6726e04b-b895-4d5e-9c30-e3ee8aa92d09 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-294-279/2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00030-2017-0 Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Aistei Kuliavcevaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l.

2) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovo atstovas), priteisti 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. liepos 1d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo konvojuotas ir laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė) pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir suėmimo vykdymo įstatymas) nuostatas.

PareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje praleido ilgiau nei penkias paras, dėl to neturėjo galimybės apsipirkti, 3 valandas per dienÄ praleisti lauke, mankÅ¡tintis. Neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam padaryta neturtinė žala, pažemintas orumas. Asakovo veiksmai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 ir 3 straipsnius. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas atsiliepimu teismui (b. l. 10-11) su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais teiginiais nesutiko, pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad į Panevėžio apygardos teisme (toliau – ir teismas) vyksiančius teismo posėdžius pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti pristatytas 2016 m. birželio 27, 29 ir rugpjūčio 30 d., todėl į Panevėžio AVPK AreÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. liepos 1d. (toliau – ir pirmas laikotarpis) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. (toliau – ir antras laikotarpis).

Konvojavimai buvo vykdomi antradieniais ir penktadieniais pagal 2016 m. balandžio 15 d. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos vado įsakymÄ ,, Dėl vieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos konvojavimo marÅ¡rutų patvirtinimo“ Nr. 47V-313 (toliau – ir konvojavimo įsakymas). Pirmu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į AreÅ¡tinę buvo pristatytas 2016 m. birželio 23 d. (ketvirtadienį), nes penktadienis ( 2016-06-24 ) buvo Å¡ventinė (nedarbo) diena, todėl norint užtikrinti pareiÅ¡kėjo nuvykimÄ Ä¯ teismo posėdį 2016 m. birželio 27 d. jis buvo konvojuotas iÅ¡ anksto.

Po teismo posėdžio nebuvo galimybės pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vežti iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės ir vėl jį pristatyti į Panevėžio apygardos teismÄ 2016 m. birželio 29 d., artimiausiu po posėdžio konvojumi 2016 m. liepos 1 d. (penktadienį) pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas į pataisos namus. Antru laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į AreÅ¡tinę buvo atvežtas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (penktadienį) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. pristatytas į teismÄ . Po posėdžio artimiausiu konvojumi 2016 m. rugsėjo 2 d. (penktadienį) buvo iÅ¡vežtas.

AreÅ¡tinėje jis buvo laikomas trumpiausiÄ Ä¯manomÄ laikÄ , tinkamai vykdant teismo nutartį ir laiku pristatant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ posėdžius. Panevėžio AVPK teigė, kad sutrumpinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ laikÄ AreÅ¡tinėje nebuvo galimybių, nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės pasivaikščioti ir naudotis duÅ¡u, be to pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių kilusiÄ Å¾alÄ Ä¯rodančių duomenų, todėl skundas yra nepagrįstas. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė dėl galimai neteisėtų Panevėžio AVPK veiksmų, pažeidžiant suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata: suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad bÅ«tų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.

Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Analizuojamoje teisės normoje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iš pataisos namų ar tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 246 straipsnis nustato, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas, o pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį, nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Sisteminė iÅ¡vardintų teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, dėl jų bylų nagrinėjimo teismuose gali bÅ«ti laikomi teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse ne ilgiau kaip penkias paras, esant bylÄ nagrinėjančio teismo (teisėjo) nutarčiai pristatyti nuteistÄ jį į teismo posėdį.

Byloje nėra ginčo, kad E. V. ginčo laikotarpiais buvo nuteistasis ir atliko jam ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau- ir Bausmių vykdymo kodeksas). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, Å¡io kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo nutartimis (b.1.17-18) teisėja B. Vidzėnienė nutarė, E. V. iÅ¡ Alytaus pataisos namų per Å iaulių tardymo izoliatorių perkelti į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę ir pristatyti į teisiamuosius posėdžius, kurie vyko 2016 m. birželio 27, 29 ir rugpjūčio 30 d.

KonvojavimÄ vykdė VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio konvojaus pareigÅ«nai vadovaudamiesi konvojavimo įsakymo 2.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad konvojavimas nustatytu marÅ¡rutu vykdomas (antradieniais ir penktadieniais). Remiantis Panevėžio AVPK vyriausiojo specialisto L.Masiulio 2017 m. vasario 22 d. Tarnybiniu praneÅ¡imu ,,Dėl E. V. skundo“ (toliau – ir tarnybinis praneÅ¡imas)(b.1.12) nustatyta, kad pirmu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į AreÅ¡tinę buvo pristatytas 2016 m. birželio 23 d. (ketvirtadienį, nes buvo pakeista marÅ¡ruto diena iÅ¡ penktadienio, kadangi 2016 m. birželio 24d.

šventinė (nedarbo) diena. Po teismo posėdžių 2016 m. birželio 27 ir 29 d. pareiškėjas artimiausiu etapu 2016 m. liepos 1 d. (penktadienį) buvo etapuotas. Teismas pažymi, kad pirmu laikotarpiu pareiškėjas Areštinėje praleido 8 paras. Antru laikotarpiu pareiškėjas, Kauno dalinio konvojavimo pareigūnų į Areštinę buvo etapuotas 2016m. rugpjūčio 26 d. dėl teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 30 d. (antradienį) ir artimiausiu etapu 2016 m. rugsėjo 2 d. (penktadienį) buvo konvojuotas.

AreÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 7 paras. Panevėžio AVPK teigia, kad Panevėžio AVPK nurodė, kad planiniai etapai vyksta (antradieniais ir penktadieniais), konvojavimai atlikti per trumpiausiÄ Ä¯manomÄ laikÄ , siekiant tinkamai įvykdyti Panevėžio apygardos teismo nutartį. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkių parų terminas, kurio metu yra suvaržomos suimtųjų teisės – asmenis netaikomas suėmimo įstatymo 23 straipsnis (suimtųjų teisė paskambinti telefonu), 25 straipsnis (suimtųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas), 26 straipsnis (suimtųjų teisė įsigyti literatÅ«ros ir raÅ¡omųjų reikmenų), 28 straipsnis (suimtųjų teisė apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje), 40 straipsnis (suimtųjų įtraukimas į darbÄ ), 41 straipsnis (suimtųjų bendrasis ugdymas), 42 straipsnis (socialinis darbas ir užimtumas), 43 straipsnis (tardymo izoliatorių psichologinės tarnybos), todėl pažeidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , prasitęsia ir suvaržymų taikymas.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje trukmę, darytina iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK pirmu ir antru laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis (laikomas areÅ¡tinėje ne daugiau 5 parų), todėl aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisių įgyvendinimo. Todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pripažintina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ neturtinę žalÄ atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Teisminėje praktikoje neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, taip pat tai, jog neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, taip pat kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Byloje nėra duomenų, jog Panevėžio AVPK bÅ«tų iÅ¡skyręs pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų asmenų, dirbtinai siekęs sudaryti jam blogesnes kalinimo sÄ lygas, pažeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, ar kad dėl byloje nustatytų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę kokios nors ilgiau trukę pasekmės, nėra pagrindo pripažinti pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintus draudimus. Teismas sprendžia, jog Panevėžio AVPK pažeidė suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje praleido 8 ir 7 paras, nors suėmimo įstatyme numatytos ne daugiau kaip 5 paros, tai sudarė preiÅ¡kėjui prielaidas patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis bÅ«tų nepatyręs, jei bÅ«tų buvę laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad laikant jį areÅ¡tinėje jam nebuvo suteiktos 3 valandos per parÄ pasivaikščioti lauke teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes suimtųjų kalinimo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis ir suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis įtvirtina nuostatÄ , kad suimtieji turi teisę pasivaikščioti lauke 1 valandÄ per parÄ .

Remiantis byloje atsakovei atstovaujančio Panevėžio AVPK pateiktu AreÅ¡tinės žiniaraščiu (b.1. 19-26) teismas teigia, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore, todėl konstatuoti suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio pažeidimÄ nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo iÅ¡ neteisėtos veiklos kilusių padarinių, nepateikė duomenų, kad dėl pažeidimo patyrė ilgalaikių neigiamų pasekmių psichinei ar fizinei sveikatai, pažeidimas buvo trumpalaikis (pirmu laikotarpiu – 3 paros, antru laikotarpiu – 2 paros), byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, be to Panevėžio AVPK atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ informavo asmenį, kad jis areÅ¡tinėje laikomas ilgiau nei numatyta suėmimo vykdymo įstatyme, kadangi konvojavimai vykdomi (antradieniais ir penktadieniais), todėl siekiant įgyvendinti Panevėžio apygardos teismo nutartį nėra galimybių pareiÅ¡kėjÄ konvojuoti, taipogi byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK veikė nepateisinamai ar nepagrįstai.

Ä®vertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes Teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Todėl pripažintina, kad laikotarpiu 2016 m. birželio 28 d. - 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. - 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas suėmimo vykdymo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Nijolė Čekanauskienė