6726dbf3-9490-4bcf-84b5-e8671e563571 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                     Civilinė byla Nr. e2S-899-232/2017                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03455-2017-6                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I.

L., atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, ir n u s t a t ė: I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja E. K., atstovaujama įstatyminės atstovės I. L., kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama pratęsti praleistÄ , įstatymų nustatytÄ terminÄ senelės V. K., mirusios 2015 m. sausio 18 d., palikimui priimti.

Nurodė, kad po V. K. mirties liko palikimas, kurį sudarė butas esantis (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos tėvas E. K., bÅ«damas įkalintas Latvijos kalėjime, su savo seserimi V. M. sutarė, kad V. M. priims palikimÄ po jų motinos mirties ir pusę buto padovanos E. K.. V. M. priėmė palikimÄ , tačiau pusės buto dalies neperleido. Nurodo, kad įstatymo numatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl nuo nepilnametės E. K., gimusios 2007 m. vasario 27 d., nepriklausančių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas neturi teisinės reikÅ¡mės, nes palikimas po V. K. mirties buvo priimtas V. M.. Pažymėjo, kad teismas negali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto CPK 444 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

IÅ¡aiÅ¡kino, kad siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos teisę į paveldėtÄ turtÄ , Å¡i turi kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., atskirÄ jį skundÄ dėl 2017 m. sausio 30 d. nutarties. Atkreipė dėmesį, kad priimdamas 2017 m. sausio 30 d. nutartį, nurodė, kad teismas negali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto CPK 444 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Sprendė, kad Å¡is teiginys laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu ir turi bÅ«ti taisytinas nurodant, kad teismas negali atnaujinti (pratęsti) termino palikimui priimti, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Taip pat sprendė, kad taisytina ir nutarties rezoliucinė dalis nurodant, kad teismas nutaria atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad nepaisant Å¡io apsirikimo, teismas iÅ¡ esmės palaiko skundžiamoje nutartyje jau iÅ¡dėstytus motyvus ir iÅ¡vadas.

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja E. K., atstovaujama įstatyminės atstovės I. L., atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir iÅ¡spęsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ priimti.Teigia, kad kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti jai praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ po senelės V. K., mirusios 2015-01-18, palikimui priimti, vadovaujantis CPK XXXVIII skyriaus tvarka (CPK 576-578 str., bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo), o ne dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius).Nurodo, kad teismui pratęsus terminÄ , pareiÅ¡kėja turi teisę į ½ V.

M. paveldėto turto dalį (CPK 5.57 str. 2 d.).Pažymi, kad CPK 442 straipsnio 13 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pareiÅ¡kimai, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Å iuo klausimu taip pat yra susiformavusi nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, jog įpėdiniui praleidus terminÄ palikimui priimti CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) tuo pagrindu, kad atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.IeÅ¡kinio priėmimo procedÅ«rÄ reglamentuoja CPK 137 straipsnis.

CPK 137 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) pagrindų sÄ raÅ¡as. Atsisakymas priimti ieÅ¡kinį kitais nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ pažeidimu (Konstitucijos 30 straipsnis).Byloje nustatyta, kad praÅ¡yme pratęsti terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėja nurodė, kad pretenduoja į savo senelės, V. K., mirusios 2015 m. sausio 18 d., palikimÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi palikimas po V.

K. mirties buvo priimtas V. M..Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminÄ , perduodama iÅ¡ jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitÄ jam priklausančiÄ turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.).

Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminÄ pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.Termino pratęsimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo teisėtumas nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad praÅ¡ymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo bÅ«tų reiÅ¡kiami viename procesiniame dokumente. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta.

Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti. Termino pratęsimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminÄ , įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taigi tik pratęsus terminÄ palikimui priimti gali bÅ«ti ginčijami palikimo priėmimo teisėtumas. Pažymėtina, kad reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tiek vienoje, tiek atskirose bylose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjai nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo priėmė nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.Kadangi kompetencija spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                            Liuda Uckienė