2013-07-02 Nr. AB-3257-3-62-3-00857-2011-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-905/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00857-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apygardos administraciniam teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos administracinio teismo, dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi Panevėžio apygardos administraciniam teismui perdavė administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73-74).

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą (1 t., b. l. 3-13), kurį patikslino (1 t., b. l. 118-125; 2 t., b. l. 4-10; b. l. 39-45), prašydamas:

1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir Kauno AAT) 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD-10196/11 (toliau – ir Atsakymas);

2) įpareigoti Kauno AAT į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) atsakyti iš naujo;

3) įpareigoti Kauno AAT atlikti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašyme nurodytus veiksmus: imtis veiksmų pareiškėjo bei visų piliečių saugumo užtikrinimui Kauno AAT pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose: įrengti bei naudoti vaizdo kameras Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose (koridoriuose, fojė), teismo prieangyje. Šių ir kitų teisme įrengtų vaizdo kamerų įrašus pateikti šalims administracinių bylų šalių prašymu, o šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjui; užtikrinti saugumo priemones pareiškėjui bei visiems piliečiams Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose – įrengti bei naudoti vaizdo kameras Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose (koridoriuose, fojė), teismo prieangyje ir vaizdo įrašus nekliudomai bei nedelsiant pateikti šalims administracinių bylų šalių prašymu; šias saugumo priemones įtraukti bei išsamiai reglamentuoti, papildant Kauno AAT pirmininko 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtintas Kauno AAT vidaus tvarkos taisykles; raštu išsamiai nurodyti teisės aktus, kuriais vadovaudamasis Kauno AAT įrengė, naudojo vaizdo kameras teismo patalpose bei atliko veiksmus, atsisakydamas pareiškėjui pateikti vaizdo kamerų įrašus po 2011 m. birželio 22 d. įvykdyto jo užpuolimo bei sužalojimo Kauno AAT pirmo aukšto laukiamosiose patalpose (fojė), raštinėje; išsamiai pranešti apie Kauno AAT vaizdo kamerų skaičių bei vietas, kuriose vaizdo kameros buvo įrengtos po 2011 m. birželio 22 d. įvykdyto pareiškėjo užpuolimo bei sužalojimo Kauno AAT pirmo aukšto laukiamosiose patalpose (fojė), raštinėje bei pateikti išsamius duomenis apie šių vaizdo kamerų veikimą 2011 m. birželio 22 d. bei kitu laiku, o taip pat apie šių vaizdo kamerų veikimo bei naudojimo finansavimą ir administravimą;

4) įpareigoti Lietuvos valstybę ir Kauno AAT pareiškėjui atlyginti 110 000 Lt neturtinę žalą ir 516,91 Lt turtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Kauno AAT 2011 m. rugsėjo 30 d. administraciniu aktu Nr. SD-10196/11 pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį – atsakovas suvaržė ir atėmė pareiškėjo teisę į veiksmingą administracinės bylos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei išsprendimą; Konvencijos 10 straipsnį – atėmė teisę gauti ir teismui pateikti pareiškėją užpuolusių, sužalojusių, pareiškėjo teises pažeidusių asmenų neteisėtų veikų įrodymus;

Konvencijos 13 straipsnį - teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; Konvencijos 14 straipsnį – pareiškėją diskriminavo, atėmė iš jo teisę naudotis lygiomis galimybėmis, lyginant su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Kauno AVPK), Kauno miesto apylinkės prokuratūra, Kauno rajono policijos komisariatu. Taip pat minėtu administraciniu aktu atsakovas pažeidė Konstitucijos 5 straipsnį – atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko pareiškėjo prašytų atlikti veiksmų, nepateikė duomenų ir žinių;

Konstitucijos 6 straipsnį – atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko pareiškėjo pakartotinai prašytų atlikti veiksmų, nepateikė duomenų ir žinių, vengė atlikti įstatymuose numatytas savo pareigas, sutrukdė pareiškėjui savo teises ginti remiantis Konstitucija; Konstitucijos 18 straipsnį – atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti įrodymus ir duomenis apie save bei šią teisę ginančius teisės aktus; Konstitucijos 25 straipsnį – atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai trukdė pareiškėjui gauti ir atsisakė pateikti pareiškėjo prašytą reikalingą informaciją bei duomenis, jų teikimą vilkino;

Konstitucijos 29 straipsnį – atsakovas ir Lietuvos Respublikos valstybė nepagrįstai ir neteisėtai diskriminuoja pareiškėją: atsisakydamas atlikti pareiškėjo prašytus atlikti veiksmus ir pateikti duomenis, Kauno AAT pareiškėją diskriminuoja kaip šiame teisme nagrinėjamų administracinių bylų šalį bei jam kelia psichologinio ir fizinio smurto grėsmes, nuo šių grėsmių neapsaugodamas, Lietuvos valstybės Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, Kauno rajono policijos komisariate pareigūnais įdarbintiems asmenims sudarydamas sąlygas slėpti prieš pareiškėją Kauno AAT įvykdytas nusikalstamas veikas, taip pat skatindamas vykdyti tokias veikas ir ateityje.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad atsakovai pažeidė žmogaus ir valstybės santykiuose pirmenybės pareiškėjui teikimo pagrindus; socialinę – teisinę orientaciją santykyje „žmogus – visuomenė - valstybė“; Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 ir 10 straipsnių nuostatas – atsakovai Kauno AAT bei Lietuvos valstybė neužtikrino, kad teisės aktuose įtvirtintos lygios teisės ir galimybės būtų įgyvendintos. Be to, atsakovas Kauno AAT nesilaikė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nustatytų pareigų, jų nevykdė ar netinkamai jas vykdė, nesilaikė draudimų nepažeisti lygių galimybių, sąmoningai ir tyčia neatliko lygių galimybių pažeidimą šalinančių veiksmų.

Pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Informacijos įstatymas) 3, 4, 5, 28 straipsnių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, atsakovas Kauno AAT pažeidė savo pareigą teikti informaciją, nesivadovavo informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo principais; Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 41 ir 41.2 punktus, – atsakovas nenurodė atsisakymo pateikti pareiškėjo prašytų duomenų ir žinių bei veiksmų neatlikimo motyvų, pagrįstų argumentų, visų reikalingų savo neteisėtoms veikoms pagrįsti nurodytų teisės aktų;

Viešojo administravimo įstatymo 1, 3, 8, 12, 14, 20, 26 straipsnių nuostatas – pažeidė viešojo administravimo principus, skundžiamo akto nepagrindė objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, jame aiškiai nesuformulavo nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodė akto apskundimo tvarkos, individualaus administracinio akto nepatvirtino antspaudu, pareiškėjo prašymą atsakovas Kauno AAT nagrinėjo ne pagal Taisykles. Teigė, kad atsakovas Kauno AAT pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė gauti ir pareiškėjui pateikti teisėtam administraciniam sprendimui reikalingus duomenis ir žinias;

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4, 5, 6, 7, 10, 53, 57, 68 nuostatas – atsakovas Kauno AAT netinkamai taikė įstatymus, trukdė pareiškėjui kreiptis į teismą, atsisakė vykdyti teisingumą, pažeidė savo pareigą vykdyti teisingumą, trukdė pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises administracinėse bei baudžiamosiose bylose, pažeidė pareiškėjo teisę į procesinių teisių lygybę, teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis ABTĮ įstatymo numatytomis teisėmis.

Taip pat atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti ir teismams bei kitoms teisėsaugos institucijoms teikti įrodymus, pažeidė pareiškėjo teisę ir teismo pareigą tinkamai pasiruošti administracinių bylų nagrinėjimui Kauno AAT bei pareiškėjo teisę tinkamai pasiruošti apeliaciniams skundams Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pareiškėjo teisę tinkamai pasiruošti skundams ir bylai pagal pareiškėjui dėl jo užpuolimo ir sužalojimo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme;

Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1, 2 dalies, 33 straipsnio, 34 nuostatas – atsakovas Kauno AAT pažeidė pareiškėjo kaip Lietuvos Respublikos piliečio teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas pareiškėjo teises ir laisves, pažeidė pareiškėjo turimą teisę, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla Kauno miesto apylinkės teisme būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, pažeidė pareiškėjo teisę į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą Kauno AAT, atsakovas visa savo veikla neužtikrino, kad bylos Kauno AAT būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką, atsakovas Kauno AVPK policijos pareigūnams ir Kauno AAT darbuotojams sudarė privilegijuotas sąlygas pareiškėją mušti, kankinti fiziškai ir psichologiškai, provokuoti Kauno AAT patalpose; atsakovas Kauno AAT taip pat pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių bendrąsias nuostatas ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Kauno AAT nepagristai ir neteisėtai nereglamentavo vaizdo kamerų administravimo, valdymo, priežiūros ir įrašų teikimo savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse – tuo pažeisdamas pareiškėjo teises, numatytas ABTĮ 5, 6, 7, 10, 53, 57, 68 straipsniuose. Nurodė, kad atsakovo Kauno AAT veiksmai atitinka Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų sąvokų „diskriminacija“ ir „netiesioginė diskriminacija“ nuostatas. Tvirtino, kad jeigu atsakovas iki 2011 m. birželio 22 d. būtų įrengęs bei naudojęs vaizdo kameras Kauno AAT raštinėje bei kitose patalpose ir vaizdo įrašus nekliudomai bei nedelsiant pateikęs pareiškėjui, taip pat, savo Vidaus tvarkos taisyklėse būtų nustatęs vaizdo įrašų pateikimo, naudojimo, administravimo tvarką, pareiškėjas būtų buvęs saugesnis ir nebūtų buvęs nepagrįstai apkaltintas administracinio teisės pažeidimo padarymu Kauno AAT patalpose.

Teigė, kad atsakovas Kauno AAT vengia ir neteisėtai atsisako pareiškėjui pateikti su pareiškėjo teisių pažeidimu Kauno AAT patalpose susijusią vaizdo kamerų įrašų medžiagą, atsisako užtikrinti pareiškėjo saugumą Kauno AAT patalpose. Pareiškėjas nurodė, kad be vaizdo kamerų įrašų medžiagos negali surasti liudytojų, galinčių patvirtinti pareiškėjo sužalojimo faktą 2011 m. birželio 22 d. Kauno AAT patalpose, kitas jo teisių pažeidimų aplinkybes. Pareiškėjas akcentavo, kad visais išvardintais nepagrįstais ir neteisėtais veiksmais atsakovas Kauno AAT pareiškėjui padarė 110 000 Lt neturtinę žalą ir 516,91 Lt turtinę žalą.

Atsakovas Kauno AAT atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 163-165; 2 t., b. l. 24-25; 71-73) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia apginti ne tik tariamai pažeidžiamas savo teises, bet ir visų piliečių - administracinių bylų šalių interesus. Teigė, kad ABTĮ asmens kreipimąsi į teismą sieja su besikreipiančio asmens teisių ar laisvių gynimu, taip pat nustato galimybę asmeniui ginti ir įstatymo saugomą viešąjį interesą. Tačiau tokia teisė suteikiama ne kiekvienam, o tik apibrėžtam subjektų ratui (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str.). Kadangi pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio apibrėžtą subjektų ratą, jis neturi teisės ginti viešojo intereso.

Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas prašo tiek atsakyti iš naujo į jo Prašymą, tiek įpareigoti Kauno AAT atlikti pareiškėjo Prašyme nurodytus veiksmus, tačiau Kauno AAT pareiškėjui į jo Prašymą atsakė 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. SD-10196/11, o jokie teisės aktai nenustato Kauno AAT pareigos atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (įrengti kameras, teikti vaizdo įrašus ir pan.). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-461 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo“ Kauno AAT perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis administracinės paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį teismas valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise.

Pastatas perduotas po 2008 metais baigtos rekonstrukcijos. Teismui perėmus pastatą, jame jau buvo įrengtos vaizdo kameros, pats teismas iki šiol nėra atlikęs jokių vaizdo kamerų įrengimo darbų. Tvirtino, kad Kauno AAT patalpose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų sistema naudojama tik teismo reikmėms, apsaugos bei saugumo tikslais, todėl fiziniams asmenims vaizdo įrašai neišduodami. Be to, kadangi vaizdo įrašams skirto kietojo disko talpa ribota, seniausi įrašai yra automatiškai ištrinami, kai nelieka vietos naujiems. Teigė, kad Kauno AAT 2011 m. birželio 22 d. veikė visos vaizdo kameros, duomenų, kad kuri iš jų neveikė – nėra.

Tačiau 2011 m. birželio 22 d. vaizdo įrašai dėl ribotos kietojo disko talpos nėra išlikę. Pažymėjo, kad Kauno AAT pareiškėjui 2011 m. gruodžio 9 raštu Nr. SD-13241/2011 yra pateikęs išsamius paaiškinimus apie vaizdo kamerų veikimo bei naudojimo finansavimą ir administravimą. Atsakovas Kauno AAT nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 516,91 Lt turtinę žalą, kurią pareiškėjas sieja su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11-4412-651/2011, kuriuo jam buvo skirta 400 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir su medicinine ekspertize (79 Lt) bei vaistų įsigijimu (37,91 Lt), yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas prašomos priteisti 400 Lt sumos nepagrindė įrodymais, t. y., nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis realiai patyrė 400 Lt turtinę žalą (sumokėjo jam paskirtą baudą). Pareiškėjas, be kita ko, turi nurodyti konkrečius galimai neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Kauno AAT manymu, pareiškėjas pateikė tik savo nuomonę bei prielaidas apie tokio priežastinio ryšio buvimą, tačiau jokio priežastinio ryšio tarp atsisakymo pateikti vaizdo įrašus apie tariamą pareiškėjo užpuolimą ir sužalojimą Kauno AAT bei pareiškėjo nubaudimo administracine nuobauda nėra.

Be to, paminėjo, kad priežastinio ryšio tarp Kauno AAT veiksmų (neveikimo) ir administracinės nuobaudos V. J. skyrimo nebuvimas yra konstatuotas ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartyje. Dėl turtinės žalos, kuri siejama su medicinine ekspertize bei vaistų įsigijimu, atsakovas Kauno AAT nurodė, kad nėra aišku, kokiu tikslu pareiškėjas kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje jokių faktinių aplinkybių neįrodinėja ekspertizės, už kurią prašo priteisti turtinę žalą, išvada.

Pareiškėjo prašoma 79 Lt turtinė žala, susijusi su teismo medicinos eksperto apžiūra, galėtų ir turėtų būti atlyginama kaip išlaidos, susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu. Tvirtino, kad taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjo 2011 m. birželio 30 d. įsigyti vaistiniai preparatai yra tiesiogiai susiję su Kauno AAT atsisakymu išduoti vaizdo kamerų įrašus. Todėl nėra ne tik Kauno AAT neteisėtų veiksmų, bet ir priežastinio ryšio, t. y. dėl tos priežasties, kad pareiškėjui nebuvo išduotas vaizdo įrašas, jis negalėjo patirti jokių fizinių negalavimų, kurie galimai buvo gydomi 2011 m. birželio 30 d.

įsigytais vaistiniais preparatais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu (2 t., b. l. 130-140) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad V. J. kreipėsi į Kauno AAT, pateikdamas 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą. Atsakydamas į šį Prašymą, Kauno AAT parengė Atsakymą – 2011 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. SD-10196/11 „Dėl rašto“. Kauno AAT nurodė, kad pareiškėjo raštas buvo įvertintas kaip pateikti pasiūlymai dėl vaizdo kamerų įrengimo teismo patalpose tikslingumo ir kaip prašymas pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su vaizdo kamerų naudojimu, kurių poreikis atsirado dėl 2011 m. birželio 22 d. įvykio, kurio metu, V. J. tvirtinimu, pareiškėjas buvo policijos pareigūnų užpultas ir sužalotas.

Be to, Atsakymu pareiškėjui buvo pranešta, kad, teismo turimais duomenimis, tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų atlieka Kauno AVPK, todėl visus turimus 2011 m. birželio 22 d. vaizdo įrašus ir reikiamą informaciją, susijusią su vaizdo kamerų naudojimu, kaip įrodymus, Kauno AAT pateiks tyrimą atliekantiems pareigūnams pareikalavus procesinių įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat Kauno AAT išaiškino V. J., kad jis, kaip suinteresuotas asmuo, gali reikšti prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl tokių procesinių veiksmų atlikimo.

Taip pat teismas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu nustatė, kad V. J. 2011 m. birželio 22 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos administracinio teismo patalpose, nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, sulaikomas priešinosi, stumdėsi, kėlė triukšmą, tuo įžeisdamas pareigūno garbę bei orumą ir padarymas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi V. J. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-4412-651/2011).

Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 2, 41 punktais. Teismo teigimu, pagal Taisyklių nuostatas, prašymo turinys nulemia, koks atsakymas privalo būti rengiamas asmeniui į jo pateiktą prašymą. Teismas, išanalizavęs Prašymo turinį, konstatavo, kad jame suformuluoti V. J. prašymai turėjo dvejopą pobūdį. Kaip matyti, V. J. dar 2011 m. birželio 22 d. Prašymu kreipėsi į Kauno AAT, prašydamas: raštu patvirtinti tam tikrus 2011 m. birželio 22 d. apie 13 val. 30 min. vykusius faktus; gauti Kauno AAT rūbininkės ir raštinės darbuotojų paaiškinimus apie šiuos įvykius bei juos pateikti pareiškėjui; pateikti pareiškėjui Kauno AAT įrengtų vaizdo kamerų įrašus.

Kauno AAT 2011 m. birželio 27 d. raštu Nr. SD-7335/11 V. J. atsakė, kad nėra įgaliotas atlikti tarnybinius patikrinimus dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl oficialios informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios V. J. prašyme nurodytas aplinkybes apie 2011 m. birželio 22 d. buvusį tariamą teisių pažeidimą, negali pateikti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl policijos pareigūnų, jo manymu, neteisėtų veiksmų jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas, pranešta, kad teismo patalpose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų sistema yra naudojama tik teismo reikmėms, apsaugos ir saugumo tikslais, todėl fiziniams asmenims vaizdo įrašai nėra išduodami (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-4412-651/2011).

Pareiškėjas atsakovui pateikto Prašymo 1-uoju punktu prašė imtis veiksmų jo bei visų piliečių saugumo užtikrinimui - įrengti bei naudoti vaizdo kameras Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose (koridoriuose, fojė), teismo prieangyje. Šių ir kitų teisme įrengtų vaizdo kamerų įrašus pateikti šalims administracinių bylų šalių prašymu, o šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjui; o 2-uoju punktu - užtikrinti saugumo priemones pareiškėjui bei visiems piliečiams Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose – įrengti bei naudoti vaizdo kameras Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose (koridoriuose, fojė), teismo prieangyje ir vaizdo įrašus nekliudomai bei nedelsiant pateikti šalims administracinių bylų šalių prašymu;

šias saugumo priemones įtraukti bei išsamiai reglamentuoti, papildant Kauno AAT pirmininko 2011 m. rugsėjo 7 įsakymu Nr. V-14 patvirtintas Kauno AAT vidaus tvarkos taisykles. Taigi, iš pareiškėjo Prašymo 1-ojo ir 2-ojo punktų turinio matyti, jog pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie 2011 m. birželio 22 d. įvykius ir nurodydamas aplinkybę, kad nebuvo patenkintas jo ankstesnis prašymas pateikti Kauno AAT įrengtų vaizdo kamerų medžiagą, tai įvertino kaip Kauno AAT veiklos taisytinus trūkumus. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo Prašymo 1-ojo ir 2-ojo punktuose yra suformuluotas Taisyklių 2 punkte aptartas kreipimasis, kuriame išdėstyta V.

J. nuostata dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo klausimu, atkreipiamas dėmesys į susidariusią padėtį, pranešama apie institucijos veiklos trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti. Kaip matyti iš Kauno AAT 2011 m. rugsėjo 30 d. parengto Atsakymo 1-osios pastraipos, atsakovas pareiškėjo pateiktą Prašymą ir vertino kaip teikiamus pasiūlymus dėl vaizdo kamerų įrengimo bei naudojimo teismo patalpose tikslingumo. Taisyklių 30 punktas nustato, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, o 41.4 punktas numato, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“ įtvirtintomis taisyklėmis, padarė išvadą, kad tik pagal asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą yra privaloma atlikti administracinę procedūrą ir priimti administracinės procedūros sprendimą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir remdamasis paminėtomis teisės normomis, nusprendė, kad Kauno AAT, nagrinėjęs V.

J. Prašymo 1-ojo ir 2-ojo punktus, administracinei procedūrai priskirtų veiksmų atlikti neprivalėjo. Dėl šios priežasties Atsakymo dalis, kuria atsakyta į V. J. Prašymo 1-ąjį ir 2-ąjį punktus, parengta iš esmės laikantis Taisyklių 41.4 punkto. Nustačius, kad Prašymo 1-ajame ir 2-ajame punktuose pareiškėjas suformulavo kreipimąsi, kuriame išdėstė savo nuostatą tam tikru klausimu, atkreipė dėmesį į susidariusią padėtį, pranešė apie Kauno AAT veiklos trūkumus ir pateikė pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, nėra pagrindo tenkinti V.

J. reikalavimų ir įpareigoti atsakovą Kauno AAT imtis veiksmų pareiškėjo bei visų piliečių saugumo užtikrinimui Kauno AAT pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose: įrengti bei naudoti vaizdo kameras Kauno apygardos administracinio teismo raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose (koridoriuose, fojė), teismo prieangyje. Šių ir kitų teisme įrengtų vaizdo kamerų įrašus pateikti šalims administracinių bylų šalių prašymu, o šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjui; užtikrinti saugumo priemones pareiškėjui bei visiems piliečiams Kauno AAT raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose – įrengti bei naudoti vaizdo kameras Kauno apygardos administracinio teismo raštinėje, pirmo ir antro aukšto laukiamosiose patalpose (koridoriuose, fojė), teismo prieangyje ir vaizdo įrašus nekliudomai bei nedelsiant pateikti šalims administracinių bylų šalių prašymu;

šias saugumo priemones įtraukti bei išsamiai reglamentuoti papildant Kauno AAT pirmininko 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtintas Kauno AAT vidaus tvarkos taisykles. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Duomenų apsaugos įstatymas; Lietuvos Respublikos 2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje įvardintas rašytinis dokumentas - Kauno apygardos administraciniame teisme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) buvo patvirtintas Kauno AAT pirmininko 2012 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-16 (Aprašo 8, 11, 12, 15-17 p.). Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad, Kauno AAT pirmininkui tvirtinant Aprašą, pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. Prašymo 1-ame ir 2-ame punktuose pateikti pasiūlymai, kaip ištaisyti ir pagerinti teismo veiklą, tvarkant vaizdo stebėjimų kamerų duomenis, buvo įgyvendinti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymo 3-ame ir 4-ame punktuose suformuluotų prašymų turinį, priėjo išvadą, kad jie susiję su asmens teisės gauti informaciją, įskaitant ir privačią, iš valstybės institucijos įgyvendinimu.

Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina, šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja Informacijos įstatymas (3 str. 1, 2 d., 7 str. 1, 2 d., 4 str.). Teismas nurodė, kad iš Atsakymo 2-os ir 3-ios pastraipų matyti, jog pareiškėjui buvo pranešta, kad Kauno AAT turi duomenų apie Kauno AVPK atliekamą tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, įvykdytų 2011 m. birželio 22 d. Kauno AAT patalpose, todėl visus turimus 2011 m. birželio 22 d. vaizdo įrašus ir reikiamą informaciją, susijusią su vaizdo kamerų naudojimu, kaip įrodymus, pateiks tyrimą atliekantiems pareigūnams, pareikalavus procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat Kauno AAT išaiškino V. J., kad jis, kaip suinteresuotas asmuo, gali reikšti prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl tokių procesinių veiksmų atlikimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, priėjo išvadą, kad Kauno AAT pareiškėjui jo prašymo turinį atitinkančią informaciją suteikė nepilnai. Teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, nurodė, kad Kauno AAT po 2011 m. rugsėjo 30 d., t. y. po to, kai buvo parengtas Atsakymas, pareiškėjui dar kelis kartus rengė raštus, atsakydamas į jo pateiktus prašymus:

1) Kauno AAT 2011 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. SD-13241/2011 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė, kad Kauno AAT yra savarankiškas asignavimų valdytojas; teismui yra skiriama bendra asignavimų suma, kurioje lėšų suma, reikalinga patalpų stebėjimui vaizdo kameromis, atskirai neišskiriama; nurodė, kad už vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą atsakingu paskirtas vyriausiasis specialistas – informatikas; 2) 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. SD-13684/11 V. J. informuotas, kad nuo Kauno AAT įkūrimo dienos šio teismo raštinėje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo įrengta; 3) 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. SD-9206/12 V.

J. pranešta, kad Kauno AAT vaizdo stebėjimo kamerų įrašai buvo saugomi iki visiškai užsipildydavo vaizdo įrašams skirto kietojo disko talpa, o užsipildžius kietojo disko talpai, seniausi kamerų vaizdo įrašai buvo automatiškai ištrinami, todėl tiksliai atsakyti, kiek laiko buvo saugotas 2011 m. birželio 22 d. vaizdo kameros įrašas, galimybės nėra. Taip pat šiuo raštu V. J. buvo informuotas apie Kauno AAT pirmininko 2012 m. kovo 28 įsakymu Nr. V-16 patvirtintą Aprašą, skirtą reglamentuoti Kauno AAT vidaus patalpų ir lauko teritorijos stebėjimo vaizdo stebėjimo kameromis ir vaizdo įrašymo, saugojimo, perkėlimo ir naudojimo tvarką; 4) 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. SD-10217/12 pareiškėjui nurodyta, kokie teisės aktai buvo taikomi iki Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2012 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-16 buvo patvirtintas Aprašas, tai - Duomenų apsaugos įstatymas, Civilinio kodekso Antrosios knygos 2 skyriaus nuostatos, Teismų įstatymas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ir kiti teismų veiklą reglamentuojantys teisės aktai; 5) 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-11397/2012 V. J. buvo informuotas apie Aprašo 12 punkte nustatytą 4 parų vaizdo stebėjimų kamerų įrašų saugojimo terminą bei Aprašo 11 punkte įtvirtintą reglamentavimą, numatantį, kad dėl ribotos kietojo disko talpos vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą.

Taip pat šiuo raštu V. J. buvo išaiškintas Aprašo 15 punktas, nustatantis, kokioms sąlygoms esant ir kokios tvarkos laikantis, duomenų subjektui gali būti išduotas vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdas (kopija); nurodyta, kad vaizdo kopijos parengimo išlaidos, kurios atitinka laikmenos kainą pagal jos įsigijimo dokumentus, apmoka norintis gauti vaizdo įrašą (kopiją) duomenų subjektas; 6) 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-12513/2012 pareiškėjui dar kartą buvo pranešta, kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdomas vaizdo stebėjimas Kauno AAT, t. y.

Duomenų apsaugos įstatymu ir Kauno AAT pirmininko 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintu Aprašu. Be to, šiame rašte pareiškėjui buvo pateiktas Aprašo 3 punkte nurodytų sąvokų „Vaizdo įrašas“, „Vaizdo stebėjimas“ išaiškinimas, buvo detaliai išaiškintos Aprašo 11 ir 12 punktuose nustatytos taisyklės, kurių privalo laikytis duomenų subjektas, pageidaujantis gauti vaizdo įrašų kopiją. Be to, Kauno AAT bylos nagrinėjimo metu pateikė šio teismo pirmininko 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintą Aprašą.

Aprašo 5 punkte yra išsamiai nurodyta, kokios teritorijos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (vidaus ir lauko teritorijos); 6 punkte - vaizdo stebėjimui naudojamų kamerų skaičius (10 vienetų), jų išsidėstymas vidaus patalpose ir išorėje; 7 punkte - stebėjimo pobūdis. Teismas, atsižvelgęs į išvardintų dokumentų turinį, konstatavo, kad pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma informacija apie: Kauno AAT pastate esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo laiką ir jų įrengimą organizavusį subjektą; vaizdo stebėjimo kamerų naudojimą ir veikimą 2011 m. birželio 22 d.; vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo finansavimą ir administravimą; iki 2011 m. birželio 22 d. buvusių bei šiuo metu įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų skaičių bei vietas; kokiais teisės aktais vadovaudamasis Kauno AAT naudojo ir šiuo metu naudoja vaizdo stebėjimo kameras teismo patalpų ir lauko teritorijos stebėjimui.

Todėl teismas nusprendė, kad informacija, kurią gauti V. J. siekė pateikto Prašymo 3-iuoju ir 4-uoju punktais, pareiškėjui iš esmės tapo žinoma. Nors pareiškėjo siekiamos gauti žinios nėra susistemintos ir pateiktos viename rašytiniame dokumente, tačiau, teismo nuomone, tai nėra kliūtis šiomis žiniomis disponuoti, panaudoti jas Informacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Kauno AAT atsakyti į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą, suteikiant jo 3-ame ir 4-ame punktuose nurodytą informaciją.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas taip pat kėlė reikalavimą atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, teigdamas, jog ji kilo dėl Kauno AAT neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad 516,91 Lt turtinę žalą sudaro 79 Lt dydžio išlaidos, sumokėtos už atliktą teismo medicinos apžiūrą pagal 2011 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymą; 37,91 Lt dydžio išlaidos už UAB „Tamro vaistinė“ pirktas gydymo priemones ir 400 Lt administracinė bauda, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl atsakovo Kauno AAT neteisėtai nesiimtų veiksmų pareiškėjo saugumui užtikrinti Kauno AAT tam tikrose patalpose, atsisakymo įrengti vaizdo kameras, kitose patalpose esančių vaizdo kamerų įrašų nepateikimo pareiškėjui, jis patyrė didelę ilgalaikę įtampą, nesaugumo, pavojaus atsakovo patalpose jausmą, vidinius išgyvenimus, nepatogumus ir trukdymus, ginant savo teises administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taip pat neturtinė žala pasireiškė negalėjimu pilnavertiškai naudotis savo procesinėmis, žmogaus bei pilietinėmis teisėmis; neigiamu atsakovo Kauno AAT vykdytos diskriminacijos poveikiu ir pasekmėmis – negalėjimu skirti laiko darbui ir poilsiui; pareiškėjo vertimu rašyti skundus, skundų rašymui naudoti labai brangų pareiškėjo laiką; pareiškėjo vertimu rašant skundus sėdint kentėti stuburo skausmus; pareiškėjo vertimu nešiojant parašytus skundus bei su jais susijusius dokumentus kentėti kairės kojos kelio sąnario skausmus; pareiškėjo orumo žeminimu; pareiškėjo, kaip asmens, vykdančio individualią verslo veiklą, trukdymu dirbti, kas nulėmė pareiškėjo asmeninius išgyvenimus, nepatogumus, įtampą, nepasitikėjimą Kauno AAT kaip institucija, sunkiai įrodomus materialinius nuostolius, pagrįstų ir teisėtų pareiškėjo lūkesčių už darbą gauti atlygį neišsipildymą; atsakovo Kauno AAT atviru tyčiojimusi iš pareiškėjo; pareiškėjo atmintyje išlikusiais pareiškėjo ir jo sutuoktinės neteisėto užpuolimo, sulaikymo ir sužalojimo 2011 m. birželio 22 d. atsakovo institucijoje prisiminimais, kurie sukelia atsinaujinančius pareiškėjo išgyvenimus, nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų bei teismų sistema; nuolatinės atsakovo prieš pareiškėją vykdomos diskriminacijos, žmogiškojo orumo pamynimo ir sistemingo išnaudojimo bei pažeminimo jausmu.

Pareiškėjas teigė, kad po 2011 m. birželio 22 d. įvykio Kauno AAT patalpose jį kankina nuolatinis nesaugumo, baimės jausmas. Pagal V. J. pateiktus teiginius, turtinės ir neturtinės žalos jis nebūtų patyręs, jei Kauno AAT būtų jam pateikęs vaizdo stebėjimų kamerų užfiksuoto 2011 m. birželio 22 d. įvykio vaizdo kopiją, kuri administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011 būtų buvusi pateikta kaip įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo, kaltinto pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, nekaltumą. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais.

Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimu atsisakyti pradėti tyrimą pagal V. J. skundą, Kauno miesto apylinkės prokuratūros I-ojo Nusikaltimų valstybės tarnybai skyriaus prokurorės 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi, kuria, atmetus V. J. skundą, liko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis, kuria buvo paliktas galioti aukščiau paminėtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimas.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2733-738/2012, kurioje V. J. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį. Teismas iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, priėjo išvadą, jog ta aplinkybė, kad vaizdo kamerų užfiksuoto 2011 m. birželio 22 d. įvykio vaizdo įrašas, kaip įrodinėjimo priemonė, nebuvo pateiktas administracinio teisės pažeidimo byloje ir V.

J. skundo tyrimo metu, nei teismams, nei tyrimą atlikusiam policijos pareigūnui nesutrukdė priimti pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus. Teisės normos gali nustatyti, jog atskirų kategorijų bylose tam tikros aplinkybės privalo būti įrodinėjamos tik teisės normų nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas konstatavo, kad nei administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.11.-4412-651/2011, nei ikiteisminio tyrimo bylose nustatinėjamos tam tikros aplinkybės neprivalėjo būti įrodinėjamos stebėjimo kamerų vaizdo įrašais.

Kauno AAT, pagal V. J. prašymą nepateikdamas pareiškėjui 2011 m. birželio 22 d. apie 13 val. 30 min. įvykusio įvykio vaizdo įrašo, neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais V. J. būtų padaryta jo nurodyta turtinė ir neturtinė žala. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų - buvimo, skundo reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 15-21) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 22 d. apie 13.30 val. teismo patalpose nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kėlė triukšmą, tuo įžeisdamas pareigūno garbę ir orumą, padarydamas administracinį teisės pažeidimą. Tai paneigė liudytojų parodymai.

2. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad 2011 m. birželio 22 d. pareiškėjo prašyti iš teismo vaizdo kamerų įrašai įrodė, jog S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje teismui melavo dėl įvykio aplinkybių.

3. Teismas nepagrįstai nepripažino ir nevertino, kad vaizdo kamerų įrašų nepateikimas, jų sunaikinimas buvo sąmoninga tyčia, siekiant pareiškėjui sutrukdyti įrodyti jo nekaltumą. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad Kauno AAT pažeidė bendradarbiavimo sutarties tarp Nacionalinės teismų administracijos ir Kauno AAT nuostatas.

4. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė ir nevertino, kad Kauno AAT 2011 m. rugsėjo 30 d. aktu neatsakė į pareiškėjo Prašymą, pateikė melagingą informaciją. Teismas nepagrįstai pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymo nevertino kaip skundo ir skundžiamo 2011 m. rugsėjo 30 d. akto nenagrinėjo Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo požiūriu.

5. Teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino, kad Kauno AAT iki šiol nesiėmė veiksmų pareiškėjo saugumui užtikrinti teismo patalpose.

6. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad Kauno AAT iki šiol pareiškėjui nesudarė galimybės gauti Vaizdo stebėjimo tvarkos aprašą.

7. Teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai nevertino Kauno AAT teisėjo Gintaro Čekanausko veiksmų, kuris 2011 m. gruodžio 14 d. aktu pareiškėjo pateiktus įrodymus su 30 klausimų nepagrįstai įvertino kaip „neteisėtus“, o pareiškėjo pastangas gauti objektyvius įrodymus apie pareiškėjo teisių pažeidimą teismo patalpose įvertino kaip „akivaizdų piktnaudžiavimą savo teisėmis“.

8. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino Kauno AAT veiksmų atsisakant pateikti Kauno AVPK išlikusius objektyvius įrodymus, kurie, teismo vertinimu, buvo išlikę.

Atsakovas Kauno AAT atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 94-95) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas sutiko su teismo vertinimu, kad Prašymas pagal savo turinį nelaikytinas asmens skundu ar pranešimu apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, todėl Kauno AAT nagrinėjęs pareiškėjo prašymą neprivalėjo atlikti Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatytų administracinei procedūrai priskirtų veiksmų. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamo atsakymo, įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą bei įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, juolab, Panevėžio apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkui 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtinus Kauno apygardos administraciniame teisme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos aprašą, pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymo l-ame ir 2-ame punktuose pateikti pasiūlymai, kaip ištaisyti ir pagerinti teismo veiklą, tvarkant vaizdo stebėjimo kamerų duomenis, buvo įgyvendinti, be to informacija, kurią V. J. siekė gauti prašymo 3-uoju ir 4-uoju punktais, pareiškėjui buvo suteikta. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad žalą jis patyrė būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o tai yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas, pagal V. J. prašymą nepateikdamas pareiškėjui 2011 m. birželio 22 d. apie 13.30 val. įvykusio įvykio vaizdo įrašo, neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjui būtų padaryta jo nurodyta turtinė ir neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas dėl reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas, o dėl likusių reikalavimų administracinė byla nutrauktina.

Visus pareiškėjo teismui pateiktus reikalavimus būtų galima sugrupuoti į dvi dalis, t.y. reikalavimai dėl atitinkamo dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (pirma dalis) bei reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (antroji reikalavimų dalis). Šių dalių atžvilgiu, siekiant baigiamojo teisės akto aiškumo, bus pasisakoma atskirai.

Dėl reikalavimų panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD -10196/11 ir įpareigojimų atlikti veiksmus.

Pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. dokumentą Nr. SD -10196/11, tvirtindamas, jog jis priskirtinas individualiam administraciniam aktui.

Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl minėto dokumento panaikinimo išnagrinėjo iš esmės.

Pagal formuojamą administracinių teismų praktiką paprastai teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas, bet neatmestina, kad teismo, kaip valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, darbe yra ir kitokios veiklos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su teisingumo vykdymu bei pagal Teismų įstatymo nuostatas įgyvendinamu teismų administravimu.

Todėl prieš pasisakant iš esmės, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinama apimtimi buvo teisėtas bei pagrįstas, atkreiptinas dėmesys į bylos faktines aplinkybes, t.y. į tai, ko siekė pareiškėjas (apeliantas), kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą. O jis 2011 m. rugsėjo 27 d. prašyme (1 T, b.l. 36) prašė Kauno apygardos administracinio teismo asmens saugumui užtikrinti teismo patalpose įrengti papildomas vaizdo stebėjimo kameras, jų vaizdo įrašus teikti administracinės bylos šalims pastarųjų prašymu, taip pat pateikti vaizdo kamerų įrašus, kurie padėtų atgaminti 2011 m. birželio 22 d. įvykio aplinkybes. Vadinasi, apibendrinant būtų galima teigti apie siekį padėti užtikrinti saugumą teismo patalpose bei norą gauti vaizdo įrašus, V. J. teigimu, padėsiančius atskleisti 2011 m. birželio 22 d. įvykio aplinkybes, kas visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatenka į teismo veiklą, kurį galėtų būti tikrinama Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų taisyklių pagrindu.

„<...> teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismo pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu (2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažinta, kad ginčo objektu administraciniuose teismuose negali būti prašymų, kuriais prašoma siūlyti iškelti teisėjams drausmės bylas, nagrinėjimas (2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012) bei skundų dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos nagrinėjimas (2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-485/2012). Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika grindžiama įstatymų leidėjo nustatyta bendrąja teisės kreiptis į teismą taisykle, pagal kurią administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Jeigu akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. surašytame atsakyme (1 T, b.l. 37) į 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą nepasisakoma apie pareiškėjo (apelianto) teisių apribojimą ar papildomų pareigų atsiradimą. Atsakyme tiesiog teikiama paklausėjui aktuali informacija, bet dokumente valinio pobūdžio patvarkymų iš Kauno apygardos administracinio teismo pusės nėra. Akivaizdu, jog 2011 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos administracinio teismo dokumentas adresuotas pareiškėjui nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos jokios privalomojo elgesio taisyklės. Vadinasi, dėl tokio dokumento administracinė byla nebuvo galima. Teisminis nagrinėjimas dėl atitinkamos informacijos-atsakymo pateikimo teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus, t.y. vykdyti teisingumą O tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti iškeltą reikalavimą dėl 2011 m. rugsėjo 30 d. dokumento panaikinimo. Byla turėjo būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-17-06; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R556-17/2011).

Reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus yra išvestinis iš pirmojo ir organiškai su pastaruoju susijęs, todėl atskira teisinė analizė nebereikalinga. Pastarojo reikalavimo atžvilgiu administracinė byla taip pat nutrauktina.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad turtinė žala padaryta dėl Kauno apygardos administracinio teismo veiksmų (atsisakymas pateikti bei išsaugoti vaizdo kamerų įrašus apie pareiškėjo užpuolimą), kurią sudaro išlaidos už medicininę apžiūrą, už gydymo priemones, administracinė bauda.

Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas visiškai pagrįstai.

Deliktinę atsakomybę reglamentuoja Civilinio kodekso VI knygos trečiasis skirsnis, kur inter alia numatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (6.271 str.), taip pat atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (6.272 str.).

V. J. turtinės žalos atlyginimas nepatenka į CK 6.272 straipsnio reguliuojamą sritį, nes pagal faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, arešto paskyrimo, teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Nebūtų pagrindo ir teiginiui dėl nurodomos situacijos patekimo į CK 6.271 straipsnio reguliuojamą sritį, kadangi teismas, kaip atsakovas, nepatenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013), tačiau, šiuo atveju turėtų būtų taikoma išimtis iš taisyklės bei pripažįstama, jog tai veikla (šiuo atveju minimas neveikimas), kuri nėra tiesiogiai susijusi su teisingumo vykdymu bei pagal Teismų įstatymo nuostatas įgyvendinamu teismų administravimu, o tai reiškia, kad teismas galėtų būti subjektas padaręs žalą konkrečiam asmeniui bei atsakyti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Negalima tokia situacija, kai yra visiškai paneigiama teisė į teisminę gynybą.

Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Taigi turėtų būti vertinama, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, ar yra (buvo) sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. O viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

Pareiškėjas neįvardijo, o ir teismui nepavyko nustatyti, koks teisinis pagrindas lemia teismo pareigą galimai turimus vaizdo įrašus pateikti asmenims, kurie yra administracinės bylos proceso dalyviai ir lankosi teismo patalpose (ne teismo posėdžių salėse) bei saugumo sumetimais yra stebimi vaizdo kamerų pagalba, todėl nėra pagrindo tvirtinti apie teismo, veikiančio ne teisingumo vykdymo srityje ir ne teismų administravimo srityje, teisei priešingus veiksmus. Tokiu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, todėl teisės į turtinės žalos atlyginimą realizavimas yra negalimas.

Nebuvo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tačiau būtina pabrėžti, kad kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, taip ir neturtinės žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti veiksmų neteisėtumą.

Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovo veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, t.y. nenustatyti tie galimai neteisėti veiksmai iš kurių kildinamas ir neturtinės žalos atsiradimas, todėl ir šis reikalavimas, nukreiptas į Lietuvos valstybę, turėjo būti atmestas, kaip atmestas ir reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariama apimtimi paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo atmesti reikalavimai dėl individualaus akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir nurodyta apimtimi administracinę bylą nutraukti.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius