sprendimų panaikinimo ir ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi su patikslintu skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovės 2014-06-04 sprendimÄ Nr. (28.8-08-4)-RNA-20956;

2) panaikinti atsakovės 2014-05-14 sprendimÄ Nr. (28.8-08-4)-RNA-17728;

3) įpareigoti atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos 2014-04-08 ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų, t. y. į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, sÄ skaitÄ pervesti už parduotÄ automobilį „KIA Sportage“ gautas lėšas – 46 300,00 Lt pagal atsakovės 2014-04-03 raÅ¡te Nr. (2.8-08-4)-RNA-1280 deklaruotÄ Ä¯sipareigojimÄ (t. 1, b. l. 159–167, t. 2, b. l. 56). Nurodė, kad atsakovė netinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės 2014-04-08 skundÄ , priėmė iÅ¡ esmės neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris yra naikintinas.

PaaiÅ¡kino, kad ginčijamame 2014-06-04 sprendime nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl už konfiskuotÄ ir ieÅ¡kovei priklausiusį automobilį „KIA Sportage“ gauta 46 300,00 Lt suma nėra sumokėta trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, taip įskaitant dalį ieÅ¡kovės įsiskolinimo Å¡iam kreditoriui. IÅ¡ sprendimo turinio taip pat nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis atsisakoma pateikti ieÅ¡kovės praÅ¡omus su automobilio pardavimu susijusius dokumentus.

Mano, kad minėtas sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovė buvo įsipareigojusi už automobilio pardavimÄ gautus pinigus sumokėti į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, sÄ skaitÄ , jei Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmestų jos praÅ¡ymÄ dėl sutartinio įkeitimo iÅ¡registravimo. Vėliau atsakovė 2014-05-14 sprendimu Nr. (28.8-08-4)-RNA-17728 panaikino šį savo įpareigojimÄ , tačiau apie tai ieÅ¡kovės neinformavo.

Teigė, kad sprendime nėra nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas. Pažymėjo, kad civilinė byla pagal atsakovės ieÅ¡kinį dėl sutartinio įkeitimo iÅ¡registravimo nebuvo pradėta nagrinėti (t. 1, b. l. 159–167, 175–176, t. 2, b. l. 56).           Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, jog atsakovės 2014-05-14 ir 2014-06-04 raÅ¡tai, kuriais suteikta informacija, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Atsakovės nuomone, Å¡ie raÅ¡tai negali bÅ«ti pripažinti administracinės procedÅ«ros sprendimais, todėl jiems Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatyti reikalavimai netaikytini. IeÅ¡kovei priklausęs automobilis „KIA Sportage“ buvo konfiskuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-19 nutartimi, kuriÄ kartu su kitais dokumentais antstolė V. V. pateikė atsakovei. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintomis BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, iÅ¡ ieÅ¡kovės konfiskuotÄ automobilį realizuoti pateikė UAB „Okreta“ ir 2014-04-23 pardavė už 46 300,00 Lt sumÄ , kuri atitiko nepriklausomo vertintojo nustatytÄ automobilio vertę.

Nuo automobilio konfiskavimo momento jis tapo valstybės nuosavybe, todėl atsakovė anuliavo savo 2014-04-03 raÅ¡te Nr. (28.8-04-4)-RNA-12800 nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ už automobilį gautÄ pinigų sumÄ pervesti ieÅ¡kovės kreditorei, t. y. trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, kuriam automobilis ir buvo įkeistas. Pažymėjo, kad, teikiant atsakymÄ , atsakovei dar nebuvo žinomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutarties turinys, t. y. kad automobilį konfiskavus jis, kaip daiktas, žuvo, tokiu bÅ«du baigėsi ir hipoteka.

Dėl to automobilis turėjo bÅ«ti iÅ¡registruotas iÅ¡ Hipotekos registro (t. 1, b. l. 181–184). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-06-04 atsakovės parengtas dokumentas „Dėl informacijos“ Nr. (28.8-08-4)-RNA-20956 bei 2015-05-14 raÅ¡tas Nr. (28.8-08-4)-RNA-17728 „Dėl automobilio „KIA Sportage“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl savo formos, turinio ir pobÅ«džio yra atitinkamai atsakymas į ieÅ¡kovės 2014-04-08 praÅ¡ymÄ ir praneÅ¡imas trečiajam asmeniui, o ne individualÅ«s administraciniai aktai, todėl sprendė, kad jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, atlikdama ieÅ¡kovei priklausiusio turto konfiskavimÄ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ ir minėto turto realizavimÄ , laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įpareigojus atsakovę į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, sÄ skaitÄ sumokėti už parduotÄ automobilį „KIA Sportage“ gautas lėšas – 46 300,00 Lt, nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, toks įpareigojimas neatgrasytų ieÅ¡kovės daryti naujs teisės pažeidimus, o, be to, ieÅ¡kovei sumažėtų prievolės įvykdymo užtikrinimo naÅ¡ta, nes Å¡i naÅ¡ta bÅ«tų perkelta paskolos prievoliniame santykyje nedalyvavusiam asmeniui – valstybei, atstovaujamai atsakovės, kuri, konfiskavus automobilį, tapo Å¡io automobilio savininke.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pati kalta dėl prarasto automobilio.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų pobÅ«dį, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Teigia, kad į atsakovę kreipėsi su skundu, jį iÅ¡nagrinėjusi atsakovė priėmė sprendimÄ Nr. (28.8-08-4)-RNA-20956. MinėtÄ aplinkybę grindžia paties pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-04 nutartimi, priimta administracinėje byloje I-8691-764/2014.

Atkreipia dėmesį, kad pripažinus, jog atsakovė neprivalo teikti jokios informacijos, susijusios su konfiskuotu automobiliu, nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovė ieÅ¡kovės skundÄ priėmė nagrinėti ir jį iÅ¡nagrinėjo. Taip pat teigia, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo savo 2015-05-14 sprendimu Nr. (28.8-08-4)-RNA-17728, adresuotu trečiajam asmeniui, naikinti ankstesnį savo 2014-04-03 priimtÄ sprendimÄ Nr. (28.8-08-4)-RNA-12800. Pažymi, kad atsakovei neįrodžius, o pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog ieÅ¡kovei priklausęs automobilis sugedęs, sugadintas ir pan., negalima laikyti minėto automobilio faktiÅ¡kai žuvusia kreditoriaus (trečiojo asmens) atžvilgiu.

Mano, kad atsakovė privalėjo patenkinti minėto kreditoriaus finansinį reikalavimÄ .Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesÄ , nors įsiteisėjusiomis teismo ir specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad ieÅ¡kovės reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovės parengti dokumentai nelaikyti individualiais administraciniais aktais.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įpareigojus atsakovę pervesti 46 300 Lt į trečiojo asmens sÄ skaitÄ , nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad automobilio konfiskavimas prilyginamas jo žuvimui. Dėl to mano, kad žuvus daiktui, baigėsi ir jo hipoteka. Apeliacinis skundas atmestinas.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).           CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.             GinÄÄ Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė, bÅ«dama trečiojo asmens skolininke, iÅ¡kėlė dėl to, jog atsakovė, realizavusi teismo sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos konfiskuotÄ automobilį „KIA Sportage“, atsisakė už jį gautas lėšas – 46 300 Lt pervesti PajÅ«rio kredito unijai, kuriai minėtas automobilis buvo įkeistas, ir taip padengti dalį jos įsiskolinimÄ .

Toks Inspekcijos sprendimas grindžiamas tuo, kad konfiskavus pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ , jis perėjo valstybės nuosavybei, todėl iÅ¡ jo pardavimo gautos lėšos įskaitomos į valstybės biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Dėl Å¡io atsakovės sprendimo panaikinimo atsakovė iÅ¡kėlė civilinę bylÄ ir apeliaciniu skundu praÅ¡o jos pozicijÄ laikyti teisėta, tačiau apeliacinio skundo motyvais jo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Visų pirma, nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2012-10-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 130-2 str. ir 2012-11-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi jai buvo panaikintas ATPK 30-1 str. taikymas ir konfiskuotas jos automobilis (t. 1, b. l. 43–44).

Byloje nustatyta, kad dėl Å¡io automobilio sutartinis įkeitimas buvo įregistruotas 2012-01-16 (t. 1, b. l. 88). Sutartinės hipotekos sÄ lygose buvo nustatytas įpareigojimas ieÅ¡kovei tinkamai saugoti įkeičiamus daiktus bei juos apdrausti. Paminėta administracinio teisės pažeidimo byla įrodo, jog pati ieÅ¡kovė atsakinga už įkeisto automobilio neiÅ¡saugojimÄ , todėl atsakovė įvykdė tik konfiskavimo procedÅ«rÄ . Teisės teorijoje turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju ginčo automobilio konfiskavimas buvo viena iÅ¡ ATPK 21 straipsnyje iÅ¡vardytų nuobaudų rÅ«Å¡ių.

Kai pažeidėjas pasinaudoja savo ar svetimu turtu kaip priemone kitų asmenų turtinėms ar asmeninėms teisėms arba valstybės ar visuomenės interesams pažeisti, toks turtas gali bÅ«ti nusavintas įstatymuose numatyta tvarka ir sÄ lygomis. Konfiskuojamas yra ne bet koks turtas, o tik tas, kuris susijęs su padarytu nusižengimu. Ä®statymų, saugančių nuosavybės teises, sistemos kÅ«rimas reiÅ¡kia ir tai, kad nustatomos atitinkamos nuosavybės teisių gynimo ribos. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo:

„<...> teisės teorijos požiūriu nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas.“ Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje numatytos normos: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Už padarytus teisės pažeidimus yra nustatomos įvairios, taip pat ir turtinės, sankcijos: bauda, turto konfiskavimas ir kt.

Bauda, kaip ir turto konfiskavimas, yra turto paėmimas iÅ¡ kaltininko valstybės nuosavybėn dėl jo padaryto teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad asmeniui, padariusiam teisės pažeidimÄ , nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas. Tokia nuostata gali bÅ«ti pagrindžiama ir Konstitucija, ir tarptautiniais teisės aktais, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi ir kurie yra Lietuvos teisės sistemos sudedamoji dalis. Toks požiÅ«ris į nuosavybės teisių ribojimÄ yra laikomas priimtinu ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį.

Jame nustatyta, jog valstybė turi teisę leisti tokius įstatymus, kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti, ar nuosavybė naudojama visuomenės interesais, arba garantuotų mokesčių ar kitų rinkliavų bei baudų mokėjimÄ . Paminėti iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-01 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Å ioje byloje nustatyta, jog ginčo automobilis buvo atsakovės perimtas 2014-02-19 (t. 1, b. l. 73), o parduotas 2014-04-23 (t. 1, b. l. 90).

Prie apeliacinio skundo pridėtas įrodymas įrodo, jog 2012-01-05 paskolos sutarties su apeliante nutraukimo procedÅ«ra pradėta tik 2015-04-27 (t. 2, b. l. 163), ir byloje nėra įrodymų, jog Å¡io automobilio pardavimo metu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl trečiojo asmens reikalavimo patenkinimo. CPK 753 str. nustatyta reikalavimų iÅ¡ieÅ¡koti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eilės tvarka. Å ios straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms iÅ¡laidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, Å¡i suma, atskaičius iÅ¡ieÅ¡kotojui grÄ Å¾intinas ir kitas vykdymo iÅ¡laidas, paskirstoma iÅ¡ieÅ¡kotojams CPK 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka.

Antroje Å¡io straipsnio dalyje nurodyta, jog paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiÅ¡kai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai, t. y. iÅ¡ieÅ¡kodamas pagal kelis vykdomuosius dokumentus antstolis privalo laikytis reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumo (CPK 754 str., 755 str.), tačiau Å¡ioje byloje apeliantė nepagrįstai remiasi CPK 755 str., nes Å¡ioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apeliantės turto pagal kelis vykdomuosius raÅ¡tus.          Apeliantės automobilis buvo konfiskuotas kaip administracinės teisės pažeidimo įrankis ir ji neteko visų teisių į tokį turtÄ , nes turtas perėjo valstybės nuosavybėn ir buvo parduotas pagal CK 4.47 str. 10 p. TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog automobilio pardavimo metu nebuvo pradėta hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo prieÅ¡ paskolos sutartyje nustatytÄ terminÄ procedÅ«ra.

Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytÄ terminÄ skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius turi teisę inicijuoti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡Â daikto hipoteka įkeisto turto procedÅ«rÄ , kreipdamasis į notarÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo (CK 4.192 str. 1 d.). Å i procedÅ«ra automobilio pardavimo metu nebuvo pradėta, o pradėta tik 2015-04-27, todėl trečiasis asmuo kaip įkaito turėtojas ir jo netekęs turi teisę savo teises ginti per žalos atlyginimo institutÄ , nes CK 4.193 str. 7 d. nustatyta, kad jei įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ tenkina naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė.

Pagal BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 2 p. Mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grÄ Å¾ina ir pripažįsta atliekomis beÅ¡eimininkį, konfiskuotÄ , valstybės paveldėtÄ , į valstybės pajamas perduotÄ turtÄ .

Taigi Valstybinė mokesčių inspekcija nėra tas subjektas, kuris visiÅ¡kai disponuoja valstybei perduotu konfiskuotu turtu, o rÅ«pinasi tokiu turtu iki jo realizavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka jo realizavimu. Tai patvirtina ir Taisyklių 6 punktas, pagal kurį Mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotinÄ turtÄ , kuris yra realizuotinas, ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė jos turto konfiskavimo tvarkÄ ir dėl to priėmė neteisėtus Å¡ioje byloje ginčijamus sprendimus.

CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto vertės, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai realizavus įkeistÄ turtÄ gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, Å¡is turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu atveju notaro vykdomasis įraÅ¡as dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje  Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; kt.).

Todėl tik po Å¡ios procedÅ«ros trečiasis asmuo galės ginti savo teises per žalos atlyginimo institutÄ , jei neužteks apeliantės turto jo reikalavimų patenkinimui, ar CK 4.193 str. 7 d. nustatytu pagrindu. Skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas, nes pareiÅ¡kėja prarado nuosavybę į įkeistÄ automobilį dėl savo kaltų veiksmų, dėl ko įkaito turėtojas neteko įkeisto objekto, todėl tik įkaito turėtojas, netekęs įkeisto turto, jei jo neužteks skolinio įsipareigojimo patenkinimui iÅ¡ kito įkeisto ir neįkeisto pareiÅ¡kėjo turto, galės savo teises ginti ateityje.

Akivaizdu, kad Å¡ios bylos pareiÅ¡kėja yra atsakinga už įkeisto turto neiÅ¡saugojimÄ tiek prieÅ¡ įkaito turėtojÄ , tiek prieÅ¡ valstybę, jei Å¡i CK 4.193 str. 7 d. pagrindu iÅ¡mokės įkeisto turto vertę trečiajam asmeniui. PrieÅ¡ingu atveju turto konfiskavimas netektų teisinės prasmės ir tai prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str. Tačiau civilinių teisių gynimo bÅ«das priklausys nuo trečiojo asmens.  Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismo sprendimas yra be motyvų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008), teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 straipsnis). Vertinant visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ jos motyvuotumo aspektu darytina iÅ¡vada, kad jame argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, o apeliantės nesutikimas su teismo sprendimo motyvais nėra pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

              Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kurie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ieÅ¡kovės iÅ¡keltam ginčui.              Paminėtais motyvais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).  Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a :     Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                             Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjos                                                                      Irma Čuchraj                                                                                                                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė